Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2011-04-27 · Civilinė byla Nr. 2A-301-115/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-04-27
Bylos Nr.
2A-301-115/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Tatjana Žukauskienė, Petras Jaržemskis, Algirdas Auruškevičius (pran.)
Atsakovas
V. A., N. A.
Trečiasis asmuo
N. A.
Ieškovas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
  • 30.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-301-115/2011

Teisėja Inga Štuopienė Procesinio sprendimo kategorijos:30.7; 121.1(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. balandžio 27 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Tatjanos Žukauskienės, Petro Jaržemskio,

sekretoriaujant Aurelijai Lenčiauskaitei,dalyvaujant ieškovo atstovei Daivai Skauminaitei,atsakovui V. A.,trečiajam asmeniui N. A.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1658-827/2010 pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui V. A. ir N. A. dėl reikalavimo įvykdymo bei savavališkų statybų padarinių pašalinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė teismo įpareigoti atsakovą savo lėšomis per 2 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos, likviduoti savavališkos statybos padarinius, t.y. nugriauti savavališkai pastatytą medžio karkaso pastatą, adresu (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti nugriovimo veiksmus (t.y. nugriausti savavališkai pastatytą medžio karkaso pastatą, adresu (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę) pats, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo.

Nurodė, atsakovas, pažeisdamas LR Statybos įstatymo 3 str. 2 d., 12 str. 3 d., 4 d., 23 str. 1 d. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 2 punktą ir IV skyriaus reikalavimus, neturėdamas statybos leidimo, suderinto projekto bei žemės nuosavybės dokumentų, savavališkai pastatė medžio karkaso pastatą adresu (duomenys neskelbtini). Pastato ilgis – 6 m., plotis 4 ir 2 metrai. Atsakovui 2008 m. spalio 24 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (101)-11.11-112, statybos sustabdymo aktas Nr. (101)11.11-113 bei administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (101)11.12-192. Atsakovui 2008 m. spalio 27d. buvo įteiktas reikalavimas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo Nr. (101)11.12-190, kuriame atsakovui nurodyta iki 2008 m. gruodžio 27 d. savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius, t.y. nugriauti savavališkai pastatytą statinį (duomenys neskelbtini). Atsakovas šio reikalavimo neįvykdė.

Atsiliepimas

Atsakovas V. A. su ieškiniu nesutiko, nes už šį namą jam yra skirta bauda, kurią jis moka. Nugriovus namą, jis neturės kur gyventi. Jokių statybų jis nevykdė, o tik sutvarkė (pataisė stogą, prieangį, sutvarkė langus). Šį namą pastatė jo tėvai ir jis jame gyvena apie 30 metų. Žemės sklypu, kuriame yra namas, jis naudojasi ir neturi jokių dokumentų. Sutinka, kad žemės sklypas jam neprikluso. Manė, kad bauda jam buvo paskirta už namo stogo pakėlimą, bet ne už pastato statybą. Atsakovo pažeidimas dėl neteisėtų statybų buvo užfiksuotas, kai atsakovas vykdė apdailos darbus. Nėra žinoma kada namo statyba buvo pradėta. Žemės sklypas ant kurio stovi pastatas priklauso valstybei (b.l.83-86).

