- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-28
- Bylos Nr.
- AN2-86-309/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-36-3-00036-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Zigmas Kavaliauskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- H. B.
- Institucija
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Advokatai
- Daiva Dumčiuvienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto H. B. atstovės advokatės Daivos Dumčiuvienės apeliacinį skundądėl Šiaulių apylinkės teismo Raseiniųrūmų 2022 m. birželio 10 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2022 m. balandžio 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-3590-2022, H. B. nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 8, 140.1 punktų pažeidimus, kad 2022 m. kovo 22d. 18.15 val., (duomenys neskelbtini) keliai (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį, lenkė ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę ten, kur lenkti draudžiama, t. y. sankryžoje, kuri pažymėta kelio ženklu Nr. 108 „Sankryža su šalutiniu keliu“, ir jam paskirta 170,00 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams.
Žemesnės instancijos teismas
2. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. birželio 10 d. nutartimi H. B. skundas atmestas ir skundžiamas nutarimas paliktas nepakeistas. Nutartyje konstatuojama, kad H. B. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, o už padarytą nusižengimą buvo paskirta teisės normos sankcijoje numatyta minimalaus dydžio bauda ir skirtas minimalaus termino specialiosios teisės atėmimas, kurį skirti privaloma, jog nėra pagrindo taikyti švelnesnės nei numatė įstatymo leidėjas nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės.
3. II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą, argumentai bei prašymai
4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto H. B. atstovė advokatė Daiva Dumčiuvienė prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. birželio 10 d. nutartį ir H. B. atžvilgiu administracinio nusižengimo bylą nutraukti arba perkvalifikuoti administracinį nusižengimą iš ANK 420 straipsnio 1 dalies į ANK 417 straipsnio 3 dalį netaikant ANK 417 straipsnio 9 dalies ir neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba nutartį pakeisti ir taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį panaikinti nutarties dalį dėl teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo 3 mėnesiams.
4.1. Skunde nurodoma, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir padarė esminius proceso normų pažeidimus. Teigia, kad teismas bylos aplinkybių neištyrė visapusiškai ir objektyviai, kaip to reikalauja ANK 567 straipsnis, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles bei ANK 566 straipsnyje įtvirtintus administracinių nusižengimų teisenos principus (teisingo proceso, nekaltumo prezumpcijos). Pažymi, jog ANK 641 straipsnyje įtvirtintą funkciją atliko formaliai ir paviršutiniškai, priėmė ANK 636 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų neatitinkantį procesinį sprendimą. Teismo padaryti procesinės teisės normų pažeidimai yra esminiai ir jie lėmė materialiosios teisės normų netinkamą taikymą ir nepagrįstą bei neteisėtą H. B. pripažinimą kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje.
4.2. Teigiama, kad teismo 2022 m. birželio 10 d. nutarties dalyje, kurioje pateikti skundo netenkinimo argumentai, nėra jokios teismo atliktos įrodymų visumos analizės ir vertinimo bei įrodymų visumos analize motyvuotų išvadų. Pažymi, jog nutartyjepaminėtas vienintelis įrodymas – vaizdo įrašai, kurie esą paneigia H. B. argumentus dėl KET pažeidimo kvalifikavimo pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį ir neva įrodo lenkimą draudžiamoje vietoje – sankryžoje. Teismas neatliko vaizdo įrašų turinio analizės, kuri atskleistų automobilio judėjimo bylai aktualiame kelio ruože faktinę atitiktį KET normų, kurios nustato lenkimo, važiavimo per sankryžas ir horizontalaus ženklinimo linijas reikalavimams, apsiribojo abstraktaus pobūdžio teiginiu, kuriuo atmetė H. B. argumentus dėl automobilio vairavimo bylai aktualiu atveju kvalifikavimo pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. Nurodo kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo 2022 m. gegužės 30 d. prašyme-paaiškinime detaliai ir nuosekliai (pagal padėtį kelyje aprašydamas automobilio judėjimą ir manevrus minučių ir sekundžių tikslumu) išanalizavo abu vaizdo įrašus (t.y. įrašus, atliktus iš policijos automobilio priekio ir galo), kurie iliustruoja automobilio judėjimą kelyje ir įrodo, kad automobilį lenkė už sankryžos ir KET 140.1 punkto jis nepažeidė. Apsiribodamas abstraktaus pobūdžio teiginiu apie vaizdo įrašus, atstovės teigimu, teismas pažeidė pareigą ištirti bylos aplinkybes visapusiškai ir objektyviai (ANK 567 straipsnis), taip pat įrodymų vertinimo taisyklę (ANK 569 straipsnio 5 dalis).
