- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-12-04
- Bylos Nr.
- 1-327-814/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-58455-2017-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Šafronienė
- Kaltinamasis
- M. B.
- Nukentėjusysis
- V. V.
- Advokatai
- Eugenijus Senovaitis
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje, M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Jonavoje, Lietuvos Respublikos pilietis, 7 klasių išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, registruotas darbo biržoje, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, laikinai gyvenantis (duomenys neskelbtini) anksčiau teistas:
1) 2009-07-10 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 str. 1 d., - 30 parų arešto bausme;
2) 2010-10-05 Panevėžio apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 str. 2 d., 308 str. 2 d., 307 str. 3 d. - 4 m. 10 mėn., laisvės atėmimo bausme;
3) 2017-06-29 Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., 140 str. 3 d. - 30 parų arešto bausme, areštą atliekant poilsio dienomis, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. B., artimoje aplinkoje naudodamas fizinį smurtą, nežymiai sutrikdė šeimos nario sveikatą, o būtent: 2017 m. lapkričio 8 d. apie 23.30 val., namuose (duomenys neskelbtini) apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nariu – kartu su juo gyvenančia sugyventine V. V. - metu, tyčia rankomis spaudė nukentėjusiosios V. V. rankas, jai pargriuvus ant grindų, rankomis spaudė jos kaklą, po to sudavė nukentėjusiajai V. V. smūgį kumščiu į veido sritį, tuo padarė jai poodines kraujosruvas kakle, kairiame paakyje, kairiame dilbyje, odos nubrozdinimą nugaroje.
Be to, M. B. sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, o būtent: 2017 m. lapkričio 8 d. apie 23.55 val., (duomenys neskelbtini) namo Nr. 15 pirmos laiptinės penktajame aukšte, Jonavoje, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia žiebtuvėliu padegė prie buto Nr. 15 durų gulėjusį kilimėlį bei lauko duris, tuo padarydamas nukentėjusiajai V. V. 300 eurų turtinę žalą.
Kaltinamasis M. B., apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltu prisipažino ir parodė, kad įvykio dienos tiksliai nepamena, bet galėjo būti kaip nurodyta pareiškime, 2017 m. lapkričio 8 d. V. V. yra jo sugyventinė. Pas juos į svečius atėjo V. draugė E. G.. Visi vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė apie 0,7 l brendžio. Jis dar buvo išgėręs alaus. V su E kalbėjosi apie buvusius draugus. Jam tokios jų kalbos nepatiko, prasidėjo konfliktas. Jis paklausė V, ką ji renkasi - draugus ar jį. V, būdama išgėrusi, atsakė, kad renkasi draugus. Abi kalbėjosi, kad vyks į barą. Tuomet jis paėmė V piniginę, norėjo paimti ir paslėpti banko kortelę, liepė niekur neiti. V bandė iš jo atimti kortelę ir paimtus pinigus. Po to jis nuėjo į kambarį susirinkti savo asmeninių daiktų. V jam jų neatidavė, tampė už megztinio, už rankų. Jis V suspaudė ir stūmė, abu susistumdė. Besistumdydami atsirado koridoriuje. V kažkaip pargriuvo, gulėjo ant nugaros, o jis, tuo metu paėmęs V už kaklo, truputį paspaudė. Po to, būnant koridoriuje, V jį tempė, jis ją stūmė ir netyčia smogė dešine ranka V. į veidą. Po smūgio V nenukrito, sužalojimų nesimatė. Jis nenorėjo suduoti V, lyg norėjo trenkti į spintą, bet pataikė V. V jam pasiūlė eiti pasikalbėti į koridorių, kad nepažadinti vaiko. Jam išėjus pirmam, V