Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-06-05 · Administracinė byla Nr. I-3563-423/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-05
Bylos Nr.
I-3563-423/2019
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Asta Urbonienė
Pareiškėjas
D. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3563-423/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00260-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S) 20.5.1; 55.1.1.
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 5 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Urbonienė,sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. B. su skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, pataisos namai, atsakovės atstovas), 2142 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde (b. l. 1-13) ir skundo patikslinime (b. l. 28-31) nurodė, kad jis nuo 2018-09-04 iki 2019-02-04 buvo laikomas Alytaus PN 2-ajame būryje (neįgaliųjų socialinės globos būrys) netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Šio būrio 7 gyvenamojoje patalpoje pareiškėjui trūko gyvenamojo ploto, ypač atsižvelgiant į tai, kad didelę kambario dalį užėmė sanitarinis mazgas ir baldai. Patalpose veisėsi blakės ir tarakonai. Sanitariniai mazgai įrengti netinkamai – unitazai prastai pritvirtinti prie grindų, sienos ir durelės yra tik 1,40 m aukščio, klibančios, su plyšiais, todėl neužtikrinamas privatumas. Be to, tualeto kabinos siauros, neįgaliam asmeniui sunku joje net apsisukti. Sanitarinių mazgų patalpoje nėra nei lango, nei mechaninės ventiliacijos. Gyvenamuosiuose kambariuose šalta, tamsu. Pataisos namai nesilaiko priešgaisrinės saugos taisyklių. Nepatogumų sukėlė ir tai, kad kirpykla yra pirmame aukšte, o pareiškėjas gyveno antrame aukšte, todėl žmogų neįgaliojo vežimėlyje reikia į kirpyklą vežti per lauką. Nepatogiai įrengti ir telefono aparatai – jais galima naudotis tik stovint, o sėdintiems neįgaliesiems nėra galimybės naudotis telefonu. Nuo 2018-10-01 pareiškėjo gyvenamajame būryje prasidėjo remontas, kuris nuolat kėlė triukšmą, smarvę ir dulkes. Remonto metu pareiškėjui teko naudotis dušu kitame pastate, į kurį reikia eiti per lauką. Dušuose nėra guminių kilimėlių, muilo dozatorių. Po remonto gyvenamosiose patalpose nebėra pareigūnų iškvietimo mygtukų, kabelinės televizijos, interneto prieigos poilsio kambaryje. Dėl tokių atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė nepatogumus, orumo pažeminimą, stresą, sveikatos sutrikimus. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime (b. l. 36-42) su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas gyveno 2 būrio 4 ir 7 miegamuosiuose, kuriuose buvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1. punkte nustatyta minimali 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma. Pažymėjo, kad pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo patalpose, todėl turėjo judėjimo laisvę įstaigos teritorijoje ir nebuvo priverstas nuolat būti gyvenamojoje patalpoje. Alytaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs patikrinimus pataisos namuose, pažeidimų nenustatė. Šilumos mazgas yra kompiuterizuotas ir nuolat palaiko reikiamą kambarių temperatūrą. Patalpos vėdinamos per atvirus langus. Nors pareiškėjas teigia, kad buvo nepatogu nueiti į tualetą, pažymėtina, kad 2 būrio 7 ir 8 miegamuosiuose yra įrengti sanitariniai mazgai, visiškai atitverti nuo likusios patalpos, juose yra ištraukiamoji ventiliacija. Bendro naudojimo dušai pritaikyti neįgaliesiems. Remonto darbai buvo vykdomi tik dienos metu ir tik darbo dienomis. Pataisos namuose yra laikomasi priešgaisrinės saugos taisyklių. Atsakovės atstovo nuomone, pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius duomenis ir įrodant, jog žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas pateikė atsikirtimą į atsiliepimą (b. l. 105-108), kuriame nurodė, kad sanitarinis mazgas 7 miegamajame atsirado tik po remonto, tačiau laikotarpiu nuo 2018-10-09 iki 2018-12-07 sanitarinio mazgo ten nebuvo. Taip pat patikslino, kad nuo 2018-12-07 gyveno ne 7, o 8 miegamajame. Atsakovės atstovo pateiktos fotonuotraukos darytos ne ginčo laikotarpiu, o jau po patalpų remonto, kuris baigėsi tik 2019-04-05.

