Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis P. R. teismo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, jog įvykio dieną iš (duomenys neskelbtini) oro uosto skrido į (duomenys neskelbtini). Atskridęs į (duomenys neskelbtini) oro uostą ir praėjęs pasų kontrolę, nežinojo kur eiti toliau, todėl paklausė ten buvusių žmonių, kur yra išėjimas. Jam parodė, kur išėjimas. Einant link nurodyto išėjimo, viena jauna moteris ženklu parodė jam sugrįžti. Jis sugrįžo ir praėjo ta linkme, kur nurodė ta moteris. Ji paklausė, ar jis turi pinigų ir ar turi deklaraciją. Jis atsakė, kad turi pinigų, nurodė sumą, kurią turi kuprinėje, ir atsakė, kad deklaracijos neturi. Po to jį nuvedė į patalpą, kurioje ta moteris ėmė pinigus iš kuprinės ir juos skaičiavo. Kadangi ta suma, kurią ji suskaičiavo, nesutapo su ta, kurią jis nurodė, jo klausė, kur likę pinigai. Jis atsakė, kad pinigai kuprinėje. Tada buvo išimti kiti pinigai. Jam ši moteris sakė, kad jis turi turėti deklaraciją arba kasos čekį pinigams. Jis atsakė, kad visi pinigai yra uždirbti ir gali pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Jis susisiekė su savo įmonės buhaltere, paaiškino, kad reikalingas kasos čekis. Jam buhalterė atsiuntė dokumentus, kuriuos jis rodė pareigūnei, tačiau pareigūnė atsisakė priimti jo paaiškinimus ir rodomus dokumentus. Tada jis suprato, kad yra kažkuo kaltinamas. Skrisdamas į (duomenys neskelbtini) turėjo asmeninių pinigų, kurie buvo piniginėje, kišenėje ir 4000 svarų, kurie buvo kuprinės kišenėje, už kuriuos planavo pirkti įrangos. Taip pat turėjo 9000 ar 9300 svarų, kurie buvo kuprinėje batų dėžėje. Tai buvo jo įmonės legaliai uždirbti pinigai. Apie šiuos pinigus jis prisiminė būdamas (duomenys neskelbtini) oro uoste, laukimo salėje. Kadangi planavo išvykti trims dienoms, nusprendė pinigų įmonėje nelaikyti ir juos paimti. (duomenys neskelbtini) gyvena nuo 2016 metų. Angliškai ir rusiškai kalba mažai. Į Lietuvą jis atvyksta pas draugą A. B., kuris kiekvieną kartą jį pasiima iš oro uosto. Iki 2023 m. kovo 25 d. į (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini) nebuvo skridęs ir nebuvo vežęs didesnės pinigų sumos. Žinojo, kad vežant pinigus yra reikalingos deklaracijos, žinojo, kad turi didelę pinigų sumą, tačiau nežinojo, kaip ją legalizuoti. Žinojo, kad reikia surasti raudoną takelį. Klausė žmonių, kur išėjimas, nes manė, kad raudonas takelis bus prie išėjimo. Žino, kad visuose oro uostuose turi būti raudoni takeliai, tačiau jis nežino, kaip vyksta pinigų deklaravimo procedūra. Anksčiau kituose oro uostuose taip pat nėra deklaravęs pinigų, nes nežinojo, kad reikia tai daryti ir nežinojo, kokia suma yra, nuo kurios jau reikia deklaruoti.

