Kauno apylinkės teismo sprendimas

2013-09-16 · Civilinė byla Nr. 2-1747-375/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-09-16
Bylos Nr.
2-1747-375/2013
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-13047-2011-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Poderienė
Ieškovas
R. R.
Atsakovas
M. Š.
Trečiasis asmuo
J. R. R.
Kategorijos
  • 30.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-01747-375/2013(Proceso Nr. 2-05-3-13047-2011-9)Procesinio sprendimo kategorija 30.6.; 116.4. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 16 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Irena Poderienė, sekretoriaujant Aušrai Drūlytei, dalyvaujant ieškovei R. R., jos atstovei Eglei Dargvainei, atsakovui M. Š., trečiajam asmeniui J. R. R., išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovu Eimučiui Blažiui žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovui M. Š. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, nuolatinės globos, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašo apriboti neterminuotai tėvo valdžią atsakovui sūnaus I. Š. gim. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, nustatyti jam nuolatinę globą , paskirti ieškovę I. Š. nuolatine globėja ir nustatyti gyvenamąją vietą globėjos gyvenamojoje vietoje.

Ieškovė savo reikalavimą grindžia tuo, kad 2007 (duomenys neskelbtini) mirė jos dukra L. Š.. Po dukters mirties jos mažametis sūnus liko gyventi pas juos. Atsakovas sutiko, kad vaikas ir toliau gyventų su jais, kadangi anūką padėjo auginti nuo pat gimimo. Dukra su šeima dažniausiai gyvendavo pas juos, berniukas turėjo savo atskirą kambarį. Mirus dukrai anūkas nuolat gyvena su jais 3 kambarių bute, o nuo 2007 (duomenys neskelbtini) pradėjo lankyti prie namų esantį darželį – mokyklą (duomenys neskelbtini). Vengdami konfliktinių situacijų nesikreipė į jokias institucijas, jog vaiko tėvas M. Š. nesidomi savo sūnumi, juo nesirūpina, neskiria sūnaus išlaikymui vaikui priklausančios našlaičių išmokos, o tik perveda tokią sumą, kokia jam tuo momentu yra patogi. Visą laiką taikstėsi ir su ne visiškai tinkamu atsakovo elgesiu, manydami, kad jis pasikeis, supras, kad su vaiku reikia elgtis kitaip: jo negąsdinti, nekalbėti keistų dalykų. Tačiau atsakovo elgesys tik blogėjo: jis vaiku nesidomėjo, nesiekė bendravimo, o pastaruoju metu jo elgesys tapo neprognozuojamas, jog vaikas net bijo su juo kalbėtis telefonu. 2011 (duomenys neskelbtini) berniukui buvo nustatyta laikinoji globa, o ieškovė buvo paskirta laikinąja globėja. Nuo 2011 05 31 iki vasaros pabaigos atsakovas sūnumi domėjosi 2 kartus – birželio 26 d. aplankė, o liepos 16 d. paskambino telefonu ir kažką` pasakojo apie bankines problemas. Daugiau jokių kontaktų nesiekė, finansinės paramos nesiūlė. Atvykęs į rugsėjo pirmosios šventę elgėsi neadekvačiai, tuo sulaukdamas pastabų iš kitų šventės dalyvių. 2011m. rugpjūčio mėnesį atsakovas apskundė įsakymą dėl laikinosios globos nustatymo. Jam mažametis sūnus visiškai nerūpi, jis tik rašydamas skundus siekia dėmesio sau, o tuo pačiu siekia išprovokuoti konfliktines situacijas su įvairiomis institucijomis, o jie būtų priversti nuolat rinkti pažymas apie savo psichinės sveikatos būklę, bendrauti su įvairiais specialistais ir nuolat aiškintis dėl kokių priežasčių atsakovas rašo skundus.

