- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-18
- Bylos Nr.
- 2A-11-278/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-26-3-00658-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eigirdas Činka, Birutė Valiulienė (pran.), Nijolė Danguolė Smetonienė
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- A. B.
- Trečiasis asmuo
- M. V., G. K.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-11-278/2015
Teisėjas Virginijus Skaraitis Teisminio proceso Nr. 2-26-3-00658-2013-8
2015 m. vasario 18 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. ir atsakovės A. B. apeliacinius skundus dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. sprendimo ir papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-15-783/2014 pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei A. B. ir atsakovės A. B. priešieškinį ieškovui R. B., tretiesiems asmenims M. V., G. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas R. B. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) su atsakove A. B. santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, nes ji netinkamai elgėsi jo atžvilgiu, nevykdė savo pareigų kaip sutuoktinė, jį apkalbėjo, žemino tiek namuose, tiek svetimų žmonių akivaizdoje, dėl ko jis patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, pažeminimą, dėl nuolatinės įtampos namuose sutriko sveikata, kankina nemiga, nusivylė gyvenimu, tapo prislėgtas bei sumažėjo jo bendravimo galimybės. Nurodė, jog dėl tarpusavio santykių bendrai naudotis santuokoje įgytu turtu nėra galimybių, todėl parengė gyvenamojo namo paprastojo remonto projektą ir padalijimą į du turtinius vienetus, kuris atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Ieškovas prašė teismą nutraukti santuoką ir pripažinti atsakovę A. B. kalta dėl santuokos nutraukimo; palikti šalimis santuokines pavardes; nutraukus santuoką dėl atsakovės kaltės priteisti jam 5 000 Lt neturtinės žalos; padalinti santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą turtą ir priteisti jam ½ nuosavybės teise valdomo 0,1646 ha žemės sklypo, pagal pridedamą „Gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projektą ir padalijimą į du turtinius vienetus“ atidalinti iš bendrosios nuosavybės CK 4.80 str. pagrindu ir priteisti jam nuosavybės teise numeriu I pažymėtą turtinį vienetą, į kurį įeina 6,26 kv.m. sandėlio patalpa rūsyje (Nr. 4); koridorius pirmame aukšte 1,73 kvm. (Nr. 5) bei visos patalpos 2 aukšte; taip pat priteisti ūkinį pastatą; ½ negyvenamosios patalpos – kirpyklos, paskiriant nuosavybės teise patalpas kadastrinių matavimų byloje pažymėtas Nr. 1-10, 1-11, bei ½ patalpų 1-4, 1-8, 1-7; automobilį Audi A4. Atsakovei prašė priteisti ½ nuosavybės teise valdomo 0,1646 ha žemės sklypo, atidalinti iš bendrosios nuosavybės CK 4.80 str. pagrindu ir priteisti atsakovei nuosavybės teise numeriu II pažymėtą turtinį vienetą; priteisti ½ negyvenamosios patalpos – kirpyklos, paskiriant jai nuosavybės teise patalpas, kadastrinių matavimų byloje pažymėtas Nr. 1-9, 1-2, 1-1 bei ½ patalpų 1-4, 1-8, 1-7 bei priteisti A. B. nuosavybėn automobilius Renault Megane ir Audi 80.
Atsakovė A. B. priešieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės, priteisti 5 000 Lt neturtinės žalos, pripažinti, kad santuokoje įgyto turto - kirpyklos, Technikos g. 9A-1, Kupiškio m., sutuoktinių dalys yra nelygios ir jai priklauso 70/100 dalių, o ieškovui – 30/100 dalių, pripažinti, kad santuokoje įgyto kito nekilnojamojo turto - nuosavybės teise valdomo 0,1646 ha žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinio pastato nuosavybės teisės dalys taip pat yra nelygios ir ieškovui priklauso 40/100 dalių, o jai – 60/100 dalių, pripažinus nelygias dalis, atitinkamai šį turtą padalinti nutraukiant santuoką. Be to, prašė priteisti iš ieškovo jos naudai kompensuojant sumažinto turto vertę – 2 888 Lt, o turimas skolas G. K., M. V., UAB „Juneta“, UAB „Femina Bona“ pripažinti solidariomis; priteisti iš ieškovo jos naudai ½ dalį draudimo išmokos, pagal draudimo sutartį Nr. 71-523-003957 bei ½ d. gautos draudimo išmokos pagal draudimo sutartį Nr. 710-771-491055. Nurodė, jog ieškovas visiškai nesirūpino šeimos buitimi, smurtavo, vartojo alkoholį, nebuvo ištikimas, neskirdavo dėmesio jų dukrai ir neprisidėjo prie jos išlaikymo. Teigė, kad į turto įsigijimą santuokoje ji įdėjo daugiau savo asmeninių lėšų nei atsakovas. Nurodė, jog gyvenamojo namo rekonstrukcijai buvo panaudotos asmeniškai jai motinos dovanotos lėšos, o už iš sesers G. K. pasiskolintus 25 000 Lt buvo įsigyta buitinė technika, virtuvės baldai, langai; negyvenamų patalpų rekonstrukcijai buvo panaudota daugiau kaip 50 000 Lt, iš kurių 30 000 Lt paskola gauta iš M. V.. Teigė, jog ieškovo pasiūlytas negyvenamųjų patalpų padalinimo būdas pažeistų jos ir jos nuomininkių teises, negalėtų būti vykdoma normali ūkinė veikla. Nurodė, kad gyvenamojo namo rekonstrukcija nėra būtina ir prie jos neprisidės, o ieškovas turi galimybę įsirengti atskirą šildymo sistemą.
Žemesnės instancijos teismas
Kupiškio rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 28 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį iš dalies patenkino: nutraukė santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovei paliko santuokinę pavardę ir jos asmeninės nuosavybės teise priteisė ½ dalį 0,1646 ha žemės sklypo ir 573/1000 dalis gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini); 596/1000 dalis negyvenamosios patalpos – kirpyklos, Technikos g. 9A-1, Kupiškio m.; 4 000 Lt vertės automobilį Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 150 Lt vertės 6 dalių sekciją, 100 Lt vertės baldus (kampą ir du fotelius), 20 Lt vertės stalą, 20 Lt vertės 3x4 m kilimą, 20 Lt vertės indų komplektą (taures, įvairius indus, puodelius), 10 Lt vertės vazą gėlėms, 10 Lt vertės 3 vazas su gėlėmis, 10 Lt vertės 5 lempų šviestuvą, 50 Lt vertės stalą su 4 kėdėmis, 200 Lt vertės televizorių Toshiba LCD, 100 Lt vertės šaldytuvą su šaldikliu Vidoe, 20 Lt vertės mikrobangų krosnelę Samsung, 300 Lt vertės orkaitę Gorenje, 300 Lt vertės indaplovę Blomberg, 300 Lt vertės 6 dalių virtuvinis komplektą, 20 Lt vertės indų komplektą (puodus, indus, lėkštes, puodelius, stiklines), 3 Lt vertės arbatinuką Philips, 5 Lt vertės skrudintuvę Severin, 20 Lt vertės vonios spintelę su veidrodžiu; 5 Lt vertės 4 vazonus su gėlėmis, 20 Lt vertės žurnalinį staliuką, 30 Lt vertės 4 dalių vonios lentynėlę, 50 Lt vertės sofą lovą su dviem foteliais, 5 Lt vertės kėdę kompiuteriui, 15 Lt vertės 3 vazonus su gėlėmis, 20 Lt vertės dviejų langų užuolaidas – žaliuzes, 50 Lt vertės 4 durų spintą, 50 Lt vertės miegamojo komplektą su spintelėmis ir metaline dėže, 10 Lt vertės dvi stalines lempas, 12 Lt vertės 4 kėdes, 10 Lt vertės lyginimo lentą, 5 Lt vertės lygintuvą Bosh, 5 Lt vertės minkštą kėdę („pufą“), 20 Lt vertės šviestuvą, 10 Lt vertės 2 veidrodžius, 20 Lt vertės 3x4 m kilimą, 5 Lt vertės spintą drabužiams, 20 Lt vertės patalynės komplektą, 50 Lt vertės skalbimo mašiną Beko, 50 Lt vertės unitazą, 10 Lt vertės skalbimo vonią, 500 Lt vertės 36 kW kieto kuro katilą, 50 Lt vertės elektrinį vandens šildytuvą, 40 Lt vertės stalą prie baseino, 30 Lt vertės 6 kėdes prie baseino.
