Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam T. K., jo atstovei advokatei Renatai Tatol,

nedalyvaujant institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą Administracinės komisijos prie Šiaulių miesto savivaldybės tarybos, atstovui,

nedalyvaujant institucijos, surašiusios ATP protokolą Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus, atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto T. K. atstovės advokatės Renatos Tatol skundą dėl Administracinės komisijos prie Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo ir administracinės bylos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. K. 2010 m. rugsėjo 8 d. Administracinė komisija prie Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nutarimu pagal ATPK 214¹ str. 3 d. paskyrė 500 litų baudą už tai, kad 2010 m. birželio 14 d. apie 10.46 val. nustatyta, kad ant UAB „Senojo bokšto“ klinika priklausančio pastato esanti reklama neturi Šiaulių miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo. Tuo UAB „Senojo bokšto klinika“ direktorius T. K. pažeidė Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2009-02-26 sprendimu Nr. T-73 patvirtintų Išorinės reklamos įrengimo Šiaulių mieste taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 8, 11, 11.16, 41, 41.1, 43 punktų reikalavimus. Nustatyta atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą lengvinanti aplinkybė, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą sunkinančių aplinkybių nenustatyta

Administracinėn atsakomybėn patrauktas T. K. prašo paskirtą administracinę nuobaudą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti, nes jis nubaustas nepagrįstai.

Administracinėn atsakomybėn patraukto T. K. atstovė advokatė Renata Tatol prašo T. K. paskirtą administracinę nuobaudą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti, nes jis nubaustas nepagrįstai, neišsiaiškinus visų aplinkybių. Nurodė, kad Administracinė komisija prie Šiaulių miesto savivaldybės tarybos paskyrė administracinę nuobaudą T. K. kaip UAB „Senojo bokšto“ klinikos direktoriui po to, kai nustatė, kad ant UAB „Senojo bokšto“ klinika nuosavybės teise priklausančio pastato buvo įrengta reklaminė iškaba, neturint Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nustatyta tvarka išduoto leidimo. Mano, kad nagrinėjamu atveju institucija, paskyrusi administracinę nuobaudą, netinkamai vertino visas šitos administracinės bylos aplinkybes, dėl to priėmė neteisėtą, nepagrįstą nutarimą. Institucija neišsiaiškino, kas yra tikrieji savininkai, o pastato savininkai yra du tai – ir UAB „Senojo bokšto“ klinika, ir buvęs vadovas V. S., kaip fizinis asmuo. Šis pastatas priklauso dviems asmenims lygiomis dalimis, t.y. po ½. Tačiau neteisėtos reklamos įrengimu buvo apkaltintas tik vienas vadovas. Administracinė nuobauda T. K. paskirta už savivaldybės tarybos patvirtintų išorinės reklamos įrengimų taisyklių nesilaikymą. Mano, kad institucija, paskyrusi nuobaudą, turėjo išsiaiškinti asmenį, atsakingą už reklamos įrengimą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo T. K. UAB „Senojo bokšto“ klinikos direktoriumi paskirtas tik 2009 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje. Iki tol jis nevadovavo, nebuvo ir negalėjo būti atsakingas už šios įmonės veiksmus. Iš teismui pateikto akcininkų susirinkimo protokolo matyti, kad prieš tai įmonės vadovo pareigas ėjo pastato bendrasavininkis V. S., kuris tuo metu būdamas savininkas galėjo ir privalėjo pasirūpinti leidimo gavimu. Nesutinka su institucijos atsiliepime pateiktu argumentu, kad šiuo atveju sąvoka „įrengimas“ turi būti aiškinama plačiai. Institucija, paskyrusi administracinę nuobaudą, kalbėdama apie subjektą, kuris galėtų būti atsakingas už tokios reklamos įrengimą, remiasi Taisyklių 41 d. 1 p., kur numatyta, kad „reklaminės veiklos subjektas, kuriam išduotas leidimas, ar iškabos savininkas privalo šių taisyklių laikymosi kontrolės metu pateikti pareigūnams leidimą, jame pažymėtą išorinės reklamos vaizdinį bei reklamos įrenginio projektą“. Institucija teigia, kad T. K. nepateikė to leidimo. Aiškinantis sąvoką – reklaminės veiklos subjektas – Taisyklėse nurodyta, kad tai – „reklamos davėjas, gamintojas, tarpininkas ar skleidėjas“. Taisyklių 6.11 p., 6.8 p. ir 6.9 p. nustato ir kas yra reklamos davėjas, reklamos gavėjas. Šioje byloje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nėra nei reklamos davėjas, nei reklamos gamintojas, nei tarpininkas, nei skleidėjas. Jis nedalyvavo jokiais savo veiksmais, neprisidėjo prie išorinės reklamos įrengimo. Mano, kad institucija, paskyrusi administracinę nuobaudą, iš esmės neįvertinusi, neištyrusi ir nenustačiusi visų aplinkybių, administracinėn atsakomybėn patraukė netinkamą asmenį.