Liudytoja E. V. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) oro uoste muitinės vyriausiąją inspektore. Pagal pareigas turi teisę pasirinktinai tikrinti asmenis dėl deklaruojamų daiktų, einančius per „žalią“ kanalą. Asmenys, neturintys su savimi privalomų deklaruoti daiktų, eina per „žalią“ kanalą. Pamena, kad atskrido lėktuvas iš (duomenys neskelbtini). Ji nutarė patikrinti vieną iš atskridusių keleivių, einantį „žaliu“ kanalu. Vėliau paaiškėjo, kad tai buvo P. R.. Ji pakvietė šį asmenį lietuviškai, tačiau jis tarsi nesuprato, tada pakartojo kvietimą eiti į tarnybines patalpas rusiškai. Paklausus šio, ar turi deklaruojamų daiktų, pinigų, jis atsakė, kad turi grynųjų. Pasakė sumą, tai buvo virš 10 000 eurų. Tada paprašė juos parodyti, kad galėtų suskaičiuoti. Iš pradžių suskaičiavo porą tūkstančių, tada klausė, kur yra kiti pinigai. Asmuo atsakė, kad kiti pinigai yra batų dėžutėje. Suskaičiavus pinigus, pamatė, kad pinigų yra daugiau nei galima vežtis nedeklaravus, todėl paklausė, ar asmuo turi deklaraciją. Asmuo jos neturėjo. Tada prašė pateikti pinigų kilmę patvirtinančius dokumentus. Tokių dokumentų asmuo fiziškai taip pat neturėjo, todėl buvo laukiama, kol jam kas nors atsiųs elektronine forma tuos dokumentus, tačiau tokių dokumentų asmuo taip pat nepateikė. Telefone buvo rodomi banko išrašai, tačiau jie buvo mažomis sumomis. Taip pat galimai buvo rodomas laisva forma parašytas paaiškinimas apie pinigų kilmę, tačiau jis buvo be jokių antspaudų, todėl nebuvo patikimas. Dirbant šį darbą, dažnai tenka susiduri su tuo, kad žmonės teigia nežinantys, jog reikia deklaruoti grynuosius pinigus, todėl suteikiama galimybė pateikti pinigų kilmę patvirtinančius dokumentus vietoje, tikrinimo metu. Žinojimas apie pareigą deklaruoti pinigus, yra kiekvieno asmens atsakomybė. Be to, atvykimo salėje apie deklaravimą yra pateikta visa rašytinė informacija lietuvių, rusų ir anglų kalbomis. Ši informacija yra patalpinta taip pat ir Internete, Lietuvos muitinės svetainėje. Jeigu asmuo būtų patikęs pinigų kimę patvirtinančius dokumentus, kurie būtų patikimi, būtų padėję vietoje užpildyti deklaraciją ir teisės pažeidimas nebūtų fiksuotas. Kuris kanalas „žalias“, kuris „raudonas“ oro uoste virš durų parašyta anglų ir lietuvių kalbomis.

Liudytoja G. R. parodė, kad yra muitinės pareigūnė ir įvykio metu dirbo oro uoste kartu su kolege. Tikslios datos nepamena, tačiau tai buvo paskutinėmis kovo mėnesio dienomis, kai jos kolegė, vertindama riziką, pasikvietė patikrai dėl muitinės procedūrų asmenį, pasirinkusį „žalią“ praėjimo kanalą. Šį asmenį pasirinko atsitiktinai. Kaltinamasis pasirinkdamas „žalią“ praėjimo kanalą, deklaravo, kad privalomų deklaruoti daiktų neturi. Ji, t. y. liudytoja G. R., atliko fizinę kaltinamojo daiktų patikrą. Prieš tai ji paklausė, ar pastarasis turi deklaruojamų daiktų ar pinigų. Asmuo pasakė, kad turi pinigų – virš 12 tūkstančių. Kaltinamasis pateikė dalį pinigų, kuriuos suskaičiavus, paaiškėjo, kad jų suma nesiekia 10 000, todėl klausė jo, kur yra likę pinigai. Jis pasakė, kad pinigai batų dėžutėje. Suskaičiavus likusius pinigus, paaiškėjo, kad suma yra tokia, kuriai esant jau kyla prievolė juos deklaruoti. Tada paprašė asmens pateikti pinigų kilmę įrodančius dokumentus. Kadangi asmuo tokių dokumentų neturėjo, buvo iškviesta muitinės kriminalinė tarnyba. „Žalias“ ir „raudonas“ koridoriaus turi skirtingas duris. Virš durų yra paaiškinimai, kad „žalias“ koridorius tiems, kas neturi deklaruojamų daiktų, o „raudonas“ – tiems, kas turi deklaruojamų daiktų. Tai skirtingi takeliai ir yra skirtingos jų durys. Užrašai su paaiškinimais virš durų yra lietuvių ir anglų kalbomis. Paklausus asmens, kodėl nedeklaravo pinigų, jis atsakė, kad nežinojo, jog reikia tai daryti. Jis sakė, kad yra įmonės avininkas, bandė susisiekti su įmonės buhaltere, kuri jam atsiuntė lapą su laisva forma parašytu tekstu, kurio esmė buvo tai, kad pinigai priklauso įmonei, tačiau paprašius pateikti kasos išlaidų orderį, tokio asmuo negalėjo pateikti. Minėtas raštas neturėjo jokių rekvizitų, todėl nebuvo vertinamas kaip patikimas dokumentas.

