- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-10-25
- Bylos Nr.
- 2-1281-253/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00090-2010-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Pupeikienė
- Atsakovas
- T., T. D.
- Advokatai
- Egidijus Giedraitis
- Kategorijos
- 19.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo teisėja Albina Pupeikienė, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, dalyvaujant ieškovės atstovui Algimantui Galminui, atsakovui T. D., jo atstovui advokatui Egidijui Giedraičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Selkos statyba“ administratoriaus įgalioto asmens ieškinį atsakovui T. D. dėl 90 543 Lt žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
BUAB „Selkos statyba“ administratoriaus įgaliotas asmuo pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo iš atsakovo T. D. priteisti 90 543 Lt žalos atlyginimą. Nurodo, jog Klaipėdos apygardos teismo 2008-08-25 nutartimi UAB „Selkos statyba“ iškelta bankroto byla. Atsakovas T. D. buvo įmonės vadovu laikotarpiu nuo 2005-02-14 iki 2006-10-11. Savo darbo laikotarpiu jis su O. M. sudarė statybos rangos sutartį dėl darbų atlikimo name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). 2005-03-24 atsakovas bendrovės vardu su užsakove O. M. suderino lokalinę sąmatą kaip priedą prie rangos sutarties. Sąmatoje nurodytų darbų kaina name buvo numatyta 143 040 Lt. Statybos darbams adresu (duomenys neskelbtini), buvo naudojami UAB „Selkos statyba“ transportas, statybinės medžiagos, darbus atliko bendrovės darbuotojai. 2006-09-01 atsakovas kaip bendrovės vadovas pateikė užsakovei pažymą, kurioje nurodė, kad atliktų darbų name adresu (duomenys neskelbtini), vertė yra 108 776 Lt su PVM. 2008-01-29 Klaipėdos apygardos teismas priėmė sprendimą, kuriuo iš O. M. pagal šią rangos sutartį priteisė 18 223 Lt. Bankrutavusios įmonės administratorius prašo priteisti iš atsakovo likusią pagal pažymą sumą - 90 543 Lt.
Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį, esant ieškovės prašymui, 2010-07-20 buvo priimtas sprendimas už akių (b. l. 73-74).
2010-08-11 teisme gautas atsakovo pareiškimas dėl 2010-07-20 sprendimo už akių peržiūrėjimo.
2010-09-08 buvo panaikintas Klaipėdos apygardos teismo 2010-07-20 sprendimas už akių ir atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė reikalavimus, išdėstytus ieškinyje, ir prašė ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas ir jo atstovas su ieškiniu nesutiko, paaiškino, jog teismas, nagrinėdamas šią civilinę bylą, negali remtis civilinėje byloje Nr. 2-390-479/2008 priimtu sprendimu, kadangi atsakovas T. D. nebuvo joje dalyvaujantis asmuo. Mano, jog civilinėje byloje Nr. 2-390-479/2008 ieškovė nebuvo aktyvi, nors teismas ir buvo suteikęs galimybę teikti papildomus įrodymus, tačiau ieškovė šia galimybe nepasinaudojo, priimto sprendimo apeliacine tvarka neskundė. Taip pat prašo taikyti ieškinio senatį, kadangi rangos sutartis tarp UAB „Selkos statyba“ ir O. M. sudaryta 2005-03-24, sutartyje nurodyti statybos darbai užbaigti 2005-06-01. Tokiu būdu sutrumpintas ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl žalos atlyginimo prasidėjo nuo 2005-06-01 ir baigėsi 2008-06-01.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, kad 2008-08-25 nutartimi Klaipėdos apygardos teismas iškėlė UAB „Selkos statyba“ bankroto bylą (b. l. 6). Atsakovas laikotarpiu nuo 2005-02-14 iki 2006-10-11 ėjo UAB „Selkos statyba“ direktoriaus pareigas (b. l. 8, 37). 2005-03-24 tarp UAB „Selkos statyba“ ir O. M. buvo sudaryta rangos sutartis, pagal kurią UAB „Selkos statyba“ įsipareigojo vykdyti statybos darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), o užsakovė O. M. įsipareigojo už atliktus darbus atsiskaityti pagal pasirašytus įvykdytų darbų aktus, pažymą apie atliktų darbų vertę ir PVM sąskaitas – faktūras ( b. l. 9-11). Klaipėdos apygardos teismas 2008-01-29 priėmė sprendimą, kuriuo iš O. M. pagal šią rangos sutartį priteisė 18 223 Lt. Bankrutavusios įmonės administratorius prašo priteisti iš atsakovo likusią pagal pažymą sumą - 90 543 Lt.
Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinės atsakomybės taikymas yra siejamas su tam tikrais juridiniais faktais, kurie yra vadinami civilinės atsakomybės pagrindais. Yra skiriami tokie bendrieji civilinės atsakomybės pagrindai: žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, kaltė. CK 2.87 straipsnio 1 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai. Už šių pareigų nevykdymą juridinio asmens valdymo organo nariui yra numatyta civilinė atsakomybė (CK 2.87 str. 7 d.). LR Akcinių bendrovių 37 straipsnio 10 dalis be kita ko nustato, kad uždarosios akcinės bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, kitų įstatymuose, teisės aktuose, bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą. Šio įstatymo 19 straipsnio 8 dalis įtvirtina bendrovės valdymo organų pareigą veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai.
CPK 4 straipsnis nustato, kad teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės išaiškinimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog akcinės bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 str.). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (CPK 178 str., 182 str. 4 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios UAB „Optimalūs finansai“ ieškinį atsakovui G. P. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo UAB „ Previlsta“, bylos Nr. 3K-7-444/2009).
Ieškovas kaip neteisėtus atsakovo veiksmus nurodo - netinkamą rangos sutarties sudarymą, netinkamai vykdytą medžiagų apskaitą, netinkamą kitų UAB „Selkos statyba“ įsipareigojimų vykdymą ir tai, kad Klaipėdos apygardos teismas atmetė ieškinį atsakovės O. M. atžvilgiu.
Su tokiais ieškovo argumentais teismas nesutinka. Vien formalus rangos sutarties trūkumas ( datos nebuvimas sutartyje, nors O. M. pripažino, jog sutartyje yra jos parašas, pridėta civilinė byla Nr. 2-390-479/2008, b. l. 72-74) nedaro šios sutarties negaliojančios. Kitų rangos sutarties sudarymo trūkumų ieškovas nenurodė. Pagal rangos sutarties nuostatas atliktų darbų aktus sustatė UAB „Selkos statyba“ darbuotojai D. L., V. A., E. K. (b. l. 28-32), o pažymą apie atliktų darbų vertę – atsakovas T. D. (b. l. 27). Ieškovas neįrodė, kad atsakovas pažeidė CK normas, reglamentuojančias rangos sutarties sudarymą ir vykdymą. Priešingai, registruotu paštu išsiuntus įvykdytų darbų aktus ir per 5 dienas negavus jokių prieštaravimų iš O. M. (pridėta civ. byla Nr. 2-390-479/2008, b. l. 28), atsakovas neturėjo pagrindo manyti, kad jo veiksmai yra neteisėti ar priešingi bendrovės interesams. Pažymėtina, kad po darbų atlikimo objekte (duomenys neskelbtini), atsakovas UAB „Selkos statyba“ direktoriumi dirbo tik keletą mėnesių, t. y. iki 2006-10-11. Todėl po šios datos teisę įgyvendinti rangos sutartį turėjo kitas vadovas – V. T., o po bankroto bylos iškėlimo – bankroto administratorius. Dėl to, kad Klaipėdos apygardos teismas tik iš dalies tenkino bankroto administratoriaus pareikštą ieškinį O. M. atžvilgiu, nėra neteisėtų atsakovo T. D. veiksmų. Priešingai 2008-01-29 sprendime nurodyta, kad ieškovei, t. y. UAB „Selkos statyba“, buvo sudaryta galimybė pateikti rašytinius įrodymus apie ieškovės turėtas faktines išlaidas, tačiau tokių įrodymų ieškovė teismui nepateikė, tuo pačiu nevykdė CPK 178 straipsnyje nustatytos įrodinėjimo pareigos, dėl ko teismas konstatavo, jog UAB „Selkos statyba“ neįrodė, jog rangos sutartis buvo vykdoma (b. l. 24-25).
