Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-03-29 · Administracinė byla Nr. AS-39-137-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-03-29
Bylos Nr.
AS-39-137-07
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Algirdas Taminskas (pirm.), Stasys Gudynas (pran.), Sigita Rudėnaitė
Pareiškėjas
J. K.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Administracinė byla Nr. AS10-137/2007Procesinio sprendimo kategorija 47. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2007 m. kovo 29 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno (pranešėjas), Sigitos Rudėnaitės ir Algirdo Taminsko (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. U. ir A. M. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 15 d. nutarties, priimtos administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. K. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. gruodžio 18 d. nutartimi administracinėje byloje, nagrinėjamoje pagal pareiškėjos J. K. skundą atsakovams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo, skyrė ekspertizę uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Gilmita“ paprastųjų vardinių akcijų paketo rinkos vertei nustatyti. Ekspertizę pavedė atlikti ekspertui V. U. , dirbančiam valstybės įmonėje (toliau – ir VĮ) Valstybės turto fondas, kaip vienam iš Vertintojo kvalifikaciją turinčių asmenų grupės, turinčios teisę atlikti vertintojo eksperto kvalifikacijai priskirtus darbus, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 230, vertintojų.

VĮ Valstybės turto fondas teismui pateikė 2007 m. sausio 9 d. raštą Nr. (11)3R-121, pasirašytą Privatizavimo direktoriaus, l.e. generalinio direktoriaus pareigas, A. M. , kuriame nurodė, kad VĮ Valstybės turto fondas nėra nei teismo ekspertizės įstaiga, nei turto ar verslo vertinimą atliekanti įmonė, todėl negali įvykdyti teismo nutarties. V. U. yra vidaus turto vertintojas, todėl darbus vykdo tik įmonės vadovybės pavedimu ir tik tuos, kurie susiję su VĮ Valstybės turto fondo funkcijų įgyvendinimu. Be to, jis vadovauja įmonės Turto vertinimo skyriui, todėl atsako už šio skyriaus darbo efektyvumą. Vykdydamas teismo ekspertizę, kurios atlikimui reikia daug laiko ir pastangų, V. U. būtų priverstas pažeisti vidaus darbo tvarką (įmonės darbo tvarkos taisyklių 2.12.3 punktas). Tai neigiamai paveiktų tiek VĮ Valstybės turto fondui įstatymų pavestų funkcijų vykdymo efektyvumą, tiek ir vidinį darbų organizavimą. Prašė pakeisti V. U. kitu asmeniu, galinčiu atlikti ekspertizę ir atsakyti į teismo pateiktus klausimus.