Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2011-02-23 · Civilinė byla Nr. 2S-443-513/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-23
Bylos Nr.
2S-443-513/2011
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-00642-2009-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Irma Čuchraj (pirm.), Rimvida Zubernienė, Almantas Padvelskis
Ieškovas
M. T. G.
Atsakovas
A. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, P.
Trečiasis asmuo
VĮ Registrų centro
Kategorijos
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja I. Čuchraj Civilinė byla Nr. 2S-443-370/2011Teisėjas M. Martinaitis (Proceso Nr. 2-24-3-00642-2009-4)
Procesinio sprendimo kategorija 122.3; 106.3 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. vasario 23 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Rimvidos Zubernienės, Almanto Padvelskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės M. T. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-11-04 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės M. T. G. ieškinį atsakovams A. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, P. K. gamybinei komercinei firmai, tretieji asmenys VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas, I. Š., V. K., dėl sandorių panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

2009-05-25 Klaipėdos rajono apylinkės teisme ieškovė M. T. G. pateikė ieškinį atsakovui A. B., kuriuo ieškovė prašė įpareigoti atsakovą nukelti savavališkai pastatytą ant valstybinės žemės metalinį garažą ir atlaisvinti pravažiavimą į ieškovės nuosavybės teise valdomą 1,16 ha namų valdos žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir naujai atlikti savo namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis, kurios buvo nurodytos inventorinėje namo ir sklypo byloje bei neįtraukti į žemės sklypo plotą ginčo kelio, einančio iš Paltės gatvės į ieškovės sklypą, plotą. Ieškovė teigia, kad jos valdomo žemės sklypo ribos buvo nustatytos 2002-12-06 atlikus kadastrinius matavimus po nuosavybės teisių atkūrimo jos motinai A. T. (nuosavybės teisės atkurtos 1996-10-18), kuri 2003-12-22 perleido žemės sklypą ieškovei. Atsakovas A. B. yra ieškovės kaimynas, jam nuosavybės teise 1996-09-19 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu priklauso 0,20 ha žemės sklypas. Ginčas yra dėl pravažiavimo kelio, kurį, kaip teigia ieškovė, atsakovas užėmė savavališkai, pastatydamas metalinį garažą. Ieškovė teigia, kad kelias yra pažymėtas 1972-08-30 Gargždų tarybinio ūkio namų statybos kooperatyvo „Garažai–2“ Kvietinių gyvenvietėje generaliniame plane ir buvo projektuojamas kaip gatvė iš Kvietinių gyvenvietėje esančios centrinės Minijos gatvės per Paltės gatvę. 2005-01-14 atsakovas atliko savo žemės sklypo kadastrinius matavimus, pasididino turimą žemės sklypą iki 0,2368 ha. Mano, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teiginys apie tai, kad atsakovas padidinta žemės sklypo dalimi naudojasi teisėtai, nes šioje vietoje yra jo metalinis garažas, nepagrįstas, nes statinys pastatytas neteisėtai (t. 1, b. l. 2–4, 35–38).

Iš esmės ginčas buvo tik dėl ieškovės teisės naudotis atsakovo žemės sklypo dalimi, kuriame, ieškovės teigimu, yra kelias.

2009-05-27 nutartimi teismas nustatė, kad ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio 1 dalies 1, 5 ir 6 punkto reikalavimų, nes nebuvo nurodyta ieškovės nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, nenurodyta ar byla bus vedama per advokatą, nurodyta, kad ieškinį pateikęs atstovas – UAB „Almontus“ direktorius V. P. – tokios teisės neturi, buvo pasiūlyta sumokėti trūkstamą žyminį mokestį už antrą reikalavimą ir kt. (t. 1, b. l. 6–7).

Patikslintu 2009-06-15 ieškiniu ieškovė sumokėjo papildomą žyminį mokestį, pakeitė antrojo reikalavimo pagrindą ir dalyką: prašė įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininko administraciją patikslinti 2009-04-23 įsakymą Nr. 4-2705-(1.3), nustatant A. B. ir valstybei priklausančiam žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tarnaujantį 69 kv. m kelio servitutą pagal pateiktą situacijos schemą, suteikiantį teisę eiti, važiuoti transporto priemonėms, varyti gyvulius (t. 1, b. l. 11–15, 83–87). Teismas konstatavo, kad ieškovė ištaisė ne visus nustatytus trūkumus, nes ieškinį pasirašė tas pats asmuo, kuris neturi teisės atstovauti ieškovei teisme, ir 2009-06-19 nutartimi laikė ieškinį nepaduotu ir grąžino (t. 1, b. l. 16–17).

2009-09-10 nutartimi Klaipėdos apygardos teismas nutartį panaikino ir grąžino ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes nustatė, kad ieškinį padavė tinkamas asmuo (t.1, b. l. 29–30, 32). Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2010-04-28 nutartimi nustatė terminą iki 2010-05-12 pašalinti patikslinto ieškinio trūkumus, t. y. primokėti 520 Lt žyminį mokestį už naujai pareikštus keturis reikalavimus, nurodyti ieškovės vardą, pavardę, asmens kodą ir gyvenamąją vietą.

