- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-10
- Bylos Nr.
- N-62-1606-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-63-3-00188-2010-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Romanas Klišauskas, Antanas Ablingis (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo T. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 18 d. nutarties T. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2010 m. balandžio 20 d. Administracinės komisijos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Institucija) nutarimu T. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 110 straipsnio 4 dalį paskirta 400 Lt bauda su gyvūnų konfiskavimu. Nuobauda skirta už tai, kad 2010 m. balandžio 2 d., 10.15 val. nustatyta, kad T. B., savo bute, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, laiko 7 katinus, kurie neidentifikuoti ir neįregistruoti pagal gyvenamąją vietą. Tokiu būdu ji pažeidė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. I-408 40.1, 91 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
T. B. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodė, kad pirmą kartą už analogišką veiką ji buvo nubausta įspėjimu 2010 m. vasario 23 d. nutarimu, todėl mano, jog pakartotinai baudžiama praėjus per mažam laiko tarpui, kad būdama neįgali, galėtų surasti naujus šeimininkus gyvūnams. Manė, jog Institucija, skirdama administracinę nuobaudą, neatsižvelgė į jos teikiamus paaiškinimus ir įrodymus. Pažymėjo, jog Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklės, kurias ji ir kaltinama pažeidusi, numato galimybę auginti dvi kates, tačiau iš jos neteisėtai konfiskuotos visos 7 laikomos katės. Neteisėtas gyvūnų konfiskavimas jai sukėlė neigiamas pasekmes ir stresą. Institucija nenustatė, jog jos bute yra antisanitarinės sąlygos, nėra jokių įrodymų apie netvarką ir sklindantį blogą kvapą. Policijos pareigūnai neteisėtai, be leidimo pateko į jos butą, todėl buvo pažeista jos teisė į nuosavybę. Nurodė, jog intensyviai ieško naujų šeimininkų katinams, nuolat deda skelbimus į laikraščius, tačiau Institucija ignoravo šią aplinkybę. Pabrėžė, jog gauna neįgaliojo pensiją, yra registruota darbo biržoje, todėl dėl sunkios materialinės padėties nėra pajėgi pagal savivaldybės nustatytus reikalavimus įregistruoti kates. Manė, jog jos veiksmuose nėra ATPK 110 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo sudėties.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 18 d. nutartimi pareiškėjos skundą tenkino iš dalies – Institucijos paskirtą 400 litų baudą su gyvūnų konfiskavimu pakeitė, taikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir T. B. paskyrė 50 litų baudą su gyvūnų konfiskavimu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu T. B. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 18 d. nutarties dalį, kuria paliktas galioti Institucijos nutarimas, panaikinti Institucijos nutarimą ir bylą nutraukti. Šalia argumentų, kuriuos buvo nurodžiusi skunde pirmosios instancijos teismui, nurodo, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas nepagrįstai konstatavo, jog jos laikomiems gyvūnams buvo sukeliamos neigiamos pasekmės, priešingai – katės buvo maitinamos, prižiūrėtos, todėl nepagrįstai skirta nuobauda – gyvūnų konfiskavimas. Teigia, jog po paskirtos pirmos nuobaudos intensyviai ieškojo katinams naujų šeimininkų, tačiau net UAB „Aumura“ atsisakė juos priimti, o išmesti į gatvę gyvūnus draudžia teisės aktai. Paaiškina, kad yra neįgali, dažnai serga, katinus naudoja gydymo terapijai. Atkreipia dėmesį, kad gyvūnai iš jos buvo paimti neteisėtai, nesant teismo sprendimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
T. B. administracinėn atsakomybėn patraukta už ATPK 110 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Šioje teisės normoje numatyta, kad gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimas padarytas asmens, bausto už šiose dalyse numatytus pažeidimus, užtraukia baudą nuo 400 iki 800 litų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo. Formuluojant kaltinimą protokole nurodyta, jog T. B. pažeidė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. I-408 patvirtintų Gyvūnų auginimo ir laikymo Klaipėdos mieste taisyklių 40.1 ir 91 punktus. Šios teisės normos numato, kad viename bute leidžiama nuolat laikyti registruotą, identifikuotą, paskiepytą vieną suaugusį šunį ir vieną katę arba dvi kates, arba du šunis ir šuniukų arba kačiukų vadas iki 4 mėnesių (40.1 p.). Gyvūnų šeimininkai privalo identifikuoti, registruoti šunis ir kates pagal gyvenamąją vietą ir mokėti nustatyto dydžio mokestį į miesto biudžetą. Surinktos lėšos turi būti skirtos problemoms, susijusioms su gyvūnų laikymu, spręsti (91 p.). Ginčo dėl to, jog T. B. bute gyveno 7 neidentifikuotos, neregistruotos katės, nėra, tačiau apeliantė teigia, jog jos gyvūnai buvo prižiūrėti, todėl jai nepagrįstai skirta papildoma nuobauda – gyvūnų konfiskavimas.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktą medžiagą, su tokiais apeliantės teiginiais nesutinka. Iš pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad T. B. bute buvo netvarkinga, nešvaru, ant grindų mėtėsi įvairios šiukšlės, tvyrojo stiprus katinų šlapimo tvaikas. Katinai buvo baikštūs, apšiurusiais kailiais (b. l. 63-65). Iš UAB „Aumura“ pažymos matyti, kad iš T. B. paimtų 7 katinų amžiaus neįmanoma nustatyti dėl labai prastos burnos ir dantų būklės, 6 katinams trūksta dantų, burnos gleivinėje – uždegiminiai židiniai, opos, kailio būklė prasta, gali būti dėl blogos mitybos ir susilpnėjusio imuniteto (b. l. 68). Be to, iš namo pirmininkės raštų, jos paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad dėl T. B. laikomų gyvūnų smarvės skundžiasi visi kaimynai, patiriantys nuostolius (b. l. 54-61, 104-105). Šios aplinkybės leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad gyvūnai T. B. bute buvo laikomi netinkamomis sąlygomis, tuo kenkiant tiek pačių gyvūnų sveikatai, tiek aplinkinių gyventojų interesams. Todėl nuobaudą skyrusi Institucija ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė laikytus katinus konfiskuoti. Apeliantės argumentai, jog ji pati ieškojo gyvūnams naujų šeimininkų, įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, nedaro įtakos sprendžiant gyvūnų konfiskavimo klausimą, be to, teiginiai, jog ji pati kreipėsi į gyvūnų globos instituciją, norėdama juos ten atiduoti, nėra pagrįsti jokiais įrodymais.
Apeliantės teiginiai dėl neteisėto gyvūnų paėmimo atmestini kaip nepagrįsti. ATPK 269 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad <...> daiktų patikrinimo metu rastus daiktus ir dokumentus, kurie yra teisės pažeidimo įrankis arba tiesioginis objektas, paima šio kodekso 266 ir 268 straipsniuose numatytų organų pareigūnai. Paimti daiktai ir dokumentai iki administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimo saugomi organų (pareigūnų), kuriems suteikta teisė paimti daiktus ir dokumentus, nustatytose vietose, o išnagrinėjus bylą, remiantis priimtu nutarimu (sprendimu), jie nustatyta tvarka konfiskuojami arba grąžinami teisėtam valdytojui, arba sunaikinami. Todėl pareigūnai, tirdami namo gyventojų skundą ir pareiškėjos bute radę laikomus netinkamai prižiūrėtus gyvūnus, turėjo teisę juos paimti.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
T. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartį T. B. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.