- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-25
- Bylos Nr.
- II-83-1046/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00053-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- B. B.
- Institucija
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Donatas Lapinskas
dalyvaujant administracine tvarka nubaustai B. B., jos atstovui advokato padėjėjui Donatui Lapinskui,
institucijos, priėmusios nutarimą – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos – atstovui A. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos B. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucijos) vyriausiosios specialistės N. G. 2022 m. kovo 9 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1106-2022 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Skundžiamu nutarimu B. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 247 straipsnio 37 dalį buvo nubausta įspėjimu už tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė 200 m³ betono atliekų įmonei MB „(duomenys neskelbtini)“, be to, patikrinus duomenis Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (toliau – GPAIS), nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra registravusi atliekų susidarymo vietos, nėra suvesta atliekų susidarymo apskaita. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė B. B. neužtikrindama, kad įmonės veikloje susidarančios atliekos būtų registruotos atliekų susidarymo žurnale GPAIS sistemoje, nusižengė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. D1-637 „Statybinių atliekų apskaita ir tvarkymas statybvietėje“ 6 punkto reikalavimams. Įmonė nevykdydama veiklos metu susidarančių atliekų apskaitos pažeidė ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. D1-367 „Dėl atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių patvirtinimo“ II skyriaus 6 punktą, 6.6 punktą ir 14 punktą.
2022 m. balandžio 7 d. Panevėžio apylinkės teisme gautas B. B. skundas, kuriuo ji prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde pažymima, kad nutarime nurodoma, jog B. B. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-637 6 punktą ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-367 6, 6.6, 14 punktus, nors šie įsakymai tokių punktų neturi. Institucijos nurodyti reikalavimai, kuriuos neva B. B. pažeidė, yra nustatyti ne minėtuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymuose, o taisyklėse, kurios patvirtintos šiais įsakymais, t. y. Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklėse bei Statybinių atliekų tvarkymo taisyklėse. Nutarime taip pat nurodoma, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas 2022 m. sausio 1 d., 00.00 val., nors B. B. (jai priklausanti įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“) tuo metu neatliko jokių veiksmų, kurių pagrindu galėtų atsirasti pareiga vykdyti atliekų susidarymo ar tvarkymo apskaitą. Tokiu būdu nutarimo netikslumai apsunkina B. B. galimybes tinkamai realizuoti savo teises į gynybą. Be to, atkreipia dėmesį, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra statybos dalyvis. Pažymi, kad Patikrinimo akte klaidingai teigiama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ „.. atsakingas asmuo pateikė paaiškinimus, kad griovimo darbai ir paviršiaus stumdymo darbus atliko jų įmonė.“. Šie teiginiai neatitinka tikrovės. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. vasario 11 d. el. laiške nurodė, kad vykdė tik stumdymo ir lyginimo darbus, o pastatas jau buvo sugriuvęs; betono laužą smulkino kita įmonė – MB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatliko statinio griovimo darbų ar kokių nors kitų darbų, kurie leistų šią įmonę laikyti statybos dalyviu. Pažymi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat nelaikytina statybinių atliekų turėtoju ar statybinių atliekų tvarkytoju, kadangi patikrinimo akte ir nutarime nurodytas statybinis laužas yra ne statybinės atliekos, o šalutinis produktas, nes statybinės atliekos – tai atliekos, susidarančios atliekant statybos darbus. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepatenka į įtvirtintų atliekų tvarkytojų sąrašą. Statybiniu laužu, nurodytu Patikrinimo akte ir nutarime, savininkė D. K. tikrai nesiekė „atsikratyti“ ir „neatsikratė“ šiuo laužu – jis buvo susmulkintas ir perduotas už atitinkamą atlygį (sumažinant jai išrašytos sąskaitos sumą). Taigi šios medžiagos ekonominiu požiūriu neabejotinai turi produkto vertę. Tą patvirtina tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. vasario 15 d. el. laiškas, tiek ir MB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. gruodžio 28 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad minėtos medžiagos yra perdirbtos į skaldą, kuri bus realizuota/panaudota šių įmonių veikloje – laikiniems keliams statybvietėse įrengti. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad institucijos nurodytas statybinis laužas yra laikytinas šalutiniu produktu ir nėra priskiriamas statybinėms atliekoms, o tai reiškia, jog Taisyklių nuostatos, reglamentuojančios statybinių atliekų apskaitą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tuo pačiu B. B. atžvilgiu nėra taikytinos. Taip pat pažymi, kad nutarime Institucija neužsiminė apie B. B. rašytinius paaiškinimus, pateiktus 2022 m. kovo 9 d., kuriuose išdėstyti argumentai įrodo, jog, kaip jau minėta, B. B. nepažeidė jokių teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių atliekų susidarymo ar tvarkymo apskaitą, ir nepadarė numatyto administracinio nusižengimo. Nutarimas buvo priimtas tą pačią dieną, t. y. 2022 m. kovo 9 d., kuomet B. B. pateikė savo pasiaiškinimus, kas leidžia teigti, jog minėti paaiškinimai apskritai nebuvo vertinami. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad administracinį nusižengimą tyrė ir administracinio nusižengimo bylą nagrinėjo ta pati pareigūnė – vyriausioji specialistė N. G.. Tas pats pareigūnas paprastai negali tirti administracinio nusižengimo ir priimti nutarimo administracinio nusižengimo byloje (nagrinėti administracinio nusižengimo bylos), išskyrus kai tai neįmanoma dėl organizacinių kliūčių ar institucijos struktūros. Taigi, kaip matyti Institucija nesilaikė reikalavimų visapusiškai, objektyviai ištirti ir nustatyti bylai svarbias aplinkybes, o pareigūnė, tyrusi administracinį nusižengimą ir nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą buvo šališka.
Atsiliepimas
Institucija pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo Aplinkos ministerijos 2022 m. kovo 9 d. nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-1106-2022 palikti nepakeistą, o B. B. skundą atmesti. Nurodo, kad pareigūnas, priimdamas nutarimą šioje administracinio nusižengimo byloje, laiku, visapusiškai ir objektyviai išsiaiškino bylos aplinkybes bei išsprendė ją tiksliai pagal įstatymus. Įrodymai administracinėje byloje bylą nagrinėjusio pareigūno yra įvertinti remiantis visų bylos aplinkybių, todėl skunde išdėstyti argumentai yra nepagrįsti. Pažymi, kad prieš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradedant vykdyti darbus, statybvietėje buvo gelžbetonių konstrukcijų pastatas, kurį minėta bendrovė nugriovė. Be to, D. K. parodė, kad ji sudarė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), nugriauti du nedidelius, ant sąramų stovinčius pastatus, surinkti betono luitus ir užlyginti iškastus griovius, susmulkinti visą betoną. Todėl mano, kad darbų metu susidarė statybinės atliekos ir nuobauda paskirta pagrįstai. Pažymi, kad administracinio nusižengimo tyrimą atlikusi pareigūnė N. G. ne tik turėjo teisę surašyti skundžiamą nutarimą skirti įspėjimą, bet ir privalėjo priimti tokį procesinį sprendimą, kadangi ANK 247 straipsnio 37 dalies sankcija numato įspėjimą, o ANK 610 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų nebuvo.
Šalies argumentai
B. B. ir jos atstovas teismo posėdžio metu palaikė skunde išdėstytus motyvus ir skundą prašė tenkinti.
Pareiškėja B. B. paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi įrangos nuomos sutartį su D. K.. Buvo išnuomotas ekskavatorius, buldozeris ir betono smulkintuvas, kurį patys išsinuomojo iš MB „(duomenys neskelbtini)“. Technikos nuoma buvo valandinė, o betono smulkintuvo kaina priklausė nuo betono kiekio. Visus darbus atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatorius. Užsakovė pati nurodė, kokius darbus padaryti ir atliktiems darbams pretenzijų neturėjo. Betono trupinimą atliko kita įmonė. Su MB „(duomenys neskelbtini)“ rašytinės sutarties nebuvo, tik buvo užsakyta betono gabalų smulkinimo paslauga. Mano, kad susidarė ne statybinės atliekos, nes jas galima dar panaudoti: keliams ar panašiai. MB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė pažymą, kad tai skalda. Galvojo, kad ta pažyma atitinka teisės aktų reikalavimus. Kiek žino, susmulkinta skalda buvo palikta vietoje. Sutartį su D. K. sudarė sūnus, kuris dirba pavaduotoju, o ji (pareiškėja) tik pasirašė tą sutartį. Pati su D. K. nekalbėjo.