Ieškovui R. B. asmeninės nuosavybės teise priteisė ½ dalį 0,1646 ha žemės sklypo ir 427/1000 dalis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini); 404/1000 dalis negyvenamosios patalpos – kirpyklos, Technikos g. 9A-1, Kupiškio m.; 5 000 Lt vertės automobilį Audi A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 200 Lt vertės židinio kapsulę su stiklu, 100 Lt vertės virtuvinį komplektą (4 pastatomas ir 4 pakabinamas spinteles), 20 Lt vertės arbatinuką Severin, 5 Lt vertės sumuštinių keptuvę, 5 Lt vertės skrudintuvę, 50 Lt mikrobangų krosnelę, 200 Lt pietų stalą su keturiomis kėdėmis, 300 Lt vertės televizorių TV Star LCD, 80 Lt vertės magnetolą, 100 Lt vertės cikloninę krosnelę, 300 Lt vertės šaldytuvą-šaldiklį Ardo, 50 Lt vertės televizoriaus staliuką, 20 Lt vertės indų komplektą (puodus, indus, lėkštes, puodelius, stiklines), 300 Lt vertės skalbimo mašiną Indesit, 20 Lt vertės lyginimo lentą, 50 Lt vertės lygintuvą, 100 Lt vertės unitazą, 1000 Lt vertės masažinę vonią, 10 Lt vertės vonios veidrodį, 20 Lt vertės vonios lentynėles, 5 Lt vertės vonios staliuką, 40 Lt vertės komodą, 200 Lt vertės lovą su dvejomis spintelėmis, 400 Lt vertės televizorių Samsung LCD, 30 Lt vertės veidrodį su spintele, 10 Lt vertės 2 vnt. drabužių džiovyklių, 40 Lt vertės 4 vnt. drabužių pakabas, 20 Lt vertės drabužių spintą, 60 Lt vertės pastatomas spinteles, 20 Lt vertės knygų spintą, 30 Lt vertės veidrodį su spintele, 20 Lt vertės poilsio krėslą, 150 Lt vertės muzikinį centrą Panasonic su kolonėlėmis, 150 Lt vertės stalą kompiuteriui, 50 Lt vertės kompiuterio kolonėles, 100 Lt vertės muzikinį fotelį, 20 Lt vertės televizoriaus stalelį, 20 Lt vertės 2 lempas, 60 Lt vertės dvi naktines lempas, 100 Lt vertės lovą, 100 Lt vertės dvi kėdes, 50 Lt vertės dviejų dalių drabužių spintą, 50 Lt vertės pakabinamas šviestuvą, 30 Lt vertės 2x3 m kilimą, 20 Lt vertės 2x2,5 m kilimą, 10 Lt vertės 1x2 m kilimą, 50 Lt vertės 3x4 m kilimą, 30 Lt vertės laikrodį su termometru.
Nustatė naudojimosi tvarką sekančiai: gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), - ieškovui R. B. naudojimuisi skyrė antro aukšto patalpas, atsakovei A. B. pirmo aukšto patalpas (Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos, plane pažymėtomis Nr. 1-3, 1-4, 1-6, 1-7, 1-8, 1-9, 1-10), šalims bendrai naudotis skyrė pirmame aukšte esančiomis patalpomis Nr. 1-1, 1-2 ir 1-5 ir rūsio patalpomis Nr. R-1, R-2 ir R-4; kitas rūsio patalpas naudojimuisi skyrė atsakovei. Negyvenamojoje patalpoje – kirpykloje, Technikos g. 9A-1, Kupiškio m., ieškovui R. B. naudojimuisi skyrė Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos plane pažymėtomis patalpomis Nr. 1-10 ir 1-11, ieškovei – likusiomis patalpomis. Teismas darė išvadą, kad atsakovės A. B. 25 000 Lt skola pagal 2009-12-05 paskolos sutartį G. K. bei 30 000 Lt skolą pagal 2011-06-25 paskolos sutartį M. V. pripažintinos asmeninėmis atsakovės skolomis. Priteisė atsakovei iš ieškovo R. B. 8 742 Lt kompensaciją.
Žemesnės instancijos teismas
Įvertinęs pateiktus šalių įrodymus, teismas darė išvadą, jog tiek ieškovas, tiek atsakovė pažeidė savo, kaip sutuoktinių, pareigas vienas kito atžvilgiu. Atsakovės pateikti įrodymai patvirtino, jog ieškovas santuokos metu galėjo būti neištikimas bei smurtauti prieš atsakovę. Ieškovės pateiktus įrodymus dėl sužalojimo vertino kaip neturinčius įtakos sprendžiant klausimus dėl santuokos nutraukimo ir kito sutuoktinio kaltės, nes, konfliktas įvyko prasidėjus santuokos nutraukimo procesui. Teismas darė išvadą, jog pripažinus abi šalis kaltomis dėl santuokos nutraukimo, ieškinys ir priešieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo atmestini. Pripažino, jog atsakovė nepateikė pakankamai įrodymų, kad būtų pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę. Konstatavo, nesant įrodyta, jog atsakovė sumokėjo buto, (duomenys neskelbtini), 30 % pradinį įnašą, jo įrengimui panaudojo lėšas, gautas pardavus automobilį VAZ bei nesant pakankamų įrodymų atsakovės motinos dovanotus 20 000 Lt panaudojus namo remontui. Nurodė, kad iš atsakovės tėvo gauti 3 000 rublių namo plytoms įsigyti nėra svarbi aplinkybė nukrypti nuo lygių dalių principo. Nelaikė įrodytomis svarbiomis aplinkybėmis, kad atsakovė kirpyklos įsigijimui panaudojo iš savo tėvo paveldėtus 3 438 Lt bei pinigines lėšas, gautas pardavus jai nuosavybės teise priklausiusį garažą. Atsižvelgęs į faktiškai naudojamas gyvenamojo namo dalis, teismas žemės sklypą padalino po ½ d., gyvenamąjį namą – ieškovui nustatant 427/1000 dalis, atsakovei – 573/1000, naudojimuisi skiriant šalių naudojamas patalpas, o bendram šalių naudojimuisi skiriant pirmame aukšte esančias patalpas (plane pažymėtomis 1-1, 1-2 ir 1-5) bei rūsyje esančias patalpas (plane pažymėtomis R-1, R-2 ir R-4), kitas rūsio patalpas (plane pažymėtas G-1, R-3, R-5, R-6, R-7) naudojimuisi skiriant atsakovei. Atsižvelgęs į šalių santykius ir į tai, kad atsakovei priteisiama didesnė gyvenamojo namo dalis, teismas darė išvadą esant pagrindui ieškovui priteisti visą ūkinį pastatą. Nustatė, jog ieškovui paskyrus didesnės vertės turto jis privalo atsakovei sumokėti 1 747 Lt dydžio kompensaciją, o atsakovė už jai tenkančią didesnę negyvenamųjų patalpų dalį - sumokėti R. B. 6 048 Lt kompensaciją. Teismas darė išvadą, jog dėl kilnojamųjų daiktų, jų vertės ginčo nėra ir daiktai priteistini pagal šalių pageidavimą, tačiau ieškovui priteisiant 9 795 Lt vertės daiktų, o atsakovei 6 850 Lt, R. B. privalo atsakovei išmokėti 1 473 Lt kompensaciją. Teismas pripažino atsakovę įrodžius, jog R. B. už V. P. įsigytas prekes pervedė 300 Lt, o baudoms sumokėjo 1 620 Lt, todėl iš ieškovo A. B. naudai priteistina 960 Lt, t.y. ½ dalis lėšų, nesusijusių su CK 3.109 str. prievolių vykdymu bei darė išvadą nesant pagrindo priteisti A. B. naudai 2 500 Lt kompensacijos, atsakovui paėmus 5 000 Lt paskolą, nes atsakovė neįrodė, jog ieškovas nupirko V. P. automobilį. Konstatavo nesant įrodytu reikalavimą dėl kompensacijų priteisimo už ieškovo išlaidas padengiant V. P. įsiskolinimą mobilaus ryšio operatoriui