užsirakino duris ir iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę pareigūnai skambino, beldė į buto duris, tačiau V jų neįleido. Jis nuėjo iki parduotuvės „RIMI“, grįžęs beldėsi į duris, norėjo pasiimti batus. V jo neįleido. Užpykęs padegė prie durų esantį kilimėlį. Ugnis apgadino duris. Nepagalvojo, kad tokiais veiksmais gali sukelti gaisrą. Pripažįsta, kad blogai pasielgė, nenorėjo, kad taip nutiktų. Labai gailisi. Nukentėjusiajai nupirko naują kilimėlį, sutvarkė duris, ant durų užklijuodamas plėvelę. Nori atlygini nukentėjusiajai padarytą žalą, nori įsidarbinti ir gyventi normalų gyvenimą. Fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją naudojo būdamas neblaivus. Jo veiksmams alkoholis turėjo įtakos. Problemų su alkoholiu neturi, neregistruotas priklausomybės ligų centre, tačiau mano, kad reikia nuvykti pas specialistą, sutinka gydytis nuo alkoholizmo. Nukentėjusiosios atsiprašė, ji jam atleido. Anksčiau yra nuteistas už smurtą prieš tą patį asmenį, arešto bausmę atlieka poilsio dienomis. Su nukentėjusiąja, kai būna blaivus, sutaria. V. vaikas jį myli, vadina tėčiu.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir kitais rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Nukentėjusiosios V. V. apklausos protokolu nustatyta, kad M. B. yra jos sugyventinis. Kartu gyvena apie 2 metus jai priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena jos mažametis sūnus G. D., gim. (duomenys neskelbtini) Jos draugė E. G. 2017 m. lapkričio 8 d. apie 13.00 val. apsilankė jos namuose. Ji, M. B. ir E. G. vartojo alkoholinius gėrimus. Visi kartu išgėrė 0,7 l talpos butelį brendžio. Po 22.00 val. sūnus nuėjo miegoti į savo kambarį. Apie 23.00 val., jai su drauge būnant svetainėje, sugyventinis nuėjo į koridorių. Ji pamatė, kad sugyventinis iš jos rankinėje esančios piniginės paėmė 15 eurų. Kokiu tikslu paėmė, nesakė. Ji pareikalavo grąžinti pinigus, o kai jis neatidavė, bandė atimti. Jie susikibo. M. B. stūmė ją svetainės link. Užkliuvusi už kažkokio daikto, ji griuvo ant grindų ir nuvirto ant nugaros. Tuomet M. B. užgriuvo ant jos, ėmė ją keikti necenzūriniais žodžiais ir plaštaka suspaudė kaklą. Kuria ranka smaugė, nežino. Smaugimo metu gynėsi, dešinės rankos pirštais įsikibo jam į veidą ir nagais galėjo apdraskyti. E. G. ją gynė, bandė M. B. atitraukti nuo jos. Atbėgo ir sūnus. Jis matė, kaip ji buvo smaugiama. Atsikėlusi nuo grindų, pasipiktindama pasakė, ką jis daro. Tuo metu sugyventinis kumščiu smogė jai į veidą kairės akies srityje. Ar sūnus tai matė, nežino. Galėjo E. G. tuo metu jį išsivesti iš kambario, nes, matydamas smaugiamą mamą, vaikas verkė, prašė paleisti, o draugė jį ramino. Po smūgio kumščiu, išsivedė sugyventinį į laiptinę pasikalbėti, tačiau sugyventinis vėl ėmė ją koneveikti, vadino žiurke ir kitais žodžiais. Tada ji greitai įbėgo į butą ir iš vidaus užsirakino duris. Kurį laiką sugyventinis skambino į buto duris, beldėsi. Po to išgirdo laiptinėje kalbant daugiau žmonių, manė, kad atvyko policijos pareigūnai. Pareigūnams prieš tai neskambino, kas juos iškvietė, nežino. Praėjus maždaug valandai, būdama namuose, laiptinėje išgirdo vyrą sakant „kviesim gaisrinę“, netrukus pajautė degėsių kvapą. Iš karto išėjo į laiptinę. Pastebėjo, kad smilksta bei dega jos buto lauko durų apatinė dalis ir kilimėlis prie jų. Koja ugnį užgesino, kilimėlį išmetė. 