Institucijos, priėmusios nutarimą, atstovas teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti. Papildomai paaiškino, kad Aplinkos apsaugos departamentas apie šį įvykį gavo pranešimą dėl galimų aplinkosauginių pažeidimų statybvietėje iš statybos inspekcijos. 2022 m. vasario 17 d. nuvykus į patikrinimo vietą buvo nustatytos nutarime išdėstytos aplinkybės. Inspekcinį darbą atliko inspektorė N. G.. Institucijos pareigūnė nebuvo nuvykusi į vietą ir nematė, kaip atliekami darbai, nes patikrinimas buvo atliekamas po to, kai darbai jau buvo padaryti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko statybos griovimo darbus ir jos metu susidariusias griovimo atliekas, t. y. betoną, turėjo įvesti į Vieningą gaminių apskaitos registrą, bet to nepadarė. Nesupranta, kodėl pareiškėjos atstovas teigia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo statybų dalyvis. Užsakovė D. K. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ susitarė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išgriaus pastatus ir išlygins, sutvarkys teritoriją. Tai, kad ši įmonė išsinuomojo įrangą iš kažkurios kitos įmonės nereiškia, kad ji nėra statybų dalyvis: dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, užsakovas atsiskaitė su šia įmone už darbus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ konkrečiai atliko pastatų griovimo ir teritorijos lyginimo, tvarkymo darbus, todėl ji yra statybų dalyvis. Tai, kad tai buvo vykdomas pastatų griovimas, nustatė, kai užsakovė D. K. iš Statybų inspekcijos gavo nurodymą sutvarkyti teritoriją. Statybos inspekcija pateikė nuotraukas, kurios yra byloje ir kuriose matyti likusios apgriuvusio pastato gelžbetoninės konstrukcijos. Tada D. K. kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl šių pastatų nugriovimo. D. K. buvo apklausta ir patvirtino visas šias aplinkybes. Paslaugų teikimo sutartyje nėra smulkiai nurodyta, kokius konkrečiai statybos darbus turi atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes užsakovas buvo fizinis asmuo, todėl ką davė, tą pasirašė, o smulkiau susitarta buvo žodžiu. B. B., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, administracinėn atsakomybėn patraukta už ANK 247 straipsnio 37 dalies pažeidimą, t. y. už atliekų susidarymo apskaitos netvarkymą. Jeigu po darbų susidaro ne statybinės atliekos, o šalutinis produktas, tada apskaita nevedama. Dėl teiginio, kad betono luitai buvo ne statybinės atliekos, o šalutinis produktas, tai gali pasakyti, kad išgriovus pastato gelžbetoninę konstrukciją atsiradę betono luitai niekada nebus laikomi šalutiniu produktu. Šiuo atveju betonas buvo paverstas skalda. Aiškinosi dėl skaldos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos metu susidariusios statybinės atliekos buvo perduotos MB „(duomenys neskelbtini)“, kuri neturėdama tam teisės, jas sumalė ir padarė skaldą. Tam, kad kažkokia gamybos liekanos medžiaga virstų šalutiniu produktu, ji turi atitikti tam tikrus kriterijus, kurie nustatyti „Gamybos liekanų priskyrimo prie šalutinių produktų tvarkos“ apraše. Šio aprašo 4.1.3 p. apibrėžia, kad šalutinis produktas yra tos gamybos liekanos, kurias galima panaudoti tiesiogiai. Šiuo atveju betono luitai buvo susmulkinti ir paversti skalda. Aprašo 17.1 p. sakoma, kad gamybos liekanų naudojimas laikomas neteisėtu, jeigu gamybos liekanos arba iš jų gauti produktai neatitinka jiems keliamų techninių reikalavimų. Šiuo atveju betoną sumalė MB „(duomenys neskelbtini)“, kuri neturėjo tam leidimo ir šios įmonės vadovė L. O. yra patraukta administracinėn atsakomybėn. Byloje yra L. O. paaiškinimas, kad ji prieš malimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ perspėjo, kad neturi tam leidimo ir negalės išrašyti jokių pažymų. Jeigu tokių pažymų nėra, laikoma, kad tai – statybinės atliekos. Nutarime nurodytos nusižengimo padarymo aplinkybės patvirtintos užsakovės D. K. ir MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės parodymais, kurios nurodė, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ pasamdė ne D. K., o UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nutarime užfiksuotas nusižengimo padarymo laikas 2022 m. sausio 1 d., 00.00 val., todėl, kad galėjo būti padaryta techninė klaida. Tikslaus pažeidimo padarymo laiko nėra, todėl yra rašoma patikrinimo data. Šiuo atveju nutarime nusižengimo padarymo data turėjo būti nurodyta 2022 m. vasario 17 d. Su pareiškėja B. B. nebendravo, bet buvo atvykęs jos sūnus. B. B. yra tik formali įmonės vadovė, viską tvarko jos sūnus. B. B. buvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimą.