Iš žinomų skundų ir pačio atsakovo elgesio akivaizdžiai matosi, jog atsakovo elgesys yra toks keistas, kad kelia pavojų mažamečio I. Š. interesams. Tuo pačiu toks elgesys parodo, kad atsakovas piktnaudžiauja tėvo valdžia – pats asmeniškai vengdamas vykdyti savo kaip tėvo pareigas – išlaikyti sūnų, su juo bendrauti, domėtis vaiko pasiekimais, siekti išsaugoti santykius, tik siekia apsunkinti vaiko įprastinį gyvenimą, priversdamas vaiką nuolat bendrauti su socialiniais darbuotojais, VTAS specialistais, gydytojais ir kitais asmenimis tam, kad šie galėtų įvertinti atsakovo skundų pagrįstumą.

Atsiliepimas

Atsakovas su ieškiniu nesutinka. Jo pateiktas atsiliepimas, kaip neatitinantis įstatymų reikalavimų, keliamų procesiniams dokumentas, buvo laikomas nepaduotu ir grąžintas ( 1 t. b.l.91-115). 2013 08 27 teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad vaikas augo jo aplinkoje nepriekaištingai. Jo teisės buvo užtikrintos. Materialinės sąlygos buvo tol, kol po žmonos mirties neįsikišo R.. Jokių konfliktų, jokių keistumų neturėjo. Buvo susitarimas, kad kol įsirengs gyvenamąjį plotą vaikas bus pas senelius. Sakė, kad išlaikymo nereikia, tačiau jis vis tiek pervesdavo pašalpą iš valstybės ir nuo savęs pridėdavo 100 Lt. Galėjo pašalpą grąžinti valstybei. Vaikas gauna 400 Lt maistui ir to užtenka. Pervedimai buvo daromi. Po šių pervedimų vaiko seneliai pradėjo remontuoti savo būstą. Tai išeina, kad vaikas buvo alkanas. Jis pats uždirba ne mažiau 1,5 minimalios algos. Per vasarą nebendravo su vaiku, nes dirbo komandiruočių režime. Teoriškai neįmanoma bendrauti, nes vaikas giminaičių rate. Skambindavo vaikui ne mažiau kaip kartą per savaitę. Jam draudžiama vaiką išsivesti. Yra išsinuomavęs 2 kambarių būstą. Kai bus komandiruotėse galės remtis dienos centrų pagalba, yra giminaičių, kurie galėtų padėti. Už būstą moka 600 Lt, lieka pragyvenimui 1000 Lt. Duoda po 400 Lt per mėnesį. Ataskaitinis laikotarpis buvo 2009 m. Buvo sutarta, kad mokės 500 Lt be pašalpų. Kai pamatė, kad po tiek pervedė, jie pasikvietė kaimynus ir jį išmetė. Nuo 2009 m. pervedinėja pinigus su tarpais tik maistui, nes rūbus atsiunčia jo mama. Yra tyčinis moralinis vaiko smurtas, nuteikinėjimas. Vaikas nuteiktas, prigąsdintas. Ieškovės giminaičiai šukavo jo sąskaitas, tikrino pinigus. Kai sūnų išsiveždavo tai vaikui sakydavo, kad privalo grįžti, nes bus baisu miegoti. Vaikui pradėjus verkti parveždavo. Jis supažindino vaiką kokia jo mama buvo. Bendravimas su vaiku nėra pilnavertis, nes vaiko psichika pažeista, jis moraliai nuteiktas. Ieškovės giminaičių rate vaikai invalidai, susiluošinę. Sveikų vaikų toje giminėje nėra, todėl suleido nagus į jo sūnų. Yra periodai kai jis atliko pareigas, kol nebuvo įžeidinėjamas. Buvo apgadinta mašina, įsilaužta į butą, išlaužinėjamos pašto dėžutės. Buvo pasamdytas žmogus jį sekti. Tai sietina su šia byla. Š., jo tėvas, paskambino ekspertams ir pasakė, kad jis yra vos ne nuolatinis psichiatrinės ligoninės pacientas. Jie tuo gyvena, kad niokoti, tyčiotis, darkyti, vykdo parazitinę veiklą. Jis komandiruotėse būna 1-3 kartus per mėnesį. Tada I. galėtų gyventi pas jo seserį. Arba galima kreiptis dėl socialinio darbuotojo, kuris tokias paslaugas atlieka. Socialinis darbuotojas galėtų gyventi vaiko buto dalyje

Trečiasis asmuo su ieškiniu sutinka.

