Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūros Marijos Strumskienės ir Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiškėjui D. G., jo atstovui advokatui R. K., atsakovo atstovams L. L., I. V., M. J. ir S. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. G. skundą atsakovei Turto vertinimo priežiūros tarnybai (toliau – Tarnyba) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas D. G. kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 1-10), kuriame prašė panaikinti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo (toliau – Garbės teismas) 2013-06-04 sprendimą Nr. GT-40(13)-S.

Skunde nurodė, kad ginčijamas sprendimas turi būti panaikintas, nes priimtas neteisėtos sudėties Garbės teismo. Pareiškėjui neaišku, kuo vadovavosi finansų ministras, Garbės teismo nariais skirdamas V. A., K. K. ir S. D.. Paaiškino, kad pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – Įstatymas) 28 straipsnio 1 dalies 2 punktą Garbės teismo narius skiria asociacijos, vienijančios turto arba verslo vertintojus. Nurodė, kad jis dalyvauja Lietuvos turto vertintojų asociacijos veikloje, tačiau šių asmenų skyrimas į Garbės teismo narius nebuvo svarstomas. Pareiškėjui kelia abejonių ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovių Z. T. ir L. F. kompetencija turto vertinimo srityje. Be to, pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad V. A., K. K. ir S. D. yra kitų su turto vertinimais susijusių įmonių vadovai arba akcininkai, o pastarasis dar ir Turto vertinimo priežiūros tarnybos (toliau – Tarnyba) bei valstybės įmonės Registrų centro darbuotojas. Pažymėjo, kad pagal naujos redakcijos Turto ir verslo vertinimo metodiką (toliau – Metodika) visos mokesčių mokėtojų valstybės įmonės Registrų centrui pateiktos turto vertinimo ataskaitos siunčiamos Tarnybai. Tarnyba, nustačiusi turto vertinimo ataskaitos neatitikimą turto ir verslo vertinimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms, turto vertintojams kelia drausmės bylas. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas mano, kad S. D. atstovavimas visoms trims institucijoms pažeidžia nešališkumo principą.

Pareiškėjų teigimu, Tarnyba sprendimų dėl turto vertinimo ataskaitų tinkamumo nepriima savarankiškai, o visą medžiagą siunčia Garbės teismui, kuris nesprendžia dėl turto vertės nustatymo ataskaitos tinkamumo. Pareiškėjo manymu, po Garbės teismo sprendimo priėmimo Tarnyba negali priimti sprendimo dėl turto vertinimo ataskaitos, nes yra praleisti terminai. Atkreipė dėmesį, kad tik po Garbės teismo sprendimo Tarnyba pateikė išvadą dėl vertinimo ataskaitų tinkamumo. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad ginčijamas Garbės teismo sprendimas priimtas, atsižvelgiant į Tarnybos 2013-06-06 išvadą Nr. RC-45(13) dėl Ataskaitos Nr. DGV 130327 (toliau – Ataskaita I) ir Tarnybos 2013-06-06 išvadą Nr. RC-44(13) dėl Ataskaitos Nr. DGV130222 (toliau - Ataskaita II), atkartojant jose išdėstytus argumentus dėl nustatytų pažeidimų ir visiškai neįvertinus jo paties paaiškinimų, neįsigilinus į jo parengtų Ataskaitų turinį.

Tvirtina, kad informacija, privaloma pagal Metodikos 62.4 punktą, pateikta Ataskaitos II 15-19 psl., 4.2 punkte „Lyginamasis metodas“, o pataisos nustatytos pagal trendą, kuriame vaizduojami tiriamų parametrų dydžių užduotame intervale pokyčiai procentais. Lyginant su vertinamu objektu pokytis procentais yra atitinkamai pridedamas arba atimamas iš lyginamojo objekto pardavimo kainos. Kitos pataisos buvo nustatytos naudojantis ekspertiniu būdu, t. y. pataisos, kurioms netaikytinas kiekybinis skaičiavimas.

Pareiškėjas nesutinka su Garbės teismo teiginiu dėl žemės sklypų, esančių nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, 100 proc. užstatymo intensyvumo. Nurodo, kad vertinamam sklypui yra taikomos specialiosios naudojimo sąlygos – XXXIV. Nacionaliniai ir regioniniai parkai, kuriuose yra ribojamos statybos, t. y. sodybų pastatai Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje gali būti remontuojami, rekonstruojami, ribojant jų dydį bei architektūros formas, atsižvelgiant į architektūros tradicijas bei kraštovaizdžio apsaugos reikalavimus, projektus suderinus nustatyta tvarka. Tokiose vietovėse dažniausiai užstatymo plotas iki 50 procentų. Paaiškino, kad vietovės pataisos koeficientas buvo pritaikytas išanalizavus žemėlapius ir juose nurodytus atstumus iki pagrindinių kelių bei įvertinant jų kokybę, atstumą ir laiko tarpą, per kurį galima pasiekti rajono centrą, šiuo atveju, Trakų m., atstumą ir laiko tarpą, per kurį galima pasiekti didmiestį. Pažymėjo, kad šios pataisos buvo apskaičiuotos ekspertiniu būdu, išanalizavus statybos reglamentus, aplinkosaugos įstatymus, žemėlapius bei kitus rinkos duomenis, teikiamus įvairiuose internetiniuose portaluose.

Dėl Tarnybos 2013-06-06 išvadoje Nr. RC-44(13) minimo Metodikos 62.3 punkto pažeidimo nurodė, kad jeigu Ataskaitos II tekste nėra pateiktos padarytų pataisų būtinumo pagrindimo aplinkybės, tai negali būti traktuojama kaip Metodikos 62.3 punkto neįgyvendinimas. Pažymėjo, kad Ataskaita II nėra sudaryta vien iš tekstinės dalies: ją sudaro lentelės, ištraukos iš žemėlapių, grafikai, atvaizduojantys tam tikrus skaičiavimus, matematinė dalis, įvairios schemos ir brėžiniai, kuriuos peržiūrėjus galima gauti pakankamai daug vertingos informacijos, susijusios taip pat ir su Metodikos nurodymais.

Dėl Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies punkto pažeidimo paaiškino, kad Ataskaita II nepasirašyta turto vertintojo dėl to, jog įmonėje tuo metu nebuvo asmens turinčio teisę ją pasirašyti. Tačiau atkreipė dėmesį, kad pagal Įstatymo 22 straipsnio 2 dalį, kai nepriklausomas turto arba verslo vertintojas yra ir individualios įmonės savininkas, turto arba verslo vertinimo ataskaita pasirašoma vieną kartą. Nurodė, kad šiuo atveju jis yra UAB „Informacijos ir Investicijų centras“ steigėjas, direktorius ir turto vertintojas.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Ataskaitoje II yra nurodyta ataskaitos parengimo priežastis, todėl Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 14 punkto reikalavimai nebuvo pažeisti. Teigia, kad apie plėtros galimybes ir alternatyvų panaudojimą išdėstyta Ataskaitos II skyriuose „Vertinamo turto aprašymas“, „Vertinamo turto lokalizacija, aplinkos charakteristika“, „Vertinamos turto juridinė – techninė charakteristika“ ir „Vertinamo turto aprašymas“, kita informacija pateikta ortofoto planuose, lentelėse ir kituose Ataskaitos prieduose. Duomenys apie vertinamo turto rinkos konjunktūrą, kaip numatyta Metodikos 28.2 punkte, nurodyti Ataskaitos II 16-18 psl. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, pareiškėjas daro prielaidą, kad Tarnyba neskaitė Ataskaitos ir nepagrįstai jį pripažino padarius pažeidimus.

Dėl pažeidimų, susijusių su Ataskaita I, pareiškėjas nurodė, kad informacija, dėl kokių priežasčių ji parengta, nurodyta Ataskaitos I 4 psl. - turto rinkos vertės nustatymas užsakovo prašymu. Visi skaičiavimai, taikant lyginamąjį metodą, nuosekliai pateikti Ataskaitos I 33-38 psl. Visos pataisos (procentais) yra suskaičiuotos naudojant regresinę analizę.

