Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centro Vilniaus filialo Ukmergės ir Širvintų skyriui, Širvintų rajono savivaldybės administracijai, VĮ Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 1992 m. vasario 24 d. (duomenys neskelbtini) vadovui pateikė pareiškimą, kuriuo prašė parduoti privatizuojamą gyvenamą namą, esantį (duomenys neskelbtini), su priklausiniais ūkiniais pastatais; kartu su pareiškimu buvo pridėtas susitarimas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas ir J. D. (nuomininkas ir pilnamečiai šeimos nariai), susitarė pirkti gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esantį (duomenys neskelbtini), savininku nurodant pareiškėją (el. b. l. 11, 14-15). Perkamo turto apskaičiavimas pateiktas 1992 m. kovo 18 d. gyvenamojo namo įkainojimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 12-13). 1992 m. gruodžio 10 d. (duomenys neskelbtini) valdybos atstovas V. B., veikiantis pagal rajono (miesto) valdybos 1992 m. vasario 15 d. įgaliojimą Nr. 95, kaip pardavėjas, ir pareiškėjas, kaip pirkėjas, sudarė notariškai patvirtintą sutartį, kurioje nurodyta, kad pagal (duomenys neskelbtini) (miesto) valdybos 1992 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavėjas pardavė, o pirkėjas nupirko gyvenamą namą, kurio bendras plotas 86,94 kv. m, ir ūkinius pastatus 2I/m, 3I/p, 4I/p, 5G/p, 6 I/p, esančius (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 16). Už minėtą turtą pareiškėjas sumokėjo vienkartinėmis išmokomis, 16 914 rublių atitinkančią sumą, ką patvirtina pateiktas mokėjimo pranešimas bei 1992 m. kovo 27 d. banko pavedimas (el. b. l. 17-18). VĮ Registrų centro 2019 m. rugsėjo 6 d. duomenimis, nuosavybes teisės į nekilnojamuosius daiktus – gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus bei statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), neiregistruotos (el. b. l. 22).

Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297, 1 punkte yra numatyta, kad gyvenamieji namai, negyvenamieji pastatai ir statiniai, garažai, sodo namai su jiems skirtais žemės sklypais, taip pat butai, garažų boksai turi būti teisiškai registruojami; 3 punkte nurodyta, kad pastatus, statinius ir butus registruoja bei registravimo pažymėjimus išduoda valstybiniai inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biurai. Šių taisyklių 8.4 punkte numatyta, kad pagrindiniai dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teisę į pastatus, statinius ir butus, yra ir notariškai patvirtintos sutartys, jų nuorašai ir dublikatai; pagal 12 punkto nuostatas, pateikus visus reikiamus nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, registravimas turi būti įforminamas per mėnesį.

Aptariamu atveju, pareiškėjo pasirašytoje, notariškai patvirtintoje sutartyje nurodyta, kad sutartis įsigalioja nuo jos patvirtinimo dienos ir įregistravimo Valstybiniame inventorizacijos projektavimo ir paslaugų biure, tačiau minėta sutartis įstatymo nustatyta tvarka nebuvo įregistruota Valstybiname inventorizacijos projektavimo ir paslaugų biure. Pareiškėjui pateikus prašymą dėl nuosavybės teisės įregistravimo, VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyrius 2019 m. liepos 16 d. priėmė sprendimą atmesti prašymą dėl nuosavybės teisės įregistravimo, būtent dėl to, kad kartu su prašymu pateikta 1992 m. gruodžio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartis, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu buvo prašoma įregistruoti nuosavybės teises į minėtus nekilnojamuosius daiktus, pateikta praleidus minėto sandorio įregistravimo Nekilnojamojo turto registravimo įstaigoje terminą, o minėtoje sutartyje padarytas įrašas, kad ši sutartis 1992 m. gruodžio 10 d. yra įregistruota (duomenys neskelbtini), nėra juridinis pagrindas Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuosavybės teises į minėtus nekilnojamuosius daiktus, nes notarinis veiksmas sudarytas po 1991 m. liepos 25 d., o vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297, 1992 m. gruodžio 10 d. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti registruojama tuometinėje Nekilnojamojo turto registravimo įstaigoje – Respublikiniame valstybiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure (el. b. l. 116-117). VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyrius sprendimu atsisakė įregistruoti daiktines teises nekilnojamojo turto kadastre, kadangi nekilnojamasis daiktas gali būti įregistruojamas tik tada, kai kartu įregistruojamos daiktinės teisės į jį, o teritorinis registratorius 2019 m. liepos 16 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyti įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į minėtus nekilnojamuosius daiktus (el. b. l. 120). Šių VĮ Registrų centro priimtų sprendimų pareiškėjas neskundė. Taigi, pagrindinė priežastis, dėl kurios VĮ Registrų centro teritorinis skyrius atsisakė įrašyti minėtų statinių kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą bei įregistruoti nuosavybės teises į minėtus nekilnojamuosius daiktus, buvo ta, kad 1992 m. gruodžio 10 d. pirkimo pardavimo sutartis buvo pateikta praleidus minėto sandorio įregistravimo Nekilnojamojo turto registravimo įstaigoje terminą.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išskirtos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygos bei atskleistas jų turinys (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis), t. y. asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas savo reikalavimus grįsdamas CK 4.68-4.71 straipsnių nuostatomis, pažymėdamas, kad nuo 1992 m. nuolat gyveno sodyboje, (duomenys neskelbtini), rūpinosi visais pastatais, atvirai, nepertraukiamai, sąžiningai ir teisėtai valdė aptariamą turtą, be kita ko, taip pat nurodė, kad aptariamą turtą įsigijo aukščiau minėta 1992 m. gruodžio 10 d. tarp (duomenys neskelbtini) valdybos atstovo ir pareiškėjo sudaryta pirkimo pardavimo sutartimi, ką patvirtina ir pareiškėjo byloje pateikti įrodymai. Taigi, aukščiau nurodyti bylos duomenys (pareiškėjo 1992 m. vasario 24 d. pareiškimas, susitarimas, gyvenamojo namo įkainojimo aktas, 1992 m. gruodžio 10 d. sutartis, mokėjimo pranešimas ir banko pavedimas) patvirtina, kad pareiškėjas aptariamą nekilnojamąjį turtą įgijo sandoriu (CK 4.47 straipsnio 1 punktas), Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka, tačiau neatliko visų įstatyme nustatytų veiksmų, sudarytos pirkimo pardavimo sutarties neįregistravo Nekilnojamojo turto registravimo įstaigoje. Tokiu būdu, įvertinus byloje surinktų duomenų visumą, atsižvelgiant į ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra visų būtinų sąlygų nuosavybės teisės įgijimo į pareiškėjo nurodytus nekilnojamuosius daiktus pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti (CK 4.68–4.71 straipsniai). Todėl teismas plačiau nepasisako ir dėl kitų pareiškėjo pareiškime išdėstytų aplinkybių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo pareiškimas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 530–533 straipsniais,

nusprendžia:

Netenkinti pareiškėjo G. D. pareiškimo dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.