Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 7 d. nuosprendžio, kuriuo M. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

M. L. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. L. nuteistas už tai, kad 2012-02-01, apie 19.30 val., bute, esančiame adresu: Šiauliai, (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu pagriebė nukentėjusiajai I. L. už rankos bei suko ją, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.

Be to, M. L. buvo kaltinamas, kad 2012-02-01, apie 19.30 val., bute, esančiame adresu Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), pagriebęs batą metė į nukentėjusiąją I. L., sakydamas žodžius, jog ją užmuš, po to, pagriebęs nuo stalo virtuvinį peilį, ėjo link nukentėjusiosios I. L. sakydamas jai, jog ją užmuš, taip grasino nukentėjusiąją I. L. nužudyti ir sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Teismas M. L. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį išteisino jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Kadangi nuteistasis savo apeliaciniu skundu kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių bei jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Dėl nuteistajam M. L. paskirtos bausmės

BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Baudžiamosios bylos duomenys liudija, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. L. bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, vadovavosi bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą ypatumais, numatytais BK 56 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 140 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), M. L. padarė būdamas anksčiau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, neišnykus teistumui, iki nusikaltimo padarymo buvo teistas penkis kartus, (36-39 b. l.), yra laikomas recidyvistu BK 27 straipsnio 1 dalies prasme, o recidyvistui pagal BK 56 straipsnio nuostatas paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad M. L. yra baustas administracine tvarka (59-60 b. l.), nedirba (61 b. l.), nėra registruotas darbo biržoje (62 b. l.), charakterizuojamas patenkinamai (58 b. l.). Kadangi M. L. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, šią aplinkybę teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinęs išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus M. L. už padarytą nusikaltimą laisvės atėmimo bausmę, o ne kitą BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelnesnę bausmę, įskaitant ir areštą.

Atkreipiamas dėmesys, kad nors ankstesniais teismų nuosprendžiais pripažinus M. L. kaltu už nusikalstamų veikų padarymą, pastarajam du kartus buvo taikytas jo teisinę padėtį lengvinantis institutas – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė, jis toliau pažeidinėjo baudžiamuosius įstatymus, ir tai rodo susiformavusias pastarojo antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantui už padarytą nusikalstamą veiką paskirta minimali 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (BK 50 straipsnio 2 dalis), taigi, teigti, kad ji savo dydžiu per griežta, nėra jokio pagrindo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, ji atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį. M. L. skunde nurodyta aplinkybė, kad nukentėjusioji jam atleido ir prašė neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, nėra pakankamas pagrindas švelninti paskirtą bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistojo M. L. apeliacinį skundą.