Atsakovės atstovas pateikė papildomus duomenis (b. l. 112-114), kuriuose patikslino, kad nuo 2018-12-10 iki 2019-02-25 pareiškėjas gyveno 2 būrio 8 miegamajame, kur jam buvo užtikrinta minimalaus ploto norma. Nurodė, kad šioje patalpoje įrengtas atskirtas sanitarinis mazgas. Remontas buvo vykdomas tik darbo dienomis, dienos metu ir tik po vieną patalpą.

Pareiškėjas pateikė atsikirtimą į atsakovės atstovo argumentus (b. l. 117-119) ir nurodė, kad remontas vyko visas 7 savaitės dienas, dideliu tempu, dėl remonto skleidžiamos smarvės pareiškėjas buvo nualpęs. Tvirtino, kad atsakovės atstovo pateikti duomenys yra melagingi.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijos veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę netinkamomis sąlygomis Alytaus PN Socialinės globos sektoriuje 7 ir 8 miegamuosiuose, laikotarpiu nuo 2018-09-04 iki 2019-02-04 (b. l. 1-13).

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1

Pareiškėjas neturtinę žalą didžia dalimi grindžia aplinkybėmis dėl jo kalinimo pažeidžiant minimalią teisės aktais reglamentuotą gyvenamojo ploto normą 2 būrio 7 ir 8 miegamuosiuose.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Nors, pareiškėjo nuomone, jam turėjo būti užtikrinama 5,1 kv. m ploto norma, pagal Taisyklių 11¹.4 punktą, 5,1 kv. m ploto turi tekti vienam asmeniui Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose, o ne pataisos namuose, todėl šis pareiškėjo argumentas nepagrįstas. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant patalpų plotą, todėl darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas jos plotas dalijamas iš patalpoje laikomų asmenų skaičiaus. Kadangi duomenų apie gyvenamosiose patalpose buvusį nuteistųjų skaičių į bylą nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus.

Iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų (b. l. 44, 37-38) nustatyta, kad pareiškėjas 7 miegamajame gyveno laikotarpiais nuo 2018-10-09 iki 2018-12-05 ir nuo 2018-12-07 iki 2018-12-10, šio miegamojo plotas – 36,7 kv. m, jame buvo įrengtos 5 miegamosios vietos, taigi, pareiškėjui teko 7,34 kv. m ploto. Pareiškėjas teigia, kad šioje patalpoje laikotarpiu nuo 2018-10-10 iki 2018-10-17 gyveno šešiese. Nors tai patvirtinančių duomenų byloje nėra, teismas konstatuoja, kad net pripažinus, jog minėtame miegamajame pareiškėjo nurodytu laikotarpiu buvo 6 asmenys, minimalaus ploto norma vis vien nebūtų pažeista, kadangi tokiu atveju pareiškėjui būtų tekę 6,1 kv. m ploto. Pareiškėjas taip pat teigė, kad šio miegamojo plotas buvo apie 30 kv. m, taigi, mažesnis, nei nurodo atsakovės atstovas, tačiau, kaip ir ankstesniu atveju, net padalijus pareiškėjo nurodomą plotą iš 5 ar 6 miegamųjų vietų, vienam asmeniui būtų tekę ne mažiau, nei 3,1 kv. m ploto.

Iš bylos duomenų matyti, kad 8 miegamojo plotas buvo 35 kv. m, jame įrengtos 5 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 7 kv. m ploto (b. l. 112).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus dėl minimalios ploto normos pareiškėjui neužtikrinimo. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog, vadovaujantis naujausia Europos žmogaus teisių teismo (toliau - EŽTT) praktika (žr. 2016-10-20 sprendimą byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr. 2017-03-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017-03-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai (Įsakymas Nr. V-124) neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m. – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr. EŽTT 2009-07-30 sprendimą byloje P. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03); 2010-04-08 sprendimą byloje L. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03); 2012-05-31 sprendimą byloje G. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), LVAT 2016-06-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017). Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, teismas nevertina pareikėjo argumentų dėl sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto gyvenamosiose patalpose.