Liudytoja D. K. parodė, kad reikėjo sutvarkyti žemes (duomenys neskelbtini), kur mėtėsi betono luitai, stovėjo sąramos, buvo iškasti grioviai. Norėjo, kad kas nors tas sąramas nugriautų ir betono luitus sumaltų. Labai ilgai ir sunkiai ieškojo, kas galėtų tai padaryti. Rado UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugpjūčio 21 d. sudarė sutartį. Matė, kad sutartyje nurodyta „mechanizmų nuoma“. Suprato, kad mechanizmų nuoma bus su darbais. Darbai buvo atlikti. Kai nuvažiavo apžiūrėti teritorijos po atliktų darbų, viskas buvo tvarkinga, tik buvo likę šiek tiek skaldos. Skaldą buvo prašiusi kam nors parduoti ar kur nors panaudoti. Žinojo, kad bus sumalta skalda ir norėjo, kad pigiau kainuotų darbai, todėl skaldą atidavė. Su MB „(duomenys neskelbtini)“ jokių sutarčių nesudarė. Sutartis buvo tik su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Už darbus sumokėjo tik dalį sumos, nes atsirado kažkokie neaiškumai. Sumokės likusią dalį, kai gaus pažymą, kad viskas gerai. Dėl visų darbų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarėsi telefonu, kalbėjo vyras. Su moterimi kalbėjo tik dėl pinigų sumokėjimo.
Liudytoja L. O. parodė, kad dirba MB „(duomenys neskelbtini)“ direktore. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojosi iš MB „(duomenys neskelbtini)“ betono smulkintuvą. Betono smulkintuvą išsinuomojo su MB „(duomenys neskelbtini)“ operatoriumi. Išrašė pažymą, kad atliko darbus, t. y. kad susmulkino betoną. Smulkino kaip betono gaminį. MB „(duomenys neskelbtini)“ nėra statybinių atliekų tvarkytoja, todėl nelaikė, kad smulkino statybines atliekas. Buvo susmulkinta apie 200 kubų ar tonų betono. Sertifikato neišdavė, nes MB „(duomenys neskelbtini)“ neturi teisės išduoti tokių dokumentų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas nieko nesakė, kad reikės sertifikato ar pan., paprašė susmulkinti betoną ir viskas. 2022 m. kovo 10 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad atlikus darbus užsakovas paprašė pateikti pažymą dėl atliekų tvarkymo, bet jau prieš darbus sakė, kad jokių sertifikavimo pažymų neišduoda. Už darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ su MB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė.