4.3. Atstovės teigimu, teismas šiuo atveju tinkamai neatliko procesinės pareigos objektyviai ir visapusiškai ištirti H. B. paaiškinimų argumentus dėl KET pažeidimo kvalifikavimo pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. Teismas užėmė ne bešališko arbitro, o kaltintojo poziciją (neištyręs ir neišanalizavęs vaizdo įrašų turinio, atmetė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus, o Institucijos pozicijai pritarė, pažymėdamas, kad vertinant priešingai administracinė atsakomybė už lenkimą sankryžose būtų neįmanoma; nevertino aplinkybės, kad Protokole nebuvo duomenų apie vaizdo įrašus ir tai turėjo neigiamos įtakos H. B. teisės susipažinti su vaizdo medžiaga realizavimui, nes apie vaizdo įrašus jis sužinojo pavėluotai), priėmė ANK 636 straipsnio 4 dalyje numatytų reikalavimų neatitinkantį nemotyvuotą procesinį sprendimą. Teigia, jog teismo nutartyje nėra jokių motyvų, kurie objektyviai patvirtintų, jog Institucija teismui pateiktais ir teismo pagal įrodymų vertinimo taisykles ištirtais įrodymais paneigė H. B. pateiktus įrodymus dėl KET 140.1 punkto nepažeidimo.
4.4. Atstovės įsitikinimu, teismas H. B. vairuojamo automobilio įvažiavimo į priešpriešinio eismo juostą momentą KET požiūriu nepagrįstai vertino kaip lenkimą, t.y. netinkamai taikė KET 3.9 punktą. Šis KET punktas apibrėžia, kad lenkimas- vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Vaizdo įrašai, kurių turinio teismas nenagrinėjo ir nevertino išsamiai, patvirtina, kad KET 3.9 punktą atitinkantį veiksmą (automobilio lenkimą) H. B. atliko pervažiavęs sankryžą (už sankryžos). Nurodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo sutinka, kad bylai aktualiu atveju jo vairavimas artėjant prie sankryžos ir ją pervažiuojant neatitiko kai kurių KET reikalavimų (artėdamas prie sankryžos įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kirsdamas siaurą ištisinę liniją, t.y. pažeidė KET 3 priedo I skyriaus „Horizontalusis ženklinimas“ 1.1 punktą). Sankryžos kirtimas važiuojant priešpriešinio eismo juosta šiuo atveju Institucijos ir teismo negalėjo būti vertinamas kaip KET 3.9 punkte apibrėžtas lenkimas, nes įvažiuojant į sankryžą, kertant ją ir išvažiuojant iš sankryžos, joje nebuvo jokių transporto priemonių, t.y. nebuvo ką apvažiuoti (lenkti). Sankryžos sąvoka, kuri apibrėžta Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 62 dalyje, negali būti aiškinama plečiamai, nes apima tik kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vietą, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai. Teismas, netinkamai pritaikęs KET 3.9 punktą, netinkamai pritaikė ir KET 141.1 punktą bei ANK 420 straipsnio 1 dalį.
