- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-11
- Bylos Nr.
- 1A-695-114-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-23-1-01163-2011-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algimantas Smolskas (pirm.), Rimas Švirinas, Viktoras Preikšas
- Kaltinamasis
- E. T.
- Nukentėjusysis
- V. M.
- Advokatai
- Angelė Fominienė, Vaclovas Kaminskis
Pranešėjas Algimantas Smolskas (Proceso Nr. 1-23-1-01163-2011-2)
2013 m. spalio 11 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algimanto Smolsko, teisėjų Rimo Švirino, Viktoro Preikšo, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Patalavičienei, išteisintajam E. T., jo gynėjai advokatei Angelei Fominienei, nukentėjusiajam V. M., jo atstovui advokatui Vaclovui Kaminskiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės ir nukentėjusiojo V. M. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. nuosprendžio, kuriuo E. T. išteisintas pagal BK 138 str. 1 d., 284 str. 1 d. neįrodžius, kad jis dalyvavo darant šias nusikalstamas veikas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. T. buvo kaltinamas pagal BK 138 str. 1 d. tuo, kad 2011-08-07, apie 20.00 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) namo, tarpusavio konflikto metu, V. M. pievoje suklupus, tyčia spyrė mažiausiai vieną kartą nukentėjusiajam į veido sritį ir sugriebęs nukentėjusiojo V. M. galvą ne mažiau dviejų kartų trenkė ją į savo kojas, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam V. M. apatinio žandikaulio lūžimą kairės pusės 5-6 dantų srityse, dešinėje kaklelio srityje, poodines kraujosruvas dešinės akies apatinio voko srityje, kas dėl apatinio žandikaulio lūžimo kairės pusės 5-6 dantų srityse, dešinėje kaklelio srityje sukėlė nukentėjusiajam V. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Be to, jis buvo kaltinamas pagal BK 284 str. 1 d. tuo, kad 2011-08-07, apie 20.00 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) namo, tarpusavio konflikto metu, V. M. suklupus pievoje, prieš jį panaudojo fizinį smurtą - tyčia spyrė mažiausiai vieną kartą nukentėjusiajam į veido sritį ir sugriebęs nukentėjusiojo galvą ne mažiau dviejų kartų trenkė ją į savo kojas, taip padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą ir tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu prokurorė prašo E. T. nuteisti pagal BK 284 str. 1 d. ir BK 138 str. 1 d. paskiriant jam skunde nurodytas bausmes ir subendrintą bausmę, taip pat pilnai tenkinti pareikštus Teritorinės ligonių kasos bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ieškinius, o V. M. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, sumoje 10 000 Lt atlyginimo, tenkinti iš dalies. Skunde prokurorė nurodo, kad teismas nustatė, jog fizinio smurto naudojimas V. M. atžvilgiu buvo, o tarp smurtavusių prieš jį buvo ir E. T.. Be to, nepaneigti įrodymai, kad E. T., kuomet V. M. bėgo iš muštynių vietos kieme, jį vijosi, o pavijęs toliau tęsė smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį. Prokurorė teigia, kad E. T. buvo kaltinamas ne tik pagal BK 138 str. 1 d., bet ir pagal BK 284 str. 1 d., o įrodymų analizė duoda pagrindo teigti, kad E. T. naudojo fizinį smurtą prie nukentėjusįjį viešoje vietoje - namo, adresu (duomenys neskelbtini), kieme, ir viešoji rimtis buvo pažeista, nes kaip nustatyta, šio namo kiemas buvo gerai matomas nuo pagrindines gatvės, o apie tai, kad prieš V. M. E. T. naudojo fizinį smurtą patvirtino nukentėjusysis V. M., liudytojai: V. A., M. A., iš dalies ir pats N. T.. Todėl, teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai E. T. išteisino dėl nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d. Kaip matyti iš įrodymų vertinimo, teismas ir neneigia, kad E. T. prieš V. M. naudojo fizinį smurtą ir