Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2020-06-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-1711-506/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-06-09
Bylos Nr.
A5.-1711-506/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01282-2020-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Lilija Tarčevskaja (pirm.)
Pažeidėjas
M. P.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktasis policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-1711-506/2020Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01282-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1.; 21.9.9.; 21.9.10. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. birželio 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja,

nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato, – atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., traukiamas administracinėn atsakomybėn už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato (toliau ir – institucija) įgaliotasis pareigūnas M. P. 2020-05-05 surašė administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad M. P. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau ir – DK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau ir – UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, nes jis, esant darbo sutarties požymiams, nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir apie A. Š. įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešdamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau ir – VSDFV) teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, minėtą asmenį nelegaliai įdarbino ir leido jai dirbti jo, M. P., naudai, tai yra, 2020-05-05 14.00 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), prekybos vietoje nuo laikino prekystalio organizavo prekybą ir leido A. Š. prekiauti braškėmis ir arbūzais, pažadėjęs 35 eurų atlygį už darbo dieną, susitaręs, jog ji dirbs 5 dienas per savaitę.

M. P. apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai ir laiku, iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl, vadovaujantis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, administracinio nusižengimo byla išnagrinėta atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.

Žemesnės instancijos teismas

Susipažinęs su administracinio nusižengimo protokolu, administracinėn atsakomybėn traukiamas M. P. kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo visiškai pripažino, paaiškino, kad 2020-04-20 socialiniame tinkle Facebook įdėjo skelbimą, jog ieško darbuotojų pardavinėti vaisius. 2020-05-04 pagal skelbimą dėl siūlomo pardavėjo darbo paskambino A. Š., su kuria susitarė, jog ji prekiaus jo pateiktais braškėmis ir arbūzais jo nurodytoje vietoje 5 dienas per savaitę už 35 eurus per darbo dieną nuo 11.00 val. iki 19.00 val. 2020-05-05 apie 12.00 val. susitiko su A. Š. Pilaitės mikrorajone, nuvežė ją prie (duomenys neskelbtini), kur įrengtas jo prekystalis. Prekybos vietoje buvo 25 kg braškių, supakuotų į indelius po 1 kg, ir apie 50 kg arbūzų. Jis pats reikiamo prekybai leidimo neturi. Apie pardavėjos įdarbinimą įstatymo nustatyta tvarka nepranešė. (6 b. l.)

Analogiškus paaiškinimus pateikė tyrimo metu ir liudytoja apklausta A. Š.. (8 b. l.)

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatuoja, kad M. P. padarytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas yra visiškai įrodytas tiek M. P. paaiškinimais ir liudytojos tyrimo metu duotais parodymais, tiek ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu (2 b. l.); BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis (3 b. l.); tarnybiniu pranešimu (4 b. l.); savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (9 b. l.); skaitmeninės laikmenos vaizdo duomenimis (12 b. l.), įvykio vietos apžiūros protokolu (13 b. l.).

Administracinė atsakomybė darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims už nelegalų darbą numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalyje. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra blanketinė; kaip objektyviai reiškiasi nelegalaus darbo požymiai, įtvirtinta darbo kodekse. DK 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, kurios reglamentuotos DK 34 straipsnyje. Darytina išvada, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai susitariama dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės. Pagal DK 42 straipsnio 2 dalį, apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau ir – VSDFV) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Pagal UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Darbą vertinant kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, tai yra, darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-01 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl esminės aplinkybės, tai yra, dėl to, kad su A. Š. nebuvo sudaryta darbo sutartis. Tuo tarpu, jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus.

Be to aukščiau aptartais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad A. Š. dirbo M. P. naudai, sutiko su jo pasiūlyta darbo vieta, darbo sąlygomis ir darbo užmokesčiu, o M. P. leido jai tokiomis sąlygomis dirbti.

Vadovaudamasis išdėstytų ir teismo posėdžio metu ištirtų aplinkybių visuma, teismas vertina, kad įrodyta, jog M. P., veikdamas kaip fizinis asmuo, samdydamas pardavėją, dirbančią jo naudai, privalėjo pasirašyti darbo sutartį su A. Š., apie jos įdarbinimą pranešti Sodros teritoriniam skyriui įstatymo nustatyta tvarka. Teisinė atsakomybė darbdaviui ar kitam atsakingam asmeniui už nelegalų darbą numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalyje, taigi M. P. administracinė veika atitinka visus administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius.

M. P. atsakomybę lengvina aplinkybė, kad jis pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį – padarytas nusižengimas, kuriuo pasikėsinta į dirbančiųjų teises pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis. Toks pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai, mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus, sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu. Taip pat teismas atsižvelgia, kad nustatyta viena pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kad M. P. už analogiškus nusižengimus nebaustas (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis yra baustas už kelis kitokio pobūdžio nusižengimus), sunkūs padariniai dėl jo padaryto administracinio nusižengimo nekilo. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Atkreiptinas dėmesys, kad ir konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos nuobaudos ir poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2008-01-21, 2011-01-31,02012-09-25 nutarimai). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas turi pagrindo manyti, kad administracinės nuobaudos paskirtis – atgrasyti asmenį nuo administracinių nusižengimų ir paveikti asmenį, padariusį nusižengimus, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų nusižengimų, – gali būti pasiekta M. P. paskyrus mažesnę nei šio kodekso 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali nuobauda 1000 eurų, nes tokio dydžio minimali bauda nagrinėjamoje byloje būtų akivaizdžiai per griežta. Nuobaudos tikslų teismas siekia M. P. skirdamas 300 eurų dydžio baudą.

Daiktinis įrodymas – skaitmeninė laikmena (1 vienetas) su vaizdo įrašu, – nutarimui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.

Administracinio poveikio priemonė M. P. netaikytina, nes ANK 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas; šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. ANK 29 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog turto konfiskavimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. ANK 95 straipsnyje turto konfiskavimas nenumatytas, o nagrinėjamos veikos rezultatas – iš veikos gauti 9 eurai, – nėra daiktas, kurio apyvarta uždrausta, todėl tyrimo metu 2020-05-13 nutarimu į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą perduoti saugoti pinigai 9 eurai, nutarimui įsiteisėjus, grąžintini M. P..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 646, 675 straipsniais, teismas

nutaria:

M. P. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą – 300 (trijų šimtų) eurų dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT787290000000130151 AS Citadele banka banko Lietuvos filiale, LT057044060007887175 AB SEB banke, LT327180000000141038 AB Šiaulių banke, LT744010051001324763 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs AB DNB bankas), LT122140030002680220 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT247300010112394300 banke Swedbank, AB, LT427230000000120025 UAB Medicinos banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20114325846.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

2020-05-13 nutarimu į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą perduotus saugoti pinigus – 9 eurus, – nutarimui įsiteisėjus, grąžinti M. P..

Daiktinį įrodymą skaitmeninę laikmeną (1 vienetą) su vaizdo įrašu, nutarimui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lilija Tarčevskaja