Dėl Metodikos 57 punkto reikalavimų pažymėjo, kad vertintojas tiesiogiai dalyvaudamas nekilnojamojo turto rinkoje vykstančiuose sandoriuose ir turėdamas daug patikimos informacijos iš savo kolegų nekilnojamojo turto vadybininkų pasirenka analogišką arba panašų turtą ir net jeigu Tarnybos teigimu buvo panašaus turto, kurio vertintojas nenaudojo savo skaičiavimuose, tam buvo priežasčių. Pareiškėjas nurodo, kad parduodant 99/100 pastato bus skaitoma, kad parduodamos patalpos arba pastatas, kurį sudaro tik dvi patalpos su visomis pagalbinėmis patalpomis ir liks patalpomis, nors turės savo stogą, nešančias išorines sienas, rūsį, elektros skydinę, žemės sklypą, t. y. viską, kas būdinga pastatams. Dėl vertinamo objekto dydžio yra sudėtinga į ataskaitą sudėti fotofiksacijos metu padarytas nuotraukas, kai kurių pastatų vidus buvo apžiūrėtas neatliekant fotofiksacijos. Norint padaryti kiekvienos patalpos tik po vieną nuotrauką iš viso jų būtų virš 960, be to daugumoje patalpų vyksta gamyba, sandėliavimas ir verslo administravimas, o asmenys draudė daryti kai kurių patalpų fotofiksaciją, jog nebūtų užfiksuotos jose esančios prekės, stovintys automobiliai bei vykstantis gamybos procesas ir jie patys, tačiau leido atlikti apžiūrą be fotokameros.

Nurodė ir tai, kad duomenys apie vertinamo turto rinkos konjunktūrą, kaip numatyta Metodikos 28.2 punkte, nurodyti Ataskaitos I 33-34 psl. Užsakovas informacijos apie finansavimo sąlygas turto vertintojui nepateikė, todėl Ataskaitoje apie tai nekalbama. Ataskaitoje yra nustatytas ir nurodytas alternatyvus nekilnojamojo turto panaudojimas, kadangi buitinis pastatas naudojamas kaip administracinis, be to, daug informacijos yra pateikta lentelėse, ortofoto planuose ir Ataskaitos prieduose, kurie kartais netiesiogiai atsako į Tarnybos iškeltus klausimus.

Pareiškėjas pažymi, kad Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas (Zin.,2005, Nr. 76-2741) nurodo, kaip turi būti atliekamas vertinimas mokestinei vertei patikslinti ir nepalieka jokių alternatyvų kitiems pasirinkimams ar pagrindimams. Mano, kad Metodika nepaaiškina ir nenustato tinkamo vertinimo proceso sudėtinių dalių reglamentavimo: joje per daug dėmesio skiriama turto apžiūros akto pildymo dalykams, nepatariami duomenų analizės dalykai ir ataskaitos rengimo ypatybės, be reikalo reikalaujama pateikti vertės skaičiavimo formules, kai Metodikos tekste ir kituose teisės aktuose jos nepateikiamos, pasigendama aiškesnių nuorodų į kitus teisės aktus ir metodinius dokumentus. Atkreipė dėmesį, kad vertintojas-praktikas atlieka turto vertinimą pagal jo ir užsakovo suderintą techninę užduotį.

Tvirtina, kad Garbės teismo posėdyje jo pateikti atsakymai į klausimus užfiksuoti neteisingai, neišklausius atsakymo, tendencingai tvirtinant tas pačias frazes ir formuluotes. Pareiškėjas taip pat abejoja, ar Garbės teismas ginčijamu sprendimu galėjo sustabdyti visų jam išduotų turto vertintojo turimų pažymėjimų galiojimą. Jo manymu, Garbės teismas turėjo teisę sustabdyti tik Turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A 000506 (nekilnojamojo turto vertinimo sritis) galiojimą.

Atsakovė Turto vertinimo priežiūros tarnyba su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė, kad Garbės teismo narių skyrimo tvarka reglamentuota Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 28 straipsnyje, kuriame numatyta, kad Garbės teismo personalinę sudėtį tvirtina finansų ministras. Finansų ministras, vadovaudamasis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 2 dalimi, 2012-06-28 įsakymu Nr. 1K-244 „Dėl Turto arba verslo vertintojų garbės teismo narių skyrimo ir personalinės sudėties patvirtinimo“ (Žin., 2012, Nr. 77-3991), paskyrė Garbės teismo narius ir patvirtino Garbės teismo narių personalinę sudėtį. Pažymėjo, kad minėtas finansų ministro įsakymas yra poįstatyminis teisės aktas, todėl šio įsakymo pagrįstumo ar atitikties įstatymo reikalavimams vertinimas nėra šios bylos dalykas.

Nurodė ir tai, kad remiantis Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-09-29 nutarimu Nr. 1049 (Žin., 2005, Nr. 117-4234; 2011, Nr. 28-1321), 45 punktu, mokesčio mokėtojo prašymu nekilnojamojo turto mokestine verte gali būti laikoma nekilnojamojo turto vertė, nustatyta atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimą, jeigu tenkinami šiame punkte nustatyti reikalavimai, inter alia individualaus vertinimo ataskaita turi atitikti Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje ir Turto ir verslo vertinimo metodikoje nustatytus reikalavimus (45.2 p.). Pagal Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklių 45¹ punktą, „<...> išvadą dėl individualaus nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos atitikties Taisyklių 45.2 punkte nurodytiems teisės aktams turto vertintojui pateikia Tarnyba šios Tarnybos ir turto vertintojo sutartyje nustatytais būdais ir terminais, užtikrindama, kad mokesčio mokėtojo prašymas būtų išnagrinėtas per Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatytus terminus. Atkreipė dėmesį, kad tokios pačios nuostatos yra įtvirtintos ir Masinio žemės vertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 nutarimu Nr. 1523 (Žin., 2012, Nr. 146 -7536), 47 ir 48 punktuose. Dėl turto vertinimo ataskaitos, kuri parengta apmokestinimo tikslais ir teikiama valstybės įmonei Registrų centrui dėl mokestinės vertės patikslinimo, atitikties Įstatymo 22 straipsnyje ir Turto ir verslo vertinimo metodikoje, nustatytiems reikalavimams teikia Tarnyba, vadovaudamasi Paklausimų dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitikties Įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams nagrinėjimo taisyklėmis, patvirtintomis Tarnybos direktoriaus 2013-04-15 įsakymu Nr. B1-14 (Žin., 2013, Nr. 31-230) (toliau - Paklausimų nagrinėjimo taisyklės), ir valstybės įmonės Registrų centro ir Tarnybos 2013-01-22 išvadų dėl individualaus nekilnojamojo turto ir žemės vertinimo ataskaitų atitikties pateikimo tvarkos sutartimi Nr. NTŽ-01/2013. Remiantis minėtais teisės aktais, daro išvadą, kad valstybės įmonė Registrų centras pagrįstai kreipėsi į Tarnybą dėl išvados dėl Ataskaitos I ir Ataskaitos II atitikties Įstatyme ir Metodikoje nustatytiems reikalavimams pateikimo.

Nurodė ir tai, kad pagal Įstatymo 29 straipsnio 2 dalį, Garbės teismui rašytinį teikimą iškelti turto arba verslo vertintojui drausmės bylą <...> parengia ir pateikia Tarnyba, tačiau to paties straipsnio 3 dalis numato, kad „sprendimą dėl drausmės bylos turto arba verslo vertintojui iškėlimo Garbės teismas priima per ne ilgiau kaip 10 darbo dienų nuo Tarnybos rašytinio teikimo iškelti turto arba verslo vertintojui drausmės bylą gavimo dienos. Pažymėjo, kad Garbės teismo sprendimų priėmimas dėl drausminės atsakomybės turto arba verslo vertintojams taikymo (netaikymo) yra išimtinė Garbės teismo, o ne Tarnybos kompetencija. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad Garbės teismo sprendimas priimtas 2013-06-04, o Tarnybos išvados, kuriomis, pasak pareiškėjo, neva rėmėsi Garbės teismas, parengtos 2013-06-06.

Garbės teismas, nagrinėdamas drausmės bylą, nustatė, kad Ataskaitoje II neįgyvendintas Metodikos 62.4 punkto ir Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto reikalavimas turto vertinimo ataskaitose pateikti turto vertės nustatymo pagrindimą, pateikiant vertės skaičiavimus. Teigia, kad pareiškėjo nurodomuose Ataskaitos II puslapiuose pateikiama informacija nelaikytina tinkamu vertinamo turto vertės nustatymo pagrindimu, nes nėra pateikti skaičiavimai, matematiniai veiksmai, kurių pagrindu apskaičiuotos taikytos pataisos ir gautas galutinis rezultatas. Atsakovės teigimu, turto vertintojo taikytas ekspertinis skaičiavimo būdas turi būti pagrįstas skaičiavimais arba atitinkama duomenų analize.