2017 m. lapkričio 9 d. kreipėsi į teismo medicinos ekspertą. Apžiūros metu jai buvo nustatytos kraujosruvos kaklo srityje (jos padarytos kaklą spaudžiant ranka), kairiame paakyje (suduodant smūgį kumščiu į veidą akies srityje), kraujosruvos kairiame dilbyje (atsirado besigrumiant su M. B. dėl pinigų, kuomet jis stūmė iš koridoriaus), odos nubrozdinimas nugaroje (prie kokių aplinkybių jis atsirado, negali pasakyti; vilkėjo palaidinę didele trikampe iškirpte nugaros srityje, todėl gali būti, kad, krisdama ant nugaros, susižalojo pati, bet galėjo padaryti ir sugyventinis, besigrumiant dėl pinigų). 2017 m. lapkričio 9 d. apie 08.40 val. jai paskambino M. B., sakė, kad duris padegė policija. Informacijos apie durų vertę ieškojo internete ir tokiu būdu sužinojo, kad jai padaryta 300 eurų žala. Sudeginant kilimėlį, žala nepadaryta, nes kilimėlis – bevertis (b. l. 26-27, 28-29, 30).
Liudytojos E. G. apklausos protokolu nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 8 d. ji atvažiavo pas V. V. ir M. B. į svečius. Apie 19.30 val. visi trys vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė 0,7 l talpos butelį brendžio. Pokalbio su drauge metu kalbėjo, kad būtų smagu kur nors nuvažiuoti pasisėdėti dviese, tačiau tą vakarą nesitarė važiuoti. Po kurio laiko pastebėjo, kad M. B., nuėjęs į koridorių, iš V. V. rankinės išėmė piniginę, pinigus ir kortelę. V. V. klausė M. B., kodėl paėmė pinigus. Tada jie susikibo vienas kitam už drabužių, taip besilaikydami, nuėjo į svetainę. Paskui pamatė draugę gulinčią ant grindų, o M. B. rankomis ją smaugė. V. V. rėkė, priešinosi, rankomis stūmė nuo savęs. Vėliau matė, kad M. B. iš lūpos kraujavo. Ji atitraukė vyrą nuo draugės. Išgirdęs triukšmą, atsikėlė vaikas. Jį ramindama, vėl išgirdo V. V. riksmą. Matė, kad M. B. buvo prieš ją užsimojęs kumščiu, kadangi trumpam buvo nusisukusi, smūgio sudavimo nematė. Pastebėjo, jog V. V. buvo ranka prisidengusi akį, po to ši veido sritis pamėlo ir patino. V. V. pakvietė M. B. pasikalbėti į laiptinę, po to greitai grįžo ir iš vidaus užsirakino duris. Vyras liko laiptinėje, dar maždaug 10 minučių jis skambino į duris, beldė. Kiek vėliau užuodė degėsių kvapą. Kai draugė atidarė buto duris, pamatė, jog dega kilimėlis prie durų, apdegė ir durys (b. l. 42-44).
Liudytojos I. D. – K. apklausos protokolu nustatyta, kad M. B. yra jos brolis. Keletą metų jis gyvena su V. V.. Tarpusavyje jie dažnai pykstasi, todėl brolis dažnokai gyvena jos namuose. 2017 m. lapkričio 9 d. po 00.00 val. M. B. vėl atėjo į jos namus pernakvoti. Jį įleido jos sutuoktinis, nes tuo metu ji miegojo. Ryte su broliu matėsi, apie konfliktą jis minėjo, bet aplinkybių nepasakojo. Neprieštarauja, kad brolis, paleistas iš sulaikymo, gyventų jos namuose, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 46-47).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G3321/2017(02) nustatyta, kad V. V. padarytos poodinės kraujosruvos kakle, kairiame paakyje, kairiame dilbyje, odos nubrozdinimas nugaroje. Poodinės kraujosruvos veide, kakle ir dešiniame dilbyje padarytos kietais bukais daiktais ir galėjo gautis suduodant kumščiu bei suspaudžiant rankų pirštais. Odos nubrozdinimas nugaroje padarytas kietu bukabriauniu daiktu, kuo galėjo būti piršto nagas. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2017 m. lapkričio 8 d. Sužalojimai V. V. padaryti ne mažiau kaip penkiais trauminiais poveikiais. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 34).