bei sumokant už V. P. transporto priemonės privalomojo draudimo įmokas. Teismas nurodė, jog atsakovės turimos paskolos laikytinos jos asmeninėmis paskolomis, nes nėra pagrindo konstatuoti, jog 2009-12-03 paskola iš G. K. panaudota namo remontui, buitinės technikos ir baldų įsigijimui. Tai, kad šie pinigai nebuvo panaudoti namui renovuoti, parodė ir liudytoja apklausta R. B., be to, tai, jog gautus pinigus A. B. išleido kitoms reikmėms, netiesiogiai patvirtina ir jai tenkančių daiktų vertė (už 2 850 Lt, neskaitant automobilio), ners paskolos dydis buvo 25 000 Lt, todėl įvertinus paskolos paėmimo laikotarpį (2009 metais), tie daiktai negalėjo tiek nuvertėti. Grindžiant 2011-06-25 paskolą, atsakovės pateiktos lokalinės sąmatos tik nurodo, kiek būtų kainavusios aprašomos paslaugos 2012 m. spalio ir 2013 m. kovo mėn. kainomis, tačiau jos nepatvirtina, kad iš M. V. gauta paskola panaudota Technikos g. 9a-1, Kupiškio m. patalpų remontui ir baldų įsigijimui, o kitų įrodymų atsakovė A. B. nepateikė. Taip pat, kaip paskolą pagrindžiantys įrodymai nelaikomi ir UAB „Skaitmeninė vizija“ 2013-10-28 sumokėtos sumos, nes ir šie mokėjimai yra atlikti žymiai vėliau, nei gauta paskola. Be to, nurodė, jog šalių santykiai minėtu metu buvo geri, atsakovė ženkliai prisidėjo prie ieškovo gimtadienio organizavimo, kartu dalyvavo ir kitų draugų renginyje po mėnesio, tačiau apie tokio dydžio paskolas (25 000 Lt ir 30 000 Lt), paimtas tuo laikotarpiu ar iki jo, nei ieškovas, nei šalių dukra nežinojo, kas logiškai sunkiai paaiškinama, šeimoje esant ganėtinai darniems santykiams. Teismas nurodė, jog be darbo užmokesčio, A. B. gauna ir kitų lėšų, kurių ji nepateikė teismui (dalį patalpų nuomoja kitiems asmenims, taip pat ji kurį laiką dirbo užsienyje ir iš ten parsivežė lėšų). Tai, kad A. B. disponavo laisvomis lėšomis, patvirtina ir jos sąskaitos išrašai iš UAB „Medicinos bankas“, todėl laikoma, kad A. B. pastatų renovaciją galėjo atlikti ir iš bendrų šeimos pajamų, kurios priskiriamos bendrajai jungtinei nuosavybei. Nurodė, kad dėl 7 158 Lt įsiskolinimo UAB „Femina Bona“ bei 1 831 Lt skolos UAB „Juneta“ pripažinimo bendromis skolomis, iš esmės nepasisako, nes pati atsakovė patvirtino, jog su šiomis bendrovėmis atsiskaityta. Teismas konstatavo, jog ieškovui nutraukus Kaupiamojo draudimo sutartį, ½ jam išmokėtos 23 795,73 Lt išmokos dalis priklauso atsakovei, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės lėšos ir atsakovei priteistina 11 898 Lt, o priešieškinio reikalavimas priteisti ½ dalį išmokos pagal draudimo sutartį Nr. 771-0491055, atmestinas, nes nustatyta, jog ši sutartis yra nuo nelaimingų atsitikimų, o ne kaupiamoji.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas R. B. prašo pakeisti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. sprendimą dalyse dėl nekilnojamojo turto padalinimo ir kompensacijos priteisimo bei priteisti jam nuosavybės teise: ½ dalį 0,1646 ha žemės sklypo (14 592 Lt vertės); pagal pridedamą „Gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projektą ir padalijimą į du turtinius vienetus“ atidalyti iš bendrosios nuosavybės CK 4.90 str. pagrindu ir priteisti nuosavybės teise numeriu I pažymėtą turtinį vienetą, į kurį įeina gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 6,26 m² sandėlio patalpa pusrūsyje, plane pažymėta Nr. 4; pirmajame aukšte 1,73 m² koridorius, plane pažymėtas Nr. 5 bei visos patalpos antrajame aukšte, kurių bendras plotas 99,64 m², taip pat ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ negyvenamosios patalpos - kirpyklos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 63 000 Lt vertės), esančios Technikos g. 9A-1, Kupiškyje, paskiriant nuosavybės teise jam patalpas, kadastrinių matavimų byloje pažymėtas numeriais 1-10, 1-11 bei ½ patalpų 1-4, 1-8, 1-7, kurių bendras plotas 33,56 m²; priteisti iš atsakovės A. B. jo naudai ½ UAB Medicinos banke laikytų lėšų pagal banko pažymą; priešieškinį dalyje dėl kompensacijos priteisimo už UAB „Zepter International“ sumokėtas lėšas atmesti; likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog jo pateiktas nekilnojamojo turto padalinimo būdas labiausiai atitiktų šalių interesus. Teigia, kad šildymo komunikacijos jau šiuo metu yra atidalintos, šalys savo naudojamas namo dalis šildosi atskirai, o bendros komunikacijos netrukdo suformuoti atskirų nekilnojamojo turto vienetų su bendromis komunikacijų sistemomis daugiabučio namo pavyzdžiu, kurios, šalių pageidavimu, galėtų būti atskirtos ir vėliau. Mano, jog toks atidalijimas labiausiai atitiks šalių interesus, kadangi kiekviena šalis galės naudotis savo nuosavybės teisėmis netrukdoma kitos šalies, nes iš bylos aplinkybių matyti, jog tokių trukdymų gali ateityje kilti, o tai prives prie kitų civilinių bylų kėlimo, atidalijimas nepadarys neproporcingos žalos gyvenamojo namo, sklypo ir ūkinio pastato paskirčiai, o minėtais daiktais savininkai galės disponuoti be trukdžių. Nesutinka su teismo nustatyta patalpų, Technikos g. 9A-1, Kupiškio m., naudojimosi tvarka ir teigia, jog be tualeto ir vonios tinkamai naudotis teismo priskirtomis patalpomis, plane pažymėtomis 1-10 ir 1-11 negalės, nes tualetas darbo vietoje yra būtinas, o įrengti kitą nėra jokios techninės galimybės. Teigia, kad nebuvo išspręstas klausimas dėl atsakovės UAB Medicinos banke laikytų santaupų padalinimo. Toks reikalavimas padalinti santaupas ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nebuvo nurodytas, nes faktas nebuvo žinomas ir paaiškėjo tik baigiant nagrinėti bylą. Be to, teismas sprendime pažymėjo, kad šios lėšos laikytinos bendromis šeimos pajamomis, tačiau jų padalinimo nesprendė. Mano, jog ½ UAB Medicinos banke buvusių atsakovės santaupų turėtų būti priteista jam. Nurodo, jog prietaisą iš UAB „Zepter International“ pirko sau, su atsakove gyvenant skyrium, pasinaudojus V. P. turimomis šioje įmonėje nuolaidomis ir atsakovė pretenzijų į prietaisą nereiškė, todėl patirtos išlaidos neturėjo būti vertintos kaip panaudotos ne šeimos poreikių tenkinimui ir priešieškinys šioje dalyje turėjo būti atmestas.