4.5. Apeliaciniame skunde taippat teigiama, kad protokole yra nurodyta, kad H. B. pažeidė KET 8 ir 140.1 punktus. Nuoroda į šiuos KET pažeidimus yra ir Institucijos nutarime. Institucijos nutarime, be kita ko, nurodyta, jog H. B. prieš įvažiuodamas į sankryžą išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kirsdamas siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją. Šie Institucijos nutarimo motyvai ir esmės patvirtina H. B. paaiškinimus, kad kirsdamas siaurą ištisinę liniją jis pažeidė KET 3 priedo I skyriaus „Horizontalusis ženklinimas“ 1.1 punktą. Nors Institucijos nutarime šis KET pažeidimas pagal minėtą KET punktą nekvalifikuotas, tačiau jo esmė yra aprašyta, todėl teismas, taikydamas ANK 635 straipsnio 3 dalį, turėjo faktinį ir teisinį pagrindą spręsti dėl KET pažeidimo perkvalifikavimo iš ANK 420 straipsnio 1 dalies į 417 straipsnio 3 dalį. Tokiam perkvalifikavimui ANK 635 straipsnio 3 dalies prasme pagrindo suteikia ir ta aplinkybė, kad protokole ir nutarime yra nuorodos į KET 8 punktą. Teigia, kad minėtame KET punkte nurodyta, jog eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais. Pažymi, jog teismas 2022 m. birželio 10 d. nutartyje dėl KET 8 punkto pažeidimo nepasisakė, t.y. nevertino, kad Institucija pagrįstai nustatė KET 8 punkto pažeidimą. Nurodo, kad H. B. neneigia, kad jis pažeidė KET 3 priedo I skyriaus „Horizontalusis ženklinimas“ 1.1 punktą ir tai iš esmės yra pripažinta Institucijos nutarimu. Teigia, jog šį KET pažeidimą galimą laikyti susijusį su KET 8 punkto pažeidimu. Pagal šios administracinio nusižengimo bylos aplinkybes administracinio nusižengimo perkvalifikavimas galimas negrąžinant bylos Institucijai.
4.6. Taip pat skunde atstovė nurodo, kad teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai nusprendė, jog taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį nėra pagrindo. Pažymi, jog H. B. pateikė į bylą įrodymus apie visumą aplinkybių, kurios patvirtina, kad teisė vairuoti transporto priemones, atsižvelgiant į jo šeimines aplinkybes ((duomenys neskelbtini)), darbo pobūdį ((duomenys neskelbtini)), jam yra ne laisvalaikiui ar pramogoms skirta priemonė, o kasdienės darbinės veiklos ir gausios šeimos reikalų tvarkymo būtinasis įrankis, kurio praradimas neproporcingai apsunkina ne tik paties pareiškėjo, bet ir visos jo šeimos gyvenimą, taip gali turėti neigiamos įtakos darbinei veiklai.
4.7. Teigia, kad teismas nepagrįstai akcentavo, kad H. B. per paskutinius 5 metus yra ne kartą baustas už KET pažeidimus. Dėl šio teismo argumento pažymi, kad pagal ANK nuostatas praėjus metams po administracinės nuobaudos įvykdymo dienos, asmuo laikomas nebaustu, todėl teismas netinkamai vertino padėtį dėl administracinių nuobaudų. Nurodo, jog per 27 vairavimo stažo metus anksčiau už KET buvo baustas tik baudomis, baudas yra sumokėjęs, niekada nėra padaręs KET pažeidimų, kurie kam nors sukeltų žalą. H. B. pateikė į bylą įrodymus, kad jis yra charakterizuojamas teigiamai. H. B. padarytas KET pažeidimas nėra tyčinis, jo pobūdis nėra tokio pavojingumo, kad būtų kėlęs grėsmę kitų asmenų sveikatai, gyvybei, ar turtui. Pažeidimas įvyko rajono kelyje, kuriame važiavo vienas policijos automobilis, kurį ir lenkė H. B., video medžiaga patvirtina, kad aktualioje žvyrkelių sankryžoje nebuvo saugumo salelių, H. B. leistino greičio neviršijo, atliekant lenkimo manevrą priekyje buvo aiškiai matoma tiesi ir tuščia kelio atkarpa, o H. B. atliko lenkimo manevrą visoje apimtyje už sankryžos, kur toks manevras yra leidžiamas. Atstovės teigimu, svarbi aplinkybė šioje byloje yra ir tai, kad kelyje nors ir buvo įspėjamasis kelio ženklas „Sankryža su šalutiniu keliu“, tačiau ištisinė linija, draudžianti lenkimą, yra labai trumpa ir tęsiasi tik pačios sankryžos trumpoje atkarpoje, o lenkimo manevras pradėtas rodant posūkį nesant jokių lenkimą draudžiančių ženklų ar ištisinių kelio linijų. Šios aplinkybės, pasak atstovės, galėjo būti vertinamos H. B. naudai neskiriant jam administracinio poveikio priemonės. Atstovės nuomone, jog protokolo surašymas ir nuobaudos (baudos) skyrimas kartu su poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams – faktiškai jau atliko prevencinį ir atgrasantį nuo KET pažeidimų darymo ateityje vaidmenį. H. B. patyrė ir patiria stresą dėl įvykio ir bylinėjimosi. Esant minėtų aplinkybių visumai yra pagrindas vadovautis teisingumo bei protingumo principais ir laikyti, kad visuomenės interesas gali būti užtikrintas neskiriant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo (ANK 34 straipsnio 6 dalis).