Institucijos, surašiusios ATP protokolą Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo pranešimu.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto T. K. atstovės advokatės Renatos Tatol skundas tenkintinas. T. K. paskirta administracinė nuobauda panaikintina ir administracinė byla nutrauktina.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus (Administracinių teismų praktika Nr.1, psl. 328-329). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį, yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio, reglamentuojančio administracinio teisės pažeidimo protokolo turinį, 1 dalyje yra numatyta, kad protokole būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo padarymo vietą, laiką ir esmę, šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą numatantį atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktą, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Administracinių teismų praktika Nr. 1, 328-329 p.; Administracinių teismų praktika Nr. 7, 251-252 p.). Taigi, atsižvelgus į administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo sąlygas, jo reikšmę ir protokolo turiniui keliamus reikalavimus, darytina išvada, kad pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, prieš surašydami protokolą, privalo surinkti pakankamai administracinio teisės pažeidimo įvykį ir pažeidimo sudėtį patvirtinančių įrodymų, kuriuos ištyrusi ir įvertinusi nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylą institucija galėtų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes.

Padarytas administracinis teisės pažeidimas turi būti tinkamai įrodytas vadovaujantis ATPK nuostatomis, kurios numato, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 straipsnis) ir įpareigoja instituciją ar pareigūną, nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą, išaiškinti visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Tai reiškia, jog konstatuojant pažeidimus turi būti įvertintos visos aplinkybės ir negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės.

ATPK 214¹ straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme nustatytų kitų reklamos naudojimo reikalavimų ir draudimų nesilaikymas (išskyrus įstatymų uždraustos ar neteisėtos veiklos reklamos, taip pat prekių ar paslaugų, kurių gamyba ir (ar) pardavimas (teikimas) yra įstatymų uždrausti, reklamos skleidimą visuomenės informavimo priemonėse), taip pat savivaldybių tarybų patvirtintų išorinės reklamos įrengimo taisyklių nesilaikymas užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų.

Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. T-73 patvirtintos Išorinės reklamos įrengimo Šiaulių mieste taisyklės (b. l. 9-20). Šių Taisyklių 8 punkte nurodyta, kad išorinės reklamos įrengimas neturint Leidimo ar kitu, nei nurodyta Leidime, terminu arba laikotarpiu yra neteisėtas. Neteisėtą reklamą privaloma nedelsiant panaikinti (nukabinti, nuvalyti, išardyti ir pan.). Taisyklių 11.16 punktas nurodo, kad draudžiama išorinę reklamą įrengti neturint Leidimo ar kitu, nei nurodyta Leidime, terminu arba laikotarpiu. Taisyklių 41.1 punktas nustato, kad reklaminės veiklos subjektas, kuriam išduotas Leidimas, ar iškabos savininkas privalo šių Taisyklių laikymosi kontrolės metu pateikti pareigūnams Leidimą, jame pažymėtą išorinės reklamos vaizdinio bei reklaminio įrenginio projektą (-us), o Taisyklių 43 punktas numato, jog už neteisėtą išorinės reklamos įrengimą neturint Leidimo ar pasibaigus jo galiojimui yra atsakingas nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, išorinės reklamos pateikimo priemonės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja šį turtą ar priemones įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymų nustatytu pagrindu, ar yra reklaminės veiklos subjektui davęs sutikimą įrengti išorinę reklamą.

Taigi, būtina nustatyti, ar patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens veikoje yra jam inkriminuojamo pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro keturi tarp savęs organiškai susiję elementai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė ir, jeigu nėra bent vieno iš jų, negali būti ATP sudėties ir negali atsirasti administracinė atsakomybė. ATP subjektas yra asmuo, kuris padaro AT pažeidimą ir gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn. Subjektyvioji pusė – asmens psichinis santykis su vykdoma priešinga teisei veika. Objektas – yra teisės normų reguliuojami ir administracinės teisės sankcijų tam tikra tvarka ginami visuomeniniai santykiai. Administracinio pažeidimo objektyviąją pusę apibrėžia teisės normos dispozicija – Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme nustatytų kitų reklamos naudojimo reikalavimų ir draudimų nesilaikymas.