Apeliaciniu skundu atsakovė A. B. prašo Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. sprendimą pakeisti ir nustatyti, kad santuoka iširo dėl ieškovo R. B. kaltės; priteisti iš ieškovo jai 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; nustatyti, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklauso - 60/100 dalių 0,1646 ha žemės sklypo (14 592 Lt vertės); gyvenamojo namo (111 000 Lt vertės); ūkinio pastato (19 700 Lt vertės), esančių (duomenys neskelbtini); nustatyti, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklauso 70/100 dalių negyvenamosios patalpos - kirpyklos (63 000 Lt vertės), esančios Technikos g. 9A-1, Kupiškio m. bei nustatyti, kad R. B. naudojasi gyvenamojo namo antru aukštu, pirmo aukšto patalpa 1-5 ir rūsio patalpa R-3, o ji - pirmu aukštu, išskyrus patalpą 1-5, ir visomis rūsio patalpomis; ūkinio pastato patalpomis pažymėtomis 1, 3, 5 naudojasi R. B., o ji - patalpomis 2 ir 4; negyvenamas patalpas prašo priteisti jos nuosavybėn, įpareigojant išmokėti ieškovui R. B. 19 800 Lt kompensaciją bei pripažinti, kad paskolos, sudarytos su G. K. ir M. V. yra bendros šalių skolos. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovas R. B. nepaneigė byloje nustatytų jo kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcijų. Teigia, jog ieškovas konkrečiai nenurodė, kuo pasireiškė jos kaltė dėl santuokos iširimo, nes jos elgesys buvo iššauktas R. B. elgesio ir teismas neturėjo pagrindo konstatuoti jai įžeidinėjus ieškovą ir dėl to iširus santuokai. Pripažįsta buvus konfliktui tarp jos ir dukters, tačiau tai buvo susiję su ieškovo elgesiu, o aplinkybė, kad baudžiamoji byla dėl dukters sumušimo buvo iškelta ir nutraukta joms susitaikius, negali būti vertinama kaip jos kaltės prezumpcija ir kaip žiaurus elgesys su kitais šeimos nariais. Nurodo, kad teismui pateikti įrodymai patvirtina jai didesne dalimi prisidėjus prie statinių įsigijimo asmeninėmis lėšomis, turėtomis iki santuokos, t.y., lėšomis, gautomis pardavus iki santuokos turėtą turtą ir paveldėtomis bei gautomis dovanų materialinėmis vertybėmis ir lėšomis. Teigia, jog archyve duomenų apie pinigų sumokėjimą už kooperatinį butą nėra, todėl teikia notariškai patvirtintus liudytojos parodymus, patvirtinančius, kad ji iki santuokos sumokėjo 30 procentų įnašą už kooperatinį butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir tai leidžia daryti išvadą, kad minėtas butas buvo jos asmeninė nuosavybė. Nurodo, kad ieškovas neprašė nustatyti jo nuosavybės teisių į minėtą butą ir niekada jos teisių neginčijo. Teigia, kad R. B. pripažino, jog ji turėjo automobilį VAZ 2105, kurį pardavus, gautomis lėšomis įrenginėjo butą. Nurodo, jog pardavus butą Kraštiečių g., Kupiškio m., didesnė gautų lėšų dalis jai priklausė asmeninės nuosavybės teise. Nesutinka su teismo vertinimu dėl paveldėtų tėvo piniginių lėšų, nes nėra duomenų, kad minėti pinigai buvo išleisti asmeninių poreikių tenkinimui, be to, terminas nuo palikimo gavimo ir kirpyklos įsigijimo, nedidelis. Teigia, kad teismas be pagrindo konstatavo, jog garažas yra šalių bendra nuosavybė, nes garažą gavo iki santuokos ir už jį buvo atsiskaičiusi. Ieškovas neginčijo jos nuosavybės teisių į garažą. Teiginiams dėl palikimo panaudojimo kirpyklos įsigijimui pagrįsti teikia notariškai patvirtintus liudytojos R. J. parodymus. Tvirtina, kad patalpas kirpyklai susirado ir nusipirko pati, jos iniciatyva buvo atlikta patalpų rekonstrukcija, nustatytas tarp jos ir ieškovo faktinis naudojimasis patalpomis, kas patvirtina, jog ieškovas laikė ją didesnės dalies patalpų savininke. Nesutinka su teismo jos tėvo dovanotų 3 000 rublių įvertinimu ir teigia, jog už šią sumą įsigytos plytos sudarė apie 30 procentų visų sunaudotų medžiagų namo ir ūkinio pastato statybai. Tvirtina, jog gyvenamojo namo apdailai buvo panaudota iš jos motinos, notariškai patvirtintos dovanojimo sutarties pagrindu, gauta 20 000 rublių suma, ką patvirtino liudytoja V. B.. Nurodo, kad namo rekonstrukcijai buvo panaudota ir 25 000 Lt paskola, kurios paskirtis - gyvenamojo namo remontui - aiškiai nurodyta sutartyje. Teigia, jog ieškovas neįrodinėdavo turėjęs iki santuokos turto ar piniginių lėšų, kuriais būtų prisidėjęs prie turto įsigijimo. Nurodo, kad esant konfliktinei situacijai bei atsižvelgiant į tai, kad negyvenamos patalpos iš esmės yra pritaikytos jos profesinei veiklai, įrengtos pagal specialius reikalavimus, teismo nustatyta naudojimosi patalpomis tvarka, kai ieškovui priskirtos patalpos kuriomis jis niekada nesinaudojo ir nėra susijusios su jo profesine veikla, yra nepagrįsta, todėl tikslinga visas patalpas natūra priteisti jos nuosavybėn, ieškovui priteisiant piniginę kompensaciją. Sprendimo dalį dėl naudojimosi tvarkos gyvenamajame name prašo pakeisti ir paskirti jai naudotis patalpomis pirmame aukšte, pažymėtomis 1-1 ir 1-2, nes ieškovui norint patekti į antrą aukštą, nėra būtinos minėtos patalpos. Nesutinka su teismo nustatyta rūsio naudojimosi tvarka, nes patalpos lieka bendros ir prašo jai paskirti atskirai naudotis visomis patalpomis, išskyrus ieškovo prašytą patalpą R-3. Teigia, jog ūkinis pastatas skirtas aptarnauti gyvenamąjį namą, jo paskirtis turi išlikti ir po turto padalinimo. Įvertinus, jog namas šildomas malkomis, o malkas po namu sandėliuoti nesaugu ir nehigieniška, prašo paskirti naudotis ūkiniame pastate patalpa 2 ir 4, ieškovui- patalpomis 1, 3 bei šiltnamiu, pažymėtu indeksu 5. Nurodo, jog byloje nėra įrodymų, kad ji turėjo pakankamai lėšų atlikti gyvenamojo namo ar kirpyklos remontus, o ieškovas neginčijo darbų atlikimo fakto, todėl, nesant įrodymų šeimai turėjus pinigų, konstatuotina, jog paskolos buvo panaudotos namo ir kirpyklos remontui. Papildomai pateikia gyvenamojo namo antro aukšto remonto darbų sąmatą, kurioje nurodoma kokios lėšos buvo investuotos. Nurodo, kad ieškovas paskolų sutarčių neginčijo, o ji įrodė, kad jos buvo panaudotos šeimos poreikių tenkinimui, todėl turi būti pripažintos bendromis.
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė A. B. iš dalies sutinka su skundu ir mano, kad R. B. gyvenamojo namo pirmame aukšte turėtų būti skirta naudotis tik patalpa 1-5, jai paskiriant pirmąjį aukštą, o ieškovui - antrąjį ir tokia tvarka užtikrintų šalių privatumą bei leistų vėliau susitarti dėl atsidalijimo būdo. Nesutinka su ieškovo pasiūlyta negyvenamų patalpų naudojimosi tvarka ir reikalavimu priteisti ½ banke turėtų santaupų, nes tokio reikalavimo ieškovas nekėlė. Nurodo, kad turėtos santaupos buvo jos asmeninės ir panaudotos advokato paslaugoms apmokėti, atsiskaitymui su įmonėmis bei kitoms reikmėms, įskaitant ir namo bei patalpų-kirpyklos išlaikymui. Nurodo, jog UAB „Zepter International“ puodo ji nematė, todėl turi būti kompensuota ½ dalis jo vertės. Nurodo, kad ieškovui yra iškelta baudžiamoji byla dėl smurto prieš ją.