Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-10-26 · Administracinė byla Nr. A-143-1320-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-26
Bylos Nr.
A-143-1320-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Artūras Drigotas
Pareiškėjas
V. K.
Trečiasis asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus apskrities viršininko administracijai
Atsakovas
valstybės įmonei Registrų centrui, valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui
Kategorijos
  • 12.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A143 – 1320/2010Procesinio sprendimo kategorija 12.3.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 26 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,vertėjaujant Gitanai Aleliūnaitei,dalyvaujant pareiškėjui V. K.,

trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Irenai Žaliauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams valstybės įmonei Registrų centrui, valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities viršininko administracijai (teisių perėmėjas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas V. K. (toliau – pareiškėjas, apeliantas) skundu (b. l. 10 – 13), kurį patikslino (b. l. 6 – 9, 111 – 116), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – Komisija) 2009 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. 110; 2) panaikinti atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo (toliau – VĮ Registrų centro Vilniaus filialas) 2009 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. KS-875; 3) įpareigoti atsakovą valstybės įmonę Registrų centrą (toliau – VĮ Registrų centras) suformuluoti aiškius reikalavimus dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą.

Pareiškėjas nurodė, kad 2006 m. gruodžio 12 d. kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą. VĮ Registrų centro Vilniaus filiale buvo priimtas sprendimas duomenų įrašymą atidėti ir pateikti jam reikalavimai: nepateiktas dokumentas, kurio pagrindu formuojamas žemės sklypas, sklypo planas, kadastro duomenų forma, sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas, nenurodytas našumo balas, nominali sklypo vertė, vidutinė rinkos vertė. Pasistengė nurodytus reikalavimus įvykdyti ir įsitikinęs, jog juos įvykdė, 2009 m. vasario 27 d. kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą. Tačiau gavo VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2009 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. KS-875, kuriuo buvo atsisakyta įrašyti paminėtus duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą. Šį sprendimą apskundė VĮ Registrų centrui. Tačiau Komisija jo skundo iš esmės nepatenkino, tik pakeitė VĮ Registrų centro Vilniaus filialo sprendimo pagrindą, juo nurodydama Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalį, 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – Kadastro nuostatai) 88.1 punktą bei Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjo nuomone, tiek Komisijos 2009 m. kovo 30 d. sprendimas Nr. 110, tiek VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2009 m. kovo 5 d. sprendimas Nr. KS-875 yra nepagrįsti ir neteisėti, nes jis pateikė visą dokumentaciją, atitinkančią Nekilnojamojo turto kadastro įstatymą.

Atsiliepimas

Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepimu į skundą (b. l. 54 – 55) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

VĮ Registrų centras nurodė, kad Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti paduoda nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo, išskyrus šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus, kai Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys keičiami valstybės valdžios ar valdymo institucijų teikimu Kadastro nuostatų nustatyta tvarka. Šiuo atveju pareiškėjas nėra daiktą įgijęs asmuo, jis yra tik suinteresuotas asmuo, kuris neturi teisės kreiptis dėl nekilnojamojo daikto įregistravimo.

Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepimu į skundą (b. l. 102 – 104) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

