Kauno apygardos teismo nutartis

2015-11-06 · Byla Nr. ATP-1058-594/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-06
Bylos Nr.
ATP-1058-594/2015
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Albinas Antanaitis
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-1058-594/2015Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-06118-2015-6Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.;79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. Z. (toliau – V. Z.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutarimo V. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutarimu V. Z. pripažintas kaltu už tai, kad jis 2015 m. liepos 30 d., apie 13.00 val., Kaune, Baltų pr. prie namo Nr. 7, vairuodamas transporto priemonę VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu ir važiuodamas atbulas kliudė stovinčią transporto priemonę bei ją apgadino. Eismo įvykio metu apgadintas stovėjęs automobilis. Įvykus eismo įvykiui, vairuotojas, nesant nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje, apie įvykį nepranešė policijai ir iš įvykio vietos pasišalino. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK )127 str. 2 d., 130 str. 1 d..

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu V. Z. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutarimą ir sušvelninti jam paskirtą nuobaudą, neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Apelianto teigimu, teisė vairuoti transporto priemones jam labai reikalinga, kadangi jis ir jo sutuoktinė yra pensinio amžiaus, jie abu turi sveikatos problemų, dėl kurių jų judėjimo galimybės yra ribotos. Be to, V. Z. turi sodą, kuriame praleidžia nemažai laiko, tačiau nuvykti į jį viešuoju transportu yra labai sudėtinga, kas suponuoja išvadą, kad praradęs teisę vairuoti transporto priemones, jis su sutuoktine praras ir galimybę lankytis savo mėgstamoje poilsio vietoje – sode.

Skundu pabrėžiama, kad V. Z. per 40 metų kol turi teisę vairuoti transporto priemones, administracine tvarka baustas nebuvo, nėra linkęs pažeidinėti nustatytą tvarką, visuomet stengiasi vairuoti atidžiai ir atsakingai. Akcentuojama ir tai, kad apeliantas iš karto po įvykio iš įvykio vietos nepasišalino, laukė grįžtančio apgadinto automobilio savininko, tačiau pastebėjęs, jog minėtam automobiliui jokia žala nepadaryta, nutarė daugiau nukentėjusiojo nebelaukti. Tai, apelianto vertinimu, rodo, jog tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos jis neturėjo, juo labiau, įvertinus ir tai, kad jis pats matė, kaip analizuojamą įvykį nufotografavo pašalinis asmuo.

Atsiliepimas

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba pateikė atsiliepimą į V. Z. apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. Z. apeliacinio skundo netenkinti.

V. Z. apeliacinis skundas netenkinamas.

Pagal ATPK 302¹¹ str. 1 d. nuostatas, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo turinio matyti, jog Kauno apylinkės teismas, pripažindamas V. Z. kaltu pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nutarime aiškiai ir nuosekliai išdėstydamas, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Tokiu būdu, remdamasis nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, apylinkės teismas padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, kuriomis abejoti aukštesnysis teismas neturi teisinio pagrindo. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir V. Z. apeliacinio skundo argumentai dėl jo tyčios nebuvimo jam inkriminuojamo teisės pažeidimo, įtvirtinto ATPK 130 str. 1 d., padaryme.

Analizuojant V. Z. apeliacinio skundo argumentus, visų pirma pažymėtina, kad pagal Kelių eismo taisykles, įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui ir pažymėti eismo įvykio vietą Kelių eismo taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka; pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus. Tais atvejais, jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą (Kelių eismo taisyklių 231.1, 231.2, 232 punktai).

Pagal ATPK 130 str. 1 d., administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Teismų praktikoje, analizuojant komentuojamo teisės pažeidimo subjektyviųjų požymių visumą, laikomasi pozicijos, jog kaltininko kaltė dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014 ir kt.).

Vertinant analizuojamoje administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, matyti, kad pats V. Z. nei savo 2015 m. rugpjūčio 15 d. paaiškinime (b. l. 7), nei apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, savo kaltės sukėlus tiriamą eismo įvykį jis iš esmės neneigė. Jo teigimu, jis važiavo į priekį ir savo automobilio galine dalimi kliudė kito automobilio priekinę dalį. Išlipo, apžiūrėjo kitą automobilį, tačiau pamatęs, kad apgadinimų ant minėto automobilio nėra, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Papildomai teisės pažeidėjas pažymėjo, kad Kelių eismo taisykles jis žino. Šiai įvykių sekai neprieštarauja ir apelianto sutuoktinės, įvykio metu buvusios kartu su V. Z., 2015 m. rugpjūčio 15 d. paaiškinime išdėstytos aplinkybės (b. l. 6), jas atitinka ir betarpiškai analizuojamą eismo įvykį mačiusio ir jį nufotografavusio P. L. 2015 m. rugpjūčio 11 d. paaiškinime aprašyta analizuojamo eismo įvykio eiga ir V. Z. veiksmai po jo automobilio susidūrimo su kitu automobiliu.

