- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-09
- Bylos Nr.
- TS-34-506/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lilija Tarčevskaja
- Nuteistasis
- M. S.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. S. (toliau ir – pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019-04-10 nutarimo Nr. 59-56 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. S. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-12-22 nuosprendžiu pripažintas kaltu už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 180 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, 135 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, nubaustas galutine subendrinta laisvės atėmimo bausme septyneriems metams.
M. S. bausmės pradžia 2013-06-23, bausmės pabaiga 2020-06-23, 1/2 laisvės atėmimo bausmės dalį faktiškai atliko 2016-12-23. Neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis 2019-04-04 buvo vieneri metai 2 mėnesiai 19 dienų.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau ir – komisija) 2019-04-10 priėmė nutarimą Nr. 59-56 netaikyti M. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nurodydama, kad atsižvelgia į nuteistojo vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nedaromą pažangą mažinant šią riziką, ankstesnius teistumus, pažeistas lygtinio paleidimo sąlygas, kaltės nepripažinimą teisme, nusikaltimų sunkėjimą, mąstymą ir elgesį; komisija padarė išvadą, jog nėra pagrindo teigti, kad M. S. laikysis įstatymų ir nenusikals, jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Komisija pasiūlė rekomendacijas – iki pakartotinio svarstymo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos konsultuotis su įstaigos psichologu, dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose, bei nustatė pakartotinio svarstymo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datą 2019 metų rugsėjį.
Šalies argumentai
M. S. pateikė skundą dėl komisijos nutarimo, nurodydamas, kad su nutarimu nesutinka, nes jau atliko 1/2 dalį bausmės, tam tikrą laikotarpį pataisos namuose dirbo tvarkiniu, savanoriškai moka pagal vykdomuosius dokumentus antstoliams, sutinka su intensyvia priežiūra. Yra kreipęsis dėl darbo jam suteikimo, tačiau darbas nebuvo suteiktas. Turi sveikatos problemų, vaikystėje patyrė galvos traumą, jam diagnozuota, šizofrenija, gydėsi ir tebesigydo. Turi 4 galiojančias nuobaudas. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje 2019-01-25 jam buvo paskirta neteisinga nuobauda, todėl nuo 2019-02-18 badavo, badavimo akciją baigė 2019-03-21.
Prokuroras atsiliepimo į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Šio straipsnio 2 dalies 2 punkte, be kita ko, nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų jiems atlikus pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau pažymėtina, kad privalomos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas yra tik formalus pagrindas svarstyti tokio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nes šio termino suėjimas pats savaime nėra įpareigojantis priimti nuteistajam palankų sprendimą dėl lygtinio paleidimo.
Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika, atlikta pagal OASys metodiką bei kitos aplinkybės (BVK 164 straipsnio 2 dalis).
Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus įgyvendinta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.
Teismas, susipažinęs su komisijos nutarimu, nuteistojo asmens byla bei jo skundu, konstatuoja, kad skundžiamas komisijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, komisija tinkamai įvertino visas aplinkybes bei jų pagrindu priėmė teisingą ir motyvuotą sprendimą, nepažeisdama įstatymų reikalavimų ir nuostatų.
M. S. nuteistas nuosprendžiu septynerių metų laisvės atėmimo bausme, 1/2 dalį paskirtos bausmės atliko 2016-12-23, tad jo prašymas paduotas pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytus terminus. Tačiau teismas konstatuoja, kad nuteistasis neatitinka vienos iš BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų lygtinio paleidimo sąlygų, nes jo nusikalstamo elgesio rizika tebėra vidutinė ir nėra stebima pažanga mažinant šią riziką.