Tretysis asmuo N. A. su pareikštu ieškiniu nesutiko, nes nugriovus namą, neturės kur gyventi. Namas buvo pastatytas seniai, o atsakovas tik jį sutvarkė (b.l.83-86).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos ieškinį atmetė (b.l.96-99).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2008 m. spalio 24 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas surašė savavališkos statybos aktą Nr. (101)11.11-112, kuriuo nustatyta, kad atsakovas V. A. savavališkai stato medžio karkaso pastatą (duomenys neskelbtini), statinio statybos rūšis yra nauja statyba, statinio kategorija neidentifikuojama, statinys statomas be statybos leidimo, be supaprastinto statinio projekto su įgaliotų valstybės tarnautojų raštiškais pritarimais ir neturint žemės nuosavybės ar kitos žemės valdymo ar naudojimo teisės. 2008 m. spalio 24 d. VAVA teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas surašė statybos sustabdymo aktą Nr. (101)11.11-113, kuriuo pareikalavo iš atsakovo tuojau pat sustabdyti bet kokius Medžio karkaso pastato, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbus iki pagal pateiktą prašymą bus gautas leidimas juos tęsti. Atsakovui buvo įteiktas 2008 m. spalio 27 d. VAVA teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento reikalavimas „Dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo“ Nr. (101)11.12-190, kuriuo iš atsakovo buvo pareikalauta likviduoti savavališkos statybos padarinius, t. y. savo lėšomis iki 2008-12-27 nugriauti savavališkai pastatytą statinį (duomenys neskelbtini), nurodant, jog neįvykdžius reikalavimo VAVA teiks pareiškimą teismui dėl įpareigojimo vykdymo. 2008 m. spalio 28 d. VAVA teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (101) 11.12-192 dėl to, kad atsakovas neturėdamas žemės nuosavybės, suderinto projekto bei statybos leidimo stato pastatą (duomenys neskelbtini), kuris yra medžio karkaso, 6 m. ilgio ir 6 m. pločio, pastatytos pastato sienos, uždengtas stogas, įstatyti langai, vykdomi pastato vidaus įrengimo darbai. Tuo atsakovas pažeidė LR statybos įstatymo 3 str. 2 d., 12 str. 3 ir 4 d., 23 str. 1 d. reikalavimus, t. y. padarė LR ATPK 159 str. 1 d. numatytą pažeidimą. 2008-12-12 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutarimu adm. byloje Nr. A-7-5-271/08 nubaudė V. A. administracine tvarka pagal ATPK 159 str. 1 d. ir skyrė jam 2 000 Lt baudą. Iš trečiojo asmens N. A. paaiškinimų teismas nustatė, jog atsakovas pastato, esančio (duomenys neskelbtini) nestatė, šiame pastatė gyvena apie 10 metų. Prieš 10 metų šiame pastate gyveno atsakovo sesuo, kuri užleido jį atsakovui. 1969 m. atsakovas su tėvais atsikėlė gyventi į tą patį pastatą, o 2008 m. pastatą tvarkė – pakeitė stogą, langus, pristatė priestatą, apkalė lentomis. Liudytojas V. R. patvirtino šias aplinkybes. Teismas sprendė, kad atsakovas 2008 m. spalio mėn. nestatė ginčo pastato, tai nebuvo naujos statybos pastatas. LR statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2007-05-19 iki 2009-08-31) 2 str. 13 d. nurodoma, jog statyba yra veikla, kurios tikslas pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo atsakovo veiksmus, kuriais jis pakeitė jau 15 metų stovėjusio statinio stogą, langus, perstatė priestatą, apkalė statinį lentomis, vadinti nauja statyba, nes atsakovas nepastatė nei naujo pastato, nei priestato Statybos įstatymo 2 str. 17 d. prasme. Atsakovo veiksmai galėtų būti vertinami priklausomai nuo įrodytų ir nustatytų faktinių aplinkybių kaip statinio rekonstravimas ar remontas (Statybos įstatymo 2 str. 18, 19, 20, 21 d.). Tai, kad atsakovas neginčijo nei savavališkos statybos akte nurodytos aplinkybės, jog užfiksuota savavališka nauja statyba, nei nutarimo, kuriuo buvo nubaustas administracine tvarka pagal ATPK 159 str. 1 d., nesudaro pagrindo kitaip vertinti teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, t. y. to faktą, kad atsakovas 2008-10-24 nevykdė naujo pastato, o atliko kitus jau pastatyto statinio remonto ar rekonstravimo darbus. LR aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 218 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 2 p. nustato, jog statybos leidimas vykdyti naujo statinio statybą, statinio rekonstravimą, statinio remontą bei nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkymo darbus yra privalomas. Tuo pagrindu, kad atsakovas neturėdamas leidimo atliko pastato rekonstravimo ar remonto darbus institucija, atliekanti statybos valstybinę priežiūrą turi teisę ir privalo imtis veiksmų, numatytų Statybos įstatymo 28 str., kurio 2 d. 1 p. nustatyta, kad VAVA arba Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Vyriausybės įgaliotos institucijos pagal Statybos įstatymo 27 str. 3, 4, 5, 6, 7 d. apibrėžtą kompetenciją išnagrinėja savavališkos statybos aktą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos priima vieną iš šių sprendimų: 1) pareikalauti iš statytojo (užsakovo) per nustatytą terminą savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti ar pagal reikalavimus pertvarkyti savavališkai pastatytą statinį ar savavališkai pastatytą jo dalį ir sutvarkyti statybvietę; 2) kreiptis į teismą, jeigu nepriimamas šios dalies 1 p. nurodytas sprendimas. LR Aplinkos apsaugos ministro 2007-05-07 įsakymu Nr. D1-243 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ suteikia institucijai, atliekančiai statybos valstybinę priežiūrą, nustačius savavališką statybą priimti vieną iš šių sprendimų - pareikalauti iš statytojo per nustatytą terminą savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą (statomą) statinį arba savavališkai pastatytą (statomą) statinio dalį arba pertvarkyti (atstatyti) savavališkai išmontuotą, išardytą, išgriautą statinio dalį arba atstatyti nugriautą kultūros paveldo statinį (STR 1.09.06:2007 20.1.1.1. – 20.1.1.3. papunkčiai). Statytojui neįvykdžius minėtų reikalavimų kreiptis į teismą su prašymu įpareigoti statytoją atlikti Reglamento 20.1.1.1–20.1.1.3 papunkčiuose nurodytus veiksmus, o jei šio įpareigojimo statytojas teismo nustatytu terminu neįvykdys – įpareigoti statybos valstybinę priežiūrą atliekančią instituciją nugriauti statinį (jo dalį) ir sutvarkyti statybvietę, išieškant jo patirtas išlaidas iš statytojo. Konstatavus neteisėtą statybą, teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytoją per nustatytą terminą reikiamai pertvarkyti statinį (CK 4.103 str. 3 d.1 p.) arba įpareigoti statytoją per nustatytą terminą statinį nugriauti (CK 4.103 str. 3 d. 2 p.). Atsižvelgiant į nustatytas byloje faktines aplinkybes, t. y. kad atsakovas ne statė naują statinį, o rekonstravo ar remontavo statinį, ieškovas atsakovui gali reikšti reikalavimą įpareigoti atsakovą per nustatytą terminą pertvarkyti statinį, o ne reikalavimą nugriauti visą statinį. Teismas pažymėjo, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu ieškovo reikalavimo pagrindas nebuvo nustatytas, todėl šiuo pagrindu tenkinti ieškovo reikalavimą negalima, nes neįrodytos faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinys – t. y. kad atlikta ar vykdoma nauja statinio statyba. Pagal nustatytas faktines aplinkybes – kad vykdomi savavališki pastato rekonstrukcijos ar remonto darbai tenkinti ieškinio reikalavimą teisinio pagrindo nėra (Statybos įstatymo 28 str. 2 d. 1 p., CK 4.103 str. 3 d.).