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn H. B. atstovės advokatės Daivos Dumčiuvienės apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas, atliekantis skyriaus viršininko funkcijas, Donatas Milius prašo Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą ir pareiškėjo H. B. apeliacinio skundo netenkinti.
5.1. Institucijos atstovo nuomone, Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai, nagrinėjant H. B. skundą, nustatė visas bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai pareiškėjo skundo argumentus išanalizavo, taip pat įvertino visas jo nurodytas faktines aplinkybes ir, atsižvelgęs į byloje surinktų duomenų visumą, H. B. skundo netenkino, priimdamas teisėtą ir pagrįstą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas
6. Vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimtų nutarties (nutarimo) teisėtumą ir pagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
7. Apeliaciniu skundu H. B. atstovė advokatė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis galutinėmis teismo išvadomis dėl H. B. veiksmų kvalifikavimo pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, t. y. su tuo, kad H. B. pažeidė KET 140.1 punkto reikalavimus, nurodydama, kad H. B. automobilį lenkė už sankryžos. Taip pat skunde minima, jog H. B. veiksmai nebent galėtų būti kvalifikuojami pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį.
8. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, pagal ANK 636 straipsnį nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti ne tik išdėstytos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, bet jos turi būti ir motyvuotai įvertintos. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui.
9. Aukštesnės instancijos teismas patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu ir išanalizavęs apeliacinio skundo argumentus konstatuoja, kad H. B. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį patrauktas visiškai pagrįstai.
Žemesnės instancijos teismas
10. Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vienas ar keli šioje normoje nustatyti alternatyvūs veiksmai: a) transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; b) lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti; c) vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; d) pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimas; e) tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus.
11. Pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį administracinę atsakomybę užtraukia reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas; įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus; apsisukimas geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų; draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas.
12. Nagrinėjamu atveju, H. B. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad vairuodamas transporto priemonę pagrindiniu keliu, paženklintame kelio ženklu Nr. 108 „Sankryža su šalutiniu keliu“, lenkė kitą transporto priemonę, važiuojančią ta pačia važiavimo kryptimi, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą. Atstovė ginčydama H. B. inkriminuoto pažeidimo kvalifikavimą pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, teigia, kad vairavimas artėjant prie sankryžos ir ją pervažiuojant neatitiko kai kurių KET reikalavimų (H. B. artėdamas prie sankryžos įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kirsdamas siaurą ištisinę liniją, t.y. pažeidė KET 3 priedo I skyriaus „Horizontalusis ženklinimas“ 1.1 punktą), tačiau automobilį lenkė už sankryžos ir KET 140.1 punkto jis nepažeidė. Apygardos teismas su tokia atstovės pozicija nesutinka.
13. Apygardos teismas peržiūrėjęs ir išanalizavęs prie bylos pateiktus vaizdo įrašus, neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad H. B. automobilį lenkė už sankryžos. Iš vaizdo įrašo (priekinės kameros) matyti, kad kelio ženklas Nr. 108 „Sankryža su šalutiniu keliu“ aiškiai matomas, jo niekas neužstoja. Taip pat aiškiai matosi, nenublukusi siaura ištisinė kelio ženklinimo linija. Iš kito vaizdo įrašo (galinės kameros) aiškiai matyti, kaip H. B., siekdamas aplenkti priekyje važiavusią transporto priemonę, pravažiavęs kelio ženklą Nr. 108 „Sankryža su šalutiniu keliu“ pradėjo lenkimo manevrą rodydamas kairės pusės posūkio šviesos signalą, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą kirsdamas siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją. Iš minėto įrašo akivaizdžiai matyti, kad H. B., vairuodamas automobilį, pradėjo lenkimo manevrą prieš pat sankryžą ir sankryžoje jau buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą. Šiuo atveju H. B. turėjo vadovautis kelio ženklais, draudžiančiais lenkti šioje kelio atkarpoje, tačiau to nepadarė, todėl tiek Institucija, tiek ir apylinkės teismas, padarė pagrįstą išvadą, kad H. B. padarė KET 8, 140.1 punktų pažeidimus, todėl nėra pagrindo H. B. atžvilgiu administracinio nusižengimo bylą nutraukti.