Atkreipė dėmesį, kad Garbės teismo posėdžio metu vertintojas, o ne Garbės teismas, nurodė, jog paskirties pataisos koeficientas -25 proc. nustatytas atsižvelgiant į tai, kad vertinamas žemės sklypas yra nacionaliniame parke, kuriam taikomi statybos apribojimai, todėl maksimalaus leistinas žemės sklypo užstatymas yra 25 proc. (žemės sklype jau stovi statiniai), o lyginamųjų objektų, kadangi jie nepatenka į saugomą zoną - galimas užstatytas iki 100 proc., todėl ir buvo taikyta tokio dydžio pataisa.

Nurodė, kad Garbės teismas taip pat atsižvelgė ir įvertino kitas pareiškėjo skunde nurodomas aplinkybes dėl pataisų skaičiavimų (paskirties, vietovės ir kt.), kurios taip pat buvo pateiktos Tarnybai kartu su paaiškinimais bei paaiškintos Garbės teismo posėdžio metu, tačiau jų pateikimas ne turto vertinimo ataskaitoje negali būti pripažįstamas tinkamu turto vertės nustatymo pagrindimo įgyvendinimu (Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punktas). Pabrėžė, kad tiek Įstatyme, tiek Metodikoje aiškiai nurodyta, kad ataskaitose privaloma pateikti turto vertės nustatymo pagrindimą, pateikiant skaičiavimus. Pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, atsižvelgdamas į vertinimo tikslą (apmokestinimo), turėjo imtis visų įmanomų priemonių, kad ataskaitose nustatytos turto rinkos vertės būtų pagrįstos, nes nustatytų verčių dydžiai šiuo atveju yra svarbūs ne tik vertinimo užsakovui (mokesčių mokėtojui), bet ir valstybei, kuri suinteresuota teisingu mokestinės vertės nustatymu ir mokesčių surinkimu.

Tarnyba taip pat pažymėjo, kad pagal Metodikos 62.3 punktą turto vertinimo ataskaitoje turi būti nurodomos padarytų pataisų būtinumo pagrindimo aplinkybės. Ši teisės norma yra imperatyvi ir nenumato taikymo išimčių. Ginčijamu atveju vertinant turtą buvo taikytos paskirties, vietovės ir kt. pataisos, tačiau Ataskaitoje II nepagrįstas šių pataisų taikymo būtinumas. Nurodė ir tai, kad Metodikos 62.3 punkto reikalavimas neatsiejamas nuo Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto reikalavimo turto arba verslo vertinimo ataskaitoje pateikti vertės nustatymo pagrindimą. Nagrinėjamu atveju šios informacijos apskritai nėra, o tik skunde nurodoma, kad pats Ataskaitos II naudotojas turėtų analizuoti visus Ataskaitos II priedus ir suformuluoti padarytų pataisų būtinumo pagrindimo aplinkybes.

Nurodė, kad pagal Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 8 punktą ataskaitoje turi būti asmens, turinčio teisę veikti turto arba verslo vertinimo įmonės vardu, arba jo įgalioto asmens, arba asmens, kuriam teisės aktuose pavesta pasirašyti turto arba verslo vertinimo ataskaitą, ir turto arba verslo vertintojo vardai, pavardės, parašai. Garbės teismas nustatė, kad Ataskaitoje II asmens, turinčio teisę veikti turto arba verslo vertinimo įmonės vardu, arba jo įgalioto asmens, arba asmens, kuriam teisės aktuose pavesta pasirašyti turto arba verslo vertinimo ataskaitą vardo, pavardės, parašo nėra. Pabrėžė, kad Įstatymo 22 straipsnio 2 dalis suteikia teisę pasirašyti turto arba verslo vertinimo ataskaitą tik tuo atveju, kai nepriklausomas turto arba verslo vertintojas yra ir individualios įmonės savininkas. Nagrinėjamu atveju turto vertinimo įmonės teisinė forma yra ne individuali įmonė, o uždaroji akcinė bendrovė.

Nurodė ir tai, kad Įstatymo 22 straipsnyje 4 dalies 14 punkte nustatytas reikalavimas nurodyti, ar turto arba verslo vertinimo ataskaita parengta dėl to, kad tarp užsakovo ir turto arba verslo vertinimo įmonės ar kitų asmenų iškilo ginčas dėl turto arba verslo vertės nustatymo. Teigia, kad tokio pobūdžio informacijos Ataskaitoje II pateikiant išvadą nebuvo.

Teigia, kad Ataskaitos II 33-34 psl. aprašoma lyginamojo metodo esmė ir pateiktos lentelės, iš kurių matyti vertinamo objekto ir pasirinktų lyginamųjų objektų duomenys, pateikti taikytų pataisų dydžiai, tačiau informacija apie rinkos konjunktūrą, kaip to reikalauja Metodikos 28.2 punktas, nėra pateikta. Pabrėžė, kad turto vertintojas informaciją apie finansavimo sąlygas turi surinkti savo iniciatyva. Kadangi pareiškėjas minėtos pareigos nevykdė, Ataskaitoje II Metodikos 28.2 punktas yra neįgyvendintas. Pareiškėjas taip pat nenurodė informacijos apie vertinamo turto plėtros galimybes ir alternatyvų panaudojimą.

Atsakovė nurodė, kad ir Ataskaitoje I nėra pateiktos skaičiavimų sekos, todėl sprendime pagrįstai konstatuotas Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto ir Metodikos 62.4 punkto pažeidimas. Pareiškėjo nurodomuose Ataskaitos I puslapiuose pateikiamos lentelės, kuriose nurodyti reikšmių dydžiai, pateikiami trendai, tačiau nėra aišku, kokių matematinių veiksmų pagrindu apskaičiuotos taikytos pataisos ir gautas galutinis rezultatas. Atsakovės vertinimu, skunde pateiktas determinacijos koeficiento ir regresijos esmės atskleidimas nepaneigia Garbės teismo sprendime padarytos išvados, kad Ataskaitoje I neįgyvendintas Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punktas, įtvirtinantis reikalavimą turto vertinimo ataskaitose pateikti turto vertės nustatymo pagrindimą, pateikiant vertės skaičiavimus, ir Metodikos 62.4 punktas, numatantis, kad turto vertinimo ataskaitoje turi būti nurodomos taikytos formulės ir atliktų skaičiavimų sekos bei rezultatai.

Teigia, kad Ataskaitoje I nebuvo įgyvendintas Įstatymo 22 straipsnyje 4 dalies 14 punkto reikalavimas nurodyti, ar turto arba verslo vertinimo ataskaita parengta dėl to, kad tarp užsakovo ir turto arba verslo vertinimo įmonės ar kitų asmenų iškilo ginčas dėl turto arba verslo vertės nustatymo. Dėl Metodikos 57 punkto nuostatų pažymėjo, kad lyginamojo metodo esmė -vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Ataskaitoje I, pasirinkdamas lyginamuosius objektus, turėjo atskleisti lyginamųjų objektų pasirinkimo pagrindimo aplinkybes (Metodikos 62.2 punktas), tačiau Ataskaitoje turto vertintojas vertinamam objektui, kuris priskirtinas pastatui, pasirinko lyginamuosius objektus, kurie priskirtini patalpoms, kai tuo tarpu VĮ Registrų centro duomenų bazėje yra įregistruotų Vilniaus mieste 57.29 verčių zonoje 2012 m. sausio - 2012 m. gruodžio mėn. įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių (pastatų pirkimo-pardavimo sandorių). Pažymėjo, kad pastatas ir patalpos nėra tapatūs, t. y. pastatas turi visas jį laikančias konstrukcijas, o patalpos yra atskirtos sienomis, todėl struktūriškai šie objektų tipai yra labai skirtingi.

Paaiškino ir tai, kad ginčijamu atveju visiems vertinamiems objektams teisinė registracija yra privaloma ir jie turi skirtingus unikalius numerius, todėl visi Ataskaitoje vertinami objektai turėjo būti nufotografuoti pagal Metodikos 35 punkte nustatytus reikalavimus, tačiau pareiškėjas šio reikalavimo nesilaikė.