Paaiškino, kad jis su atsakovu nebendrauja, nors jam jo gaila. Butas parduotas iš varžytynių. Turės grąžinti paskolos ir buto vertės skirtumą, todėl neturi sąlygų vaiką auginti. Vaikas nenori su atsakovu bendrauti. Kai tėvas paskambina ar apsilanko mokykloje prasideda problemos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, jog atsakovas yra mažamečio I. Š. gim. (duomenys neskelbtini) tėvas (1 t. b.l.13). Vaiko mama L. Š. mirė (duomenys neskelbtini) ( 1 t. b.l.14). (duomenys neskelbtini) vaikui buvo nustatyta laikinoji globa, o ieškovė , vaiko senelė paskirta laikinąja globėja ( 1 t. b.l.10). 2012 04 20 teismo nutartimi buvo skirta psichologinė ekspertizė ( 2 t. b.l.65 -67). Teismo psichologijos ekspertizės akte ( 3 t. b.l.4-8) pateikta išvada, jog vaiko elgesyje nėra stebimas Tėvų atstūmimo sindromas. I. Š. atsakovas yra reikšmingas asmuo, tačiau šiuo metu jų santykis yra stipriai sutrikdytas.

Dėl reikalavimo neterminuotai apriboti atsakovui tėvo valdžią į sūnų I. Š..

Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaikus, rūpintis jų sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti juos, sudaryti palankias sąlygas jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje įtvirtinta ir CK 3.155 str. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą (CK 3.180 str.1d.). CK 3.180 str. 1 d. pateiktas baigtinis sąlygų, kai ribojama tėvų valdžia, sąrašas: 1. vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2. piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3. žiauriai elgiasi su vaikais; 4. daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5. nesirūpina vaikais. Šios kategorijos bylose kasacinis teismas yra pasisakęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje R.Č. v S. K., byla Nr. 3K-3-1225/2002; 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje J. T. v. K. T., byla Nr. 3K-3-236/2008). Teismas spręsdamas šalių ginčą visų pirma turi atsižvelgti į šeimos santykių teisinio reglamentavimo principą – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, įtvirtintą tiek CK 3.3 straipsnio 1 d., tiek Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d. bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str.1 d. 1 p. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant CK 3.180 str. 1d. esančioms sąlygoms, ir tik esant tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltei.

Išanalizavus nustatytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus darytina išvada, jog yra pagrindas apriboti atsakovui tėvo valdžią sūnaus I. Š. atžvilgiu, tačiau taikant ne tokią griežtą sankciją kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, o laikiną (CK 3.180 str.). Bylos duomenys leidžia daryti išvadą, jog atsakovas tinkamai neįgyvendina savo, kaip tėvo valdžios mažamečio sūnaus atžvilgiu ir neatlieka įstatyminės pareigos vaiku rūpintis, išlaikyti, suteikti jam saugią ir harmoningą aplinką. Atsakovo paaiškinimai bylos nagrinėjimo metu rodo, kad jis visiškai nesupranta ir nežino realių vaiko poreikių. Atsakovo nuomone, vaiko poreikių patenkinimui pakanka 400 Lt per mėnesį, kuriuos kaip našlaičio išmoką iš valstybės gauna vaikas: „Per daug irgi nereikia. Reikia žiūrėti, kad vaikas gauna 400 ir vaikui maistui to užtenka“. Ieškovė teigė, kad pradžioje, kai vaikui buvo 4 metukai, atsakovas siųsdavo po 100-200 Lt, tačiau dabar išlaikymo vaikui neteikia. Pats atsakovas neneigia, kad pinigus nuo 2009 m. jis perveda, kaip pats įvardijo“ su tarpais tik maistui“, savo pareigą išlaikyti vaiką perkeldamas valstybei arba savo motinai, kuri, pasak atsakovo, atsiunčia vaikui rūbus. Savo tokį požiūrį motyvuoja jokiais įrodymais nepagrįstais teiginiais, tuo, kad už jo pinigus vaiko seneliai remontavo savo gyvenamąjį plotą, o vaikas buvo alkanas.