Šių duomenų kontekste analizuojant V. Z. apeliaciniame skunde pateiktą versiją, jog jo veiksmuose nagrinėjamu atveju nebuvo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, pažymėtina, jog teismų praktikoje, sprendžiant kaltininko kaltės turinį ATPK 130 str. 1 d. įtvirtinto teisės pažeidimo padaryme, laikomasi pozicijos, jog tokiu atveju, kai eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates ar bendrauja su nukentėjusiuoju, tokie duomenys paprastai rodo, kad iš eismo įvykio vietos asmuo pasišalino ne siekdamas atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11/2012, 2AT-8/2013 ir kt.). Tačiau nagrinėjamu atveju duomenų apie tokių aplinkybių buvimą, nenustatyta. Pats V. Z. betarpiškai patvirtino, jog kontaktą su kitu automobiliu jis jautė, dėl ko kartu su sutuoktine išlipo įvertinti padarytos žalos, tačiau dar kartą apžiūrėjęs nukentėjusiojo automobilį, nustatė, jog pažeidimai jam nepadaryti ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Nors apeliaciniame skunde V. Z. nurodo, kad būtent šios aplinkybės atskleidžia tyčios nebuvimą jo veiksmuose, tačiau aukštesnysis teismas su tokia kaltininko pozicija sutikti negali. Vien tik dėl eismo įvykio kalto asmens savo neteisėtais veiksmais padarytos/nepadarytos žalos kitam automobiliui įvertinimas, t. y. aplinkybė, jog, jo suvokimu, žala nebuvo padaryta, aukštesniojo teismo įsitikinimu, negali būti pagrindu tokius jo veiksmus pripažinti teisėtais ATPK 130 str. 1 d. prasme.

Konstatuojant šią išvadą, atkreiptinas apelianto dėmesys ir į tai, kad, sutinkamai su 2015 m. liepos 30 d. eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotais duomenimis, į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, automobiliui Honda CR-V, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo nustatyti atitinkamo pobūdžio apgadinimai – nubraukti dažai priekinio bamperio kairėje pusėje (b. l. 4), kurie, įvertinus nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje pateiktas aptariamo automobilio fotonuotraukas, yra matomi ir vizualiai (b. l. 12). Tuo tarpu pagal 2015 m. rugpjūčio 15 d. transporto priemonės – automobilio VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros aktą, transporto priemonė buvo apgadinta eismo įvykyje, o apgadinimų aukštis ir pobūdis atitinka automobiliui Honda CR-V, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nustatytų apgadinimų pobūdį ir aukštį (b. l. 13), kas suponuoja išvadą, kad nagrinėjamu atveju vizualiai buvo matomi ne tik Honda CR-V automobilio, bet ir pačiam apeliantui priklausančios transporto priemonės, apgadinimai, kuriuos V. Z. galėjo ir turėjo pastebėti iš karto po eismo įvykio jam išlipus iš savo automobilio. Pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis nepaliko ir jokių kontaktų apgadinto automobilio valdytojui. Tokiu būdu, įvertinus šias aplinkybes kompleksiškai kitų administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumoje, abejonių tuo, jog nagrinėjamu atveju V. Z. veikė tiesiogine tyčia, aukštesniajam teismui nekyla. Juo labiau įvertinus ir tai, kad pats apeliantas, apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, patvirtino, jog Kelių eismo taisyklės ir jomis vairuotojams keliami reikalavimai jam yra žinomi, kas suponuoja išvadą, jog jam buvo žinoma ir jo, kaip vairuotojo, dalyvavusio eismo įvykyje, pareiga apie įvykį pranešti policijos pareigūnams, jei įvykio vietoje nėra nukentėjusio automobilio valdytojo.