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. sausio 15 d. nutartimi V. U. skyrė 1000 Lt baudą, o A. M. , laikinai einančiam VĮ Valstybės turto fondas generalinio direktoriaus pareigas, skyrė 500 Lt baudą. Teismas įvertino minėtą VĮ Valstybės turto fondas 2007 m. sausio 9 d. raštą, taip pat telefoninį pokalbį su V. U. , kurio metu, teismo teigimu, šis kategoriškai atsisakė atsakyti į teismo nutartimi pateiktus klausimus motyvuodamas tuo, kad yra labai užsiėmęs ir be jo sutikimo (leidimo) niekas jam negali paskirti jokios ekspertizės atlikimo, ir konstatavo, kad asmenims, nevykdantiems teismo įpareigojimo, susijusio su bylos nagrinėjimu, skirtinos baudos. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 41 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 84 straipsniu ir nurodė, kad teismui nagrinėjant administracinę bylą Nr. 1-3400-14/06 (naujas bylos Nr. 2873-14/07) kilo klausimų, reikalaujančių specialių mokslo žinių (ABTĮ 62 straipsnis), t. y. iškilo būtinybė nustatyti UAB „Gilmita" paprastųjų vardinių akcijų paketo rinkos vertę atitinkamu laikotarpiu. Dėl šios priežasties, atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąraše nėra reikiamos specialybės teismo eksperto (t. y. eksperto, kuris turėtų turto vertintojo kvalifikaciją verslo vertinimo srityje) ir į atsakovo atstovės prašymą skirti ekspertu V. U. , teismas, kaip numato Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 4 straipsnio 2 dalis, pavedė ekspertizę atlikti V. U. , dirbančiam VĮ Valstybės turto fonde, kuris nors ir nėra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, tačiau, kaip matyti iš Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. liepos 11 d. įsakymo Nr. 230, turi turto vertintojo kvalifikaciją verslo vertinimo srityje (pažymėjimo numeris 000026). V. U. iš esmės atsisakė atlikti teismo pavedimą motyvuodamas dideliu savo užimtumu, tačiau ši aplinkybė nėra reglamentuota ABTĮ 63 straipsnio 2 dalyje kaip pagrindas atsisakyti atlikti teismo paskirtą ekspertizę. Pažymėjo, kad prieš pavedant ekspertui atsakyti į atitinkamus klausimas, teismui nėra būtinas to asmens ar kurio nors kito leidimas ar sutikimas. VĮ Valstybės turto fondo 2007 m. sausio 9 d. rašte minimos aplinkybės - ekspertizės vykdymas neigiamai paveiktų tiek VĮ Valstybės turto fondui įstatymų pavestų funkcijų vykdymo efektyvumą, tiek ir vidinį darbų organizavimą - yra organizacinio pobūdžio ir jos negali turėti įtakos teismo įpareigojimo (pavedimo), susijusio su bylos nagrinėjimu, vykdymui. Todėl konstatuota, kad minėtos priežastys negali būti pripažintos svarbiomis atsisakymui duoti išvadą dėl teismo pateiktų klausimų. Atsižvelgiant į tai, kad V. U. nenurodė svarbių priežasčių, kurios leistų atsisakyti duoti išvadą, t. y. atsisakė duoti išvadą be įstatyme numatytų pagrindų, taip pat nenustatyta jokių kitų sąlygų, galinčių turėti įtaką šio vertintojo nepriklausomumui, nešališkumui ir objektyvumui - jam skirtina 1 000 Lt bauda. Taip pat skirtina 500 Lt bauda ir VĮ Valstybės turto fondo vadovui (šiuo atveju Privatizavimo direktoriui, l. e. generalinio direktoriaus pareigas) A. M. , kuris nesudarė (neužtikrino) sąlygų teismo pavedimo įvykdymui.