Atsakovas visiškai neatsižvelgia į tai , jog be materialinių poreikių maistui, rūbams ar apavui būtina užtikrinti vaiko teisę į pilnavertį protinį, dvasinį, dorovinį, socialinį vystymą, teisę į mokslą, sveikatą. Norint tinkamai vaiką išauklėti ir paruošti jį savarankiškam gyvenimui būtinas nuolatinis bendravimas. Rūpinimasis vaiku turi būti vykdomas kiekvieną dieną – jis turi turėti saugią aplinką gyventi , turėti tinkamas gyvenimo ir mokymosi sąlygas Atsakovas pats nurodė, jog dažnai būna komandiruotėse, o jo argumentai, kad tuo metu vaiku galėtų pasirūpinti jo sesuo arba socialinis darbuotojas, kuris galėtų gyventi vaiko buto dalyje rodo, kad atsakovas visiškai nesuvokia būtinumo vaikui augti saugioje, ramioje aplinkoje, apsuptam artimų žmonių meile ir rūpesčiu.

Atsakovo supratimas apie savo, kaip tėvo teises ir pareigas yra labai savitas. Jis mažai bendrauja su sūnumi ir šios pareigos netinkamą atlikimą vėl teisindamas ne savo, o kitų asmenų netinkamu elgesiu, noru jam pakenkti, nors byloje nėra jokių įrodymų, kad vaiko seneliai daro I. Š. poveikį ir nuteikinėja jį prieš atsakovą ( CPK 178 str.). Teismo ekspertai patvirtino, kad vaikui nestebimas Tėvų atstūmimo sindromas (vienos iš šalių, gyvenančių su vaiku, sąmoningas nuteikinėjimas prieš kitą šalį – 3 t. b.l.8, CPK 216 str.). Bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai V. D. J. , J. P. nurodė visiškai priešingas aplinkybes – ieškovė niekada nedraudė bendrauti atsakovui su savo sūnumi ir net gi skatindavo ( CPK 189 str.).