14. Vertinant H. B. padaryto nusižengimo kvalifikavimo pagrįstumą, pažymėtina, kad administracinę atsakomybę pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, be kita ko, užtraukia įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus, o atsakomybė už pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus nustatyta ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamu atveju H. B. nubaustas ne už KET 3 priedo 1.1. punkte numatyto draudimo įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą, kertant siaurą ištisinę kelio horizontaliojo ženklinimo liniją, nesilaikymą, kas tokiu atveju atitiktų ANK 417 straipsnio 3 dalies dispoziciją, o būtent už lenkimą sankryžoje (KET 140.1 punktas), t. y. KET pažeidimo esmė yra pavojingos situacijos sukėlimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus – lenkiant transporto priemonę sankryžoje. H. B., kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojui yra keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl jis prieš atlikdamas lenkimo manevrą privalėjo įsitikinti, ar jis bus atliekamas nepažeidžiant KET įtvirtintų reikalavimų, šiuo atveju KET 140.1 punkte numatyto draudimo lenkti sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, o to nepadaręs, jis įvykdė vieną grubiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų, keliančių grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių saugumui. Aptariamu atveju H. B. nesilaikė KET 140.1 punkte numatyto draudimo lenkti sankryžose, o tai atitinka ANK 420 straipsnio 1 dalyje įtvirtiną administracinį nusižengimą. Priešingos išvados neleidžia daryti ir apeliaciniame skunde minimas ir skundžiamoje nutartyje nurodytas KET 3.9. punktas, kurio nuostatose yra išaiškinta lenkimo sąvoka. Taigi, apygardos teismas konstatuota, kad H. B. padarytas KET pažeidimas pagrįstai kvalifikuotas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį ir jį perkvalifikuoti, kaip to pageidauja administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ar apeliaciniu skundu jo atstovė, nėra jokio pagrindo.
15. Apeliaciniu skundu atstovė nesutinka su H. B. paskirta administracinio poveikio priemone, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir šios poveikio priemonės neskirti.
16. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo, nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.
17. Analizuojant R. B. atstovės apeliacinio skundo argumentus atkreiptinas dėmesys į ANK 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, pagal kurį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.
18. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
19. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, matyti, kad pagal ANK 420 straipsnio 420 straipsnio 5 dalį, už H. B. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra privalomas ir turi būti skiriamas nuo trijų iki šešių mėnesių terminui. Šiuo atveju, Institucija nutarimu H. B. paskyrė minimalų teisės vairuoti atėmimo terminą – tris mėnesius.
20. Apygardos teismas, įvertinęs bylos medžiagą bei skundžiamą apylinkės teismo nutartį, konstatuoja, kad išskirtinių aplinkybių H. B. administracinio nusižengimo byloje nėra nustatyta. Sprendžiant administracinio poveikio priemonės taikymo termino pagrįstumą, pastebėtina, kad H. B. padarė šiurkštų administracinį nusižengimą, keliantį pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Lenkimo manevras draudžiamoje vietoje sudaro itin didelę eismo įvykio kilimo tikimybę, nes kitų transporto priemonių vairuotojai gali pagrįstai tikėtis, jog šioje vietoje kiti eismo dalyviai laikysis KET reikalavimų ir neatliks lenkimo manevro. Toks neatsakingas ir lengvabūdiškas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia neigiamą jo požiūrį į visuomenines nuostatas bei visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Nors apeliaciniu skundu teigiama, kad H. B. lenkimo manevrą atliko rajono kelyje, kuriame važiavo vienas policijos automobilis, žvyrkelių sankryžoje nebuvo saugumo salelių, H. B. leistino greičio neviršijo, atliekant lenkimo manevrą priekyje buvo aiškiai matoma tiesi ir tuščia kelio atkarpa, tačiau šios aplinkybės, visiškai nepateisina H. B. elgesio pažeidinėti kelių eismo taisykles. Priešingai, tai parodo tik tai, kad apeliantas, būdamas brandi asmenybė, turėdamas darbą, kuriam reikalingas vairuotojo pažymėjimas, pateisina savo pavojingą elgesį, t. y. transporto priemonių lenkimą neleistinoje vietoje, kas dažnai sąlygoja eismo įvykių, su ypač sunkiomis pasekmėmis, kilimą. Apeliacinio skundo argumentai, jog padarytas KET pažeidimas nėra tyčinis, jo pobūdis nėra tokio pavojingumo, kad būtų kėlęs grėsmę kitų asmenų sveikatai, gyvybei, ar turtui, niekaip nemažina padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo ir nepaneigia H. B. kaltės. Nagrinėjamu atveju H. B. nebuvo būtinybės išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą toje vietoje, kur lenkimo manevras draudžiamas ir taip sudaryti pavojingą situaciją ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Objektyvių aplinkybių, kodėl pažeidėjas negalėjo aplenkti transporto priemonių vietoje, kur toks manevras leidžiamas, apeliaciniame skunde, nėra nurodyta. Pažymėtina, jog kiekvienas visuomenės narys turi laikytis įstatymų reikalavimų, o to nepadaręs, turi atsakyti įstatymų nustatyta tvarka, ką neabejotinai patvirtina ir ANK 22 straipsnyje įtvirtina administracinės nuobaudos paskirtis.