Tarnyba pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytuose Ataskaitos I puslapiuose aprašyta lyginamojo metodo esmė ir pateiktos lentelės, iš kurių matyti vertinamo objekto ir pasirinktų lyginamųjų objektų duomenys, pateikti taikytų pataisų dydžiai, tačiau informacijos apie rinkos konjunktūrą nėra. Atsakovė taip pat laikosi pozicijos, kad turto vertintojas informaciją apie finansavimo sąlygas turi surinkti savo iniciatyva, t. y. turto vertintojas nepagrįstai sieja savo pareigų nevykdymą su vertinimo užsakovo veiksmais. Kadangi pareiškėjas minėtos pareigos nevykdė, konstatuota, kad Ataskaitoje I Turto ir verslo vertinimo metodikos 28.2 punktas neįgyvendintas.

Taip pat pažymėjo, kad turto vertinimo ataskaita turi būti surašoma, pateikiant tekstą patikimu ir lengvai klientui bei vertinimo naudotojams suvokiamu būdu, kad tarp vertintojo ir kliento būtų užtikrintas aiškumas. Nuo ataskaitos kokybės gali priklausyti priimami sprendimai, finansiniai įsipareigojimai arba jų panaikinimas. Ataskaita negali būti dviprasmiška, kokiu nors būdu klaidinti skaitytoją ar sukurti neteisingą įspūdį. Dėl šios ir kitų priežasčių ji turi būti suformuluota taip, kad ją tinkamai suprastų ir asmuo, neturintis jokių žinių apie turtą ar vertinimo veiklą. Turto arba verslo vertinimo ataskaita turi būti parengta laikantis Įstatymo ir Metodikos nuostatų reikalavimų. Kiti Lietuvos Respublikos įstatymai turto arba verslo vertintojams ir turto arba verslo vertinimo įmonėms taikomi tiek, kiek jų veiklos nereglamentuoja Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 1 dalis), vadinasi, Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas taikomas tiek, kiek neprieštarauja minėtam įstatymui. Pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas nenumato Įstatymo ir Metodikos taikymo išimčių, t. y. galimybės nepateikti privalomos informacijos.

Pabrėžė ir tai, kad teisės aktai nustato pareigą vertintojui tinkamai atskleisti atliktus vertinimo veiksmus ataskaitoje, tačiau sprendimus dėl konkrečių vertinimo veiksmų priima pats vertinimą atliekantis vertintojas. Turto vertintojas, vadovaudamasis teisės aktais, bei savo patirtimi ir žiniomis, rinkos ekonomikos logika ir kriterijais, rinkos ir ekonominių sąlygų tyrimų bei stebėjimų rezultatais, turi nuspręsti ir argumentuoti (pagrįsti), kokį turto vertinimo metodą pasirinkti, ar reikia ir kodėl reikia konkrečiu atveju taikyti pataisas, kodėl reikia taikyti būtent tokio dydžio pataisas, bei ataskaitoje parodyti, kaip buvo nustatytas šių pataisų dydis ir kt. Atkreipė dėmesį į tai, kad Tarnyba nuolat gauna turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių paklausimus, kuriuose prašoma paaiškinti teisės aktuose nustatytus reikalavimus turto arba verslo vertinimo ataskaitoms bei vertinimo procedūrai, į kuriuos atsakydama Tarnyba teikia konsultacinius paaiškinimus dėl atskirų teisės aktuose nustatytų reikalavimų, be to, Tarnybos specialistai konsultuoja interesantus telefonu turto arba verslo vertintojams iškylančiais klausimais dėl vertinimo procedūros (pavyzdžiui, pirmąjį 2013 metų pusmetį Tarnybos specialistai suteikė apie 120 konsultacijų turto vertinimo procedūrų ir reikalavimų turto vertinimo ataskaitoms klausimais); Tarnybos interneto svetainėje skiltyje; Tarnybos ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovai dalyvauja Turto ir verslo vertintojų asociacijų organizuojamuose renginiuose, kuriuose skaito pranešimus aktualiais klausimais, susijusiais su turto vertinimu.

Paaiškino ir tai, kad skundžiamas sprendimas priimtas remiantis Garbės teismui 2013-05-07 ir 2013-05-27 Tarnybos pateiktais teikimais ir išvadomis dėl pareiškėjo veiksmų, kuriose pateikta susisteminta informacija apie pažeidimus rengiant ataskaitas, bei 2013-06-04 vykusio Garbės teismo posėdžio metu pareiškėjo žodžiu pateiktais paaiškinimais. Vadovaujantis Garbės teismo nuostatų 26 punktu, pareiškėjas turėjo teisę susipažinti su drausmės bylos medžiaga, gauti dalyvauti posėdyje ir teikti paaiškinimus. Pareiškėjo argumentą, kad Garbės teismas paaiškinimų esmę suprato kitaip arba nenorėjo suprasti, laiko nepagrįstu faktinėmis aplinkybėmis. Pareiškėjas nenurodė, kaip Garbės teismas turėjo suprasti jo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, taip pat, į kuriuos klausimus atsakymai neišklausyti.

Pažymėjo, kad remiantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 10 straipsnio 11 dalies nuostata, Garbės teismui priėmus sprendimą sustabdyti kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą, laikomas sustabdytu visų turto vertintojo turimų turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimų galiojimas, todėl nagrinėjamu atveju pagrįstai sustabdytas visų pareiškėjo turimų kvalifikacijos pažymėjimų galiojimas (II t., b. l. 31-42).

Pareiškėjas teismo posėdžio metu remdamasis skunde išdėstytais argumentais prašė skundą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad dėl Garbės teismo sudėties nei asociacijoje, nei bendrosios kompetencijos teisme, nei Garbės teismo posėdžio metu klausimo nekėlė. Tvirtina, kad Ataskaitose pateikė visą informaciją, kuri būtina pagal Metodiką. Mano, kad nei Tarnyba, nei Garbės teismas išsamiai nenagrinėjo Ataskaitų turinio ir padarė neteisingas išvadas.

Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje palaikė skundą ir nurodė iš esmės tuos pačius argumentus, kaip ir skunde. Tvirtina, kad Tarnyba yra nusiteikusi priešiškai pareiškėjo atžvilgiu, jos veiksmai tendencingi.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atkreipė dėmesį, kad turto ir verslo vertintojų asociacijos narių siūlymas į Garbės teismo narius nėra šios bylos dalykas. Pabrėžė, kad tos pačios sudėties teismas pareiškėjui skyrė drausminę nuobaudą 2012-10-23, tačiau tuomet pareiškėjas klausimo dėl teismo sudėties teisėtumo nekėlė. Tvirtino, kad Garbės teismo veiklos nešališkumo principas, įtvirtintas Garbės teismo nuostatuose, šiuo atveju nebuvo pažeistas. Kadangi pareiškėjo parengtose Ataskaitose nustatyti Įstatymo ir Metodikos pažeidimai neleido tinkamai pagrįsti vertinamo turto vertės, pareiškėjui pagrįstai paskirta drausminė nuobauda. Pažymėjo, kad pareiškėjas pažeidimus padarė ne pirmą kartą.

Skundas atmestinas.

Nustatyta, kad UAB „Kirtimų logistikos centras“ nesutiko su bendrovei nuosavybės teise priklausančių administracinio pastato ir buitinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), mokestine verte, kurią nustatė valstybės įmonė Registrų centras, todėl 2013-03-29 kreipėsi į šią instituciją su apeliacija ir prašė nekilnojamojo turto mokestine verte laikyti nekilnojamojo turto vertę, nustatytą UAB „Informatikos ir investicijų centras“ atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimą (vertinimo ataskaita Nr. DGV130327; II t., 58, 59-194, III t., b. l. 1-87).

Nekilnojamojo turto – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) bendrasavininkiai 2013-04-22 kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymais pakeisti šio sklypo rinkos mokestinę vertę pagal individualų nekilnojamojo turto vertinimą Nr. DGV130222, atliktą UAB „Informatikos ir investicijų centras“ (III t., b. l. 107-110, 111-140).

VĮ Registrų centras kreipėsi į Tarnybą raštais Nr. (1.12.3)s-1511 ir Nr. (1.12.3)s-1826, kuriais prašė pateikti išvadas dėl UAB „Informacijos ir investicijų centras“ vardu parengtos Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. 130327 (toliau - Ataskaita I) ir Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. DGV 130222 (toliau - Ataskaita II) atitikties Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme (Žin., 1999, Nr. 52-1672; 2011, Nr. 86-4139) ir Turto ir verslo vertinimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-04-27 įsakymu Nr. IK-159 (Žin., 2012, Nr. 50-2502), nustatytiems reikalavimams (II t., b. l. 57, III t., b. l. 106).