Liudytojas A. B. parodė, kad P. R. yra geras jo draugas iš (duomenys neskelbtini) laikų. Su P. R. jis susitikdavo 2-3 kartus per metus – arba P. R. atvykdavo pas jį, arba jis vykdavo pas P. R.. 2023 m. kovo 25 d. P. R. skrido pas jį į Lietuvą, ketino Lietuvoje įsigyti automobilių detalių, įrangos savo servisui, todėl buvo pasiėmęs daugiau pinigų. P. R. nusileido oro uoste (duomenys neskelbtini). Belaukiant pastarojo, P. R. paskambino ir pasakė, kad turi problemų su pinigas, kad iš jo prašo įrodymų dėl pinigų, sakė, kad skambina buhalterei ir bando gauti riekiamus dokumentus, kad pateiks juos muitinei. P. R. jam sakė, kad reikia pateikti dokumentus, pagrindžiančius pinigų kilmę. Jis (liudytojas) pats bandė padėti ir išsiaiškinti, kokie tai galėtų būti dokumentai ir paaiškinti apie tai P. R. įmonės buhalterei. Vėliau P. R. buvo išvežtas į (duomenys neskelbtini), kur buvo apklaustas.

Iš 2023 m. kovo 25 d. įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) oro uostas, adresu (duomenys neskelbtini), ir grynieji pinigai. Matyti, kad išeiti iš atvykstančiųjų keleivių salės, kurioje yra ir lagaminų atsiėmimo vieta, galima pro dvejas stiklines duris. Virš vienų durų yra švieslentė su užrašais lietuvių ir anglų kalbomis: „Deklaruojamų daiktų nėra“, ir žalios spalvos geometrinė figūra, virš kitų durų yra švieslentė su užrašais lietuvių ir anglų kalbomis: „Deklaruojami daiktai“, ir raudonos spalvos geometrinė figūra. Prie abejų durų apačioje ant grindų priklijuota informacija su užrašu „Kontroliuojamos zonos riba“. Iš kontroliuojamos zonos žiūrint link minėtų durų dešinėje pusėje matoma dokumentų pildymo vietai skirtas stalas, kur matoma ant jo priekinės dalies užrašai lietuvių ir anglų kalba „Deklaravimo vieta“. Virš stalo, jei žiūrint į stalą kairėje pusėje matoma ant stiklo informacija- įspėjimas, tai yra muitinės informacija dėl korupcinio pobūdžio veiksmų, kuri pateikta lietuvių, anglų ir rusų kalbomis. Praėjus per anksčiau minėtas duris patenkama į koridorių, kuriuo einant, maždaug tie viduriu matoma ant grindų dangos priklijuota žalia ir raudona juostos, priklausomai pro kurias duris išeinama iš kontroliuojamosios zonos, taip pat dar prieš priklijuotas juostas dešinėje yra stiklinės durys, ant kurių yra lentelė su užrašu lietuvių ir anglų kalbomis: „Muitinė“, pro šias duris patenkame į uždarą patalpą- tarnybines muitinės patalpas (b. l. 10–15).

Iš 2023 m. sausio 13 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad, vyr. inspektorė E. V., dalyvaujant P. R., gim. (duomenys neskelbtini), savanoriškai pateikė pas P. R. gim. (duomenys neskelbtini), rastus nedeklaruotus grynuosius pinigus 13 630 Svarų sterlingų (P. R. nurodė, kad tai įmonės pinigai) ir 813,20 Svarų sterlingų (P. R. nurodė, kad tai asmeniniai pinigai). Asmens pasas išduotas P. R. gim. (duomenys neskelbtini). Nr. (duomenys neskelbtini). (b. l. 16–21).

Iš 2023 m. balandžio 3 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti 2023 m. kovo 25 d. savanoriškų daiktų ir dokumentų protokolu pateikti grynieji pinigai (b. l. 22–26).

Iš 2023 m. liepos 28 d. Sulaikytų prekių perdavimo gabenimui akto matyti, kad 3 Didžiosios Britanijos svarai sterlingai ir 20 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų pensų perduoti saugoti Muitinės departamento prie LR FM Sulaikytų prekių administravimo skyriui. (b. l. 30).

2023 m. sausio 15 d. gautas įtariamojo P. R. gynėjo prašymas su priedais, išverstais iš rusų kalbos, kur nurodyta jog 2022 m. vasario 10 d. įsteigta įmonė (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), direktorius P. R. ir taip pat matoma, Kasos orderis Nr. (duomenys neskelbtini), kur nurodyta, kad 2023 m. kovo 24 d. yra 13 630 £ grynųjų pinigų išėmimas perkant dalis Lietuvoje (b. l. 58–66).