Iš byloje esančių pareiškėjo medicininių duomenų (b. l. 65-78) nustatyta, kad jo neįgalumas nėra tokio pobūdžio, dėl kurio jis negalėtų vaikščioti ir privalėtų sėdėti invalido vežimėlyje. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstais laikytini pareiškėjo nusiskundimai, jog pataisos namų kirpykla, dušinė, biblioteka, kurioje galima naudotis interneto prieiga, įrengtos taip, kad iki jų tenka eiti kelis šimtus metrų, telefonai įrengti tokiame aukštyje, kad tinka naudotis tik stovintiems žmonėms, tualetų kabinos siauros, tad nepatogios neįgaliesiems, nėra kur įsikibti. Šios aplinkybės objektyviai negalėjo apsunkinti pareiškėjo kalinimo sąlygų ir sukelti jam nepatogumų, kadangi pareiškėjas neturi judėjimo negalios. Jo neįgalumas yra susijęs su (duomenys neskelbtini), neturinčiais įtakos pareiškėjo gebėjimui vaikščioti (b. l. 78). Pareiškėjas teigia, kad dėl ėjimo per lauką susirgdavo, byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima daryti vienareikšmę išvadą, jog ėjimas į dušinės patalpas sukėlė pareiškėju sveikatos sutrikimus. Tai, jog remonto metu pareiškėjas turėjo naudotis dušu, į kurį tenka eiti per lauką, nesudaro pagrindo konstatuoti pataisos namų neteisėtų veiksmų, kadangi tokia faktinė aplinkybė neprieštarauja jokiems teisės aktams.

Pareiškėjas skunde pažymėjo, kad pataisos namų administracija nesilaiko priešgaisrinės saugos taisyklių, be to, kambariuose nėra pareigūnų ar gydytojų iškvietimo mygtukų, tačiau teismas pabrėžia, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas. Turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Teismo vertinimu, pareiškėjas šioje dalyje tik konstatavo savo nuomonę apie pataisos namų veiklą ir kalinimo sąlygas, tačiau visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė. Pareiškėjas nepaaiškino, kur, kada ir kokiomis aplinkybėmis jam buvo kilęs realus pavojus ar kitos neigiamos pasekmės dėl, jo teigimu, priešgaisrinės saugos taisyklių nesilaikymo ar iškvietimo mygtuko nebuvimo. Byloje tokių duomenų nėra. Šiuos pareiškėjo argumentus teismas laiko hipotetiniais samprotavimais, kurie nesudaro pagrindo atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos atsiradimo konstatavimui.

Skunde teigiama, kad pataisos namuose veisėsi buitiniai parazitai – blakės ir tarakonai. Lietuvos higienos normos HN134: 2015 20 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Savo argumentui pagrįsti pareiškėjas pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Alytaus departamento atsakymą į pareiškėjo skundą (b. l. 18-19), kuriame nurodyta, kad atlikus patikrinimą jo gyvenamosiose patalpose, 8 miegamajame buvo rasta nariuotakojų. Nors atsakovės atstovo pateiktame Laisvės atėmimo vietos periodinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės klausimyne (b. l. 86-93) užfiksuota, kad pataisos namuose atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų naikinimas, tai nepaneigia pareiškėjo pateiktų įrodymų apie nariuotakojų buvimą gyvenamosiose patalpose. Konstatuotina, kad Alytaus PN nepakankamai užtikrina operatyvų ir veiksmingą kenkėjų naikinimą ir tokiu būdu pažeidžia pareiškėjo teisę į tinkamas kalinimo sąlygas.