Tarnyba, vadovaudamasi Įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 2013-04-17 raštu Nr. T(1.13)A2-591(13) ir 2013-05-03 raštu Nr. T(1.13)A2-701(13) kreipėsi į pareiškėją dėl informacijos ir paaiškinimų, susijusių su Ataskaitos I ir Ataskaitos II atitiktimi Įstatymo ir Metodikos nuostatų reikalavimams, pateikimo (III t., b. l. 88-90, 141-142).

Pareiškėjas Tarnybai 2013-04-25 ir 2013-05-24 pateikė paaiškinimus dėl Ataskaitos I ir Ataskaitos II rengimo (III t., b. l. 94-96, 97; 147-151).

Tarnyba 2013-05-07 ir 2013-05-27 teikimais Nr. GT-40(13)-T ir Nr. GT-50(13)-T kreipėsi į Garbės teismą dėl drausmės bylos iškėlimo turto vertintojui D. G. (II t., b. l. 53, 54-56; III t. 103, 104-105).

Garbės teismas 2013-05-09 ir 2013-05-28 parengiamųjų posėdžių metu pareiškėjui iškėlė drausmės bylą (III t., b. l. 98-99, 153-154).

Posėdžio, vykusio 2013-06-04, metu Garbės teismas išnagrinėjo pareiškėjo drausmės bylą ir priėmė sprendimą, kuriuo nustatė, kad pareiškėjas Ataskaitą I parengė nesilaikydamas Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 8, 13, 14 punktų bei Turto ir verslo vertinimo metodikos 28.2, 28.4, 35, 57, 62.3, 62.4, 71.2, 71.4 punktų reikalavimų, Ataskaitą II - nesilaikydamas Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 8, 13, 14 punktų bei Metodikos 28.2, 28.4, 62.3, 62.4 punktų reikalavimų, ir paskyrė drausminę nuobaudą - Turto vertintojo asistento kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A 001775 (verslo vertinimo sritis), išduoto 2009-12-18; Turto vertintojo asistento kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A 001756 (kilnojamojo turto vertinimo sritis), išduoto 2009-09-17; Turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A 000506 (nekilnojamojo turto vertinimo sritis), išduoto 2008-04-02; Turto vertintojo asistento kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A 001172 (nekilnojamojo turto vertinimo sritis), išduoto 2004-11-04, galiojimo sustabdymą ir kvalifikacijos patikrinimą (II t., b. l. 43-52; III t. 156-162).

Tarnyba 2013-06-06 raštais Nr. T(1.13)A2-975(13) ir Nr. T(1.13)A2-976(13) valstybės įmonei Registrų centrui pateikė išvadą Nr. RC-45(13) dėl Ataskaitos I ir išvadą Nr. RC-44(13) dėl Ataskaitos II atitikties Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo ir Turto ir verslo vertinimo metodikos reikalavimams (III t., b. l. 170, 171).

Pareiškėjas kelia ginčą dėl Garbės teismo 2013-06-04 sprendimo, kuriuo jam paskirta drausminė nuobauda – turto ir verslo kvalifikacijos pažymėjimų galiojimo sustabdymas ir kvalifikacijos patikrinimas teisėtumo ir pagrįstumo.

Vienu iš argumentų, dėl kurio nurodytas Garbės teismo sprendimas turi būti panaikintas pareiškėjas įvardija tai, kad šį sprendimą priėmė neteisėtos sudėties Garbės teismas.

Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo, nustatančio turto vertės nustatymo principus, turto vertinimo pagrindus ir atvejus, turto vertintojų veiklos pagrindus, turto vertintojų teises, pareigas ir atsakomybę, 10 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad sprendimą dėl turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo šio straipsnio 3 dalies 1 punkte ir turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo panaikinimo šio straipsnio 6 dalies 5 punkte nustatytais pagrindais priima Turto arba verslo vertintojų garbės teismas. Įstatymo 28 straipsnyje nustatyta, kad Turto arba verslo vertintojų garbės teismą sudaro penki nariai: 1) tris narius jų sutikimu, turinčius ne žemesnę kaip vertintojo (aukštesnę) kvalifikaciją, tarpusavio sutarimu skiria asociacijos, vienijančios tik turto ir (arba) verslo vertintojus ir (arba) turto arba verslo vertinimo įmones, iš tik turto ir (arba) verslo vertintojus vienijančių asociacijų narių ir (arba) tik turto arba verslo vertintojų, kurie turto arba verslo vertinimo įmonių asociacijų narėse dirba darbo sutarties pagrindais arba kurie yra individualios įmonės savininkai ar ūkinės bendrijos tikrieji nariai; 2) du narius valstybės tarnautojus jų sutikimu, turinčius ne mažesnį kaip trejų metų valstybės tarnybos stažą ir turto arba verslo vertinimą reglamentuojančių teisės aktų projektų rengimo arba dalyvavimo juos rengiant patirtį, skiria Finansų ministerija. Turto arba verslo vertintojų garbės teismo personalinę sudėtį tvirtina ir pirmininką bei jo pavaduotoją iš Turto arba verslo vertintojų garbės teismo narių skiria finansų ministras. Turto arba verslo vertintojų garbės teismas veikia vadovaudamasis šiuo įstatymu ir finansų ministro patvirtintais Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatais, kuriuose reglamentuoti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo veiklos principai, darbo organizavimas, turto arba verslo vertintojo drausmės bylos nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo procedūros. Turto arba verslo vertintojų garbės teismo pareigos:1) nagrinėti turto arba verslo vertintojų drausmės bylas; 2) kviesti turto arba verslo vertintojus dalyvauti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo posėdžiuose nagrinėjant jų drausmės bylas; 3) priimti sprendimus dėl drausminių nuobaudų turto arba verslo vertintojui skyrimo arba drausmės bylos nutraukimo.

Nustatyta, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo drausmės bylą nagrinėjo Garbės teismas, kurio sudėtis patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1K-244 „Dėl Turto arba verslo vertintojų garbės teismo narių skyrimo ir personalinės sudėties patvirtinimo“ (Žin., 2012, Nr. 77-3991). Pažymėtina, kad šio įsakymo teisėtumo pareiškėjas nekvestionuoja ir pripažino, kad dėl to nėra kreipęsis nei į asociaciją, kuriai priklauso, nei į teismą. Nustatyta ir tai, kad pareiškėjas Garbės teismo 2013-06-04 posėdyje nušalinimo teismo sudėčiai nereiškė. Be to, kaip nurodė atsakovės atstovai, šios sudėties Garbės teismas nagrinėjo ankstesnę pareiškėjo drausmės bylą ir tuomet klausimo dėl teismo sudėties teisėtumo jis nekėlė.

Pažymėtina ir tai, kad vienas iš pagrindinių Garbės teismo veiklos principų - nešališkumo principas yra įtvirtintas Garbės teismo nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1K-192. Nešališkumo principas šiuo atveju reiškia, kad tas pats asmuo negali būti Garbės teismo nariu ir nagrinėti savo drausmės bylą; Garbės teismo narys negali nagrinėti vertintojo, kuris yra jo artimasis giminaitis, kaip jis suprantamas pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (Žin., 2000, Nr. 74-2262, Nr. 77, Nr. 80, Nr. 82), drausmės bylos; Garbės teismo narys negali nagrinėti tokio vertintojo drausmės bylos, jeigu Garbės teismo narys pastaruosius 3 metus buvo tos įmonės, kurioje dirba vertintojas, darbuotojas arba dalyvis. Pareiškėjas šiuo atveju neįrodė, kad buvo pažeistas nors vienas iš šių nešališkumo principo įgyvendinimo reikalavimų. Atsižvelgiant į aptartus Garbės teismo sudėties formavimo pagrindus ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad byloje nesurinkta objektyvių įrodymų dėl Garbės teismo šališkumo pareiškėjo atžvilgiu, o pareiškėjo argumentai šiuo klausimu vertinami kaip netinkamai pasirinktas gynybos būdas.