Iš 2023 m. balandžio 3 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti oro uosto vaizdo stebėjimo kamerų įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip kaltinamąjį, pasirinkusį „žalią“ praėjimo kanalą, kuris pažymėtas žalia juosta ant patalpos grindų, rankos mostu pasikviečia viena iš dviejų muitinės pareigūnių. Kaltinamasis ant kairio peties nešėsi tamsios spalvos kuprinę. Kaltinamasis nueina pareigūnės nurodyta kryptimi. (b. l. 53–54).

BK 199 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija 400 MGL dydžio sumos, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė. Nepateikimas muitinės kontrolei yra tada, kai asmenys, privalantys deklaruoti gabenamus daiktus, jų nedeklaruoja ir nepateikia muitiniam tikrinimui, t. y. nuslepia nuo muitinės kontrolės. Šis nusikaltimas padaromas neveikimu – nepateikimu muitinės kontrolei, kai įstatymuose asmeniui nustatyta pareiga aktyviai veikti. Kontrabandos nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo privalomų pateikti muitinei daiktų nepateikimo muitinės kontrolei ar jos išvengimo momento, nereikalaujant padarinių atsiradimo. Kontrabanda gali būti padaryta esant tiesioginei tyčiai, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis neteisėtai per valstybės sieną gabena privalomus pateikti muitinei daiktus ir nori taip veikti. Motyvai bei tikslai nėra būtini šio nusikaltimo sudėties požymiai ir neturi reikšmės veikai kvalifikuoti.

Daiktai, nurodyti BK 199 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, yra visi materialūs objektai, kuriuos pagal galiojančius teisės aktus privalu pateikti muitinei, t. y. deklaruoti. Kontrabandos dalyku gali būti ir grynieji pinigai. Jų gabenimas per valstybės sieną reglamentuotas Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (ES) Nr. 2018/1672 2018 m. spalio 23 d. „Dėl į Sąjungą įvežamų arba iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės“ bei kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Pagal minėto Reglamento 3 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo, atvykstantis į Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių ar išvykstantis iš Lietuvos Respublikos į trečiąsias šalis ir gabenantis ne mažesnę kaip 10 000 eurų grynųjų pinigų sumą (arba ją atitinkančią pinigų sumą kita valiuta), privalo ją deklaruoti muitinės įstaigoje, per kurią jis atvyksta į Lietuvos Respubliką arba išvyksta iš jos. Pateikti užpildytą ir pasirašytą Grynųjų pinigų deklaravimo formą privaloma be atskiro muitinės pareigūno reikalavimo.

Grynųjų pinigų deklaravimas nėra vien formalus veiksmas. Deklaruojant grynuosius pinigus privaloma nurodyti ir pagrįsti jų kilmę, kad būtų galima įsitikinti jų legalumu. Tokiu būdu siekiama vidaus rinkos stabilumo, užkirsti kelią nesąžiningai konkurencijai, pinigų plovimui, t. y. pajamų, gautų iš neteisėtos veiklos, patekimui į finansų sistemą ir jų investavimui, todėl viena iš grynųjų pinigų judėjimo tarp valstybių kontrolės priemonių ir yra pareiga juos deklaruoti.