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas R. B. prašo skundą atmesti bei atsisakyti priimti naujus įrodymus. Teigia, kad atsakovės kaltė dėl santuokos iširimo byloje yra visiškai įrodyta, nes ji smurtavo prieš šeimos narį, jos kaltė dėl nelojalumo ir nepagarbos įrodyta liudytojų parodymais. Nurodo, jog su atsakove kartu negyvena nuo 2009 metų, nes atsakovei buvo patogu gyventi nenutraukus santuokos, o mokesčių už namą mokėjimo naštą perkeliant jam. Teigia, kad duktė niekada nebuvo skatinama atsakovės rūpintis juo, priešingai dukters akivaizdoje jis buvo žeminamas. Nesutinka su atsakovės nurodytu pagrindu nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo ir nurodo, kad pirmąjį šeimos butą įsigijo iš šeimos lėšų, o liudytojos, atsakovės sesers parodymus reikia vertinti kritiškai. Pažymi, kad atsakovės paaiškinimai dėl už parduotą automobilį gautų lėšų panaudojimo nenuoseklūs, kas patvirtina jos nesąžiningumą. Nurodo, jog atsakovė yra darbinga, sveika, užsiima verslu ir iš to gauna pajamas, kas nėra pagrindu nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Be to, nurodo, kad pateikti notariškai patvirtinti liudytojų parodymai apie esmines bylos aplinkybes negali būti priimti, nes nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad liudytojos negalėjo būti apklaustos pirmos instancijos teismo posėdžiuose, ar negali būti apklaustos apeliacinės instancijos teisme. Be to, nurodo, jog pateikti liudytojų apklausos protokolai laikytini naujais įrodymais ir negali būti priimti. Teigia, kad jo apeliaciniame skunde nurodytas gyvenamojo namo padalinimo būdas geriausiai atitiks šalių interesus, o atsakovės siūlomas negyvenamų patalpų padalinimo būdas prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ir turėtų būti padalijamos kaip nurodyta jo apeliaciniame skunde. Tvirtina, kad pateiktas kirpyklos planas neatitinka tikrovės ir juo vadovautis kaip įrodymu negalima. Teigia, jog atsakovė turėjo pakankamai lėšų UAB Medicinos banke, todėl paskolų jai nereikėjo ir mano, jog 25 000 Lt ir 30 000 Lt paskolos fiktyvios, siekiant sumažinti jo turto dalį, jei teismas pripažintų jas solidariomis. Nurodo, kad jam sužinojus apie paskolų sutartis tik teismo metu, jų nepatvirtinus po jų sudarymo bei nedavus jokio sutikimo jas sudaryti, negali kilti ir solidari abiejų atsakomybė dėl sutartinių įsipareigojimų pagal minėtas sutartis, įvykdymo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Byloje nustatyta, jog ieškovas R. B. prašė teismą pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, o atsakovė A. B., pareiškusi priešieškinį, prašė pripažinti, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36 ir kituose straipsniuose bei dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Teismui nustatant, kurios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį išsaugojimui tarpusavio santykiams jų pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes. CK 3.27 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinės sutuoktinių pareigos vienas kitam, tai lojalumo, abipusės pagalbos, moralinės ir materialinės paramos teikimas vienas kitam. Minėtų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu, o sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės reiškia jų nevykdymą (CK 3.60 str.). Atsižvelgiant į CK 3.26-3.30, 3.35-36 ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Viena iš sutuoktinių pareigų yra vienas kitą remti (CK 3.27 str. 1 d.). Minėta teisės norma nustato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai bei atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Sutuoktinių lojalumo pareiga yra nustatyta Civilinio kodekso trečiojoje knygoje, todėl, pripažinus, kad šią pareigą abu sutuoktiniai pažeidė, gali būti taikomas CK 3.61 straipsnis dėl abiejų sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo. Lojalumo pareigos, nustatytos CK 3.27 straipsnyje, pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, jeigu abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, jeigu tą pareigą pažeidė iš esmės, kad dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo išsiaiškintos nepasitikėjimo vienu iš sutuoktinių aplinkybės ir priežastys, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pripažino, jog kiekviena iš šalių savo elgesiu prisidėjo prie santuokos iširimo. Atsakovė A. B. su šia išvada nesutinka, teigia, kad santuoka iširo dėl ieškovo R. B. kaltės, nes jis buvo neištikimas, smurtavo, piktnaudžiavo alkoholiu. Ieškovas R. B. nepaneigė atsakovės teiginių dėl neištikimybęs, naudoto smurto atsakovės atžvilgiu, kas iš esmės laikytina sutuoktinių lojalumo, pagarbos vienas kitam pareigų nesilaikymu (CK 3.27 str. 1 d.). Byloje taip pat nepaneigta, kad R. B. piktnaudžiavo alkoholiu ir iš atsakovės A. B. apeliacinio skundo matyti, jog minėta aplinkybė turėjo įtakos jos elgesiui (4 t., b. l. 65). Tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovė A. B. nepaneigė liudytojų R. B. (dukters), G. B. parodymų dėl jos pačios netinkamo elgesio ieškovo atžvilgiu (CPK 178 str.). Liudytoja teismo posėdyje apklausta šalių dukra R. B. nurodė, jog dažnai konfliktus šeimoje sukeldavo motina (A. B.), liudytoja G. B. nurodė atsakovei neigiamai, žeminančiai atsiliepiant apie ieškovą kitų žmonių akivaizdoje (3 t., b. l. 89-90), todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada atsakovei taip pat nebuvus lojaliai, negerbus ieškovo, todėl negalima vienareikšmiškai sutikti su atsakovės A. B. teiginiais, jog dėl santuokos iširimo yra kaltas tik ieškovas, nes ir pati atsakovė savo veiksmais, elgesiu prisidėjo prie santuokos iširimo. Kadangi atsakovė nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados dalyje dėl abiejų sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo, todėl keisti ar naikinti minėtą sprendimo dalį bei tenkinti atsakovės A. B. reikalavimą priteisti neturtinę žalą, teisėjų kolegija neturi pakankamo pagrindo (CPK 12 str., 178 str., CK 3.70 str. 2 d.).
Sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą, teismas privalo padalinti turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos, arba, esant vieno sutuoktinio prašymui, iki sutuoktinių pradėjimo gyventi skyriumi (CK 3.127 str. 1-2 d.). Santuokoje įgytas turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117, 3.123 str.) CK 3.118 straipsnyje nustatyta, jog dalijant sutuoktinių turtą visų pirma reikia nustatyti turto priklausomumą ir sudaryti jo balansą, o CK 3.88 straipsnio 1 dalyje išvardytas turtas, kuris pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Byloje neginčijamai nustatyta, jog santuokos metu šalys įsigijo žemės sklypą, gyvenamąjį namą su ūkiniu pastatu, esančius (duomenys neskelbtini), negyvenamas patalpas - kirpyklą, adresu Technikos g. 9A-1, Kupiškio m., viso 48 045,64 € (165 892 Lt) vertės nekilnojamojo turto, tačiau atsakovė A. B. teigia, jog įsigyjant minėtą turtą, buvo panaudotos jos asmeninės lėšos, todėl jai skirtina didesnė turto dalis. Šalys nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl turto padalijimo, išskyrus kilnojamojo turto padalijimą, kurio didesnę dalį (9 795 Lt vertės) paskyrus ieškovui, atsakovei A. B. priteista (1 473 Lt) piniginė kompensaciją ir šios sprendimo dalies šalys neginčija. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje šalys pateikė taikos sutartį dalyje dėl gyvenamojo namo, ūkinio pastato, žemės sklypo pasidalijimo ir prašo taikos sutartį patvirtinti, o bylą šioje dalyje nutraukti (4 t., b. l. 136). CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 1 dalis numato, jog šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi. Iš teismui pateiktos taikos sutarties projekto sąlygų matyti, kad sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, taip pat nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų (CPK 42 str. 2 d.). Taikos sutarties projekte patvirtinta, kad šalims žinomos taikos sudarymo ir bylos nutraukimo procesinės pasekmės, todėl tvirtinti taikos sutartį dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pasidalijimo kliūčių nėra, o byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 str. 5 p.).
