Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdama pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Kauno apygardos administraciniame teisme 2011-05-30 buvo gautas pareiškėjo A. K. skundas, kuriame pareiškėjas prašė: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-01-10 įsakymą Nr. AP-32, 2011-01-17 įsakymą Nr. AP-149; 2011-01-18 įsakymą Nr. AP-159; 2) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją nutraukti valstybės tarnybos santykius su pareiškėju Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu; 3) priteisti iš Kauno miesto savivaldybės administracijos pareiškėjo naudai darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau kreipimosi į teismą teisė turi būti realizuota įstatymų nustatyta tvarka. Asmens paduodamas skundas teismui turi atitikti Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 23, 24 straipsnio reikalavimus.

Kadangi pareiškėjo skundas nurodytų reikalavimų neatitiko, todėl 2011-06-03 teismo nutartimi buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti iki 2011-06-16. (ABTĮ 37 str. 1 d.).

Kauno apygardos administraciniame teisme 2011-06-15 gautas pareiškėjo naujas skundas, kuriame keliami šie reikalavimai: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-01-10 įsakymą Nr. AP-32, 2011-01-17 įsakymą Nr. AP-149, 2011-01-18 įsakymą Nr. AP-159; 2) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją nutraukti valstybės tarnybos santykius su pareiškėju Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu; 3) priteisti iš Kauno miesto savivaldybės pareiškėjo naudai vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2011-01-18 iki 2011-06-18 – 15 540 Lt (penkiolika tūkstančių penki šimtai keturiasdešimt litų); 4) priteisti iš Kauno miesto savivaldybės pareiškėjo naudai vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2011-06-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 5) priteisti iš Kauno miesto savivaldybės administracijos pareiškėjo naudai 370 Lt (trys šimtai septyniasdešimt litų) privalomojo sveikatos draudimo mokesčių už laikotarpį nuo 2011-01-18 iki 2011-06-18; 6) priteisti iš Kauno miesto savivaldybės administracijos pareiškėjo naudai 50 000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų) neturtinę žalą.

II.

Teismas įvertino pareiškėjo teismui pateiktus 2011-05-25 VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos ir 2011-01-21 VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų Išrašus iš medicininių dokumentų bei Pranešimus apie išduotus nedarbingumo pažymėjimus (VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos 2011-02-25 Nr. 1571212, 2011-02-18 Nr. 1519214, 2011-02-11 Nr. 1475529, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės 2011-02-07 Nr. 1435480, 2011-01-31 Nr. 1379353, 2011-01-25 Nr. 1336617, 2011-01-21 Nr. 1309526). Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartyje, kuria buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, pareiškėjui nurodoma, kad ABTĮ 24 straipsnio 1 dalis nurodo, jog prie skundo pareiškėjas prideda dokumentus, kitus įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimą bei, kad teismui prie skundo teikiamų priedų nuorašai turi būti tinkamai patvirtinti (teismo, notaro, byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens). Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, šalindamas skundo trūkumus, nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, kad nuo 2011-01-25 iki 2011-02-11 jam buvo skirtas reabilitacinis gydymas, kad jis yra priklausomas nuo stipriai veikiančių vaistų, kad jam buvo rekomenduota vengti emocinę įtampą ir stresą sukeliančių situacijų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė ir tinkamai patvirtintų dokumentų kopijų, t. y. 2011-01-21 VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų Išrašo iš medicininių dokumentų bei Pranešimų apie išduotus nedarbingumo pažymėjimus. Tačiau iš prie skundo pateikto 2011-05-25 VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos Išrašo iš medicininių dokumentų (originalus dokumentas) ir kitų (neoriginalių) prie skundo pateiktų dokumentų teismas nustatė, kad A. K. nuo 2011-01-18 iki 2011-01-21 buvo gydomas stacionariai, vėliau ambulatoriškai, nuo 2011 m. kovo mėnesio skiriamas papildomas medikamentas, nuo 2011-05-25 siunčiamas kardiologo konsultacijai. Įvertinęs aplinkybę, kad pareiškėjas nuo 2011-01-22 nebuvo gydomas stacionariai, jo paties teigimu, nuo 2011-02-11 buvo gydomas ambulatoriškai, t. y. lankydavosi gydymo įstaigoje, o sausio pabaigoje-vasario pradžioje lankėsi pašto įstaigoje, kur atsiėmė jam skirtą siuntą, teismas padarė išvadą, kad liga neribojo fizinių galių tokiu laipsniu, kad jis būtų negalėjęs įstatymo nustatytu terminu (nuo 2011-01-22 ir vėliau) vėliausiai iki 2011 m. kovo pradžios pasirūpinti savo teisių gynimu arba tinkamu jų atstovavimu.