VĮ Registrų centro Vilniaus filialas nurodė, kad pareiškėjas teritoriniam registratoriui nepateikė Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyto dokumento, patvirtinančio, jog Vilniaus apskrities viršininko administracija būtų priėmusi sprendimą dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) suformavimo ir šio žemės sklypo kadastro duomenų patvirtinimo. Atsižvelgiant į tai, kad VĮ Registrų centro Vilniaus filialui nebuvo pateiktas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti ir tinkamai norminių aktų nustatyta tvarka suderinta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, teritorinis registratorius pagrįstai, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, 13 straipsnio 4 dalies 2 punktu, atsisakė įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir priėmė teisėtą sprendimą.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) atsiliepimu į skundą (b. l. 98 – 99) prašė skundą išnagrinėti teismo nuožiūra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pagal 2009 m. birželio 12 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (duomenys neskelbtini) yra gyvenamasis namas ir kiti pastatai, registruoti VĮ Registrų centre R. K. vardu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintomis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis (toliau – Taisyklės), asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, gali įsigyti nuosavybėn naudojamą namų valdos žemės sklypą. Kadangi nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą ir kitus pastatus pareiškėjo vardu Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota, nėra pagrindo parduoti pareiškėjui namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Ši informacija pareiškėjui buvo pateikta Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2008 m. liepos 14 d. raštu Nr. S20-1327 „Dėl informacijos pateikimo“.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 5 d. sprendimu (b. l. 131 – 133) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad Nekilnojamojo turto registre į pastatus – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), 2006 m. rugsėjo 22 d. išrašo iš ūkinių knygų ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 29 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-7014-20/2007 pagrindu įregistruotos R. K. nuosavybės teisės. Žemės sklypas paminėtu adresu bei daiktinės teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre yra įregistruojamas pats nekilnojamasis daiktas. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalį, prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti paduoda nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo. Pareiškėjas nėra nei nekilnojamojo daikto, t. y. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkas, nei jį patikėjimo teise valdantis asmuo. Apskritai žemės sklypas paminėtu adresu bei daiktinės teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos. Pareiškėjas nėra netgi gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), savininkas. Gyvenamasis namas ir kiti statiniai nurodytu adresu registruoti R. K. vardu. Teismo posėdžio metu pareiškėjas pripažino, kad jis nėra pasiėmęs paveldėjimo teisės į gyvenamąjį namą paminėtu adresu liudijimo, jo vardu gyvenamasis namas ir kiti pastatai iki šiol neregistruoti. Kadangi pareiškėjas nėra gyvenamojo namo, adresu: (duomenys neskelbtini), savininkas ir jo vardu nuosavybės teisės neįregistruotos, nėra jokio teisinio pagrindo jam parduoti namų valdos žemės sklypą. Tik gavęs paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistravęs nuosavybės teises į gyvenamąjį namą ir kitus statinius (duomenys neskelbtini) savo vardu, pareiškėjas įgis teisę pirkti ar kitokiu būdu įsigyti ir suformuoti žemės sklypą paminėtu adresu. Esant šioms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad skundžiami sprendimai pagrįsti ir teisėti, todėl jų panaikinti pareiškėjo nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Skundžiamų sprendimų turinys bei Vilniaus apskrities viršininko administracijos atsakymas pareiškėjui yra pakankamai suprantami ir aiškūs, todėl papildomai įpareigoti atsakovą suformuluoti reikalavimus taip pat nėra pagrindo.

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 138 – 145) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 5 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas neištyrė visų jo pateiktų įrodymų ir aplinkybių, kurios bylai turėjo esminės reikšmės. Teismo sprendimas yra nepagrįstas, nes pažeistos Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 86 straipsnio 2, 3 dalys. 2009 m. rugsėjo 22 d. teismui pateikė paaiškinimą dėl skundo, kuriame išsamiai paaiškino skundo aplinkybes ir patikslino skundo reikalavimus. Teismas nepasisakė dėl pateikto reikalavimo ,,Įgalioti Vilniaus apskrities viršininko administraciją pataisyti (duomenys neskelbtini) žemės sklypo matavimų bylą ir suformuoti 1500 m² plotą“. Paaiškinime įvardino institucijas, kurių sprendimai sukėlė aiškiai neteisingą, nesąžiningą rezultatą. Pateikti įrodymai dėl viešojo administravimo subjektų vilkinimo ir vengimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus yra akivaizdūs. ABTĮ 81 straipsnis numato visapusišką ir objektyvų bylos aplinkybių ištyrimą. 2009 m. rugsėjo 23 d. proceso metu teismas neleido jo atstovei G. K. paaiškinti bylos aplinkybių (ABTĮ 49 str., Civilinio proceso kodekso 51 str. 1 d.). Iš suinteresuotų asmenų neišgirdo paaiškinimo, dėl kokių priežasčių jam buvo keičiami reikalavimai. Be to, neaišku, kodėl teismas paliko galioti Komisijos sprendimą, pažeidžiantį teisės aktus. Teismas nesugebėjo įgyvendinti vieno iš administracinio ir civilinio proceso tikslų – kuo greitesnio teisinės taikos tarp šalių atkūrimo, bet atvirkščiai – tik pratęsė tolimesnį teismų maratoną.