II.

V. U. atskirajame skunde prašo panaikinti teismo 2007 m. sausio 15 d. nutartį. Nurodo, kad jis asmeniškai nėra davęs teismui jokių sutikimų ar nesutikimų atlikti ekspertizę nagrinėjamoje byloje, taip pat nėra bendravęs nei su teisėjų kolegija, nei kitais teismo darbuotojais telefonu. Jo žiniomis, VĮ Valstybės turto fondas 2007 m. sausio 9 d. raštą parengė įmonės Teisės skyrius, o su teisėjo padėjėju telefonu bendravo šio skyriaus viršininkas G. P. , ką šis gali paliudyti. 2007 m. sausio 15 d. nutartis paremta tikrovės neatitinkančiomis faktinėmis aplinkybėmis. Jis yra VĮ Valstybės turto fondo vidaus turto vertintojas. Nors jis yra įrašytas į Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 230 patvirtintą Verslo vertinimą atliekančių vertintojų sąrašą, tačiau vertinimo darbus gali vykdyti tik įmonės vardu ir tik įmonės vadovybės pavedimu. Norėdamas pradėti dirbti papildomai kitoje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, jis privalo tai suderinti su įmonės vadovu (Valstybės turto fondo ir jo darbo sutarties 6 punktas). Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, 10 straipsnį fiziniai asmenys negali būti savarankiškais turtą vertinančiais subjektais. Neįregistravęs įmonės jis negali už VĮ Valstybės turto fondo struktūros ribų užsiimti turto vertinimo individualia praktika. Ši išvada darytina ir remiantis administracinės bylos Nr. I-2873-14/2007 išvadomis. Įmonės jis nėra įregistravęs, o jo įrašymas į Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 230 patvirtintą asmenų, kurie turi vertintojo kvalifikaciją verslo vertinimo srityje, sąrašą, patvirtinantis jo kvalifikaciją, yra būtina, bet nepakankama sąlyga norint jam kaip fiziniam asmeniui atlikti teismo paskirtą vertinimą. Tam jis būtinai turi būti įrašytas ir į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintą teismo ekspertų sąrašą, kuriame yra nurodomi būtent fiziniai asmenys. Į pastarąjį sąrašą jis neįrašytas, todėl negali būti teismo ekspertu ir jo vertinimas nebūtų teisėtas. Jeigu teismas paskyrė atlikti ekspertizę jam kaip VĮ Valstybės turto fondo darbuotojui, tai kodėl bauda jam paskirta kaip fiziniam asmeniui. Eksperto paskyrimas nebuvo iš anksto suderintas su VĮ Valstybės turto fondu, sutartis dėl turto vertinimo nebuvo pasirašyta, todėl teismas nepagrįstai teigia, kad jis atsisakė vykdyti teismo pavedimą motyvuodamas tik dideliu užimtumu. Net jeigu jis savo rizika pradėtų vykdyti teismo pavedimą, jis būtų priverstas pažeisti jam kaip įmonės darbuotojui privalomų VĮ Valstybės turto fondo darbo tvarkos taisyklių 2.12.3 punktą. Už šį pažeidimą darbdavys turi teisę pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto darbuotojo neįspėjęs. Be to, įvertinus darbdavio jam pavestas pareigas, spręstina, kad be vadovybės nurodymo jis neturi jokių galimybių vykdyti teismo eksperto pareigas. Todėl nesuprantama, kokių faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu buvo nustatyta jo kaltė už teismo pavedimo nevykdymą ir paskirta maksimalaus dydžio bauda.

A. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 15 d. nutartį. Nesutinka, kad 2007 m. sausio 9 d. rašte buvo nurodytos tik organizacinio pobūdžio priežastys. Eksperto, kuris turėjo atlikti turto vertinimą, skyrimas nebuvo iš anksto suderintas su įmone. Iš ginčijamos nutarties neaišku, kas buvo paskirtas ekspertu ir kam pavesta atlikti turto vertinimą - VĮ Valstybės turto fondui ar V. U. . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, 10 straipsniu, fiziniai asmenys negali būti savarankiški turto vertinimą atliekantys subjektai. V. U. nėra Valstybės turto fondo kaip savo darbdavio informavęs, kad yra įrašytas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintą teismo ekspertų sąrašą arba suderinęs su įmone savo papildomo darbo kitose įmonėse, galinčiose verstis turto vertinimo veikla, fakto, kaip tai numatyta jo darbo sutarties 6 punkte. Tik žinant šią informaciją bei V. U. pateikus atitinkamą prašymą jam (A. M. ) atsirastų pareiga sudaryti V. U. kaip fiziniam asmeniui sąlygas vykdyti atskirus, su Valstybės turto fondo veikla nesusijusius teismo pavedimus. V. U. kaip fizinis asmuo turi vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą, tačiau neturi įmonės kvalifikacijos atestato, leidžiančio verstis turto vertinimo veikla. Įmonės kvalifikacijos atestatas yra suteiktas išimtinai Valstybės turto fondui. Tik abu šie dokumentai kartu leidžia asmeniui verstis turto vertinimo veikla (Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 17 straipsnis). Įmonės turto vertintojai yra vidaus turto vertintojai, t.y. darbuotojai, atliekantys turto vertinimus įmonės, su kuria juos sieja darbo santykiai, pavedimu, įmonės tiesioginėms funkcijoms įgyvendinti (Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 10 straipsnio 2 punktas). Tai, kad V. U. yra įrašytas į Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 230 patvirtintą verslo vertinimą atliekančių vertintojų sąrašą, tik įrodo jo aukštą kvalifikaciją, bet savaime nereiškia, kad jis kaip fizinis asmuo gali būti pašauktas ekspertu. Vertinimo darbus jis gali vykdyti tik įmonės vardu ir tik įmonės vadovybės pavedimu. Ekspertizės paskyrimas nebuvo iš anksto derintas su VĮ Valstybės turto fondu kaip įmone, turinčia teisę teikti turto vertinimo paslaugas, sutartis dėl turto vertinimo nebuvo pasirašyta (kaip įpareigoja Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 18 straipsnis), todėl jis kaip įmonės vadovas neturėjo jokio teisinio pagrindo tokiomis aplinkybėmis pavesti V. U. kaip įmonės darbuotojui vykdyti atitinkamą turto vertinimą. Jo pavedimu įmonės Teisės skyriaus darbuotojai parengė ir įmonė 2007 m. sausio 9 d. teismui pateikė prašymą dėl galimo eksperto pakeitimo. Šiuo raštu VĮ Valstybės turto fondas neatsisakė atlikti turto vertinimo, bet paprašė teismo dėl išdėstytų priežasčių neskirti ekspertu įmonės darbuotojo V. U. ir pakeisti jį kitu asmeniu. Šio rašto tikslas buvo atkreipti teismo dėmesį į tokios nutarties neatitikimą teisės aktų reikalavimams, o ne tyčinis jos vykdymo vengimas ar kliūčių ją vykdyti sudarymas. Toks jo elgesys vertintinas kaip rūpestingo ir apdairaus asmens elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus. Mano, kad teismas neturėjo administracinėmis prievartos priemonėmis organizuoti ekspertizės atlikimo byloje. Pažymi, kad V. U. vadovauja įmonės Turto vertinimo skyriui, todėl atsako ir už šio skyriaus darbo organizavimą ir efektyvumą. Paskyrus jį ekspertu ir apie tai iš anksto neįspėjus darbdavio (užsakovui nepasirašius sutarties, nesuderinus apmokėjimo sąlygų, vertinimo apimties, termino ir pan.), darbuotojas būtų priverstas vykdyti teismo pavedimą savo pareigų VĮ Valstybės turto fonde sąskaita, kas neigiamai paveiktų tiek VĮ Valstybės turto fondui įstatymų pavestų funkcijų vykdymo efektyvumą, tiek ir vidinį darbų organizavimą. Baudos skyrimas šiuo atveju buvo visiškai neadekvati procesinė priemonė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

ABTĮ 61 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad jeigu administracinėje byloje kyla klausimų, reikalaujančių specialių mokslo, meno, technikos ar amato srities žinių, teismas ar teisėjas skiria ekspertą arba paveda daryti ekspertizę atitinkamai ekspertizės įstaigai. Taigi, remiantis šiomis įstatymo nuostatomis spręstina, kad pagrindinis kriterijus, kuriuo remiantis teismas asmenį gali skirti ekspertu, yra specialių žinių atitinkamoje srityje turėjimas. Ši išvada taip pat darytina įvertinus ir Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės 4 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąraše nesant reikiamos specialybės teismo ekspertų, ekspertu gali būti skiriamas į šį sąrašą neįrašytas asmuo. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 10 straipsnis, kuriais remiamasi atskiruosiuose skunduose, reglamentuoja reikalavimus norint verstis turto vertinimo veikla. Nagrinėjamu atveju V. U. teismas paskyrė atlikti vienkartinę ekspertizę ir ši veikla negali būti prilyginama minėtose teisės normose reglamentuojamai veiklai, o tuo pačiu negali būti keliami ir minėtose teisės normose numatyti reikalavimai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje yra kilusi būtinybė nustatyti UAB „Gilmita" paprastųjų vardinių akcijų paketo rinkos vertę atitinkamu laikotarpiu, o tam yra būtinos specialios žinios akcijų vertinimo srityje. V. U. yra įrašytas į Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 230 patvirtintą Verslo vertinimą atliekančių vertintojų sąrašą, iš ko spręstina, kad jis turi teismo paskirtos ekspertizės atlikimui būtinų specialių žinių. Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąraše šios srities ekspertų nėra įrašyta, tad spręstina, kad V. U. ekspertu paskirtas teisėtai ir pagrįstai.