Liudytoja N. G. parodė, kad atliko tyrimą šioje byloje. Pagal gautą Statybų inspekcijos raštą vyko atlikti statybvietės apžiūros, t. y. patikrinti, ar ji sutvarkyta laikantis aplinkosauginių reikalavimų. Nuvykę pamatė gruntą, užterštą statybinėmis atliekomis, ir, kad toje teritorijoje yra sumalto betono atliekų liekanų. Vizualiai matėsi užterštas dirvožemis. Užsakovė D. K. buvo apklausta, kaip ir kokie darbai buvo atliekami, bei pateikė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir žodžiu paaiškino, kokius darbus buvo prašoma atlikti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo prašoma nugriauti pastatus, o susidariusį betoną susmulkinti. Jokių darbų atlikimo aktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nefiksavo. Po D. K. paaiškinimų kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodydama, kad yra pradėtas tyrimas. Gavo atsakymą, kad pagal sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ D. K. suteikė įrangos, su kuria buvo griaunamas pastatas ir perdirbamas betonas, nuomos paslaugas. Betono perdirbimui UAB „(duomenys neskelbtini)“ samdė kitą įmonę, t. y. MB „(duomenys neskelbtini)“. Remiantis šiais paaiškinimais buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko statybinius darbus statybvietėje ir susidarė statybinės atliekos, todėl remiantis statybų tvarkymo taisyklėmis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalėjo vesti statybinių atliekų susidarymo žurnalą, o tas nebuvo padaryta. Todėl įmonės direktorė B. B. buvo nubausta už atliekų apskaitos nevedimą. Pagal statybų įstatymą griovimas priskiriamas statybos darbams, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sutartį su D. K. atliko griovimo darbus. Po statybinių darbų susidaro statybinės atliekos, kurios turėtų būti statybvietėje registruotos ir vedama jų apskaita. Griaunant pastatus negali susidaryti šalutinis produktas. Šalutinis produktas susidaro tik gamybos metu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybines atliekas perdavė perdirbėjui, t. y. jų veikloje susidarė statybinės atliekos, o ne šalutinis gamybos produktas. Administracinio nusižengimo laikas „2022 m. sausio 1 d.“ yra techninė klaida. Turėjo būti įrašyta patikrinimo data – 2022 m. vasario 17 d. Darbai buvo vykdomi 2021 m. lapkričio–gruodžio mėn. Kada tiksliai statybinės atliekos buvo susmulkintos, nenustatyta, nes nei viena pusė negalėjo pasakyti tikslios datos kada vyko smulkinimas. Institucija pažeidimą nustatė patikrinimo metu, t. y. 2022 m. vasario 17 d.
Skundas netenkinamas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
ANK 247 straipsnio 37 dalyje numatyta, kad atliekų susidarymo ar tvarkymo apskaitos netvarkymas ar netinkamas tvarkymas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dviejų šimtų trisdešimt iki keturių šimtų trisdešimt eurų.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo dėl statybinių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo Nr. D1-637 6 punktas numato, kad statybvietėje turi būti pildomas atliekų apskaitos žurnalas, vedama susidariusių ir perduotų tvarkyti statybinių atliekų apskaita, nurodomas jų kiekis, teikiamos atliekų apskaitos ataskaitos Atliekų tvarkymo taisyklėse ir Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-367 „Dėl Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklės), nustatyta tvarka. Statybinių atliekų apskaitos dokumentai saugomi pagal Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus. Duomenys apie statybinių atliekų išvežimą įrašomi Statybos darbų žurnale, kaip nurodyta Statybos techniniame reglamente STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 211 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ patvirtinimo“. Šio punkto reikalavimai netaikomi ūkio būdu statant 1−2 butų gyvenamuosius namus, sodo namus ir (ar) nesudėtingus statinius. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo dėl atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių patvirtinimo Nr. D1-367 6, 6.6 punktai numato, kad atliekų susidarymo apskaitą atskirai GPAIS turi vykdyti įmonės, įmonių struktūriniai padaliniai (filialai, atstovybės) ir pagal suteiktus įgaliojimus atskiri įmonių padaliniai (įmonės skyriai, neturintys atskiro kodo Juridinių asmenų registre) (toliau – atskiri įmonių padaliniai (skyriai)), atitinkantys bent vieną iš nurodytų kriterijų: kurios įpareigotos vykdyti Statybinių atliekų tvarkymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-637 „Dėl Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, numatytą atliekų apskaitą. To paties įsakymo 14 punktas numato, kad susidaręs atliekų kiekis atliekų susidarymo apskaitos žurnale nurodomas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pasibaigus kalendoriniam mėnesiui, tačiau kalendorinio ketvirčio apskaitos duomenys į GPAIS suvedami ne vėliau kaip iki kalendorinio ketvirčio pabaigos. Jei atliekos per mėnesį nesusidaro, susidaręs atliekų kiekis registruojamas iš karto, kai tik susidaro. Susidariusios atliekos, prieš jas perduodant atliekų tvarkytojui ar Taisyklių 17 punkte nustatyta tvarka, turi būti registruotos Atliekų susidarymo apskaitos žurnale. Atliekų susidarymo apskaitos žurnale nurodoma: žurnalo pildymo data, atliekos kodas, pavadinimas, susidaręs atliekų kiekis (nuotekų dumblo kiekis nurodomas perskaičiuotas sausomis medžiagomis), kiti GPAIS nurodyti duomenys, reikalingi tinkamai užpildyti atliekų susidarymo apskaitos žurnalą.