Byloje nustatyta, kad 1998-01-07 pirkimo-pardavimo sutartimi, už 22 000 Lt šalys įsigijo butą-parduotuvę, adresu Technikos g. 8-1, Kupiškio m. (dabartinis adresas Technikos g. 9A-1, Kupiškio m.) ir šias patalpas perplanavo į kirpyklos patalpas (1 t., b. l. 13, 81, 96-99). Atsakovė A. B. nurodo, jog patalpų įsigijimui dalis lėšų buvo jos asmeninės lėšos, gautos pardavus butą, todėl dalinant šį turtą jai pripažintina nuosavybės teisė į 70/100 dalis patalpų, o įvertinus, jog šiose patalpose ji vykdo verslą, prašo negyvenamas patalpas natūra skirti jai, ieškovui išmokant kompensaciją. Teigia jog esant tarpusavio nesutarimams bus kliudoma dirbti, o patalpų perplanavimo išlaidos, siekiant įrengti antrą tualetą, kuriuo galėtų naudotis R. B., būtų didelės. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto dalių lygybės prezumpcija ir nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik įstatymo numatytais atvejais (CK 3.117 str. 2 d., 3.123 str.). Iš bylos duomenų matyti, kad Kupiškio rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomasis komitetas 1988-01-19 sprendimu įregistravo komjaunimo-jaunimo gyvenamųjų namų kooperatyvo „Eglė“ įstatus (1 t., b. l. 91). Išraše iš gyvenamojo namo statybos kooperatyvo „Eglė“ narių sąrašo, patvirtinto Kupiškio rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1988-01-19 sprendimu Nr. 8 nurodyta, kad A. B. (atsakovei, 1 t., b. l. 8) skiriamas 2 kambarių butas (1 t., b. l. 92). 1989-10-12 gyvenamosios patalpos orderiu A. B. leista apsigyventi 3-jų kambarių bute, (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 93). Nustatyta, kad į 1989-10-12 išduotą gyvenamosios patalpos orderį, suteikusį teisę gyventi ir būti registruotam minėtame bute, įrašytas ir sutuoktinis R. B.. Iš pateiktos 12 butų gyvenamojo namo (kooperatyvo) sąmatos matyti, kad 2-jų kambarių buto vertė, minėtu metu buvo 13 800 rublių, o 3-jų kambarių buto – 17 900 rublių, nurodant, jog vertė bus tikslinama (1 t., b. l. 94). Pagal Lietuvos TSR Ministrų tarybos 1983-02-28 nutarimu Nr. 75 „Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų” patvirtintus Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pavyzdinius įstatus, kiekvienas kooperatyvo narys, prieš pradedant gyvenamojo namo statybą, privalėjo įmokėti į kooperatyvo sąskaitą 30 procentų jam suteikiamo buto ir ūkinių pastatų statybos kainos. Pagal pirmiau paminėtą gyvenamojo namo (kooperatyvo) sąmatą, 2-jų kambarių buto 30 procentų įnašą sudarė 4 140 rublių, o 3-jų kambarių buto – 5 370 rublių. Kadangi atsakovei iki santuokos sudarymo buvo suteiktas dviejų kambarių butas, todėl nepaneigta, jog 30 procentų pradinį įnašą (4 140 rublių) A. B. (A. B.) sumokėjo asmeninėmis lėšomis. Byloje nustatyta, kad šalių santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), o duomenų kada atsakovei buvo skirtas 3 kambarių butas, nėra, todėl konstatuoti, jog A. B. asmeninėmis lėšomis įmokėjo 5 370 rublių pradinį įnašą, nėra pakankamo pagrindo (5 370 - 4 140= 1 230 rb; CPK 178 str.). Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1983 m. vasario 28 d. nutarimo Nr. 75 „Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų” 7 punktas nustatė, kad norinčių įstoti į gyvenamųjų namų statybos kooperatyvą įskaiton įtraukiamas tiktai vienas šeimos narys, todėl ieškovui R. B. nebuvo pagrindo prašyti nustatyti nuosavybės teisių į minėtą butą, nes sutuoktiniams išmokėjus likusią buto vertę, jie laikytini įgiję butą bendrosios jungtinės nuosavybės teise (4 t., b. l. 68). Nenuginčyta aplinkybė, kad 1997-12-09 pardavus butą (duomenys neskelbtini), 1998-01-07 šalys įsigijo butą-parduotuvę, adresu Technikos g. 8-1, Kupiškio m. (dabartinis adresas Technikos g. 9A-1, Kupiškio m.). Be to, ieškovas R. B. neneigia atsakovei iki santuokos turėjus automobilį VAZ 2105 ir jį, sudarius santuoką pardavus, tačiau nurodo, kad gautos lėšos už automobilį buvo panaudotos baldų įsigijimui. Bylos duomenimis nustatyta, kad 1997-10-20 buvo parduotas A. B. (B.) iki santuokos sudarymo įsigytas garažas, po tėvo mirties atsakovė paveldėjo 3 438,80 Lt ir nepaneigta, jog šios lėšos buvo panaudotos 1998-01-07 buto-parduotuvės, įsigijimui (1 t., b. l. 73-79, 81-89). Ta aplinkybė, jog turtą atsakovė paveldėjo 1997-05-19, t.y., prieš 7 mėn. iki buto-parduotuvės įsigijimo, nepaneigia A. B. paaiškinimų, jog ieškojo tinkamų patalpų savo verslui ir kaupė lėšas. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nors negyvenamoji patalpa – kirpykla buvo įsigyta bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, tačiau šio turto sutuoktinių dalys nėra lygios, todėl dalijant minėtą turtą konstatuotina, jog atsakovei A. B. priklauso 70/100 dalių, o ieškovui R. B. – 30/100 dalių negyvenamos patalpos – kirpyklos, Technikos g. 9A-1, Kupiškio m., kas, ieškovui R. B. atlikus šio turto įvertinimą (18 246 €; 63 000 Lt) sudaro atitinkamai 5 473,82 € (18 900 Lt) ir 12 772,24 € (44 100 Lt; CK 3.117 str. 2 d., 3.123 str. 1 d.).
Dalijant turtą, įgytą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, prioritetas teikiamas dalinimui natūra. Tik nesant galimybės tokį turtą padalinti natūra, teismas turtą natūra priteisia vienam iš sutuoktinių, kartu įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (CK 3.127 str. 3 d.). Ieškovas R. B. prašo padalinti negyvenamąją patalpą – kirpyklą natūra, jam skiriant patalpas, pažymėtas numeriais 1-10, 1-11 ir ½ patalpų 1-4, 1-7, 1-8, o atsakovei – 1-1, 1-2, 1-9 bei po ½ patalpų 1-4, 1-7, 1-8 (4 t., b. l. 88). Atsakovė A. B. su tokiu siūlymu nesutinka. Spręsdamas turto padalijimo klausimą šioje dalyje, pirmosios instancijos teismas patalpas šalims skyrė natūra, tačiau neįvertino, jog paskyrus R. B. patalpas, pažymėtas numeriais 1-10, 1-11, jis negali naudotis san. mazgo patalpomis. Iš bylos duomenų matyti, jog negyvenamoje patalpoje yra galimybė įrengti atskirą patalpą san. mazgui, tačiau įvertintina, jog tam būtina atlikti atskirų patalpų pertvarkymus - įrengti pertvaras, duris. R. B., pagal jam tenkančią 30/100 d. ginčo patalpų (68,68 kvm x 30% = 20,60 kvm) gali būti realiai skiriama naudojimuisi tik viena patalpa 1-11 (14,91 kv.m.), kuri siena jungiasi su patalpa 1-6 ir į kurią gali būti įvesti vamzdynai sanitariniam taškui įrengti bei kompensacija už dalį priklausančio šio turto (1 t., b. l. 18). Konstatavus, jog šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, be to, atsakovės turto dalis yra ženkliai didesnė, ji patalpose vykdo veiklą, teisėjų kolegija daro išvadą esant tikslinga visą negyvenamą patalpą – kirpyklą natūra priteisti asmeninėn nuosavybėn atsakovei A. B., o ieškovui R. B. priteisti jam tenkančios minėto turto dalies kompensaciją (CK 3.127 str. 3 d.). Šalys sutinka, jog negyvenamosios patalpos – kirpyklos, Technikos g. 9A-1, Kupiškio m., turto vertės yra 18 246 € (63 000 Lt), todėl 30/100 d. vertė yra 5 473,82 € (63 000 Lt x 0,3 = 18 900 Lt; CPK 187 str.). Atsakovė A. B. apeliaciniu skundu siūlo ieškovui 5 734,48 € (19 800 Lt) kompensaciją už R. B. tenkančios kirpyklos dalį. Didesnio dydžio kompensacijos priteisimas nėra įstatymo draudžiamas, atsakovės teisės nėra pažeidžiamos, todėl teisėjų kolegija tenkina šį atsakovės reikalavimą.