Nors ieškovas nurodo, kad neteisėti atsakovo veiksmai ir žala atsirado ir dėl to, kad vykdant darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), vėlavo pagrindinių objektų, esančių Klaipėdoje, statyba, tačiau šio fakto patvirtinimui jokių įrodymų nepateikė, todėl šie ieškovo argumentai vertintini kaip deklaratyvūs.
Atmestinas kaip nepagrįstas ir ieškovo argumentas, kad atsakovas netinkamai vykdė medžiagų apskaitą, kadangi atsakovo vadovavimo UAB „Selkos statyba“ metu galiojęs Buhalterinės apskaitos įstatymas nustatė, jog .ūkio subjekto apskaitą tvarko ūkio subjekto apskaitos tarnyba (struktūrinis padalinys) arba vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė (Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 str.). Todėl ne direktoriaus funkcija buvo tvarkyti medžiagų apskaitą, tą darė kiti asmenys. Todėl jeigu tiek ginčo objekte, tiek kituose objektuose nebuvo tinkamos medžiagų apskaitos negalima teigti, kad būtent jis yra už tai atsakingas ir turėtų atlyginti padarytą žalą.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, jog atsakovo neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp atsiradusios žalos ir atsakovo veiksmų nėra įrodyti. Tokiu būdu tenkinti ieškovo reikalavimus ir priteisti iš atsakovo ieškovo prašomą žalos atlyginimą nėra pagrindo.
Dėl ieškinio senaties.
Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį, nes mano, kad ieškovas ją praleido ir ieškinį atmesti ir tuo pagrindu. Ieškovas nesutinka su atsakovų argumentais ir mano, kad senaties termino nepraleido.
Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistą teisę pareikšdamas ieškinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir šių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trijų metų senaties terminą (CK 1.125 str. 8 d.). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
Nagrinėjamojoje byloje ieškovas yra bankrutuojanti UAB, kurią atstovauja teismo paskirtas administratorius. Laikytina, kad administratorius apie sandorius, priešingus įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusius turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, sužinojo nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 8 p.). UAB „Selkos statyba“ bankroto byla iškelta Klaipėdos apygardos teismo 2008-08-25 nutartimi, kuri įsiteisėjo po 7 dienų, t. y. 2008-09-02. Iš to darytina išvada, kad senaties termino eiga prasidėjo 2008-09-03, o tai reiškia, kad ieškovas senaties termino nepraleido, nes ieškinys Klaipėdos apygardos teisme gautas 2010-01-25 (b. l. 3). Nurodytų argumentų pagrindu darytina išvada, jog ieškovas nepraleido įstatymo nustatyto senaties termino.
Ieškinį atmetus, iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovui (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovas pateikė įrodymus, kad už advokato teisinę pagalbą sumokėjo 2 420 Lt (b. l. 95-97). Tačiau pažymėtina, kad apmokėjimo dokumentuose nurodyta suma viršija Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85, nurodytas maksimalias galimas išlaidas. Už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimą surašymą (rekomendacijų 8.4 p.), atstovavimo teisme laiką (rekomendacijų 8.18p.), atsižvelgiant į ginčo pobūdį, bylos sudėtingumą, nustatytina, kad šiuo atveju 1 000 Lt atstovavimo išlaidų dydis yra pakankamas, atitinkamai atsakovo naudai priteistina 1 000 Lt atstovavimo išlaidų.
Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2010-01-27 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, panaikinti sprendimui įsiteisėjus (CPK 150 str. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš bankrutavusios UAB ,,Selkos statyba‘‘ T. D. 1 000 Lt advokato pagalbai apmokėti.
Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2010-01-27 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, panaikinti sprendimui įsiteisėjus.
Sprendimą per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.