Nuteistasis lygtinio paleidimo komisijai pristatomas trečią kartą, sutinkant su intensyvia priežiūra. Abiem ankstesniais nutarimais komisija taip pat sprendė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teikdama įvairias rekomendacijas iki pakartotinio svarstymo. Pažymėtina, kad M. S. komisijos rekomendacijas įvykdė – atliko vieną kartą gerbūvio darbus pataisos namuose, baigė programą Agresijos ir autoagresijos valdymas, konsultavosi su įstaigos psichologu. Tačiau per laikotarpį nuo paskutinio vertinimo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išliko nepakitusi. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, M. S. 7 kartus pažeidė režimo reikalavimus, 7 kartus baustas, šiuo metu turi 4 galiojančias nuobaudas, neskatintas. Nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką tebėra vidutinė – 80 balų, iš kurių statiniai veiksniai sudaro 25 balus, o dinaminiai veiksniai – 55 balus, pastaruosius yra galimybė mažinti, tačiau laikotarpiu po ankstesnio vertinimo nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išliko nepakitusi, kas neleidžia daryti išvados, jog M. S. padarė pažangą mažindamas šią riziką. Ši aplinkybė suponuoja išvadą, kad nuteistasis neatitinka net formalių BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindų.
Teismas atkreipia dėmesį, kad ir atitinkantį formalius įstatyme nustatytus kriterijus nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga, ir pabrėžia, kad sprendžiant lyginio paleidimo klausimą turi būti įvertinamas visas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu. Tam, jog nuteistasis būtų lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, jis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumo laipsnis, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl bus įgyvendinta BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis. Kiekvienu atveju turi būti įvertintos visos nuteistojo asmenybę ir jo elgesį apibūdinančios aplinkybės.
M. S. yra vidurinio išsilavinimo, atlikdamas ankstesnę laisvės atėmimo bausmę baigė 11 ir 12 klases, atlikdamas pastaruoju nuosprendžiu skirtą bausmę pataisos namuose įgijo avalynės gamintojo bei elektros įrenginių remontininko specialybes. Nuteistasis turi neįgalumą, vaikystėje patyrė galvos traumą, jam nustatytas 55 procentų darbingumas, jis savarankiškai, be gydytojų rekomendacijų nutraukė medikamentinį gydymą. Pats teigia, jog oficialiai dirbo tik apie 1 mėnesį lentpjūvėje ir buvo atleistas. Pataisos namuose yra dirbęs tvarkiniu, šiuo metu nebedirba. Kreipėsi dėl darbo, tačiau įdarbintas nebuvo. Kaip teigia nuteistasis, išėjęs iš įkalinimo įstaigos dirbtų miškininkystėje, brolis surado jam darbo vietą, tačiau asmens byloje oficialaus šios informacijos patvirtinimo nėra. Prieš įkalinimą nuteistasis nuolat gyveno su tėvais, lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra metu planuoja gyventi pas juos (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, yra gauta pažyma su teigiamu atsakymu dėl apgyvendinimo ir intensyvios priežiūros taikymo. Socialinius ryšius palaiko su tėvu, motina, broliu, su artimaisiais bendrauja telefonu, kartais lankomas pasimatymuose.
Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad M. S. įkalinimo metu dažniausiai būna vienas, pats teigia, jog vengia užmegzti ir palaikyti kontaktą. Savimi yra patenkintas, į pateikiamus klausimus apie savęs vertinimą, savo asmenybės bruožus, būdingą temperamentą ar charakterio savybes apsiriboja teiginiu, kad jis yra sąžiningas, įvardija, kad nėra jokių savybių, kurias norėtų keisti. Nuteistojo asmeniniai įgūdžiai, atsižvelgiant į jo psichinę sveikatą, yra gana adekvatūs, pokalbių metu nuteistasis nedemonstruoja agresijos, tačiau įvardina buvusius atvejus, kuomet prarasdavo savitvardą, smarkiai susinervindavo ir elgdavosi agresyviai. Be kitų nusikaltimų, šiuo metu atlieka bausmę ir už buvusios sugyventinės sunkų kūno sužalojimą. Bausmės atlikimo metu pasitaiko atvejų, kai sunku susivaldyti, nuteistajam 4 kartus buvo skirtos nuobaudos dėl fizinio smurto, tačiau šiuo metu ramus, susitelkęs į save, teigia, kad esant kylančiai emocinei įtampai, nesutarimams, yra linkęs pasišalinti iš destruktyvios, neigiamai jį įtakojančios aplinkos. Pastarąją aplinkybę teismas vertina teigiamai, tačiau atkreipia dėmesį, kad socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog nuteistasis neturi gebėjimų atpažinti dominuojančias esamas problemas, linkęs jas racionalizuoti, negeba atskirti bei įsisavinti probleminių sričių, kurios įtakojo nusikalstamą elgesį, teigia, kad jokių problemų neturi ir negeba numatyti, kad kokios nors problemos galėtų iškilti ateityje, turi menkus savo problemų sprendimo įgūdžius, sunkiai suvokia savo problemų ištakas, stokoja įžvalgų problemų atpažinime bei jų sprendimuose, sunkiai suvokia savo veiksmų eigos pasekmes. Kalbant apie ateities tikslus pastebimos suvokimo problemos, nuteistasis yra nusimatęs tik abstrakčius tikslus „normaliai gyventi“, „sukurti šeimą“, tačiau stokoja konkrečių, įgyvendinamų tikslų plano.
Nuteistojo asmenybę atspindi ne tik jo elgesys pataisos įstaigoje, bet ir jo padarytų nusikaltimų pobūdis, jų pavojingumo laipsnis ir kitos aplinkybės. M. S. anksčiau buvo teistas 5 kartus (plėšimai, chuliganizmas, vagystė bei neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas), pirmą kartą nuteistas 20 metų amžiaus, vienam iš nusikaltimų (plėšimui) būdingas modelis. Šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už trijų smurtinių nusikaltimų, vienas iš kurių priskiriamas prie sunkių (sunkus sveikatos sutrikdymas), padarymą. Nuteistajam vieną kartą buvo taikytas lygtinis paleidimas, kurio sąlygas jis pažeidė. Teismas daro išvadą, kad M. S. nepaisė jam teismo parodyto pasitikėjimo, iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, savo elgesio nepakeitė, būdamas laisvėje darė naujus nusikaltimus, paskutinis padarytas nusikaltimas buvo sunkus, sukėlęs rimtas pasekmes – sunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą, šią veiką padarė neišnykus ankstesniam teistumui, praėjus mažiau nei mėnesiui po paleidimo iš pataisos namų. Dar kartą teismas pažymi, kad nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje bausmės atlikimo metu taip pat nėra ženkliai pakitęs į teigiamą pusę, nes M. S. 7 kartus pažeidė režimo reikalavimus, 7 kartus baustas nuobaudomis, iš kurių 4 skirtos už fizinio smurto vartojimą, yra tebegaliojančios.
Svarstant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbus paties nuteistojo požiūris į nusikalstamą veiką, už kurios padarymą jis yra nubaustas. M. S. bylos nagrinėjimo metu kaltės nepripažino, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę kaltę jau pripažįsta, tačiau toks prisipažinimas, kai bandoma dalį kaltės perkelti susiklosčiusioms aplinkybėms, laikytinas formaliu. Socialinio tyrimo išvadoje įvardinti nuteistojo sunkumai atpažįstant ir sprendžiant problemas leidžia teismui abejoti nuteistojo nuoširdumu tiek vertinant savo poelgius, tiek ir jo pasiryžimu išėjus į laisvę nedaryti naujų nusikalstamų veikų.
Teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju pritartina komisijos išvadai, kad nuteistojo M. S. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo ir teisingumo principo įgyvendinimo, todėl konstatuoja, kad Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019-04-10 nutarimas Nr. 59-56 netaikyti nuteistajam M. S. lygtinio paleidimo yra pagrįstas, motyvuotas ir teisėtas, jo naikinti nėra pagrindo, ir nuteistojo M. S. skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu, teismas
nutaria:
atmesti nuteistojo M. S. skundą.
Palikti nepakeistą Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019-04-10 nutarimą Nr. 59-56 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam M. S..
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.