Kaltinamasis neneigė, kad 2023 m. kovo 25 d. atskridęs į (duomenys neskelbtini) oro uoste turėjo kuprinėje kaltinime nurodytą pinigų sumą, t. y. 14 443,20 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, kas 2023 m. kovo 25 d. Lietuvos banko kursu sudaro 16 424,27 eur. Taip pat jis neneigė, kad nebuvo užpildęs deklaracijos ir neneigė, kad šių pinigų (duomenys neskelbtini) oro uoste nepateikė muitinės pareigūnams, kad jie būtų deklaruoti. Faktinės pinigų gabenimo ir jų nepateikimo muitinės deklaravimui aplinkybės įrodytos ir kitais įrodymais: liudytojos muitinės pareigūnės, įvykio metu dirbusios (duomenys neskelbtini) oro uoste, E. V. ir G. R. vienodai parodė, kad atskridus lėktuvui iš (duomenys neskelbtini) oro uosto, muitinės patikrinimui atsitiktinai buvo pasirinktas vienas iš atskridusių asmenų, t. y. P. R., kuris pasirinko „žalią“ muitinės išėjimo kanalą, tokiu veiksmu teikdamas, kad jis privalomų deklaruoti daiktų, taip pat ir grynųjų pinigų, kuriuos privalu deklaruoti, neturi. Tai, kad dvi pareigūnės, dėvinčios uniformą pasikviečia P. R., einantį „žaliu“ kanalu, užfiksuota ir byloje esančiuose oro uosto vaizdo kamerų įrašuose. Liudytojos E. V. ir G. R. vienodai patvirtino, jog P. R., paklausus, ar turi privalomų deklaruoti daiktų, pinigų, nurodė, kad turi grynųjų pinigų ir nurodė sumą, kuri buvo didesnė nei 10 000 eurų. Patikrinus P. R. su savimi turimus daiktus, buvo nustatyta, kad asmuo gabeno 14 443, 20 svarų sterlingų ir šių pinigų jis nebuvo deklaravęs išvykdamas iš (duomenys neskelbtini), nedeklaravo atvykęs į (duomenys neskelbtini) ir negalėjo pateikti jų kilmę patvirtinančių dokumentų. Liudytojas A. B. patvirtino, jog jis buvo atvykęs į oro uostą pasitikti savo draugo P. R., atvykusio jo aplankyti į (duomenys neskelbtini). Belaukiant P. R., pastarasis paskambino ir pranešė, kad turi problemų su pinigų, kuriuos vežėsi su savimi, legalizavimu, dėl ko vėliau turėjo vykti į (duomenys neskelbtini) ir duoti parodymus. A. B., kaip ir P. R., parodė, kad didžioji dalis pinigų buvo P. R. įmonės pinigai, skirti pirkti automobilių dalims (duomenys neskelbtini), nes P. R. turi automobilių servisą (duomenys neskelbtini). Šie aptarti įrodymai patvirtina, kad P. R., gabendamas grynuosius pinigus, kurių suma viršija 10 000 eurų, jų nedeklaravo ir kitu būdu nepateikė muitinės kontrolei, kai tokia pareiga jam numatyta pagal jau minėtą Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (ES) Nr. 2018/1672 2018 m. spalio 23 d. „Dėl į Sąjungą įvežamų arba iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės“.

Vadovaujantis Lietuvos teisės aktais, 1 MGL atitinka 50 eurų. BK 199 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė, kai kontrabandos dalykas viršija 150 MGL, t. y. 7500 eurų, bet neviršija 400 MGL, t. y. 20 000 eurų dydžio sumos. Kadangi P. R. kontrabanda gabeno pinigus, kurių suma yra 16 424,27 eurai, t. y. viršija 150 MGL, bet neviršija 400 MGL, šie pinigai atitinka BK 199 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo dalyką.

Nors P. R. teigia, kad jis nežinojo, jog reikia deklaruoti pinigus, kokią sumą reikia deklaruoti, t. y. teigia, jog jo veiksmuose nebuvo tyčios kontrabandos būdu gabenti grynuosius pinigus, tačiau, teismo vertinimu, kaltinamojo tyčią patvirtina visuma kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų.

Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltinimo paaiškinimu, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromus veiksmus, ne vien tik jo prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan.

Pažymėtina ir tai, jog duodamas parodymus dėl kaltės P. R. nebuvo nuoseklus. Viena vertus teigė, jog žinojo, kad vežant pinigus yra reikalingos deklaracijos, žinojo, kad turi didelę pinigų sumą, tačiau nežinojo, kaip ją legalizuoti. Nurodė, kad žinojo, jog reikia surasti raudoną takelį, klausė žmonių, kur išėjimas, nes manė, kad raudonas takelis bus prie išėjimo. Kita vertus teigė, kad nežino, kaip vyksta pinigų deklaravimo procedūra. Be to, nors nurodė, kad ieškojo „raudono“ kanalo, tačiau, kaip jau aptarta, sąmoningai pasirinko būtent „žalią“ kanalą. Iš to, jog kaltinamasis teigė, jog ieškojo raudono kanalo, taip pat galima daryti išvadą, kad jam buvo žinoma būtinybė deklaruoti pinigus ir buvo žinoma, nuo kokios sumos tai privalu daryti, o jo sąmoningas pasirinkimas eiti „žaliu“ kanalu parodo, jog jis siekė išvengti muitinės kontrolės, norėjo ir siekė nedeklaruoti su savimi turėtų grynųjų pinigų. Visa tai patvirtina, jog P. R. veikė tiesiogine tyčia.

Pažymėtina, jog BK 199 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo sudėtis yra formali, motyvai ir tikslai, kam buvo skirti pinigai ir tai, ar jie yra legalūs, veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.