Atsakovė A. B. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog santuokoje įsigyto turto pagerinimui gautos paskolos yra pripažintos jos asmeninėmis skolomis. Iš bylos duomenų matyti, kad 2009-12-05, 2011-06-25 atsakovė yra sudariusi paskolos sutartis su G. K. bei su M. V. (1 t., b. l. 54-55). Ieškovas R. B. nurodo, kad jam nėra žinoma apie suteiktas paskolas ir atsakovės reikalavimą pripažinti paskolas solidariomis prašo atmesti. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad Lietuvos teisiniame reguliavime nėra įtvirtinto bendros sutuoktinių atsakomybės pagal vieno iš jų prisiimtas prievoles principo, todėl, nesant tokios įstatyme expressis verbis įtvirtintos nuostatos, sąžiningas sutuoktinis, nedalyvaujantis santykiuose su kitais asmenimis, negali būti įpareigotas kito sutuoktinio sudarytų sandorių, kuriems jis negalėjo turėti įtakos ir dėl kurių nebuvo išreikšta jo valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012). Bendrosiomis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str. 1–3 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Asmeninės sutuoktinių prievolės kyla tais atvejais, kai nenustatomi bendrųjų turtinių prievolių atsiradimo pagrindai (CK 3.109 str. 1 d. 1-9 p.). Prašydama pripažinti G. K. 2009-12-05 suteiktą 25 000 Lt paskolą solidaria, atsakovė tvirtina, jog minėta suma buvo skirta gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) remontui, buitinės technikos ir baldų įsigijimui (1 t., b. l. 54). Savo teiginius atsakovė grindžia daiktų įsigijimą patvirtinančiais čekiais, sąskaitomis, lokalinėmis sąmatomis (1 t., b. l. 103-110; 2 t., b. l. 12-14). Įvertinusi byloje esančius įrodymus, šalių bei liudytojų paaiškinimus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pakankamų įrodymų pripažinti 25 000 Lt paskolą panaudojus gyvenamojo namo remontui. Byloje pateikti buitinės įrangos įsigijimo čekiai, sąskaitos datuojamos 2007-2009 m. vasario mėnesiui, t. y., yra įsigytos dar prieš paskolos sutarties sudarymą. PVC langų įsigijimo data, pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2012/08/30-A1, yra 2012-08-30, kas rodo minėtų prekių įsigijimą praėjus maždaug trims metams po 2009-12-05 paskolos sudarymo (1 t., b. l. 108). Byloje pateikta gyvenamojo namo remonto darbų sąmata Nr. 2 sudaryta 2013.03 kainų lygiu, kas gali tik patvirtinti numanomą remonto darbų kainą, bet ne jų atlikimą (2 t., b. l. 12-14). Su apeliaciniu skundu pateiktos gyvenamojo namo I ir II aukšto remonto darbų lokalinės sąmatos 2005.01.01 kainų lygiu, kaip įrodymo panaudojus paskolą, kolegija nevertina, nes minėtas įrodymas galėjo būti pateiktas teismui bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 314 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog minėti duomenys nėra neginčijami įrodymai, jog G. K. suteikta paskola buvo panaudota gyvenamojo namo remontui ir buitinei technikai įsigyti. Be to, iš bylos duomenų matyti, jog gyvenamojo namo langai yra pakeisti tik pirmame aukšte, kuris nuosavybėn, šalių taikos sutartimi, prašomas paskirti atsakovei A. B., o ženkli buitinės technikos dalis taip pat priteista atsakovei, todėl A. B. sesers G. K. suteiktą paskolą laikyti solidaria šalių paskola, nėra pagrindo (2 t., b. l. 19). Iš 2011-06-25 paskolos sutarties matyti, jog M. V. paskolino A. B. 30 000 Lt patalpų, Technikos g. 9A-1, Kupiškio m. renovacijai ir baldų įsigijimui (1 t., b. l. 55). Minėtų lėšų panaudojimą negyvenamųjų patalpų-kirpyklos remontui, baldų įsigijimui atsakovė grindžia byloje pateiktomis 2012.10 ir 2013.03 kainų lygiu remonto darbų sąmatomis (2 t., b. l. 7-11; 3 t., b. l. 61). Ieškovas R. B. neigia, jog žinojo apie šios paskolos suteikimą. Nors atsiliepime į ieškinį tretysis asmuo M. V. nurodė, kad apie paskolos suteikimą žinojo abu sutuoktiniai, tačiau 2014-02-27 teismo posėdžio metu paaiškino, jog paskola buvo suteikta asmeniškai atsakovei A. B. (3 t., b. l. 7, 89-90). Įvertintina ir ta aplinkybė, jog dalis kirpyklos patalpų nuo 2011-08-11 buvo nuomojama M. V. žmonai D. V., ką tretysis asmuo patvirtino teismo posėdžio metu bei įrodo nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita). Ši aplinkybė taip pat leidžia konstatuoti, jog susitarimas dėl paskolos suteikimo vyko tik tarp M. V. ir atsakovės A. B., todėl 30 000 Lt paskola negali būti laikoma bendra sutuoktinių prievole, nes šių lėšų panaudojimas buvo susijęs su atsakovės vykdoma individualia veikla (baldų įsigijimas), be to, ieškovas R. B. nėra davęs sutikimo sudaryti minėtą sandorį (CK 3.91 str.). Apibendrinant pirmiau paminėtą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog leistinais ir pakankamais įrodymais nėra įrodyta, kad 25 000 Lt ir 30 000 Lt paskolos yra bendros sutuoktinių prievolės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai minėtas prievoles pripažino atsakovės A. B. asmeninėmis prievolėmis ir keisti šią sprendimo dalį nėra pagrindo (CK 3.109 str. 1 d. 2-3 p.).
Byloje nustatyta, kad AB Medicinos bankas atsakovės vardu buvo atidaryta atsiskaitomoji sąskaita ir 2013-08-16, R. B. pateikiant ieškinį teismui dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo, A. B. atsiskaitomojoje sąskaitoje buvo apskaitoma 10 947,13 Lt (3 t., b.l. 36-49). Ieškovas teigia, jog ši aplinkybė jam nebuvo žinoma ir prašo padalinti pinigines lėšas. Nors atsakovė nurodė, kad lėšos buvo panaudotos advokato pagalbai apmokėti, apmokėjimui už elektrą, komunalinius patarnavimus, tačiau iš banko išrašų matyti, jog šiomis lėšomis buvo mokama VSDFV, VMI, UAB „Femina Bona“, UAB „Grifs AG“ ir kt., t.y. už patalpų apsaugą, verslo reikmenis, įmokos už veiklą, mokesčiai už elektrą bei teikiamas komunalines paslaugas. Vykdyti mokėjimai už advokato paslaugas ruošiant atsiliepimą į ieškinį, priešieškinį negali būti laikomi bendromis sutuoktinių išlaidomis (1 t., b. l. 51, 56-63, 3 t., b. l. 64-65, 72). Tačiau įvertinus, jog byloje nepaneigta, kad sąskaitoje esančios santaupos yra įgytos šalims gyvenant santuokoje bei konstatavus, jog dalis išlaidų buvo skirta patalpų išlaikymui, kuriomis naudojosi ir R. B., todėl minusavus dalį išlaidų, susijusių su mokesčių mokėjimu už elektrą, komunalinius patarnavimus nuo 2013-08-16 (862,15 : 2 = 431,07), konstatuotina, jog likusios lėšos turi būti dalintinos lygiomis dalimis ir iš atsakovės priteistina ieškovo R. B. naudai 1 522,83 € (10 947,13 - 431,07 = 10 516,06 : 2 = 5 258,03 Lt).
Apelianto R. B. teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo iš jo priteisė atsakovei 300 Lt kompensaciją už V. P. vardu įsigytas UAB „Zepter International“ prekes, atmestini, nes jis neįrodė, jog prekę įsigijo šeimos poreikiams tenkinti, ar ji yra pas jį patį (1 t., b. l. 128, 2 t., b. l. 27; CK 3.98 str. 3 d., CPK 178 str.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2014-07-28 sprendimu iš ieškovo R. B., už jam tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį, išmokėtą draudimo išmoką (šios sprendimo dalys nėra skundžiamos) bei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą, priteisė atsakovės A. B. naudai piniginę kompensaciją bendrai 4 150,54 € sumai (1 473 + 960 + 11 898 = 14 331 Lt; 4 t., b. l. 44-58). Kadangi iš atsakovės A. B., už jai nuosavybės teise natūra priteisiamas negyvenamas patalpas R. B. naudai priteistina 5 734,48 € (19 800 Lt) kompensacija bei 1 522,83 € (5 258,03 Lt) piniginės lėšos, viso 7 257,31 € (25 058,03 Lt), todėl užskaičius šalių tarpusavio mokėtinas sumas, iš atsakovės A. B. ieškovo R. B. naudai priteistina 3 106,77 € (7 257,31 - 4 150,54 = 3 106,77 €) kompensacija, o įvertinus, jog dėl dalies turto tvirtinama taikos sutartis, iš R. B. atsakovės naudai teismo priteista 8 742 Lt kompensacija, naikintina.
Iš dalies keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskaičiuotinos ir bylinėjimosi išlaidos.
Pirmosios instancijos teismo 2013-08-19 ir 2013-11-20 nutartimis šalims buvo atidėti žyminio mokesčio mokėjimai už ieškinį ir priešieškinį iki teismo sprendimo priėmimo, o atsakovui 2014-08-29 nutartimi ir žyminio mokesčio mokėjimas už apeliacinį skundą (1 t., b. l. 44, 2 t., b. l. 118-119). Atsižvelgus į tai, jog dėl santuokos iširimo pripažįstami kaltu abu sutuoktiniai, reikalavimai dėl neturtinės žalos priteisimo atmetami, iš A. B. priteista ½ draudimo išmoka bei lėšos, kuriomis sumažinta sutuoktinių nuosavybė ir ieškovo reikalavimai yra tenkinami 40 %, o atsakovės 60 %, atmetant 2 976,13 Lt reikalavimą dėl lėšų, kuriomis sumažinta sutuoktinių nuosavybė bei paskolų pripažinimas bendromis sutuoktinių paskolomis, be to, tenkinamas prašymas patvirtinti taikos sutartį, pagal kurią iš šalių priteistina po 25 % žyminio mokesčio, kas sudaro iš kiekvieno po 66,90 € (231 Lt), iš A. B. priteistina 535 € (1 846 Lt), o iš atsakovės A. B. 553,46 € (1 911 Lt) žyminio mokesčio valstybei. Kadangi ieškovas už apeliacinį skundą nėra sumokėjęs žyminio mokesčio, kurį sudaro 131,49 € (454 Lt) ir jo reikalavimai tenkintini iš dalies, todėl iš ieškovo valstybės naudai priteistina 86,01 € (297 Lt), o iš atsakovės A. B. 45,47 € (157 Lt), žyminio mokesčio valstybei. Dėl paminėto, iš viso iš A. B. valstybei priteistina 621,01 € (535 + 86,01 = 621,01 €), o A. B. – 598,93 € (553,46 + 45,47 = 598,93 €) žyminio mokesčio.