2009-06-15 patikslintas ieškinys buvo priimtas nagrinėti 2009-10-12, taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas atsakovų žemės sklypas, kuris Turto arešto aktų registre įregistruotas 2009-10-14 (t.1, b. l. 83, 92–93, 97).

Atsiliepimas

Atsiliepime atsakovas A. B. teigia, kad ginčo žemės sklypas priklauso jam, garažas pastatytas jo žemėje, reikalavimas dėl servituto nustatymo teismingas Klaipėdos administraciniam teismui, jam turi būti kompensuojama už servituto nustatymą, be to, ieškovė netrukdomai gali patekti į savo žemės sklypą (t.1, b. l. 102–105).

Klaipėdos apskrities viršininko administracija teigia, kad 1999-12-28 Kvietinių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte atsakovo žemės sklypo pietvakarinėje dalyje kelias, vedantis iki pat ieškovės žemės sklypo, nėra numatytas, atsakovo žemės sklypo kadastrinių duomenų pakeitimai, atlikti P. K. gamybinės-komercinės įmonės, nesusiję su ieškovės teisėmis, šalių žemės sklypai nesiriboja. Viršplotis, nustatytas patikslinus kadastrinius matavimus, buvo parduotas atsakovui 2009-06-22, todėl atsakovas yra žemės sklypo savininkas, ieškovės prašomas servitutas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sprendimu nenustatomas (t.1, b. l. 135-137).

2010-04-20 patikslintu ieškiniu ieškovė papildė ieškinį naujais reikalavimais: pripažinti, kad jos valdymo teisė buvo pažeista atsakovui neteisėtai nustačius ir įregistravus savo valdomo žemės sklypo ribas, panaikinti P. K. gamybinės komercinės įmonės nustatytus atsakovo žemės sklypo kadastrinius duomenis, panaikinti 2009-04-23 įsakymą Nr. 4-2705-(1.3) ir 2009-06-22 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. NP-1986 (t. 2, b. l. 3–7). 2010-04-28 nutartimi Klaipėdos rajono apylinkės teismas nustatė ieškovei terminą ištaisyti patikslinto ieškinio trūkumus – papildomai sumokėti 520 Lt žyminį mokestį už naujus 4 reikalavimus (t. 2, b. l. 13–14). Ieškovė atsisakė ištaisyti nurodytus trūkumus, 2010-05-17 nutartimi 2010-04-20 patikslintas ieškinys buvo grąžintas (t. 2, b. l. 17–18). 2010-09-08 nutartimi Klaipėdos apygardos teismas panaikino 2010-05-17 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartį ir ieškovės patikslinto skundo priėmimo klausimą perdavė spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Teismas konstatavo, kad pirmasis ieškovės reikalavimas nėra materialinis teisinis, tikslintina dalyvaujančių byloje asmenų procesinė padėtis (t. 3, b. l. 29–31).

2010-09-27 nutartimi Klaipėdos rajono apylinkės teismas dar kartą nustatė terminą 2010-04-20 patikslinto ieškinio trūkumams ištaisyti (t. 3, b. l. 28–29). Ieškovė pateikė 2010-10-01 patikslintą ieškinį, kuriame patikslino byloje dalyvaujančių asmenų procesinę padėtį, nurodė, kad ginčas yra neturtinis, iš reikalavimų buvo pašalintas nematerialinis teisinis reikalavimas konstatuoti pažeidimų faktą (t. 3, b. l. 36–40). 2010-10-06 nutartimi Klaipėdos rajono apylinkės teismas įpareigojo ieškovę sumokėti 400 Lt žyminį mokestį už 3 reikalavimus, konstatavęs, kad už vieną reikalavimą žyminis mokestis jau buvo sumokėtas (t. 3, b. l. 41–42). Ieškovė nurodė, kad anksčiau sumokėjo už du reikalavimus 264,10 Lt žyminį mokestį (t. 3, b. l. 43). 2010-10-20 nutartimi Klaipėdos rajono apylinkės teismas nustatė, kad vienas iš reikalavimų (dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties panaikinimo) yra turtinis, nes žemės sklypo vertė pagal sandorį yra 9 309 Lt, įvertino faktą, kad ieškovė buvo sumokėjusi 264 Lt už du neturtinio pobūdžio reikalavimus, apskaičiavo žyminį mokestį ir nustatė, kad ieškovė turėtų pateikti įrodymus, kad už 2010-10-01 patikslintą ieškinį sumokėjo 412,27 Lt žyminį mokestį (t. 3, b. l. 44–45). Ieškovė nurodė, kad reikalavimai yra išvestiniai, todėl papildomo žyminio mokesčio nesumokėjo (t. 3, b. l. 46–47). 2010-11-04 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismas laikė 2010-10-01 patikslintą ieškinį nepaduotu ir grąžino, nes ieškovė neįvykdė nutarties ištaisyti ieškinio trūkumą, t. y. nesumokėjo žyminio mokesčio (t. 3, b. l. 48).