Analizuojant apygardos teismui pateikto apeliacinio skundo turinį matyti, kad jame keliamas ir V. Z. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašant jo atžvilgiu neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Vertinant šio prašymo pagrįstumą, visų pirma pažymėtina, kad bendrosios administracinių nuobaudų už padarytus administracinius teisės pažeidimus skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ATPK 30 str., remiantis kuriuo, nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Teismų praktikoje nuolat pateikiami išaiškinimai, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Atkreiptinas dėmesys, kad ATPK 130 str. 1 d. gali būti taikoma labai skirtingose situacijose. Pagal šią dalį administracinė atsakomybė gali būti taikoma tiek tais atvejais, kai vairuotojas iš įvykio vietos įžūliai pasišalina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejais, kai žala yra nežymi, o vairuotojas sąžiningai klysta vertindamas įvykio aplinkybes. Taigi parenkant nuobaudų rūšį ir dydį už ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą būtina vertintini visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus. Teisinga, proporcinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz. kasacinės nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-70-2014 ir kt.).

Šių duomenų plotmėje vertinant pirmosios instancijos teismo nuobaudos skyrimo V. Z. motyvus matyti, kad apylinkės teismas atsižvelgė padarytų administracinių teisės pažeidimų pavojingumą, įvertino tai, kad teisės pažeidėjas, nors praeityje ir buvo baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, jog jis yra sulaukęs 65 metų amžiaus (ATPK 31 str. 1 d. 10 p.), įvertino ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, padarytos žalos dydį, pažeidėjo asmenybę, į tai, jog V. Z. nedirba, yra pensininkas, dėl ko, jo atžvilgiu pritaikius ATPK 30¹ str. nuostatas, skyrė švelnesnę ATPK 130 str. 1 d. įtvirtintą nuobaudą, t. y. trumpesnį nei numatyta ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje, teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą, palikdamas minimalias tiek ATPK 127 str. 2 d., tiek 130 str. 1 d. sankcijose įtvirtintas pinigines baudas, kam, įvertinus nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, V. Z. inkriminuotų teisės pažeidimų įvykdymo aplinkybes bei jo asmenybę, pritaria ir aukštesnysis teismas. Byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių, kurioms esant apelianto atžvilgiu paskirta administracinė nuobauda galėtų būti švelninama dar labiau. Juo labiau įvertinus tai, kad apeliaciniame skunde V. Z. nepateikė jokių naujų objektyvių duomenų, reikšmingų administracinės nuobaudos skyrimui, kurie nebuvo žinomi pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą nutarimą.

Tuo tarpu V. Z. dėstomos aplinkybės, susijusios su jo ir jo sutuoktinės mėgstama veikla sode, kuria, apelianto teigimu, jie nebegalės užsiimti jo atžvilgiu pritaikius teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, priešingai nei tai suvokia apeliantas, nelaikytina išimtine, ypatingai švelninančia jo atsakomybę bei suponuojančia dar mažesnės administracinės nuobaudos skyrimą, aplinkybe. Šiuo aspektu atmetant administracinėn atsakomybėn patraukto V. Z. apeliacinį skundą, vis tik pažymėtina, administracine nuobauda yra siekiama nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusius asmenis, auklėti juos, kad laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat sulaikyti tiek patį teisės pažeidėją, tiek ir kitus asmenis nuo naujų teisės pažeidimų padarymo, todėl neigiami teisės pažeidėjo gyvenime atsiradę padariniai nelaikytini pagrindu jam paskirtos administracinės nuobaudos švelninimui.

Nors apeliaciniu skundu V. Z. prašo išdėstyti jam paskirtos baudos mokėjimą dalimis, tačiau šis apelianto prašymas nėra apeliacijos dalyku. Sutinkamai su ATPK 313 str. 3 d. nuostatomis, atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Esant šiems duomenims, akivaizdu, kad paskirtos baudos išdėstymo klausimai priskiriami išimtinai organo (šiuo atveju teismo), nagrinėjusio administracinio teisės pažeidimo bylą diskrecijai, kas suponuoja išvada, kad komentuojamas V. Z. prašymas nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismo kompetencijai nepriklauso. Sutinkamai su ATPK 313 str. 3 d., 306 str. baudos mokėjimo išdėstymo klausimas sprendžiamas Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Kadangi administracinė nuobauda V. Z. individualizuota tinkamai, paskirta nepažeidžiant ATPK 30 str. reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam pažeidimui ir atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus, o jo kaltė padarius jam inkriminuotą teisės pažeidimą, įtvirtintą ATPK 130 str. 1 d., įrodyta visiškai, keisti apylinkės teismo nutarimą pagrindo nėra - Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

V. Z. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Albinas Antanaitis