Atsakovė A. B. už apeliacinį skundą yra sumokėjusi 279,19 € (964 Lt), o turėjo mokėti 282 € (972,51 Lt; 4 t., b. l. 82). Patenkinus atsakovės reikalavimą iš dalies, A. B. naudai iš ieškovo R. B. priteistina 109 € (378 Lt) žyminio mokesčio.
Iš bylos duomenų matyti, jog ieškovas yra patyręs 781,97 € (2 700 Lt) atstovavimo ir 245,31 € (847 Lt) turto vertinimo išlaidų, viso 1 027,28 € bylinėjimosi išlaidų, o atsakovė - 989,90 € atstovavimo išlaidų (1 t., b. l. 53, 2 t., b. l. 97, 3 t., b. l. 57, 59-60, 162, 4 t., b. l. 7, 33-37, 89-90, 110-111, 135). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šalių išlaidos skiriasi nežymiai, abiejų reikalavimai yra tenkinami iš dalies ir daro išvadą esant pagrindui bylinėjimosi išlaidas palikti šalims, jų neperskirstant (CPK 93 str. 1, 4 d.).
Iš dalies patenkinus reikalavimus, iš šalių lygiomis dalimis priteistinos išlaidos valstybės biudžetui, patirtos nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (22,41 + 3,52 = 25,93 €; 1 t., b. l. 2; 2 t., b. l. 2; 3 t., b. l. 2: 4 t., b. l. 2, 137).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 5 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. papildomą sprendimą panaikinti, o 2014 m. liepos 28 d. sprendimą dalyje dėl nekilnojamojo turto padalijimo, 8 742 Lt lėšų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pakeisti ir šiose dalyse sprendimą išdėstyti sekančiai:
Padalinti A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą negyvenamąsias patalpas – kirpyklą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Technikos g. 9A-1, Kupiškio m. ir pripažinti R. B. asmeninės nuosavybės teisę į 30/100 d., o A. B. asmeninės nuosavybės teisę į 70/100 d. patalpų, kurių bendra vertė 18 246 € (63 000 Lt) ir šias patalpas natūra priteisti atsakovei A. B., priteisiant iš atsakovės ieškovo R. B. naudai 5 734,48 € (19 800 Lt) piniginę kompensaciją.
Padalinti po ½ d. santuokoje įgytas lėšas ir priteisti iš atsakovės A. B. 1 522,83 € (5 258,03 Lt) ieškovo R. B. naudai.
Užskaičius šalių tarpusavio mokėtinas sumas – šia nutartimi iš atsakovės A. B. ieškovui R. B. priteistą 5 734,48 € kompensaciją už nekilnojamąjį turtą ir 1 522,83 € (5 258,03 Lt) priteistas lėšas bei Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. sprendimu iš ieškovo R. B. atsakovei A. B. priteistą 4 150,54 € kompensaciją, - galutinai priteisti iš A. B. ieškovo R. B. naudai 3 106,77 € (7 257,31 - 4 150,54 = 3 106,77 €) piniginę kompensaciją.
Patvirtinti ieškovo R. B. ir atsakovės A. B. sudarytą taikos sutartį civilinėje byloje dalyje dėl žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), padalinimo sekančiomis sąlygomis:
1.1 ieškovui R. B. ir atsakovei A. B. asmeninės nuosavybės teise atitenka po ½ 0,1646 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); kurio naudojimosi tvarką šalys nustatys ateityje. Šalys susitaria, kad abi turės priėjimą prie inžinerinio įrenginio-šulinio;
1.2. gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane lA2p, šalys pasidalina pagal L. S. paruoštą projektą „Gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projektą ir padalijimą į du turtinius vienetus“.
1.2.1. ieškovui R. B. atitenka numeriu I pažymėtas turtinis vienetas, kurį sudaro gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 6,26 m² sandėlio patalpa rūsyje, plane pažymėta Nr. 4; pirmajame aukšte 1,73 m² koridorius, plane pažymėtas Nr. 5 bei visos pastogės patalpos antrajame aukšte, kurių bendras plotas 99,64 m² ir ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
1.2.2. atsakovei A. B. asmeninės nuosavybės teise atitenka II turtinis vienetas, kurį sudaro gyvenamojo namo unikalus, Nr. (duomenys neskelbtini) visos rūsio patalpos, kurių bendras plotas 93,57 m², išskyrus patalpą, pažymėtą Nr. 4; visos pirmojo aukšto patalpos, kurių bendras plotas 96,05 m², išskyrus patalpą, pažymėtą Nr. 5.
Atsakovė A. B. sutinka, kad ieškovas R. B. savo jėgomis ir lėšomis:
rūsio patalpoje Nr. 4. įrengtų įėjimą iš lauko;patalpoje Nr. 4 įsirengtų katilinę, ir iš patalpos Nr. 4 per sieną, per ieškovei priskirtą patalpą Nr. 3 nutiestų ne mažesnį, kaip 30 mm diametro vamzdį - dūmtraukį į patalpos Nr. 3 sienoje esantį kaminą;įrengtų vamzdynus nuotekoms, šaltam vandeniui ir pastogės (antro aukšto) patalpų šildymui;
įrengtų ant vandentiekio įvado, esančio atsakovei A. B. priskirtoje rūsio patalpoje Nr. 5 atskirą vandentiekio įvadą ir apskaitos skaitiklį;pirmo aukšto patalpoje Nr. 5 įrengtų duris, suformuojant atskirą įėjimą į antrą aukštą ir šią patalpą izoliuotų siena nuo likusių pastato dalių.
nuo bendros šildymo sistemos atjungia šildymą antram aukštui;
užmūrija rūsyje esantį įėjimą/išėjimą į gyvenamojo namo kiemą tuomet, kai vietinė gyvenamojo namo kanalizacija bus pajungta į miesto kanalizacijos tinką;
4. Šalys susitaria, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai ir įregistravus VĮ Registrų centre pasidalintą gyvenamąjį namą kaip du atskirus turinius vienetus, išspręs atskirus elektros pasijungimo klausimus.
Šalys susitaria, kad prisipildžius kanalizacijos talpai, ją išvalys paeiliui, eilę pradedant skaičiuoti nuo ieškovo R. B., o kanalizacijos išvalymo išlaidas pagrindžiantį dokumentą šalys pateikia viena kitai.
4.2. Šalys susitaria, jog gyvenamojo namo pamatų po ½ apšiltinimą kiekviena atlieka savo pasidalintų-patalpų išorinėje pusėje per vienerių metų laikotarpį nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.
4.3. Atsakovė A. B. sutinka, kad ieškovas R. B. Sutartyje numatytiems pertvarkymams įvykdyti naudotųsi pagrindiniu pirmame aukšte esančiu įėjimu į gyvenamąjį namą ir įvažiavimu į garažą bei garažu. Tokia teisė suteikiama iki 2015 m. birželio l d..
5. Šalys pareiškia, kad šia Sutartimi yra visiškai ir galutinai išsprendžiamas ginčas tarp šalių dėl Sutarties l p. nurodyto santuokoje įgyto nekilnojamojo turto pasidalijimo šioje civilinėje byloje ir viena kitai jokių pretenzijų neturi.
6. Šia taikos sutartimi nesprendžiami kiti kilę ginčai tarp šalių tame tarpe ir paskolų, gautų namo rekonstrukcijai paskirstymo, kompensavimo klausimai.
Civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.
Priteisti iš ieškovo R. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) 621,01 € (šešis šimtus dvidešimt vieną eurą 1 euro centą), o iš A. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) 598,93 € (penkis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus devyniasdešimt tris euro centus) žyminio mokesčio valstybei (įmokos kodas 5660).
Priteisti iš ieškovo R. B. ir atsakovės A. B. valstybės naudai po 12,96 € (dvylika eurų 96 euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (įmokos kodas 5660).
Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo R. B. atsakovės A. B. naudai 109 € (vieną devynis eurus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.