Kauno apygardos administracinis teismas, įvertinęs byloje esančių aplinkybių visetą, konstatavo, kad pareiškėjo nurodytos termino skundui paduoti praleidimo priežastys nėra objektyvios ir pagrįstos, todėl termino skundui paduoti dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-01-10 įsakymo Nr. AP-32, 2011-01-17 įsakymo Nr. AP-149, 2011-01-18 įsakymo Nr. AO-195 panaikinimo neatnaujintinas. Netenkinus minėto prašymo dėl termino atnaujinimo skundo dalį dėl šių reikalavimų atsisakė priimti ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p. pagrindu, nes praleistas skundo padavimo terminas.

Skundą dalyje dėl 50 000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos pareiškėjo naudai priteisimo, teismas priėmė nagrinėti (ABTĮ 37 str. 1 d.).

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nesutinka su Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 22 d. nutartimi, kuria teismas nutarė atsisakyti priimti pareiškėjo skundo dalį, nes buvo praleistas skundo padavimo terminas. Ginčo dėl aplinkybės, kad terminas buvo praleistas nėra. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad terminas praleistas ne dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių. Pareiškėjo manymu, teismas neįvertino jo sveikatos būklės, sutrukdžiusios laiku pateikti skundą, rimtumo ir taip pažeidė jo teisę į teisminę pažeistų teisių gynybą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisinį procesą, ji yra būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Pabrėžtina, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, negali būti nepagrįstai apsunkinamas jos įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas). Tačiau savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-69/2010).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 34 straipsnio 1 dalis nustato, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis galima laikyti aplinkybes, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai arba per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo asmens valios.

Pabrėžtina, kad ABTĮ įtvirtina aiškius skundo padavimo teismui terminus, tokių terminų atnaujinimą iš esmės siedamas su išskirtinėmis, objektyviomis, nuo skundą paduodančio asmens valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis.

Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmens liga gali būti pripažinta svarbia terminų praleidimo priežastimi tik tuo atveju, jeigu ji buvo tokio pobūdžio, kad dėl jos asmuo apskritai negalėjo išreikšti savo valios arba ribojo jo fizines galias tokiu laipsniu, kad jis pats negalėjo dokumento surašyti ir pasiųsti paštu ar pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis: 2006 m. birželio 15 d. Nr. AS6-219/2006; 2008 m. kovo 12 d. Nr. A502-307-2008; 2009 m. gegužės 11 d. Nr. A575-229/2009; 2009 m. birželio 12 d. Nr. A63-719/2009; 2009 m. gruodžio 24 d. Nr. A556-1540/2009 ir kt.).

Įvertinusi su skundu pateiktus dokumentus apie pareiškėjo sveikatos būklę, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvados, jog pareiškėjo sveikatos būklė skundo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorės 2011 m. sausio 10 d. įsakymo Nr. AP-32, 2011 m. sausio 17 d. įsakymo Nr. AP-149, 2011 m. sausio 18 d. įsakymo Nr. AP-195 panaikinimo padavimo teismui laikotarpiu buvo tiek pablogėjusi, jog jis pats negalėjo surašyti ir išsiųsti skundo teismui ar jam objektyviai kliudė pasirūpinti tinkamu atstovavimu. Kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įvertinus aplinkybę, kad pareiškėjas nuo 2011-01-22 nebuvo gydomas stacionariai, nuo 2011-02-11 buvo gydomas ambulatoriškai, t. y. lankydavosi gydymo įstaigoje, o sausio pabaigoje-vasario pradžioje lankėsi pašto įstaigoje, kur atsiėmė jam skirtą siuntą, liga neribojo pareiškėjo fizinių galių tokiu laipsniu, kad jis būtų negalėjęs įstatymo nustatytu terminu (nuo 2011-01-22 ir vėliau) vėliausiai iki 2011 m. kovo pradžios pasirūpinti savo teisių gynimu arba tinkamu jų atstovavimu. Priešingai, nei atskirajame skunde teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas nustatė ir vertino aplinkybę, kad A. K. nuo 2011 m. kovo mėnesio skiriamas papildomas medikamentas, tačiau ši aplinkybė nėra pakankama minėtai teismo išvadai paneigti.

Teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 5 straipsnyje aptarta teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Proceso dalyviai privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (ABTĮ 53 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjas nepakankamai rūpinosi savo teisėmis, todėl uždelsė paduoti skundą teismui ir tokiais veiksmais pats sau sukūrė neigiamas pasekmes.

Išdėstytų aplinkybių visuma teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas terminą skundui dėl reikalavimų panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorės 2011 m. sausio 10 d. įsakymą Nr. AP-32, 2011 m. sausio 17 d. įsakymą Nr. AP-149, 2011 m. sausio 18 d. įsakymą Nr. AP-159 paduoti praleido dėl nesvarbių priežasčių, todėl prašymas atnaujinti terminą atmestas pagrįstai (ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis), o skundo dalį pagrįstai atsisakyta priimti (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 150 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą atmesti. Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.