Šalies argumentai

Apeliantas (ieškovas) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė apeliacinį skundą (b.l.108-110), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai. Nurodo, jog teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Mano, jog teismas išvadas, kad atsakovas nevykdė naujos statybos, o remontavo buvusį pastatą, padarė vadovaudamasis tik liudytojo ir atsakovo paaiškinimais. teigia, jog teismas netinkamai taikė LR Statybos įstatymo 2 str. 18 d. ir 19 d. normas, nes įstatyme sąvoka „esamas statinys“ turi būti traktuojama kaip teisėtai pastatytas ir suformuotas nekilnojamojo turto kadastro objektas, registruotas nekilnojamojo turto registre statinys. Savavališkai pastatytiems statiniams šios nuostatos negali būti taikomos. Pažymi, jog Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros vyr. specialistas, nuvykęs į vykdomų statybų vietą 2008-10-24 savavališkos statybos aktu nustatė, kad atsakovas (duomenys neskelbtini), vykdo statybos darbus, patikrinimo metu atsakovas nepateikė nei statybos leidimo, nei žemės nuosavybės ar kitą valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančių dokumentų, todėl atsakovo veiksmai laikytini savavališka statyba. Teismas neatsižvelgė į kompetentingos institucijos, atliekančios statybų priežiūrą, tarnautojo užfiksuotus duomenis, kurių atsakovas neginčijo, nors 2008-10-24 savavališkos statybos aktas atsakovu buvo įteiktas pasirašytinai. Atsakovas 2008-12-12 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutarimo adm. byloje Nr. A-7-5-271/08 neskundė. Mano, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad pastato statybos laikas yra naujai paaiškėjusi aplinkybė. Teismas naujos statybos fakto nepripažino remdamasis vien aplinkybe, kad pastatas stovi jau 15 metų, bet nenagrinėjo to fakto, kad pats statinys pradėtas statyti neteisėtai ir visi veiksmai atitinka neteisėtos statybos sampratą, o visi atsakovo atlikti darbai (stogo dengimas, langų įdėjimas ir kt.) yra neteisėtos statybos sudedamoji dalis. Net ir sutinkant su teismo pozicija, kad atsakovo veiksmai gali būti kvalifikuojami kaip rekonstrukcija, teismas tik ieškovui nurodė galimybę imtis teisės aktų nustatyta tvarka veiksmų dėl savavališkos rekonstrukcijos ar remonto darbų pašalinimo, taip suteikdamas atsakovui teisę naudotis statiniu iki tariamos rekonstrukcijos, nors negali būti sukuriamos jokios prielaidos atsirasti teisei naudotis savavališkos statybos rezultatu.