Pareiškėja B. B. nesutinka su jos nubaudimu pagal ANK 247 straipsnio 37 dalį, tvirtindama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra statybos dalyvė, be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdant teritorijos tvarkymo darbus, nesusidarė statybinių atliekos, todėl ir nebuvo poreikio ir pildyti Atliekų susidarymo apskaitos žurnalo.
Teismas su tokiais pareiškėjos ir jos atstovo teiginiais nesutinka.
Visų pirma nesutiktina su tuo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiuo atveju negali būti laikoma statybos dalyviu. Lietuvos Respublikos statybų įstatymo 13 straipsnio 1 dalis numato, kad statybos dalyviai yra: 1) statytojas (užsakovas); 2) tyrėjas; 3) statinio projektuotojas; 4) statinio projekto ar statinio ekspertizės rangovas; 5) rangovas; 6) statinio statybos techninis prižiūrėtojas, statinio statybos techninės priežiūros rangovas; 7) statybos produktų gamintojas, importuotojas, platintojas, įgaliotasis atstovas. Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju užsakovė D. K. su rangovu UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugpjūčio 10 d. sudarė mechanizmų nuomos paslaugų sutartį Nr. 210810/1. Nors sutartis pavadinta mechanizmų nuomos paslaugų sutartimi, tačiau iš faktinių bylos aplinkybių akivaizdu, kad buvo ne tik išnuomoti mechanizmai darbų atlikimui, bet ir statybos darbus atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“. Liudytoja teismo posėdžio metu apklausta D. K. parodė, kad reikėjo sutvarkyti žemes (duomenys neskelbtini), kur mėtėsi betono luitai, stovėjo sąramos, buvo iškasti grioviai. Norėjo, kad kas nors tas sąramas nugriautų ir betono luitus sumaltų. Labai ilgai ir sunkiai ieškojo, kas galėtų tai padaryti. Rado UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugpjūčio 21 d. sudarė sutartį. Matė, kad sutartyje nurodyta „mechanizmų nuoma“. Suprato, kad mechanizmų nuoma bus su darbais. Darbai buvo atlikti. Kai nuvažiavo apžiūrėti teritorijos po atliktų darbų, viskas buvo tvarkinga, tik buvo likę šiek tiek skaldos. Tyrimo metu rašytiniuose paaiškinimuose D. K. taip pat nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 21 d. sudarė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl nedidelių ant sąramų stovinčių pastatų nugriovimo, besimėtančių betono luitų surinkimo bei iškastų griovių užlyginimo adresu (duomenys neskelbtini), taip pat viso betono susmulkinimo. Iš 2022 m. kovo 25 d. D. K. paaiškinimo matyti, kad ieškojo žmonių, kurie atliktų likusių pastatų griovimo darbus. Internetu rado UAB „(duomenys neskelbtini)“ kontaktus ir susisiekusi sutarė, jog įmonė atliks teritorijos sutvarkymo darbus. Buvo sutarta dėl konkrečių darbų, t. y. likusių stovinčių pastatų griovimo, griovių užlyginimo. Žodinio susitarimo metu buvo akcentuota, kad blokai ir visos kitos statybinės atliekos nebūtų paslėptos po žeme, kad viskas būtų sutvarkyta laikantis reikalavimų. Be to, ir iš pačios UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. vasario 11 d. elektroninio laiško matyti, kad bendrovė pripažino atlikusi pastatų griovimo darbus. Kaip matyti, minėtame elektroniniame laiške yra rašoma: „<...> pagal 2021-08-10 sutartį Nr. 210810/1, tarp D. K. ir mūsų įmonės (adresu (duomenys neskelbtini)) atlikome įvairios technikos nuomos paslaugas, - su kuria buvo griaunamas pastatas ir smulkinamas/perdirbamas betonas <...>“. Aplinkybę, kad iki 2021 m. rugpjūčio 21 d. sutarties sudarymo (duomenys neskelbtini), teritorijoje buvo pastatų, kuriuos reikėjo nugriauti, patvirtina ir prie byloje esančio 2018 m. gruodžio 3 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto pridėtos fotonuotraukos. D. K. teisme patvirtino, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarėsi dėl šiose nuotraukose matomų pastatų nugriovimo ir šie pastatai buvo nugriauti po minėtos sutarties sudarymo. Statybos įstatymo 2 straipsnio 90 dalyje numatyta, kad statybos darbai – darbai, atliekami statant (montuojant, tiesiant) naują, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant esamą statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Taigi iš viso to, kas aptarta, akivaizdu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko statybos darbus, t. y. pastatų griovimą, ir dėl to yra laikoma statybų dalyve.