akivaizdu, kad jis naudotas viešoje vietoje. Skunde teigiama, kad teismas nesiaiškino nesutapimo tarp nukentėjusiojo parodymų ir specialisto išvados dėl nukentėjusiojo žandikaulio sužalojimo aplinkybių. Be to, teismas neteisingai vertino V. A., M. A., V. N. parodymus, o tai, kad į kaltinamąjį buvo mesta plyta, paneigia pastarojo motinos A. T. parodymai ir specialisto išvada. Prokurorė nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi D. D. ir P. D. parodymais, nes juos paneigia liudytojos A. T. parodymai, taip pat nepagrįstai remtasi ir liudytojo A. B. parodymais, nes jis tiesiogiai įvykio nematė, o informaciją apie tai jam suteikė A. T.. Skunde nurodoma, kad skiriant bausmę reikia atsižvelgti į tai, kad E. T. dirba, neteistas, administracine tvarka baustas vieną kartą, jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Apeliaciniu skundu nukentėjusysis V. M. prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti naują, kuriuo E. T. nuteisti pagal BK 138 str. 1 d., 284 str. 1 d., paskiriant jam šių straipsnių sankcijose numatytą bausmę, bei pareikštą 10 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti tenkinti visiškai. Skunde jis teigia, kad teismas išskirtinai rėmėsi tik paties E. T. ir liudytojų – jo giminių bei jam artimų asmenų parodymais, o neteisingai vertino nuoseklius nukentėjusiojo ir kitų liudytojų parodymus. Nukentėjusysis nurodė, kad E. T. jam suklupusiam tyčia koja spyrė į veidą dėl ko jam buvo sulaužytas žandikaulis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą išteisintasis E. T. prašo prokurorės ir nukentėjusiojo apeliacinius skundus atmesti.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė, nukentėjusysis ir jo atstovas advokatas prašė apeliacinius skundus tenkinti, o išteisintasis ir jo gynėjas prašė skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Prokurorės ir nukentėjusiojo apeliaciniai skundai atmetami.
Tiek prokurorės, tiek nukentėjusiojo V. M. apeliaciniuose skunduose teigiama, kad E. T. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 138 str. 1 d. ir 284 str. 1 d. išteisintas nepagrįstai, kadangi nepagrįstai rėmėsi paties E. T. ir dalies liudytojų parodymais, dėl ko padarė neteisingas išvadas, kurios nulėmė neteisingo nuosprendžio priėmimą. Tačiau sutikti su tokiais apeliacinių skundų motyvais negalima, kadangi iš šioje byloje surinktų įrodymų negalima daryti kategoriškos išvados, kad būtent E. T. sulaužė nukentėjusiajam žandikaulį, tuo sukeldamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą bei tokiais veiksmais pažeidė viešąją tvarką.
Nukentėjusysis V. M. teisme nurodė, kad bėgdamas pro šulinį, suklupo ant kelieno, pajuto smūgį į veido dešinę pusę, į žandikaulius. Tuo tarpu teisme apklausta teismo medicinos ekspertė Z. M. paaiškino, kad nukentėjusiojo žandikaulis galėjo būti sulaužytas suduodant kumščiu ar spiriant koja vieno poveikio pasėkoje, spiriant į kairę veido pusę. Todėl apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, kad žandikaulis nukentėjusiajam lūžo ne šio nukentėjusiojo nurodyto smūgio metu. Iš liudytojo A. M., A. T., V. N., V. A., N. T., M. A. parodymų nustatyta, kad vėlesnio konflikto (grumtynių) metu V. M. buvo smūgiuota ir rankomis ir kojomis į galvos sritį, todėl nukentėjusiajam žandikaulis galėjo būti sulaužytas būtent šių grumtynių metu, ką patvirtino ir teismo medicinos specialisto išvada. Tuo tarpu E. T. buvo kaltinamas tyčia spyręs mažiausiai vieną kartą pievoje suklupusiam V. M. į veido sritį ir sugriebęs nukentėjusiojo galvą ne mažiau dviejų kartų trenkęs ją į savo kojas, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam apatinio žandikaulio lūžimą kairės pusės 5-6 dantų srityse, dešinėje kaklelio srityje, poodines kraujosruvas dešinės akies apatinio voko srityje.