Byloje taip pat nepateikta duomenų, paneigiančių pareiškėjo teiginius, kad patalpose buvo šalta ir tamsu. Kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (žr. LVAT 2005-03-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A1-203/2005, 2007-03-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A17-301/2007). Taigi, būtent Alytaus PN turi pareigą laikytis nuteistųjų ir suimtųjų kalinimo sąlygas reglamentuojančių teisės aktų ir, atitinkamai, užtikrinti tikslios informacijos pateikimą apie tai. Alytaus PN nepateikus informacijos dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių šioje dalyje, jos vertintinos pareiškėjo naudai, pripažįstant, kad tam tikru laikotarpiu pareiškėjui galėjo būti neužtikrinama tinkama gyvenamųjų patalpų oro temperatūra ir apšvietimas, kas neatitinka Lietuvos higienos normos HN134: 2015 14 ir 16 punktų reikalavimų.

Pareiškėjas skundėsi tuo, kad bendroje tualetų patalpoje neužtikrinamas privatumas, kadangi tualeto sienelės ir durelės yra ne iki pat lubų, o 1,4 m aukščio, be to, tarp durelių ir sienelės yra plyšys.

Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo laikomas bendrabučio tipo patalpose, kuriuose sanitarinis mazgas yra įrengtas atskirai nuo gyvenamosios patalpos. Taigi, pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų. Pats pareiškėjas pripažino, kad durelės tualetų kabinose yra įrengtos. Net jei būtų pripažinta, kad tualetų atitvarai galėjo nevisiškai užtikrinti privatumą naudojantis tualetu, priešingai nei kamerų atveju, tualetais šioje patalpoje naudojosi visi asmenys. Kaip matyti, šios aplinkybės nėra tapačios aplinkybėms, kurioms esant EŽTT paprastai konstatuoja Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą tuo atveju, kai asmuo kitiems matant naudojosi tualetu kameroje. Įvertinus nustatytas aplinkybes, t. y. kad pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o tik specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, be to, pareiškėjas neneigia, kad kabinos buvo atitvertos sienelėmis ir durelėmis, teismo nuomone, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos. Dėl to nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui, t. y. šiuo aspektu kankinančioms, nežmoniškoms ir žeminančioms sąlygoms pripažinti. Pareiškėjas taip pat skundžiasi, jo tualetų patalpoje trūko ventiliacijos, tačiau teismas pažymi, kad jeigu pareiškėjo netenkino bendros sanitarinių mazgų patalpos sąlygos, jis galėjo naudotis tiek 7, tiek 8 miegamuosiuose įrengtais sanitariniais mazgais. Jų įrengimą patvirtina atsakovės atstovo pateiktos fotonuotraukos (b. l. 98) bei papildomi paaiškinimai (b. l .113). Pareiškėjas sutinka, kad 8 miegamajame buvo sanitarinis mazgas (b. l. 106). Nors pareiškėjas atsikirtime į atsiliepimą (b. l .105-108) ginčija, kad 7 miegamajame sanitarinio mazgo nebuvo, teismas jo argumentus vertina kaip prieštaringus. Pirminiame skunde, kalbėdamas apie 7 miegamojo plotą, pareiškėjas teigia, kad sanitarinis mazgas jame užėmė 4 kv. m ploto, o vėliau atsikirtimuose nurodo, kad sanitarinio mazgo 7 miegamajame nebuvo. Vadinasi, pareiškėjo argumentai šioje dalyje yra nenuoseklūs, prieštaringi, todėl nelaikytini pakankamais, kad paneigtų atsakovės atstovo pateiktus duomenis.

Pareiškėjas teigia, kad dušinėje grindys buvo slidžios, nebuvo už ko įsikibti, trūko lentynėlių, veidrodžių ir guminių kilimėlių, tačiau iš atsakovės atstovo pateiktų fotonuotraukų (b. l. 99-100, 102-103) matyti, kad dušinėje įrengti laikikliai įsikibti, lentynėlės, veidrodžiai ir guminiai kilimėliai. Be to, pareiškėjas tik deklaratyviai pažymėjo šias aplinkybės, nepaaiškino konkrečių jam kilusių neigiamų pasekmių dėl šių daiktų trūkumo, abstrakčiai konstatavo, jo nuomone, atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, atlikęs kompleksinį pataisos namų (taip pat ir dušinių) patikrinimą, pažeidimų nenustatė (b. l. 83-85). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini.