Atsiliepimas

Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 156 – 158) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

VĮ Registrų centro Vilniaus filialas nurodo, kad apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepatvirtina prašomo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo. Teismas nepriėmė apeliaciniame skunde nurodyto pareiškėjo reikalavimo, todėl teiginys, jog neišnagrinėti visi skundo reikalavimai, yra nepagrįstas. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo normos tiksliai apibrėžia asmenis, kurie turi teisę pateikti prašymą Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojui įregistruoti daiktą ir nuosavybės teises į juos. Teismas teisingai akcentavo pareiškėjo teisės kreiptis į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją dėl žemės sklypo įregistravimo (bei į kitas institucijas dėl jo formavimo) nebuvimą. Pareiškėjo paaiškinimai visiškai neįrodo atsakovų veiksmų neteisėtumo bei pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėjas siekia namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą. Iš bylos matyti, kad prašymo dėl šių duomenų įrašymo pateikimo kadastro tvarkytojui metu (2009-02-27) ir iki šios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme (2009-10-05) pareiškėjas nebuvo įregistravęs paveldėjimo pagrindu nuosavybės teisės į nurodytą namų valdą (iš pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui pateikto paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo matyti, kad šis liudijimas yra išduotas 2010-01-27, t. y. po šioje apeliacinėje byloje skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo). Iš bylos taip pat matyti, kad pareiškėjas, siekdamas Taisyklių pagrindu išpirkti iš valstybės nurodytos namų valdos žemės sklypą, šios namų valdos buvusios savininkės (pareiškėjo motinos R. K., mirusios (duomenys neskelbtini)) vardu inicijavo Taisyklėse numatytų tokiam išpirkimui būtinų veiksmų atlikimą: žemės sklypo kadastro duomenų ir ribų paženklinimo-parodymo akto surašymą (atliktus UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialo „Inžinerinė geodezija“ atitinkamai 2007-11-19 ir 2007-11-08), žemės sklypo plano suderinimą (patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2008-01-14) ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2008 m. sausio 14 d. įsakymo Nr. 30-62 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ priėmimą (b. l. 31, 35, 36). Pagal pareiškėjo pirmosios instancijos teismui paduotą skundą, šie dokumentai yra pakankami tam, kad kadastro tvarkytojas atliktų jo prašomą kadastro duomenų registraciją.

Pasisakydama dėl teisės normų taikymo šioje administracinėje byloje, kolegija pažymi, kad Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (2003-05-27 įstatymo Nr. IX-158213 redakcija) 13 straipsnis yra speciali materialinės teisės norma, reglamentuojanti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą tvarką. Pagal šio straipsnio 2 dalį, prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą paduoda nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo, išskyrus šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus, kai Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys keičiami valstybės valdžios ar valdymo institucijų teikimu Kadastro nuostatų nustatyta tvarka. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių šioje teisės normoje numatytos išimtinės situacijos (sietinos su Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 str. 4 d. taikymu) buvimą, todėl byloje taikytinos joje nurodytos bendrosios taisyklės. Jas taikant, pažymėtina, kad pareiškėjas nėra prašomo įregistruoti žemės sklypo savininkas (kaip nurodyta aukščiau, jis tik siekia juo tapti). Todėl atsakovas (kadastro tvarkytojas) pagrįstai pripažino pareiškėją netinkamu tokį prašymą paduoti subjektu ir prašymą atmetė Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 1 punkto pagrindu (pagal šią teisės normą, kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, jeigu asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti).

Pasisakydama dėl faktinių bylos aplinkybių vertinimo, kolegija pažymi, kad pareiškėjo pradėta ginčo žemės išpirkimo iš valstybės procedūra Taisyklių taikymo prasme galėtų būti užbaigta atitinkamos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymu. Tačiau tam yra būtinos sąlygos, kad pareiškėjas būtų įregistravęs nuosavybės teisę į nurodytą namų valdą ir išreikštų valią dėl tokios sutarties sudarymo. Kaip nurodyta aukščiau, pareiškėjas pirmosios iš nurodytų sąlygos (kuri, kaip matyti iš paminėto paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, priklausė tik nuo jo valios) neįvykdė. Be to, kaip pareiškėjas nurodė apeliacinės instancijos teismui, jis nesutinka su aukščiau nurodytuose dokumentuose (paminėtos procedūros eigoje pareiškėjo iniciatyva parengruose dokumentuose) nustatytu žemės sklypo dydžiu (pagal šiuos dokumentus, tai yra 1040 kv. m, tuo tarpu, pareiškėjo manymu, jis turi teisę išpirkti 15 000 kv. m dydžio žemės sklypą). Nurodytos faktinės aplinkybės parodo, kad iš šiuo (sklypo dydžio) aspektu pareiškėjo prašymas įrašyti žemės sklypo kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio taikymo požiūriu negali būti pripažintas pagrįstu.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad tenkinti pareiškėjo skundą pagrindo nėra. Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažintinas pagrįstu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAnatolijus BaranovasArtūras DrigotasVaida Urmonaitė - Maculevičienė