2017 m. lapkričio 9 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas butas (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad lauko durų apačioje yra juodos spalvos žymės (b. l. 17-23).
Asmens apžiūros protokolu užfiksuota, kad 2017 m. lapkričio 9 d. įtariamojo M. B. veido kairėje prie pat nosies yra šašu raudonais pakraščiais pasidengusi apie 1 cm ilgio vertikali žaizdelė. Šašu pasidengusi žaizdelė matoma prie lūpų veido kairėje, taip pat veido dešinėje prie pat nosies bei dešinėje pasmakrėje (b. l. 80-85).
Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo ARKB-0341 įrašais nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 9 d. 10.43 val. M. B. nustatytas 0,2 promilės girtumas (b. l. 90-92).
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus kaltinamojo teisme duotus parodymus bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo M. B. kaltė, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.
Kaltinamasis M. B., apklausiamas teisiamajame posėdyje, savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad nukentėjusiosios V. V. namuose, kartu su atėjusia į svečius V drauge E. G., vartojo alkoholinius gėrimus. Visi išgėrė apie 0,7 l brendžio. V su E. pradėjus kalbėti apie buvusius draugus, kilo konfliktas. Paklausus, ką V renkasi, pastaroji pasakė, kad draugus, o ne jį. Kalbėjo, kad abi vyks į barą. Nenorėdamas, kad V išvyktų, paėmė iš jos piniginės pinigus ir banko kortelę. V bandant iš jo atimti, abu susistumdė. Jis norėjo išeiti, ėjo pasiimti savo asmeninius daiktus, bet V jų neatidavė, jie vėl susistumdė, jis ją suspaudė ir stūmė. V pargriuvus ir gulint ant nugaros, paėmęs už kaklo truputį paspaudė. Po to koridoriuje vėl abu susistumdė, jis stūmė V ir netyčia smogė dešine ranka į veidą. Norėjo suduoti lyg į spintą, bet pataikė V. V pasiūlė išeiti pasikalbėti į koridorių, jam išėjus pirmam, V užsirakino ir jo neįsileido. Jis užpykęs padegė prie durų esantį kilimėlį ir duris. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina ir teisme atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka išvardinti įrodymai: nukentėjusiosios V. V., liudytojos E. G. paaiškinimai ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvada, alkotesterio kvitas ir kita bylos medžiaga. Kaltinamasis ir nukentėjusioji įvykio metu ir dabar yra sugyventiniai, faktiškai gyvena kartu kaip sutuoktiniai ir veda bendrą ūkį, taigi, yra šeimos nariai.
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog M. B., mušdamas ir smurtaudamas prieš šeimos narį – nukentėjusiąją V. V. - nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Be to, jis visuotinai pavojingu būdu, padegant prie buto durų esantį kilimėlį ir lauko duris, sugadino nukentėjusiosios turtą, tuo padarydamas nukentėjusiajai V. V. 300 Eur turtinę žalą.
Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė savo veiksmų pavojingumą, jų padarinius ir to siekė.
Kaltinamojo M. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). M. B. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, kad veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 9 p., 13 p.).