Skunde teigiama, kad dėl pataisos namuose vykdomų remonto darbų, pareiškėją nuolat vargino triukšmas, smarvė, dulkės. Dėl stipraus kenksmingų medžiagų kvapo jis buvo nualpęs, skundėsi gydytojui.

Byloje nėra ginčo, kad pataisos namų 2 būrio patalpose buvo vykdomi remonto darbai nuo 2018-12-10 (b. l. 50). Nors atsakovės atstovas nurodo, kad darbai buvo atliekami tik dienos metu ir tik darbo dienomis, teigia, kad nuteistųjų negalėjo varginti triukšmas ar stiprūs kvapai, pareiškėjas į bylą pateikė duomenis, kad Alytaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius buvo įspėjęs pataisos namus, kad šie ateityje laikytųsi Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio, reglamentuojančio triukšmo šaltinių valdytojų teises ir pareigas, reikalavimų. Be to, pareiškėjo pateiktame Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Alytaus departamento atsakyme į jo skundą (b. l. 18-19) užfiksuota, kad 2 būrio 8 miegamojo patalpos ore nustatyta ksileno ir etilbenzeno koncentracija viršijo leistinas normas, reglamentuojamas Lietuvos higienos normoje HN35: 2007. Taigi, šioje dalyje konstatuotini neteisėti Alytaus PN veiksmai, pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN35: 2007 reikalavimus ir neužtikrinant pareiškėjui saugios gyvenamosios aplinkos. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad pareiškėjas dėl apsinuodijimo cheminėmis medžiagomis kreipėsi į gydytoją (b. l. 22), tačiau iš šių duomenų negalima spręsti, kad pareiškėjas apsinuodijo būtent ksilenu ar etilbenzenu ar būtent dėl to buvo nualpęs. Nenustatyta ir tai, kad pareiškėjui būtų kilusios negrįžtamos sunkaus masto pasekmės sveikatai. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodomas sąmonės praradimas dėl neva stipraus cheminių medžiagų kvapo, galėjo būti sąlygotas jam diagnozuoto (duomenys neskelbtini). Taip pat matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į gydytoją dėl nemigos, kurios priežastis, jo teigimu, buvo remonto keliamas triukšmas. Vis dėlto, byloje nėra duomenų apie pareiškėjui kilusias ilgalaikes, negrįžtamas ar sunkesnio masto pasekmes sveikatai. Atsižvelgtina ir į tai, kad pareiškėjas buvo informuotas apie galimybę raštu prašyti pataisos namų administracijos perkelti jį atlikti bausmės į kitas patalpas remonto metu (b. l. 14), tačiau šia galimybe nepasinaudojo.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų grindžia patirtais nepatogumais, dvasiniais išgyvenimais, sveikatos sutrikimais.

Į bylą pareiškėjo pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra jokių įrašų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjo patirti sveikatos sutrikimai buvo sąlygoti būtent netinkamų bausmės atlikimo sąlygų ar kad dėl jų pareiškėjui būtų kilusios ilgalaikės, sunkaus masto pasekmės sveikatai. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir LVAT bylose (žr., pvz., LVAT 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 42095/98, 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99).

LVAT naujausioje praktikoje yra nurodęs, kad vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., LVAT 2018-05-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2018-05-09 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018, 2017-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017-04-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017), arba žalos padarymo faktas tokiu pažeidimu apskritai nekonstatuojamas ir skundas atmetamas (žr., pvz., LVAT 2017-04-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A-977-525/2017).

Šiame kontekste pabrėžtina, jog pats pareiškėjas iš esmės nepateikė įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais, ir byloje nėra jokio pagrindo išvadai, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto.

Įvertinęs byloje nustatytų pažeidimų pobūdį, jų trukmę, nenustatęs, kad dėl to pareiškėjui būtų atsiradę sunkaus masto pasekmių sveikatai, atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas daro išvadą, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo D. B. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjo D. B. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Alytaus pataisos namuose buvo pažeista laikotarpiu nuo 2018-09-04 iki 2019-02-04, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Asta Urbonienė