Iš administracinėje byloje esančio nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b. l. 67-68) matyti, kad patalpos, esančios Tilžės g. 11 Šiauliuose, nuosavybės teise priklauso: ½ patalpos UAB „Senojo bokšto“ klinikai (įrašas galioja nuo 2003-03-07) ir ½ patalpos V. S. (įrašas galioja nuo 2000-04-25), tačiau ant kuriam savininkui priklausančios pastato dalies yra reklama, neturint Šiaulių miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo, nenustatyta ir net nebuvo aiškintasi.

Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai V. S. nurodė, kad išorinė reklama ant UAB „Senojo bokšto“ klinikos pastato įrengta maždaug prieš 15 metų, o liudytojas T. S. nurodė, kad jam dirbant 2002 metais minima reklama jau buvo. Tiek institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, tiek institucijos, surašiusios ATP protokolą, atstovai nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad ginčo išorinė reklama buvo įrengta po 2009 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. T-73, kuriuo buvo patvirtintos Išorinės reklamos įrengimo Šiaulių mieste taisyklės. Šios taisyklės nustato reikalavimus naujoms – t. y. po šių taisyklių įsigaliojimo, įrengiamoms išorinėms reklamoms, todėl šie reikalavimai, vadovaujantis teisės principu, kad įstatymas atgal negalioja, netaikomi toms reklaminėms iškaboms, kurios buvo įrengtos iki Išorinės reklamos įrengimo Šiaulių mieste taisyklių įsigaliojimo. Juo labiau, kad T. K. UAB „Senojo bokšto“ klinikos direktoriumi tapo 2009 m. rugpjūčio 24 d. ir nėra pateikta jokių objektyvių rašytinių įrodymų, jog jam buvo žinoma apie išorinę reklamą, kuri buvo įrengta, neturint Šiaulių miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad T. K. nepažeidė Taisyklių 8, 11, 11.16, 41, 41.1, 43 punktų reikalavimų, draudžiančių išorinę reklamą įrengti neturint leidimo ar kitu, nei nurodyta leidime, terminu ar laikotarpiu ir kt., bei numatančiu atsakomybę už tokios išorinės reklamos įrengimą.

ATPK 214¹ straipsnyje 3 dalyje yra nustatyta atsakomybė už savivaldybių tarybų patvirtintų išorinės reklamos įrengimo taisyklių nesilaikymą. Taisyklių 1 punkte nustatyta, kad Taisyklės nustato išorinės reklamos, susijusios su ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, įrengimo Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje reikalavimus, reglamentuoja išorinės reklamos įrengimo projektų derinimo ir patvirtinimo, leidimų išdavimo, kontrolės bei atsakomybės už šių Taisyklių pažeidimus taikymo tvarką. Tokiu būdu Išorinės reklamos taisyklėse yra reglamentuota ne tik reklamos naudojimo tvarka – nustatytos išorinės reklamos įrengimo taisyklės, bet taip pat ir kontrolės bei atsakomybės už šių Taisyklių pažeidimą taikymo tvarka. Todėl ne bet koks Išorinės reklamos taisyklių pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ATPK 214¹ straipsnio 3 dalį, kadangi atsakomybė pagal nurodytą teisės normą kyla tik už Išorinės reklamos įrengimo taisyklių nesilaikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 16 d. nutarimas Nr. N62-770/2010). Administracinėn atsakomybėn patrauktas T. K. nėra atsakingas už UAB „Senojo bokšto“ klinikos išorinės reklamos įrengimą, nes jos įrengimo metu nebuvo susijęs jokiais teisiniais santykiais su bendrove, neorganizavo jos įrengimo, jos neįrenginėjo, nekontroliavo, juo labiau, išorinės reklamos įrengimo metu dar nebuvo priimtas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 26 d. sprendimas Nr. T-73, kuriuo buvo patvirtintos Išorinės reklamos įrengimo Šiaulių mieste taisyklės.

Teismo nuomone, administracinio teisės pažeidimo protokolas grindžiamas spėjimais ir prielaidomis, o iš aukščiau nurodytų aplinkybių negalima konstatuoti visų būtinų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų pagal ATPK 214¹ str. 3 d., todėl T. K. administracinėn atsakomybėn patrauktas nepagrįstai, paskirta administracinė nuobauda panaikintina ir administracinė byla nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 18 str. 2 d. 7 p., 124 str. 1 d. 2 p., ATPK 250 str. 1 d. 1 p., teismas

nutarė:

Administracinėn atsakomybėn patraukto T. K. atstovės advokatės Renatos Tatol skundą patenkinti.

Panaikinti 2010 m. rugsėjo 8 d. Administracinės komisijos prie Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nutarimą, kuriuo T. K. pagal ATPK 214¹ str. 3 d. paskirta 500 litų bauda, ir administracinę bylą T. K. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.