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė du tyčinius nusikaltimus - nesunkų ir apysunkį), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis anksčiau teistas 2 kartus, paskutinį kartą ir už analogišką nusikalstamą veiką, naujus nusikaltimus padarė neatlikęs arešto bausmės). M. B. niekur nedirba, registruotas darbo biržoje, baustas vieną kartą administracine tvarka pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį, nuolat vartoja alkoholinius gėrimus, išgėręs būna agresyvus. Bylos nagrinėjimo teisme metu pripažino savo kaltę, nurodė, kad gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Šių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta tik kaltinamajam paskyrus už nusikaltimus straipsnių sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę - laisvės atėmimą, nes ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės kaltinamojo polinkio nusikalsti iš esmės nepakeitė. Nustatydamas laisvės atėmimo bausmės dydį, teismas atsižvelgia, kad nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, į tai, kad kaltinamasis ankščiau teistas, nedirba, sutinka gydytis nuo alkoholizmo. Šių aplinkybių analizė leidžia teigti, kad kaltinamajam skirtinas laisvės atėmimo bausmės dydis didesnis, nei minimalus. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu.
Kaltinamasis M. B. savo kaltę pripažino visiškai, gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, atsiprašė nukentėjusiosios, nukentėjusioji pretenzijų jam neturi, stengėsi sumažinti nusikalstamos veikos padarinius - aptvarkė apgadintas buto duris, nupirko kilimėlį. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji patvirtino, kad ji jam atleido, pareiškė, kad kaltinamasis pašalino nusikalstamos veikos padarinius (sutvarkė sugadintas buto duris, nupirko kilimėlį), žala jai nepadaryta, prašė nebausti kaltinamojo, nurodė, kad dėl konflikto kalta ir ji, dėl jos netinkamo elgesio kaltinamasis daug kentėjo, kol pratrūko. M. B. kritiškai vertina savo elgesį, yra registruotas darbo biržoje kaip ieškantis darbo, pripažįsta, kad alkoholio vartojimas turėjo įtakos nusikaltimų darymui, sutinka gydytis nuo alkoholizmo, turi tikslą įsidarbinti, registruojasi darbo biržoje. Visos šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis supranta savo veiksmų neigiamas pasekmes, yra motyvuotas pasitaisyti, todėl teismas suteikia kaltinamajam galimybę įrodyti pasiryžimą nedaryti naujų nusikalstamų veikų ir mano, jog bausmės tikslai M. B. atžvilgiu dar gali būti pasiekti, atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą BK 75 straipsnio pagrindu. Teismo įsitikinimu, bausmės vykdymo atidėjimas išreikš humanizmo, bausmės individualizacijos bei jos ekonomijos principus. Tikslu užtikrinti tinkamą bausmės paskirties įgyvendinimą ir nusikalstamo elgesio prevenciją, kaltinamajam skirtini BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyti įpareigojimai, padėsiantys kontroliuoti kaltinamąjį ir prižiūrėti jo elgesį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė savo šeimos nario atžvilgiu, praeityje du kartus teistas taip pat už sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui, vadovaujantis BK 72² straipsnio nuostata, taikytina baudžiamojo poveikio priemonė, jis įpareigotinas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kas leistų keisti nusikalstamą elgesį, žalingus įpročius, užkirstų kelią naujų pažeidimų darymui, prevenciškai auklėtų kaltinamąjį.
Kadangi M. B. kaltu pilnai prisipažino ir byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
M. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio nustatyta tvarka sulaikytas nuo 2017 m. lapkričio 9 d. 11.29 val. iki 2017 m. lapkričio 10 d. 10.29 val., todėl laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vadovaujantis BK 65 straipsnio nuostatomis.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra - paliktina galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302-307 straipsniais,
nusprendžia:
M. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
M. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnę ir paskirti M. B. subendrintą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. B. 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, M. B. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviem) metams, per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį įpareigojant M. B.:
dirbti arba registruotis darbo biržoje;
2) per pirmą laisvės atėmimo bausmės atidėjimo mėnesį pradėti gydytis nuo alkoholizmo;
3) visą laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laikotarpį nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 72² straipsniu, M. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę:
dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, nurodant šį įpareigojimą įvykdyti per 7 (septynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. lapkričio 9 d. 11.29 val. iki 2017 m. lapkričio 10 d. 10.29 val.
Kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą - palikti galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią M. B. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Jonavos rajono apylinkės teismą.