Pagal Įstatymo 29 straipsnio nuostatas už šio įstatymo, Tarptautinių vertinimo standartų, Europos vertinimo standartų, Turto ir verslo vertinimo metodikos, Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodekso pažeidimus Turto arba verslo vertintojų garbės teismas turto arba verslo vertintojui skiria šių rūšių drausmines nuobaudas 1) pastabą; 2) papeikimą; 3) turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymą arba kitų valstybių narių turto arba verslo vertintojo, kuris laikinai arba vienkartinai vertina turtą arba verslą Lietuvos Respublikoje, teisės verstis turto arba verslo vertinimo veikla laikiną apribojimą ir kvalifikacijos patikrinimą; 4) turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo arba kitų valstybių narių turto arba verslo vertintojo, kuris laikinai arba vienkartinai vertina turtą arba verslą Lietuvos Respublikoje, teisės verstis turto arba verslo vertinimo veikla panaikinimą. Turto arba verslo vertintojų garbės teismui rašytinį teikimą iškelti turto arba verslo vertintojui drausmės bylą pagal esamą (asmenų raštu pateiktą arba Priežiūros įstaigos turimą) informaciją apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus per ne ilgiau kaip 10 darbo dienų nuo šios informacijos gavimo (paaiškėjimo) dienos parengia ir pateikia Priežiūros įstaiga (2 dalis):

Nagrinėjamu atveju pareiškėjui drausmės byla iškelta remiantis Tarnybos teikimais Nr. GT-40(13)-T ir Nr. GT-50(13)-T, kuriuose konstatuota, kad pareiškėjo parengtos Ataskaitos I ir II neatitinka Įstatymo ir Metodikos reikalavimų, kas sąlygojo netinkamą vertinamo turto vertės pagrindimą. Garbės teismas, išnagrinėjęs drausmės bylą, pareiškėjui drausminę nuobaudą paskyrė pagal Įstatymo 29 straipsnio 4 dalies 3 punktą.

Įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad turto vertinimas – tai turto vertės nustatymas pagal atitinkamą turto vertinimo metodą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas yra įgijęs turto vertintojo kvalifikaciją ir parengė Ataskaitą I ir Ataskaitą II.

Pagal Įstatymo 22 straipsnio nuostatas turto arba verslo vertinimo ataskaita (toliau – Ataskaita) sudaroma raštu. Atliekant neprivalomąjį arba privalomąjį turto arba verslo vertinimą, Ataskaitą pasirašo ją sudaręs nepriklausomas turto arba verslo vertintojas. Kai turto arba verslo vertinimą atlieka nepriklausomas turto arba verslo vertintojas, dirbantis darbo sutarties pagrindais turto arba verslo vertinimo įmonėje, turto arba verslo vertinimo ataskaitą pasirašo ir asmuo, turintis teisę veikti turto arba verslo vertinimo įmonės vardu, arba jo įgaliotas asmuo, arba asmuo, kuriam teisės aktuose pavesta pasirašyti turto arba verslo vertinimo ataskaitą. Kai nepriklausomas turto arba verslo vertintojas yra ir individualios įmonės savininkas, turto arba verslo vertinimo ataskaita pasirašoma vieną kartą. Turto arba verslo vertinimo įmonėje parengta turto arba verslo vertinimo ataskaita patvirtinama ir turto arba verslo vertinimo įmonės antspaudu, jeigu jį privaloma turėti. Vertinant turtą arba verslą Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos arba jų filialų vidaus reikmėms, turto arba verslo vertinimo ataskaitą pasirašo tik ją sudaręs turto arba verslo vertintojas. Reikalavimai Ataskaitos turiniui nustatyti Įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje. Turto ar verslo vertinimo procedūros atlikimą detalizuoja Turto ir verslo vertinimo metodika, patvirtinta finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 (Žin., 2012, Nr. 50-2502).

Dėl Ataskaitoje I nustatytų pažeidimų

Garbės teismas ginčijamame sprendime konstatavo, kad pareiškėjas Ataskaitą I parengė nesilaikydamas Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 8, 13, 14 punktų bei Metodikos 28.2, 28.4, 35, 57, 62.3, 62.4, 71.2, 71.4 punktų reikalavimų.

Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punktas nustato reikalavimą turto vertinimo ataskaitoje nurodyti turto arba verslo vertės nustatymo pagrindimą, pateikiant turto arba verslo vertės skaičiavimus. Metodikos 62.4 punkte nustatyta, kad turto vertintojas ataskaitoje turi nurodyti taikytas formules ir atliktų skaičiavimų sekas bei rezultatus. Teismo vertinimu, šiuos reikalavimus įstatymų leidėjas nustatė siekdamas nustatyti, ar teisingai buvo apskaičiuotas pataisos koeficientas, galima būtų patikrinti duomenis, kurių pagrindu skaičiavimai atlikti.

Susipažinus su Ataskaitos I turiniu, matyti, kad turto vertintojas turto vertei nustatyti taikė lyginamąjį metodą ir pataisas. Ataskaitos I 33-39 psl. pateikiamos lentelės, kuriose nurodyti reikšmių dydžiai, pateikiami trendai, tačiau nėra nurodyta matematinių veiksmų, kurių pagrindu apskaičiuotos taikytos pataisos ir gautas galutinis rezultatas (I t., b. l. 89-95). Tai, kad turto vertintojas Ataskaitoje nurodo kriterijus, kuriais remiantis apskaičiuoti pataisos koeficientai ir pavaizdavo grafinį jų paskaičiavimą, nelaikytina tinkamu Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto ir Metodikos 62.4 p. reikalavimų įvykdymu. Iš Ataskaitos turinio nėra aišku, kokias trendų reikšmes turto vertintojas naudoja, kaip nustatyta vertinamo objekto vieno kvadratinio metro kaina.

Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 14 punktas nustato, kad ataskaitoje turi būti nurodyta išvada dėl turto arba verslo vertės, pasirašyta išvada surašiusio turto arba verslo vertintojo (vardas, pavardė, parašas), nurodant, ar ji parengta dėl to, kad tarp užsakovo ir turto arba verslo vertinimo įmonės ar kitų asmenų iškilo ginčas dėl turto arba verslo vertės nustatymo, ir turto arba verslo vertės nustatymo diena. Kaip matyti, ši norma reikalauja turto vertintoją pateikti labai konkrečią informaciją, ar ataskaita parengta dėl to, kad tarp užsakovo ir turto arba verslo vertinimo įmonės ar kitų asmenų iškilo ginčas dėl turto arba verslo vertės nustatymo.

Metodikos 62.3 punktas nustato turto vertintojui pareigą ataskaitoje nurodyti padarytų šios Metodikos 58.2 punkte nurodytų pataisų būtinumo pagrindimo aplinkybes. Ataskaitoje I tokios aplinkybės nėra nurodytos, todėl pagrįstai konstatuotas Metodikos reikalavimų pažeidimas.

Nustatyta, kad Ataskaitos I 4 psl. turto vertintojas nurodė vertinimo tikslą: turto rinkos vertės nustatymas užsakovo prašymu. Toks vertinimo tikslo nurodymas neatitinka Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 14 punkto reikalavimų, iš tokios formuluotės nėra aišku, kokiu tikslu – ar dėl to, kad tarp užsakovo ir turto arba verslo vertinimo įmonės ar kitų asmenų iškilo ginčas dėl turto arba verslo vertės nustatymo – turto vertės nustatymas buvo atliktas. Tokia informacija nėra nurodyta išvadoje dėl turto vertės nustatymo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad turto vertintojas pažeidė Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 14 punkto reikalavimus.

Metodikos 57 punktas nustato, kad lyginamojo metodo esmė - vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui. Iš Ataskaitos I turinio matyti, kad vertinamas turtas yra pastatas, tačiau turto vertintojas lyginamaisiais objektais pasirinko ne tik pastatus, bet ir patalpas (I t., b. l. 89-90). Pastatas ir patalpos nėra tapatūs objektai. Be to, turto vertintojas Ataskaitoje nepagrindė tokio pasirinkimo aplinkybių, nors tai privalu padaryti pagal Metodikos 62.2 punktą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Garbės teismas pagrįstai nustatė Metodikos 57 punkto pažeidimą.