Antra, nesutiktina ir su skundo argumentu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklype vykdant darbus nesusidarė statybinių atliekų, nes betonas buvo sutrupintas ir virto skalda, t. y. šalutiniu produktu.
Statybos įstatymo 2 straipsnio 88 dalyje nustatyta, kad statybinės atliekos – atliekos, susidarančios atliekant statybos darbus.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2012 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. D1-46/4-63 patvirtinto Gamybos liekanų priskyrimo prie šalutinių produktų tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 4 punkte nustatyta, kad gamybos liekanos gali būti laikomos šalutiniais produktais ir nepriskiriamos atliekoms, jeigu atitinka šias sąlygas: 4.1. atitinka visus šiuos kriterijus: 4.1.1. gamybos liekanos susidaro gamybos proceso metu; 4.1.2. gamybos liekanų naudojimas yra žinomas; 4.1.3. gamybos liekanos gali būti panaudotos tiesiogiai; 4.1.4. gamybos liekanos naudojimas yra teisėtas; 4.2. šalutinio produkto darytojas Tvarkos aprašo 8, 10, 15 ir 18 punktuose nurodytais dokumentais gali įrodyti gamybos liekanų atitiktį Tvarkos aprašo 4.1 punkte nurodytiems kriterijams. To paties Tvarkos aprašo 5 punkte nustatyta, kad Tvarkos aprašo 4 punkte nurodytų sąlygų neatitinkančios gamybos liekanos, bet atitinkančios Atliekų tvarkymo įstatyme pateiktą atliekų sąvoką, laikomos atliekomis. Tvarkos aprašo 17.1. punkte numatyta, kad gamybos liekanų naudojimas laikomas neteisėtu, jei gamybos liekanos arba iš jų gauti produktai neatitinka jiems keliamų techninių reikalavimų (pvz., skalda, kuri neatitinka specifinių reikalavimų, negali būti naudojama keliams tiesti ir turi būti laikoma atlieka). Taigi iš šio punkto nuostatų aišku, kad jeigu iš betono yra pagaminama skalda, tai tam, kad ji būtų laikoma ne statybine atlieka, o šalutiniu produktu, turi atitikti specifinius reikalavimus ir tai turi patvirtinti atitinkamas dokumentas. Nagrinėjamu atveju pareiškėja ir jos atstovas tvirtina, kad buvo pagaminta skalda iš betono, kurį sutrupino MB „(duomenys neskelbtini)“, o skalda yra ne atlieka, bet šalutinis produktas. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausus MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorę L. O. ši paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš MB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojosi betono smulkintuvą. Betono smulkintuvą išsinuomojo su MB „(duomenys neskelbtini)“ operatoriumi. Išrašė pažymą, kad atliko darbus, t. y. kad susmulkino betoną. Smulkino kaip betono gaminį. Buvo susmulkinta apie 200 kubų ar tonų betono. Sertifikato neišdavė, nes MB „(duomenys neskelbtini)“ neturi teisės išduoti tokių dokumentų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas nieko nesakė, kad reikės sertifikato ar pan., paprašė susmulkinti betoną ir viskas. 2022 m. kovo 10 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad atlikus darbus užsakovas paprašė pateikti pažymą dėl atliekų tvarkymo, bet jau prieš darbus sakė, kad jokių sertifikavimo pažymų neišduoda. Iš 2022 m. kovo 10 d. L. O. paaiškinimų matyti, kad 2021 m. lapkritį-gruodį gavo užsakymą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl betono smulkinimo darbų. Dar prieš darbų pradžią užsakovei buvo paaiškinta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ atlieka betono smulkinimo darbus ir GPAIS nepildo, pažymų neišduoda. Užsakovė smulkintą medžiagą pasiliko ir turėjo ją susitvarkyti. Iš šių liudytojos parodymų akivaizdu, kad MB „(duomenys neskelbtini)“, smulkinusi betoną, negalėjo išduoti ir neišdavė jokio sertifikato, kad susmulkintas betonas atitinka visus skaldai keliamus reikalavimus, todėl šiuo atveju nebuvo išpildytas Tvarkos aprašo 4.1.4. punkte numatytas reikalavimas, kad gamybos liekanos naudojimas yra teisėtas.