21. Atstovės apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, jog teisė vairuoti transporto priemones, atsižvelgiant į H. B. šeimines aplinkybes ((duomenys neskelbtini), darbo pobūdį ((duomenys neskelbtini)), jam yra ne laisvalaikiui ar pramogoms skirta priemonė, o kasdienės darbinės veiklos ir gausios šeimos reikalų tvarkymo būtinasis įrankis, kurio praradimas neproporcingai apsunkins ne tik paties pareiškėjo, bet ir visos jo šeimos gyvenimą, taip pat gali turėti neigiamos įtakos darbinei veiklai, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti H. B. naudai, nes šias aplinkybes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pats nusižengimą padaręs asmuo, o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Pažymėtina tai, kad H. B. teisės vairuoti atėmimas yra paskirtas tik minimaliam 3 mėnesių terminui. Nekyla abejonių dėl to, kad patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jo atžvilgiu pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, susijusius su susisiekimu, darbu bei rūpinimusi kitais asmenimis. Šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, neabejotinai egzistavo ir H. B. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu. Tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė, todėl manyti, jog šiuo atveju jos gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo apelianto pakartotinio nusižengimo, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Neabejotina, kad H. B. būdamas socialiai atsakingas asmuo, privalėjo įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčias kilti nepageidaujamas pasekmes.
22. Apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad apylinkės teismas nepagrįstai akcentavo, kad H. B. per paskutinius 5 metus yra ne kartą baustas už KET pažeidimus, jog pagal ANK nuostatas praėjus metams po administracinės nuobaudos įvykdymo dienos, asmuo laikomas nebaustu. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog H. B. per paskutiniųjų 5 metų laikotarpį ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus – daugiausiai už leistino greičio viršijimą, administracinio nusižengimo padarymo metu turėjo ir galiojančių administracinių nuobaudų už KET pažeidimus. Šie ankstesni padaryti nusižengimai H. B. charakterizuoja kaip nepakankamai drausmingą vairuotoją. Atsižvelgiant į tai matyti, jog anksčiau H. B. taikytos nuobaudos – baudos, nebuvo pakankamai veiksmingos ir nuo tolimesnių nusižengimų jo nesulaikė. Nors H. B. prisipažįsta padaręs ankstesnius nusižengimus, baudas yra sumokėjęs, niekada nėra padaręs KET pažeidimų, kurie kam nors sukeltų žalą, tačiau tai nesumenkina jo neigiamo charakterizavimo, todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
23. Aptartų duomenų pagrindu daroma išvada, kad H. B. paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė buvo individualizuotos tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų. Institucijos nutarimu H. B. paskirta administracinio poveikio priemonė nėra per griežta padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus. Jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu H. B. galima būtų neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje taip pat nėra. Nors byloje H. B. pateikti duomenys jį charakterizuoja teigiamai, tačiau įvertinus pažeidimo padarymo aplinkybes bei anksčiau padarytus administracinius nusižengimus, tačiau tai nesudaro pakankamo pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir jam neskirti administracinio poveikio priemonės.
24. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl keisti ar naikinti ją H. B. atstovės advokatės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliekama galioti, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto H. B. atstovės advokatės Daivos Dumčiuvienės apeliacinio skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.