Metodikos 35 punktas nustato, kad objekto apžiūros metu objektas turi būti nufotografuotas ir (arba) nufilmuotas pagal šiame punkte nurodytus reikalavimus. Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl vertinamo objekto dydžio yra sudėtinga į Ataskaitą sudėti fotofiksacijos metu padarytas nuotraukas, todėl pripažino, kad kai kurių pastatų vidus buvo apžiūrėtas neatliekant fotofiksacijos. Taip pat nurodė, kad tam tikrais atvejais asmenys draudė daryti kai kurių gamybinių patalpų fotofiksaciją, jog nebūtų užfiksuotos jose esančios prekės, stovintys automobiliai bei vykstantis gamybos procesas ir jie patys, tačiau leido atlikti apžiūrą be fotokameros. Toks pareiškėjo paaiškinimas rodo, kad jis iš esmės pripažįsta nesilaikęs Metodikos 35 punkto reikalavimų. Pažymėtina, kad išimtis dėl nuotraukų ataskaitoje pateikimo yra nustatyta tik Metodikos 36 punkte, pagal kurį fotografuoti tik vieną iš vienu metu vertinamų ir apžiūrimų vienarūšių objektų galima, jei objektams nėra taikoma privaloma teisinė registracija. Ginčijamu atveju nustatyta, kad visiems vertinamiems objektams teisinė registracija yra privaloma, jie turi skirtingus unikalius numerius, todėl visi Ataskaitoje vertinami objektai turėjo būti nufotografuoti pagal Metodikos 35 punkte nustatytus reikalavimus. Vadinasi, ginčijamame sprendime pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas nesilaikė Metodikos 35 punkte nustatytos pareigos.

Metodikos 28.2 punkte vertintojui nustatyta pareiga, atliekant vertinimą surinkti duomenis apie vertinamo turto arba verslo rinkos konjunktūrą ir finansavimo sąlygas, o pagal Metodikos 28.4 punktą - turto arba verslo plėtros galimybes ir (arba) alternatyvų panaudojimą.

Pareiškėjas 2013-04-25 paaiškinime dėl Ataskaitos I nurodė, kad Metodikos 28.2 punkte nurodyti duomenys yra pateikti Ataskaitos 33-34 psl., 6 punkte „Turto vertės nustatymas lyginamuoju metodu“ 1, 2 lentelėse, o informacija apie finansavimo sąlygas iš užsakovo nebuvo gauta. Pareiškėjo teigimu, duomenys apie vertinamo turto plėtros galimybes ir (arba) alternatyvų panaudojimą nurodyti Ataskaitos 9, 10, 11 psl., 3.1 punkte „Vertinamo turto lokalizacija, aplinkos charakteristika“, 26 psl. bei ataskaitos prieduose.

Įvertinus pareiškėjo nurodytuose Ataskaitos puslapiuose pateiktą informaciją, darytina išvada, kad Metodikos 28.2 ir 28.4 punktų reikalavimai įvykdyti nebuvo. Lentelėse pateikta grafinė medžiaga nėra aprašyta ir turto vertintojo įvertinta, o aplinkybė, kad užsakovas nepateikė informacijos apie finansavimo sąlygas, neatleido turto vertintojo nuo pareigos pačiam tokią informaciją surinkti naudojantis viešai prieinamais informacijos šaltiniais. Turto vertintojas pateikdamas duomenis apie vertinamo turto lokalizaciją, aplinkos charakteristiką, Ataskaitoje neįvardijo, kaip šie kriterijai įtakos turto plėtros galimybes, alternatyvų panaudojimą. Visa tai rodo, kad Garbės teismas pagrįstai pripažino pareiškėją nesilaikius Metodikos 28.2 ir 28.4 punkto reikalavimų. Pažymėtina, kad išvadas pagal Ataskaitoje pateiktas vertinamo turto charakteristikas turi padaryti pats turto vertintojas, o ne Ataskaita besinaudojantis asmuo.

Pagal Metodikos 71.2 ir 71.4 punktus turto vertinimo ataskaitoje turi būti nurodytos vertinamo turto sukūrimo sąnaudų skaičiavimo modelio ir vertinamo turto nuvertėjimo skaičiavimo modelio pasirinkimo pagrindimo aplinkybės, taikant išlaidų (kaštų) metodą. Pareiškėjas, neigdamas šių reikalavimų pažeidimus, skunde pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas (Zin.,2005, Nr. 76-2741) nurodo, kaip turi būti atliekamas vertinimas mokestinei vertei patikslinti ir nepalieka jokių alternatyvų kitiems pasirinkimams ar pagrindimams. Jo manymu, Tarnybos specialistai turi būti susipažinę su minėto įstatymo nuostatomis.

Pažymėtina, kad turto vertinimo ataskaitos turiniui yra nustatyti konkretūs reikalavimai, kurių turto vertintojas privalo laikytis. Nei Įstatyme, nei Metodikoje nėra nustatyta išimčių, leidžiančių turto vertintojui nepateikti privalomos informacijos. Pareiškėjo nurodytoje Ataskaitos I dalyje „Vertinamo turto juridinė – techninė charakteristika“ pateikiama tik vertinamo turto charakteristika, tačiau kokiais konkrečiais šioje charakteristikoje pateiktais kriterijais grindžiamas vertinamo turto sukūrimo sąnaudų skaičiavimo modelio ir vertinamo turto nuvertėjimo skaičiavimo modelio pasirinkimas, nėra aišku. Šiuo aspektu dar kartą atkreiptinas dėmesys, kad turto vertinimo ataskaitoje turi atsispindėti paties turto vertintojo atitinkamų sprendimų pasirinkimo pagrindimas, o ne užsakovas ar kitas besinaudojantis ataskaita turi padaryti tam tikras išvadas. Tam tikslui įstatymų leidėjas yra nustatęs griežtus reikalavimus turto vertinimo ataskaitos turiniui, kurių turto vertintojas privalo laikytis.

Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 8 punkte nustatyta, kad ataskaitoje turi būti asmens, turinčio teisę veikti turto arba verslo vertinimo įmonės vardu, arba jo įgalioto asmens, arba asmens, kuriam teisės aktuose pavesta pasirašyti turto arba verslo vertinimo ataskaitą, ir turto arba verslo vertintojo vardai, pavardės, parašai. Pareiškėjas pripažįsta, kad Ataskaitą jis pasirašė kaip turto vertintojas, o asmens, kuriam teisės aktuose pavesta pasirašyti turto arba verslo vertinimo ataskaitą, tuo metu nebuvo. Pareiškėjas šios aplinkybės nelaiko Įstatymo pažeidimu, kadangi jis vienu metu yra ir įmonės akcininkas, ir direktorius ir turto vertintojas.

Iš Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 8 punkto nuostatų matyti, kad turto vertinimo ataskaitą turi pasirašyti du asmenys: turto vertintojas ir asmuo, kuriam teisės aktuose pavesta pasirašyti turto arba verslo vertinimo ataskaitą. Kadangi nagrinėjamu atveju Ataskaitą I pasirašė tik turto vertintojas, o UAB „Informatikos ir investicijų centras“ asmens, kuriam teisės aktuose pavesta pasirašyti turto arba verslo vertinimo ataskaitą, parašo nėra, darytina išvada, kad Ataskaita neatitinka Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 8 punkto reikalavimo.

Dėl Ataskaitoje II nustatytų pažeidimų

Garbės teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo drausmės bylą, konstatavo, kad pareiškėjas Ataskaitą II parengė nesilaikydamas Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 8, 13, 14 punktų bei Metodikos 28.2, 28.4, 62.3, 62.4 punktų reikalavimų.

Minėta, kad pagal Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punktą ir Metodikos 62.4 punktą turto vertinimo ataskaitoje turi būti nurodomos taikytos formulės ir atliktų skaičiavimų sekos bei rezultatai. Turto vertės nustatymo pagrindimas yra vienas esminių vertinimo procedūros elementų, kadangi vertintojų apskaičiuota turto rinkos vertė yra naudojama civiliniuose ir kituose teisiniuose bei komerciniuose santykiuose ir gali sukelti neigiamas pasekmes užsakovui arba kitiems tretiesiems asmenims, todėl vertintojo nustatyta turto rinkos vertė visada turi būti pagrįsta ir įrodoma kilus ginčui dėl jos pagrįstumo (dydžio).

Kaip matyti iš Ataskaitos turinio, turto vertintojas ir šiuo atveju turto vertei nustatyti taikė lyginamąjį metodą ir pataisas, tačiau šių pataisų koeficientų dydžių pagrindimo vertinimo ataskaitoje, pateikiant skaičiavimus, nepateikė. Nėra aišku, kokių matematinių veiksmų pagrindu apskaičiuotos taikytos pataisos ir gautas galutinis rezultatas. Pareiškėjo paskaičiavimai, pateikti lentelės forma, jų nepagrindžiant matematiniais veiksmais, teismo vertinimu, negali būti laikomi tinkamu Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto ir Metodikos 62.4 punkto įgyvendinimu. Todėl darytina išvada, kad Garbės teismas pagrįstai nustatė, jog Ataskaitoje II Metodikos 62.4 punkto ir Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto reikalavimai nėra įvykdyti. Tai, kad pareiškėjas drausmės bylos nagrinėjimo metu pateikė paaiškinimus dėl pataisų skaičiavimų (paskirties, vietovės ir kt.), teismo vertinimu, neatleidžia jo nuo atsakomybės, kadangi visa ši informacija turėjo būti nurodyta Ataskaitoje.