Atsakovas ir tretysis asmuo atsileipimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).

Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Apeliantas (ieškovas) apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo yra atmestas jo ieškinys atsakovui V. A. pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. nugriausti savavališkai pastatytą medžio karkaso pastatą, adresu Dariaus ir Girėno g. 185, Vilniuje ir sutvarkyti statybvietę.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą, sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas ir priimtinas naujas, kuriuo ieškinys tenkintinas.

Kolegija pažymi, kad ginčas šioje byloje kilo dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovui 2008-10-24 yra surašytas savavališkos statybos aktas už tai, kad jis, pažeisdamas LR Statybos įstatymo 3 str. 2 d., 12 str. 3 d., 4 d., 23 str. 1 d., Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 2 punktą ir IV skyriaus reikalavimus, neturėdamas statybos leidimo, suderinto projekto bei žemės nuosavybės dokumentų, savavališkai pastatė medžio karkaso pastatą adresu (duomenys neskelbtini), kurio ilgis – 6 m., plotis 4 ir 2 metrai. Už šį pažeidimą atsakovas yra nubaustas administracine bauda, o 2008 m. spalio 27d. jam įteiktas reikalavimas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo Nr. (101)11.12-190, reikalaujant iki 2008 m. gruodžio 27 d. savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius, t.y. nugriauti savavališkai pastatytą statinį (duomenys neskelbtini).

Atmesdamas ieškinį, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas nevykdė naujo pastato, o atliko kitus jau pastatyto statinio remonto ar rekonstravimo darbus. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, kad LR aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 218 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 2 p. nustato, jog statybos leidimas vykdyti naujo statinio statybą, statinio rekonstravimą, statinio remontą bei nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkymo darbus yra privalomas. Kadangi atsakovas be leidimo atliko pastato rekonstravimo ar remonto darbus, institucija, atliekanti statybos valstybinę priežiūrą, privalėjo Statybos įstatymo 28 str. ir 27 str. pagrindu ne vėliau kaip per mėnesį nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos priimti vieną iš šių sprendimų: 1) pareikalauti iš statytojo (užsakovo) per nustatytą terminą savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti ar pagal reikalavimus pertvarkyti savavališkai pastatytą statinį ar savavališkai pastatytą jo dalį ir sutvarkyti statybvietę; 2) kreiptis į teismą, jeigu nepriimamas šios dalies 1 p. nurodytas sprendimas. Tokią tvarką numato ir LR Aplinkos apsaugos ministro 2007-05-07 įsakymu Nr. D1-243 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“. Taigi, konstatavus neteisėtą statybą ar statinio rekonstrukciją, teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytoją per nustatytą terminą reikiamai pertvarkyti statinį (CK 4.103 str. 3 d.1 p.) arba įpareigoti statytoją per nustatytą terminą statinį nugriauti (CK 4.103 str. 3 d. 2 p.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas ne statė naują statinį, o rekonstravo ar remontavo anksčiau buvusį, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovui galėjo būti pareikštas reikalavimas per nustatytą terminą pertvarkyti statinį, o ne nugriauti visą statinį. Tačiau kolegija su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais nesutinka, nes savavališkos statybos faktą patvirtina 2008-12-12 priimtas ir įsiteisėjęs nutarimas administracinėje byloje (b.l.90-91), todėl šio fakto įrodinėti iš naujo nereikia(CPK 182str.2p.) Be to, atsakovas neginčijo ir savavališkos statybos akto bei reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius. Pažymėtina ir tai, kad savavališkai negali būti atliekama ir statinio rekonstrukcija, o ieškovo aktuose fiksuotas statinys ar jo dalis oficialiai niekada neegzistavo ir nebuvo registruotas Nekilnojamojo turto registre. Tai rodo, kad atsakovo atlikti darbai atitinka savavališko statinio statybos sąvoką, pateiktą Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje, pagal kurią savavališka statinio statyba laikoma, kai vykdomi statybos darbai statinyje (jo dalyje) neturint įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo. Statyba - veikla, kurios tikslas - pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį (Statybos įstatymo 2 str. 13 d.).