ABTĮ 62 straipsnio 2 dalyje yra reglamentuota eksperto teisė atsisakyti duoti paaiškinimus ar išvadą, tik jeigu jis laiko, kad pateiktoji medžiaga yra nepakankama paaiškinimams ar išvadai duoti arba kad jam pateiktas klausimas peržengia specialių jo žinių ribas. Nei asmens sutartiniai įsipareigojimai darbdaviui, nei didelis užimtumas darbe nėra numatyti kaip pagrindas ekspertui atsisakyti duoti paaiškinimus ar išvadą. V. U. buvo žinoma apie teismo 2006 m. gruodžio 18 d. nutartimi jam atlikti paskirtą ekspertizę, tačiau jis jos nevykdė. Šį nevykdymą V. U. atskirajame skunde grindžia ne ABTĮ 62 straipsnio 2 dalyje reglamentuotais pagrindais. Iš esmės analogiškos aplinkybės buvo nurodytos ir VĮ Valstybės turto fondo 2007 m. sausio 9 d. pirmosios instancijos teismui pateiktame rašte, apie kurį V. U. buvo žinoma, kas matyti iš atskirajame skunde jo pateiktų paaiškinimų. Įvertinus šias nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nusprendė, jog V. U. be teisėto pagrindo atsisakė vykdyti ekspertizę.

ABTĮ 84 straipsnio 1 dalies 1 punkte reglamentuotas poveikio priemonių skyrimas už teisėjo reikalavimų, susijusių su bylos nagrinėjimu, nevykdymą. Pirmosios instancijos teismas V. U. skyrė ABTĮ 84 straipsnio 2 dalyje numatytą maksimalią 1000 Lt baudą, tačiau to iš esmės nemotyvavo. Tai neatitinka ABTĮ 106 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimų. Įvertinus tai, kad V. U. veiksmai buvo motyvuoti netinkamu savo pareigų suvokimu, pagrįstu netinkamu teisės normų aiškinimu, o ne piktybiniu atsisakymu vykdyti teismo paskirtas pareigas, spręstina, kad paskirta bauda nėra proporcinga, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra keistina V. U. paskiriant mažesnę, artimesnę minimaliai, 300 Lt dydžio baudą.

IV.

Baudos VĮ Valstybės turto fondo direktoriaus pareigas laikinai ėjusiam A. M. skyrimą pirmosios instancijos teismas motyvavo sąlygų teismo pavedimo įvykdymui neužtikrinimu ir vadovavosi ABTĮ 84 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Minėtame punkte yra reglamentuotas poveikio priemonių taikymas už tai, kad nustatytu laiku be pateisinamų priežasčių pareigūnai ir asmenys neįvykdo teisėjo ar teismo reikalavimų pateikti atsiliepimą į skundą (prašymą), dokumentus ar kitą medžiagą, taip pat už kitų teisėjo (teismo) reikalavimų, susijusių su bylos nagrinėjimu, nevykdymą. Pirmosios instancijos teismas 2006 m. gruodžio 18 d. nutartimi tiesiogiai VĮ Valstybės turto fondui jokių reikalavimų nenustatė, tame tarpe ir reikalavimo sudaryti sąlygas V. U. atlikti teismo paskirtą ekspertizę, tad spręstina, kad nagrinėjamu atveju A. M. negali būti skiriama ir jokia poveikio priemonė už nepaskirto reikalavimo nevykdymą. Remiantis šiais argumentais pirmosios instancijos teismo 2007 m. sausio 15 d. nutarties dalis, kuria A. M. skirta 500 Lt bauda, naikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

V. U. ir A. M. atskiruosius skundus tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 15 d. nutartį pakeisti, V. U. skirtos baudos dydį sumažinti iki 300 (trijų šimtų) Lt, o nutarties dalį, kuria A. M. paskirta 500 Lt bauda, panaikinti,

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GudynasSigita RudėnaitėAlgirdas Taminskas