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti 2010-11-04 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartį ir įpareigoti Klaipėdos rajono apylinkės teismą priimti jos 2010-10-01 patikslintą ieškinį. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nes ji pareiškė negatorinį ieškinį. Teisės pažeidimas pasireiškia tuo, kad atsakovas ant pravažiavimo į jos žemės sklypą pastatė metalinį garažą, atsakovas savo tariamą teisę realizavo neteisėtų administracinių aktų pagrindu. Mano, kad panaikinus kadastrinius matavimus netektų galios apskrities įsakymas ir pirkimo–pardavimo sutartis. Mano, kad reikalavimai įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, panaikinti apskrities įsakymą ir pirkimo–pardavimo sutartį yra išvestiniai iš pagrindinio reikalavimo panaikinti P. K. gamybinės komercinės firmos nustatytus kadastrinius matavimus, todėl jie neturi būti apmokestinti žyminiu mokesčiu (t. 3, b. l. 50–51).

Atsiliepimas

Atsakovas A. B. atsiliepimu prašo atskirojo skundo netenkinti, nes žyminio mokesčio nustatymas ieškinio priėmimo stadijoje yra teismo prerogatyva, teigia, kad kiekvienas iš ieškovės reikalavimų yra savarankiškas reikalavimas ir gali būti sprendžiamas atskirai, todėl teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (b. l. 63–64).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje pažeisti proceso kooperacijos, koncentracijos ir ekonomiškumo principai, nes dėl procesinių sprendimų apskundimo patikslintų ieškinių priėmimo stadijoje ginčas teisme iš esmės nenagrinėjamas nuo 2009-05-25.

Nagrinėjamu atveju byloje pakartotinai kilo ginčas, ar ieškovės patikslintame ieškinyje suformuluoti reikalavimai (ieškinio dalykas) yra savarankiški, ar išvestiniai, nuo to priklauso ir mokėtino žyminio mokesčio dydis. Ieškovė galutinai suformulavo ieškinį, tačiau atsisakė įvykdyti teismo nutartį primokėti žyminį mokestį, todėl teismas pripažino, kad ji neįvykdė nutarties ištaisyti trūkumus ir grąžinto patikslintą ieškinį.

Kiekvienas ieškinys apmokamas nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu: turtiniuose ginčuose – nuo ieškinio sumos: iki vieno šimto tūkstančių litų - 3 procentai (...), kituose ginčuose – vieno šimto litų (LR CPK 80 straipsnio 1 ir 2 punktai). Ne procentais apskaičiuojamas žyminis mokestis indeksuojamas (CPK 82 straipsnio 1 dalis).

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad yra pareikšti keturi skirtingi materialiniai teisiniai reikalavimai, kiekvienas iš jų turi būti apmokėtas žyminiu mokesčiu, vienas iš jų yra turtinis, nes prašoma panaikinti žemės pirkimo–pardavimo sutartį, vidutinė žemės sklypo rinkos vertė (ieškinio dalies kaina) yra 9 309 Lt (t. 1, b. l. 110). Todėl ieškovė turėjo įvykdyti 2010-10-20 teismo nutartį ir pateikti įrodymus, kad už ieškinį yra sumokėtas 677,37 Lt žyminis mokestis (100 Lt x 1,327 (indeksas) x 3 + 9 309 Lt x 3 proc.). Ieškovė anksčiau sumokėjo 264 Lt žyminį mokestį, todėl ji turėjo pateikti įrodymus, kad sumokėjo dar 413,37 Lt (677,37 Lt – 264 Lt). Pažymėtina, kad ieškovė neskundė 2010-10-20 teismo nutarties dalies dėl žyminio mokesčio, nors tokios nutartys yra skundžiamos apeliacine tvarka (CPK 100 straipsnis), be to, teismas turi teisę pats nustatyti ieškinio kainą, nurodyti primokėtino žyminio mokesčio sumą (CPK 85 straipsnio 2 dalis, 86 straipsnio 1–2 dalys).

Jeigu ieškovė neprimoka žyminio mokesčio, teismas gali palikti ieškinį nenagrinėtą visą arba tą jos reikalavimų dalį, už kurią žyminis mokestis neprimokėtas (CPK 86 straipsnio 3 dalis, 296 straipsnio 1 dalies 7 ir 8 punktai, 2 dalis), tačiau privalo pradėti bylą nagrinėti iš esmės.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (LR CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą Klaipėdos rajono apylinkės teismui nagrinėti iš esmės.

Kolegijos pirmininkė Irma ČuchrajKolegijos teisėjos Rimvida ZubernienėAlmantas Padvelskis