Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-10-17 · Civilinė byla Nr. 2A-2148-611/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-17
Bylos Nr.
2A-2148-611/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andžej Maciejevski
Atsakovas
R. B., A. B.
Ieškovas
N. S.
Kategorijos
  • 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-2148-611/2012
Teisminio proceso kategorija: 2-04-3-00508-2011-6
Procesinio sprendimo kategorija: 63.1; 121.14; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. spalio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andžej Maciejevski teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo N. S. ieškinį atsakovams R. B. ir A. B. dėl skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovų 1761,89 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Danijoje dirbant kartu su A. B., ji paprašė paskolinti pinigų ir pažadėjo per 2-3 mėnesius pinigus grąžinti. A. B. paprašė pinigus pervesti į jos vyro R. B. sąskaitą Lietuvoje. Ieškovas iš savo sąskaitos į atsakovo R. B. sąskaitą pervedė 1761,89 Lt. Atsakovai iki šiol skolos negrąžino.

A. R. B. nesutiko su ieškiniu. Nurodė, kad jokių pinigų iš ieškovo nesiskolino. Jo žmona A. B. dirbdama Danijoje ir neturėdama sąskaitos Danijos banke, tiesiog paprašė ieškovo, kad pastarasis per savo sąskaitą pervestų jos pinigus į atsakovo sąskaitą. Jokia paskolos sutartis su ieškovu nebuvo sudaryta ir todėl jis nėra skolingas ieškovui (b.l. 11-12).

Atsakovė A. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė (b.l. 9).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino, priteisė solidariai iš atsakovų R. B. ir A. B. ieškovui N. S. 1761,89 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1596,98 Lt bylinėjimosi išlaidų bei priteisė solidariai iš atsakovų į valstybės pajamas 21,42 Lt išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nurodė, kad iš mokėjimo pavedimo akivaizdu, kad atsakovas iš ieškovo gavo 1761,89 Lt paskolos. Atsakovo teiginys, kad jis pinigus gavo iš savo sutuoktinės, neva paprašiusios ieškovo iš savo sąskaitos pervesti pinigus į atsakovo sąskaitą Lietuvoje, tik patvirtina aplinkybę, kad atsakovai pinigus iš ieškovo tikrai gavo. Atsakovai teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad paskolą grąžino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas R. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą kaip nepagrįstą. Apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

1. tvirtina, kad atsakovai su ieškovu jokių susitarimų nei rašytine, nei žodine forma dėl paskolos sudarymo neturėjo. ieškovas tiesiog yra pervedęs per savo sąskaitą Danijos banke iš atsakovės gautus, jos pačios Danijoje uždirbtus pinigus. Tuo tarpu paskolos sutartis turi atitikti įstatymo keliamus turinio ir formos reikalavimus.

2. Mano, kad paskolos sutarčiai atsirasti reikalinga abiejų šalių valia, o taip pat ir kitos sąlygos, reglamentuojančios sutartinius santykius, pavyzdžiui ir forma.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

1. atsakovas nesugebėjo įrodyti fakto, kad sutarties nebuvo.

2. Atsakovo nurodomų teiginių, kad buvo pervesti atsakovės uždirbti pinigai per ieškovo sąskaitą Danijos banke, nepatvirtina jokie faktai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra Lietuvos Respublikos CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas 2009 m. rugpjūčio 13 d. mokėjimo pavedimu Nr.87736199 pervedė į atsakovo sąskaitą 1761,89 Lt sumą (civilinė byla Nr. L2-550-808/2011, b.l. 3-4). Atsakovas šių pinigų gavimo fakto iš ieškovo neginčijo, dėl to ginčo byloje nėra. Apeliantas tvirtina, kad paskolos teisinių santykių tarp šalių nebuvo, paskolos sutartis turi atitikti jai įstatymo keliamus turinio ir formos reikalvimus. Be to, šiai paskolos sutarčiai sudaryti reikalinga abiejų šalių valia, kurios nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad paskolos sutartis turi būti sudaryta paprasta rašytine forma tais atvejais, kai paskolos davėjas yra juridinis asmuo arba paskolos suma viršija du tūkstančius litų. Šiuos formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba bet kuris kitas dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 str.). Tuo tarpu fizinių asmenų paskolos sutartys, neviršijančios dviejų tūkstančių litų sumos, gali būti sudaromos ir žodžiu. Atsakovas teiginiai, kad paskolos sutarčiai sudaryti buvo reikalinga abiejų šalių valia, yra teisingi, tačiau šalies valia gali atsispindėti iš šalies veiksmų, pvz. konkliudentiniais veiksmais pritariant sandoriui. Paskolos sutartis yra realinis sandoris, nes ji laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CPK 6. 870 str. 2 d.). Kvalifikuojant tarp šalių susiformavusius civilinius teisinius santykius, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie santykių tarp šalių pobūdį, visumą. Nagrinėjamu atveju ieškovas pervedė į atsakovo sąskaitą 1761,89 Lt sumą, atsakovas pinigų gavimo fakto neginčijo, jų ieškovui negrąžino. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-235/2009). Tačiau šiuo atveju jokie kitokie santykiai tarp šalių nebuvo nustatyti. Byloje nėra jokių duomenų, kurie galėtų patvirtinti apelianto teiginius, jog ieškovas pervedė per savo sąskaitą Danijos banke iš atsakovės gautus, jos pačios Danijoje uždirbtus ir atsakovui skirtus pinigus. Atsakovė atsiliepimo į pareikštą ieškinį ir skundą nepateikė, pirmosios instancijos teismo posėdžiuose nedalyvavo. Teismui nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys atsakovės darbinius santykius Danijoje. Taipogi atsakovas nepateikė įrodymų, kad atsakovė nuolat, periodiškai būtų pervedinėjusi ar kitokiu būdu siuntusi pinigus jam, kas leistų tikėti atsakovo išdėstytų teiginių pagrįstumu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo pervestą pinigų sumą atsakovui vertino kaip suteiktą paskolą, kurią pastarasis turi pareigą grąžinti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškovo mokėjimo pavedimas į atsakovo sąskaitą 1761,89 Lt sumai rodo tarp šalių susiklosčius paskolinius santykius, juolab, kad atsakovas pinigų gavimo fakto neginčijo. Įrodymų, patvirtinančių šių pinigų grąžinimą, byloje nėra. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, ištyręs bei įvertinęs ieškovo pinigų perdavimą atsakovui patvirtinančius duomenis, pagrįstai nusprendė, kad atsakovas turi pareigą juos grąžinti.

Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo jį naikinti. Dėl nurodytos priežasties ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjas Andžej Maciejevski