Statybos įstatymo 3 str. reglamentuoja kas turi teisę būti statytoju, t.y. ši teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; 2) statytojas turi nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projektą; 3) statytojas turi nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą. Tuo tarpu atsakovas V. A. statytojo teisę įgyvendino žemės sklype, kurio nevaldė nuosavybės teise ir nebuvo teisėtas jo naudotojas, o taip pat neturėdamas nustatyta tvarka parengto ir suderinto statybos techninio projekto bei leidimo statybai.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad statinio projektas, leidimas statybai reikalingi tiek viešajam interesui, tiek privačių asmenų teisėms nuo galimų pažeidimų apsaugoti. Teisės aktai nustato atitinkamus reikalavimus statiniui ir statybos procesui. Tokių reikalavimų įvykdymas užtikrina, kad statant statinį bus užtikrinama statinio kokybė, nepažeidžiami teisėti asmenų interesai. Tokių reikalavimų įvykdymo kontrolė vykdoma išduodant statybos leidimą. Savavališka statyba, kuomet statinys statomas neturint statinio projekto ir statybos leidimo neužtikrina minėtų reikalavimų įvykdymo ir taip yra pažeidžiamas tiek viešasis interesas, tiek privačių asmenų teisės bei interesai.

Kolegija taip pat pažymi, kad nuo 2006 m. spalio 31 d. galiojusiuose LR CK 4.103 ir Statybos įstatymo 28 straipsniuose, nebeliko galimybės įteisinti savavališką statybą. Tokia galimybė atsirado tik nuo 2011-10-01, kai įsigaliojo pakeisto Statybos įstatymo atskiri straipsniai, o nuo 2011-01-01 CK 4.103straipsnis, kadangi pagal Statybos įstatymo 24straipsnį savavališkų statybų pašalinimo nuostatos taikomos ir anksčiau pastatytiems statiniams. Tačiau šiuo atveju atsakovui nustatyti Įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje numatytą 6 mėnesių terminą savavališkoms statyboms įteisinti, t.y. paruošti projektą ir gauti statybą leidžiančius dokumentus pagrindo nėra, nes atsakovas nėra teisėtas žemės valdytojas ir toje vietoje faktiškai negalima gyvenamųjų statinių statyba. Šią aplinkybę patvirtina ieškovo pateikta Vilniaus miesto savivaldybės Bendrojo plano iki 2011m. pagrindinio brėžinio ištrauka ir kiti dokumentai. Tai rodo, kad atsakovui LR CK 4.103 straipsnio 1 dalies pagrindu atsiranda neteisėtos statybos civilinės teisinės pasekmės: jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai statytojas neturi teisės tokiu statiniu naudotis ar juo disponuoti. Tuo tarpu teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.103str.3d.). Kaip jau buvo minėta anksčiau, tai atsakovas šioje byloje įteisinti savavališkai pastatyto statinio negali dėl teisėtai pastatyto statinio ar jo dalies ir žemės sklypo teisėto valdymo nebuvimo, o taip pat esamos žemės paskirties, kuri nenumatoma keisti gyvenamųjų namų statybai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti ir įpareigoti atsakovą per 2 mėnesių terminą, kadangi statinys medinis, nedidelis ir nesudėtingas, statinį nugriauti ir sutvarkyti statybvietę, o to nepadarius leisti jį nugriauti atsakovo lėšomis ( CK 4.103straipsnio 3 dalis, Statybos įstatymo 28 straipsnio 7dalies 2punktas, 28 straipsnio 8 ir 9 dalis).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, o taip pat aiškino ir taikė įstatymą, todėl skundžiama sprendimo dalis naikintina ir ieškinio reikalavimas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo tenkintinas (CPK 326str.1d. 2p.).

Vadovaujantis CPK 88 str.1 d. 3 p., 93, 96 str., iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias patvirtina byloje pateikti įrodymai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendė:

panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1658-827/2010 dalį, kurioje atmestas ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinio reikalavimas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo ir įpareigoti atsakovą V. A. savo lėšomis iki 2011m. birželio 27d. nugriauti savavališkai pastatytą medžio karkaso statinį, esantį (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę.

Nurodyti, kad jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas nebus įvykdytas, savavališkai pastatyto statinio nugriovimo veiksmus leidžiama atlikti ieškovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, jos nustatyta tvarka, tačiau atsakovo lėšomis. Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsako V. A. 21,30Lt valstybei procesinių dokumentų siuntimo išlaidu pirmoje teismo instancijoje ir 8,40Lt apeliacinėje tesimo instancijoje.

Kolegijos pirmininkas Algirdas AuruškevičiusTeisėjai Tatjana ŽukauskienėPetras Jaržemskis