Atsakovo elgesys - skundų rašymas įvairioms institucijoms (1 t. b.l.21-27, 60), pareiškimai, adresuoti ieškovei (1 t. b.l.33-36) bei tų raštų turinys negali būti laikomi įrodymu, kad atsakovas tinkamai atlieka savo, kaip tėvo pareigas ir suponuoja priešingą išvadą – atsakovas nesugeba adekvačiai įvertinti situacijos visur įžvelgdamas tik kitų asmenų nusikalstamas veikas jo atžvilgiu ir priešiškumą jam. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas taip pat teigė jog yra sekamas, kad buvo apgadinta jo mašina, įsilaužta į butą, išlaužta pašto dėžutė. Tokias emocijas jis perteikia ir savo sūnui tiek bendraudamas su juo, tiek rašydamas jam žinutes. Ekspertai savo išvadoje nurodė, jog atsakovas „mažai paiso sūnaus neigiamų emocijų, norų, interesų, yra linkęs jam ne padėti, o jį nuvertinti, jam nurodyti, iš jo reikalauti“. Atsakovas neslepia nuo vaiko akivaizdaus priešiškumo jo seneliams, vaiko tetai ir jos šeimai, nors šie žmonės vaikui yra labai svarbūs ir artimi, todėl toks atsakovo nusiteikimas neabejotinai psichologiškai traumuoja vaiką. Ekspertai pažymėjo, kad „tiriamajam vis dar sunku kalbėti motiną - kalbėdamas apie jos netektį jis pastebimai susijaudina“. Tačiau atsakovas nesupranta savo vaiko, jo vidinių išgyvenimų, jo netekties skausmo netekus mamos. Jo siunčiamos žinutės trikdo vaiką, yra jam nesuprantamos . Pvz. „ Šiuo metu Lietuvoje ekonominė krizė, kurią sukelia be išlygų daugiausiai blogos mamos, todėl visų pirma tėvai turi išsiskirti su krizinėmis mamomis, kurios yra blogos ir piktaliežuvauja. O tėvelius reikia labai labai gerbti ir mylėti, kadangi aš su daug kitų tėvelių vaduoju Lietuvą nuo krizės. Priešingu atveju tai reiškia, kad krizinės mamos bankrutuotų ir būtų be atlyginimo. Tokioms būtų gėda pasirodyti net viešose vietose“ ( 2 t. b.l.36).

Atsakovo nekontroliuojamas elgesys posėdžio metu , pakeltas tonas ( teisėja tvarkai palaikyti į posėdžių salę buvo priversta iškviesti policijos pareigūnus) leidžia daryti išvadą, kad atsakovas nesugeba valdyti savo emocijų, yra priešiškai nusiteikęs aplinkinių, vaikui labai brangių žmonių atžvilgiu, tuo labai skaudindamas savo sūnų. Jis tiesiogiai įtraukia vaiką į konfliktinę situaciją taip demonstruodamas savo nesugebėjimą sudaryti sūnui sąlygas augti ramioje, harmoningoje aplinkoje. Ekspertai savo išvadoje patvirtino, kad besitęsiant konfliktinė situacija neabejotinai turės neigiamų pasekmių vaiko psichosomatinei raidai, santykių su aplinkiniais sukūrimui, palaikymui.

Bylos nagrinėjimo metu buvo realizuota pačio I. Š. teisė pareikšti savo nuomonę (CK 3. 177 str.). Apklausiamas berniukas patvirtino, jog tėtis klausinėja griežtai, rėkia ant jo, blogai kalba apie senelius. Vaikas pasakojo, jog jam nepatinka su tėčiu bendrauti ir jis nesidžiaugia jį pamatęs, tačiau vaikas neišsakė kategoriškos nuomonės , jog nenori su atsakovu bendrauti (2t. b.l.35, 36).

Akivaizdu, jog šiuo metu atsakovo dvasinė būsena yra sudėtinga ir jis daro neigiamą įtaką sūnaus emocinei – psichologinei būsenai. Atsakovas šiuo metu daug finansinių problemų su šeimos turtu – jam nevykdant kredito sutarties vykdomas priverstinis išieškojimas ( 2 t.b.l.23-32), todėl suprantama, jog tai daro neabejotiną poveikį atsakovo psichinei sveikatai. VĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo centras“ dar 2011 08 22 siūlė ieškoti galimybių įvertini atsakovo psichinės sveikatos būklę ( 1 t. b.l.75). Manytina, jog šiuo metu atsakovas negali užtikrinti savo sūnui fizinio ir psichinio saugumo, jo neišlaiko, nesugeba palaikyti pilnaverčio ryšio su vaiku , sudaryti jam palankias visapusiškos ir darnios raidos sąlygas. Tačiau atsakovui pasinaudojus specialistų pagalba galia tikėtis teigiamų jo elgesio pokyčių ateityje, todėl tėvo valdžia sūnaus I. Š. atžvilgiu atsakovu apribotina laikinai (LR CK 3.180 str. 2 d., CPK 178, 186, 189, 198, 185, 406 str.).