Esant tokioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad UAB (duomenys neskelbtini)“ D. K. priklausančiame žemės sklype atliekant statybos darbus susidarė statybinės atliekos, o ne šalutinis produktas, todėl šiuo atveju turėjo būti pildomas atliekų apskaitos žurnalas, vedama susidariusių ir perduotų tvarkyti statybinių atliekų apskaita. Tas daroma nebuvo, todėl B. B. nubausta pagrįstai.
Skunde yra keliamas klausimas dėl klaidingo administracinio nusižengimo padarymo laiko nurodymo. Iš byloje esančio skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad jame iš tiesų nusižengimo padarymo laikas nurodytas „2022 m. sausio 1 d., 00.00 val. Teismo posėdžio metu tiek Institucijos atstovas, tiek ir liudytoja apklausta šį nutarimą surašiusi N. G. paaiškino, kad surašant nutarimą buvo padaryta techninė klaida, nes nusižengimo padarymo laikas turėtų būti nurodytas „2022 m. vasario 17 d.“, t. y. sutapti su atlikto patikrinimo laiku. Nors šiuo atveju akivaizdu, kad skundžiamame nutarime buvo nurodytas klaidingas nusižengimo padarymo laikas, teismas šios klaidos nelaiko esmine ir sudarančia pagrindą naikinti skundžiamą nutarimą, kadangi dėl laiko nesutapimo tiek pareiškėja, tiek ir jos atstovas galėjo išdėstyti savo poziciją ir gintis teisme, kas ir buvo padaryta.
Nesutiktina ir su skundo argumentu, kad priimant skundžiamą nutarimą buvo padarytas ir procesinis pažeidimas, nes administracinį nusižengimą tyrė ir administracinio nusižengimo bylą nagrinėjo ta pati pareigūnė – vyriausioji specialistė N. G., nors tai draudžiama. ANK 615 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu nėra šio kodekso 610 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, o už asmens padarytą administracinį nusižengimą šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje ar straipsnio dalyje kaip viena iš administracinių nuobaudų numatytas įspėjimas, administracinio nusižengimo tyrimą atlikęs pareigūnas, nerašydamas administracinio nusižengimo protokolo, priima nutarimą paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą. Nutarimo turinys turi atitikti šio kodekso 618 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Šis nutarimas gali būti skundžiamas šio kodekso nustatyta tvarka kaip ne teismo tvarka priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje. Iš ANK 247 straipsnio 37 dalies sankcijos matyti, kad už šio administracinio nusižengimo padarymą be baudos gali būti skiriama ir kita administracinė nuobauda, t. y. įspėjimas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai būtent pastaroji administracinės nuobaudos rūšis ir buvo skirta. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad šiuo atveju nėra ANK 610 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų. Esant tokioms aplinkybėms laikytina, kad jokie procesiniai pažeidimai padaryti nebuvo ir administracinė nuobauda pareiškėjai paskirta laikantis ANK nustatytos tvarkos.
Esant išdėstytoms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad B. B. skundas yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti ir panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės N. G. 2022 m. kovo 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1106-2022 nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjos B. B. skundo netenkinti.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės N. G. 2022 m. kovo 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1106-2022 palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.