Nors liudytoja V. A. parodė, kad V. M. bėgant suklupus pievoje žemyn veidu, jam iš kairės pusės pribėgo E. T. ir spyrė į veidą, tačiau ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. A. parodė, kad pribėgęs E. T. spyrė vieną smūgį V. M., bet į kurią tiksliai kūno vietą įspyrė, ji nematė. Todėl apylinkės teismas pagrįstai vertino šios liudytojos parodymus kaip nenuoseklius, juo labiau, kad ji taip pat yra nukentėjusiojo sugyventinė ir bylos baigtimi suinteresuotas asmuo. Analogiškai vertinti ir liudytojo M. A. parodymai, kadangi jis teisme nurodė, jog pamatė ant žolės gulintį V. M., kuriam E. T. spyrė į veido dešinę pusę. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas parodė, kad matė, jog ant pievutės guli V. M., šalia kurio lakstė E. T., tačiau ar nuo jo suduotų smūgių V. M. nukrito, pasakyti negali, nes nematė. Be to, šio liudytojo parodymus iš dalies paneigia liudytojos V. N. parodymai. Liudytojai A. T. ir N. T. patvirtino, kad V. M. suklupo pievelėje, tačiau skirtingai negu nukentėjusysis, tvirtino, kad suklupęs jis greitai atsistojo ir metė plytą į E. T.. Būtent pastarąją aplinkybę iš dalies patvirtino teismo medicinos specialisto išvada, kad E. T. konstatuotas odos nubrozdinimas nugaroje. Taip pat šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas R. M., kuris įvykio vakarą matė ant E. T. nugaros sužalojimo žymę. Tai, kad V. M. vijosi E. T. ir A. M., patvirtino tiek pats liudytojas A. M., tiek liudytojai D. D., P. D., kurių parodymais pagrindo abejoti nėra. Be to, į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas A. B. patvirtino, jog įvykio vietoje buvo rasti trys asmenys, dalyvavę muštynėse: A. M., V. M. ir M. A..
Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad bylos duomenis nenustatyta, jog kaltinime nurodytomis aplinkybėmis būtent E. T. sukėlė V. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Todėl E. T. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 138 str. 1 d. išteisintas pagrįstai.
E. T. buvo kaltinamas ir tuo, kad nustatytomis aplinkybėmis, tarpusavio konflikto metu, V. M. suklupus pievoje, prieš jį panaudojo fizinį smurtą, taip padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą ir tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. pažeidė viešąją tvarką. Tačiau aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu nustačius, kad V. M. suklupus pievoje E. T. prieš jį fizinio smurto nenaudojo ir nesukėlė nukentėjusiajam nesunkaus sveikatos sutrikdymo, todėl negalima daryti išvados, kad E. T. tokiais veiksmais pažeidė viešąją tvarką, t. y., kad įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Įvertinus tai daroma išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas E. T. pagrįstai išteisino ir pagal BK 284 str. 1 d. padaręs išvadą, kad bylos duomenis nenustatyta, jog E. T. padarė viešosios tvarkos pažeidimą. Tuo pagrindu prokurorės ir nukentėjusiojo skundų motyvai, kad E. T. nepagrįstai išteisintas dėl nukentėjusiajam V. M. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir viešosios tvarkos pažeidimo ir tai, kad apylinkės teismas neteisingai vertino kai kurių liudytojų parodymus, yra atmetami kaip nepagrįsi. Kadangi apylinkės teismas tinkamai įvertino bylos duomenis ir padarė teisingas išvadas, todėl prokurorės skundo argumentas, kad teismas nesiaiškino nesutapimo tarp nukentėjusiojo parodymų ir specialisto išvados dėl nukentėjusiojo žandikaulio sužalojimo aplinkybių, yra atmetamas. Konstatavus, kad E. T. išteisintas pagrįstai, daroma išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu teisingai išspręsti ir civilinių ieškinių klausimai, tame tarpe ir nukentėjusiojo V. M. civilinio ieškinio klausimas. Todėl prokurorės ir nukentėjusiojo skunduose nurodyti prašymai dėl civilinių ieškinių priteisimo taip pat atmetami.
Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį ir priimti naują, kuriuo E. T. nuteisti pagal BK 138 str. 1 d., 284 str. 1 d., kaip to prašoma prokurorės ir nukentėjusiojo apeliaciniais skundais, pagrindo nėra.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
prokurorės ir nukentėjusiojo V. M. apeliacinius skundus atmesti.