Dėl nuolatinės globos nustatymo, nuolatinio globėjo skyrimo ir gyvenamosios vietos nustatymo

CK 3.183 str. 4 d. numato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvo valdžią tuo pačiu sprendimu skiria vaikui nuolatinę globą ir nustato jo gyvenamąją vietą. Vaiko globos tikslas – užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti, o tikslai - paskirti vaikui globėją, kuris rūpintųsi, auklėtų, jam atstovautų ir gintų jo teise ir teisėtus interesus, sudarytų vaiko gyvenimo sąlygas, kurios atitiktų jo amžių, sveikatą ir išsivystymą, rengtų vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje (CK 3.248 str.).

Vaiko laikinąja globėja šiuo metu paskirta ieškovė ( 1 t. b.l.10). Ieškovė nori ir toliau nuolat globoti I. Š.. Bylos duomenys rodo, jog ieškovė užtikrina vaiko tinkamą auklėjimą ir priežiūrą bei turi galimybes sudaryti jo raidai tinkamą ir saugią aplinką. Pagal sveikatos būklę ieškovė gali būti nuolatinė globėja ( 1 t. b.l.17). Išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos VTAS pateikė išvadą, jog tikslinga nustatyti nuolatinę globą, o globėja paskirti ieškovę. Su globėja turėtų būti nustatyta ir vaiko gyvenamoji vieta ( 1 t. b.l.8, 89), todėl atsižvelgiant į šią išvadą bei byloje nustatytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus I. Š. nustatytina nuolatinė globa, globėja paskiriant R. R., nustatant globotinio nuolatinę gyvenamąją vietą globėjos gyvenamojoje vietoje ( CPK 407 str., CK 3.257 str. 3 p., 3.264 str. 4 d., 3.265 str.1p.).

Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93, 96 str.). Ieškovė, teikdama ieškinį teismui, sumokėjo daugiau žyminio mokesčio, nei numato įstatymas, todėl jai permokėta žyminio mokesčio dalis grąžintina ( CPK 80 str. 1 d. 5 p., 87 str. 1 d. 1p. 5 d.). Šalims grąžintinos piniginės lėšos , likusios apmokėjus už psichologinės ekspertizės atlikimą – ieškovei 694,80 Lt, atsakovui -194,80 Lt.

Vadovaudamasis LR CPK 259,260, 263-270 str. teismas nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Laikinai apriboti atsakovo M. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią į sūnų I. Š. a.k. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnamečiui I. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą.

Nuolatine I. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) globėja paskirti ieškovę R. R. a.k. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti I. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą globėjos R. R. a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo M. Š. 140 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt litų) žyminio mokesčio bei 305,20 Lt (tris šimtus penkis litus 20 ct) už psichologinę ekspertizę ieškovės R. R. naudai.

Grąžinti ieškovei R. R. a.k. (duomenys neskelbtini), 2011 09 07 įmokos mokėjimo kvitu Swedbank AB, operacijos archyvo kodas 2011090700593723 sumokėto žyminio mokesčio 417 Lt dalį – 277 Lt (du šimtus septyniasdešimt septynis litus). Žyminį mokestį pavesti grąžinti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Priteisti iš atsakovo M. Š. 101 Lt (vieną šimtą vieną litą) pašto išlaidų valstybės naudai, įmokant į VMI (kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą LT247300010112394300, AB ”Swedbank” (kodas 73000), įmokos kodas 5600.

Grąžinti ieškovei R. R. iš Kauno apylinkės teismo depozitinės sąskaitos 694,80 Lt (šešis šimtus aštuoniasdešimt keturis litus 80 ct).

Grąžinti atsakovui M. Š. iš Kauno apylinkės teismo depozitinės sąskaitos 194,80 Lt (vieną šimtą devyniasdešimt keturis litus 80 ct).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Irena Poderienė