Pareiškėjas iš esmės pripažįsta, kad nenurodė padarytų pataisų būtinumo pagrindimo aplinkybių, tačiau to nelaiko Metodikos 62.3 punkto pažeidimu, kadangi prie Ataskaitos pridėtos lentelės, ištraukos iš žemėlapių, grafikai, atvaizduojantys tam tikrus skaičiavimus, matematinė dalis, įvairios schemos ir brėžiniai, duoda pakankamai informacijos, susijusios taip pat ir su šiais Metodikos nurodymais. Tokius pareiškėjo argumentus teismas vertina kaip nepagrįstus, kadangi Metodikos 62.3 punktas yra imperatyvus - turto vertinimo ataskaitoje turi būti nurodomos padarytų pataisų būtinumo pagrindimo aplinkybės, kurios turi būti aiškiai ir išsamiai išdėstytos. Nustatyta, kad vertinant turtą turto vertintojas taikė paskirties, vietovės ir kt. pataisas, tačiau šių pataisų taikymo būtinumas Ataskaitoje nepagrįstas. Šių aplinkybių pareiškėjas taip pat nenurodė nei paaiškinimuose Tarnybai, nei Garbės teismui, nei skunde teismui.

Kaip ir Ataskaitos I atveju, pareiškėjas nesilaikė Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 8 punkto reikalavimo, kad ataskaitoje turi būti asmens, turinčio teisę veikti turto arba verslo vertinimo įmonės vardu, arba jo įgalioto asmens, arba asmens, kuriam teisės aktuose pavesta pasirašyti turto arba verslo vertinimo ataskaitą, ir turto arba verslo vertintojo vardai, pavardės, parašai. Nustatyta, kad Ataskaitoje II asmens, turinčio teisę veikti turto arba verslo vertinimo įmonės vardu, arba jo įgalioto asmens, arba asmens, kuriam teisės aktuose pavesta pasirašyti turto arba verslo vertinimo ataskaitą vardo, pavardės, parašo nėra. Šią aplinkybę pareiškėjas iš esmės pripažino. Remiantis argumentais dėl Ataskaitos I padaryto tapataus pažeidimo, darytina išvada, kad turto vertintojas ir šiuo atveju pažeidė Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 8 punkto reikalavimą.

Taip pat nustatyta, kad Ataskaitoje II, pažeidžiant Įstatymo 22 straipsnyje 4 dalies 14 punkto imperatyvius reikalavimus, nenurodyta informacija apie ginčą, nepateikta išvada, ar turto arba verslo vertinimo ataskaita parengta dėl to, kad tarp užsakovo ir turto arba verslo vertinimo įmonės ar kitų asmenų iškilo ginčas dėl turto arba verslo vertės nustatymo.

Paneigtini pareiškėjo argumentai, kad Ataskaitos II 16-18 psl. yra nurodyti duomenys apie vertinamo turto rinkos konjunktūrą, kaip numatyta Turto ir verslo vertinimo metodikos 28.2 ir 28.4 punktuose. Kaip matyti iš minėtų Ataskaitos II puslapių turinio, juose turto vertintojas aprašo lyginamojo metodo esmę ir pateikia lenteles, iš kurių matyti vertinamo objekto ir pasirinktų lyginamųjų objektų (sklypų) duomenys, pateikti taikytų pataisų dydžiai, tačiau informacija apie rinkos konjunktūrą nėra pateikta (I t.; b. l.33-35). Pareiškėjas taip pat, kaip ir Ataskaitos I atveju nurodo, kad užsakovas informacijos apie finansavimo sąlygas turto vertintojui nepateikė, todėl ji nėra pateikta ir Ataskaitoje II. Minėta, kad turto vertintojas informaciją apie finansavimo sąlygas turi surinkti savo iniciatyva, todėl pareiškėjas nepagrįstai sieja savo pareigų nevykdymą su vertinimo užsakovo veiksmais. Metodikos reikalavimas turto vertinimo ataskaitoje nurodyti turto vertintojo išvadas dėl turto arba verslo plėtros galimybių ir (arba) alternatyvų panaudojimo yra imperatyvus. Tokia informacija turi būti aiškiai išdėstyta Ataskaitoje. Pareiškėjo nurodytu būdu pateikta informacija negali būti vertinama, kaip atitinkanti Metodikos 28.4 punkto reikalavimus. Turto vertinimo ataskaita turi būti surašoma, pateikiant tekstą patikimu ir lengvai klientui bei vertinimo naudotojams suvokiamu būdu, kad tarp vertintojo ir kliento būtų užtikrintas aiškumas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodytu būdu pateikta informacija neatspinti turto vertintojo pozicijos ir gali būti įvairiai interpretuojama ir vertinama. Ataskaitoje neturi likti dviprasmybių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Ataskaitoje II Turto ir verslo vertinimo metodikos 28.2 ir 28.4 punktai neįgyvendinti.

Pareiškėjo skundo argumentai dėl neaiškaus Ataskaitos turinio reglamentavimo yra atmestini. Tiek Įstatyme, tiek Metodikoje yra aiškiai apibrėžti reikalavimai turto vertinimo ataskaitos turiniui. Nustatytas teisinis reglamentavimas nenumato jokių išimčių, kurių pagrindu galima būtų nesilaikyti šių reikalavimų. Be to, visus kilusius neaiškumus pareiškėjas turėjo galimybę išspręsti, kreipdamasis konsultacijos į Tarnybą. Pareiškėjo į bylą pateikti kreipimaisi į Tarnybą dėl informacijos ir konsultacijų pateikimo rodo, kad šia teise pareiškėjas pasinaudojo jau po ginčo Ataskaitų parengimo. Be to, iš šių raštų turinio matyti, kad pareiškėjas iš esmės pripažįsta padaręs klaidų ginčo ataskaitose ir prašo konsultacijos, kaip ateityje jų išvengti.

Taip pat atmestini pareiškėjo skundo argumentai dėl Garbės teismo neišsamaus drausminės bylos išnagrinėjimo. Susipažinus su Garbės teismo posėdžių protokolais ir kita drausmės bylos medžiaga, darytina išvada, kad pareiškėjo drausmės byla buvo išnagrinėta nepažeidžiant nustatytų procedūrų, pareiškėjui suteikta teisė duoti paaiškinimus, teikti įrodymus, dalyvauti Garbės teismo posėdžiuose.

Įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos patikrinimas atliekamas, kai Turto arba verslo vertintojų garbės teismas skiria šio įstatymo 29 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytą drausminę nuobaudą. To paties įstatymo straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad Turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas laikomas sustabdytu, galiojimo sustabdymas laikomas panaikintu arba galiojimas laikomas panaikintu atitinkamai nuo sprendimų dėl turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo arba galiojimo panaikinimo paskelbimo Priežiūros įstaigos interneto tinklalapyje arba įsigaliojus Turto arba verslo vertintojų garbės teismo priimtiems sprendimams skirti šio įstatymo 29 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytas drausmines nuobaudas, arba šio straipsnio 3 dalies 5 punkte ar 6 dalies 6 punkte nustatytais atvejais įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, arba šio straipsnio 3 dalies 5 punkte nustatytu atveju išnykus teistumui už šio įstatymo 9 straipsnio 13 dalies 1 punkte nurodytus nusikaltimus, išskyrus sunkų ar labai sunkų nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms, turtiniams interesams, elektroninių duomenų ar informacinių sistemų saugumui, ekonomikai, verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai arba viešiesiems interesams. Nurodytais atvejais kartu laikomas sustabdytu arba panaikintu visų turto arba verslo vertintojo turimų turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimų galiojimas arba jų galiojimo sustabdymo panaikinamas.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Garbės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą skirti pareiškėjui Įstatymo 29 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatytą drausminę nuobaudą – visų turimų turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimų galiojimo sustabdymą ir kvalifikacijos patikrinimą, todėl tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Garbės teismo 2013-06-04 sprendimą Nr. GT-40(13)-S nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

D. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.