Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal D. B. apeliacini skunda del Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2008 m. sausio 21 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. laisves atemimu vieneriems metams. Lietuvos Respublikos BK 64 str. pagrindu paskirta bausme dalinio sudejimo budu subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2007 m. vasario 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutine subendrinta laisves atemimo vieneriu metu dvieju menesiu bausme, ja atliekant pataisos namuose.

Iš D. B. priteista 4500 Lt R. T. naudai.

D. B. nuteistas už tai, kad jis 2007-05-30 laikotarpiu nuo 11.00 val. iki 16.00 val., turedamas tiksla pagrobti svetima turta, sulauže motorolerio „Yamaha” valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo užrakta, nueme priekine vairo apdaila, ir iš aikšteles, esancios papludimyje prie (duomenys neskelbtini) ežero, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagrobe nukentejusiajam R. T. priklausanti 4500 litu vertes motoroleri „Yamaha” valst. Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.

Apeliaciniu skundu nuteistasis D. B. prašo pakeisti Vilniaus miesto l apylinkes teismo 2008 m. sausio 21 d. nuosprendi ir paskirti jam švelnesne ir/ar su laisves atemimu nesusijusia bausme ir nurodo, kad, jo nuomone, teismas, skirdamas jam bausme, atsižvelge ne i visas reikšmingas bylai ir jo asmenybe apibudinancias bei atsakomybe lengvinancias aplinkybes, todel paskyre jam per griežta bausme, nes:

Pirma, jo atžvilgiu teisingos ir individualizuotos kriminalines bausmes parinkimo ir paskyrimo principas buvo pažeistas. Skunde atkartojamos BK 61 str. 2 d. nuostatos. Pirmosios instancijos teismas, nustates viena jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe, nesant jo atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu, nemotyvavo nuosprendyje del griežciausios bausmes rušies (laisves atemimo bausmes), nors BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatyta keletas bausmiu rušiu, todel netinkamai pritaike BK bendrosios dalies nuostatas (BK 54 str. 2 d. ir 61 str. 2 d.), paskyre jam per griežta ir neindividualizuota bausme.

Antra, Teismas, vadovaudamasis teisine samone, atsižvelgdamas i istatymo ginamas vertybes, žalingu pasekmiu turini, konkretaus nusikaltimo pobudi, nusikaltimo pavojingumo laipsni bei kitas bylos aplinkybes, turi paskirti teisinga bausme. Pažymima, kad BK 62 str. 4 d. nurodyta, kad jei kaltininkas savo noru prisipažino padares nusikaltima, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padejo išaiškinti nusikaltima, nera atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu, teismas skiria jam ne didesne kaip straipsnio sankcijoje už padaryta nusikaltima numatytos bausmes vidurkis laisves atemimo bausme arba su laisves atemimu nesusijusia bausme. Jis savo noru prisipažino padares nusikalstama veika, ikiteisminio tyrimo metu nurode visas reikšmingas bylos aplinkybes ir aktyviai padejo jas išsiaiškinti, nuo pat pradžiu nuoširdžiai gailejosi del tokio savo poelgio, atsipraše nukentejusiuju, pasižadejo atlyginti, kai tik bus paleistas i laisve, žala. Jo padaryta nusikalstama veika nera didelio pavojingumo, jis pasiryžes pakeisti savo elgesi. Todel ivertinus visas šios bylos aplinkybes bei vadovaujantis BK 61 str. 4 d., yra teisinis pagrindas paskirti jam su laisves atemimu nesusijusia bausmes ruši, kuri yra numatyta BK 178 str. 1 d. sankcijoje.

Trecia, atkreipiamas demesys i tai, jog siekiant bausmes tikslu, svarbiausia bausmes neišvengiamumas, o ne jos griežtumas. Apeliantas yra jauno amžiaus, nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo, nuo 2007 m. rudens turejo pradeti tolesnius mokslus. Nurodo, kad turbut del dar nesusiformavusios asmenybes, umesnio budo, mažesnes tevu priežiuros, pasirinko netinkama elgesio modeli visuomeneje. Jis nori pažymeti, jog jo atžvilgiu bausmes tikslai gali buti pasiekti teismui paskiriant švelnesne bausme, nei paskyre pirmos instancijos teismas.

Ketvirta, atlyginti nukentejusiesiems padarytos žalos negalejo, nes buvo laikomas Lukiškiu tardymo izoliatoriuje. Jo tevas A. B. (a/k (duomenys neskelbtini) susitare su nukentejusiuoju R. T. del jo padarytos žalos (keturiu tukstanciu ir penkiu šimtu litu) atlyginimo. Tai patvirtinanti susitarima pateiks bylos nagrinejimo apeliacines instancijos teisme metu. Atsižvelgiant i šias naujas bylos aplinkybes bei vadovaujantis BK 59 str. 3 d. prašo pripažinti šia aplinkybe jo atsakomybe lengvinancia.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistojo D. B. gyneja praše apeliacini skunda tenkinti, pripažinti lengvinancia aplinkybe tai, kad nuteistasis susitare su nukentejusiaisiais del žalos atlyginimo, gailisi, prokurore praše skunda tenkinti iš dalies, žalos atlyginima pripažinti lengvinancia aplinkybe ir todel D. B. skirti dviem menesiais švelnesne laisves atemimo bausme.

Nuteistojo D. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2008 m. sausio 21 d. nuosprendis yra teisetas ir pagristas, taciau 2008 m. vasario 28 d. buvo atlyginta ženkli dalis nusikalstama veika padarytos žalos, susitarta del likusios dalies žalos atlyginimo tvarkos, todel tai pripažintina atsakomybe lengvinancia aplinkybe (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 2 d.).

Jei kaltininko atsakomybe lengvinanti aplinkybe atsirado tik prieš byla nagrinejant apeliacines instancijos teisme, ji atsakomybe lengvinancia aplinkybe pripažistama (pvz. Lietuvos aukšciausiojo teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-451/2005), taciau nuteistajam žala atlyginus tik po to, kai jis buvo pripažintinas kaltu pirmos instancijos teismo nuosprendžiu, savanoriško žalos atlyginimo, kaip atsakomybe lengvinancios aplinkybes, reikšme yra mažesne. Pagal baudžiamaji istatyma kaltininko atsakomybe lengvinancia aplinkybe (Lietuvos Aukšciausiojo teismo baudžiamosios bylos Nr. 2K-420/2007, Nr. 2K-437/2007) laikoma tai, kad jis savo noru atlygino ar pašalino padaryta žala (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taigi istatymas šiuo atveju reikalauja atlyginti ar pašalinti visa nusikaltimu padaryta žala. Kita vertus, BK 59 straipsnio 2 dalis nedraudžia teismui pripažinti atsakomybe lengvinancia aplinkybe ir tais atvejais, kai kaltininkas atlygina tik dali nuostoliu ar pašalina dali žalos. Tuomet atlygintos žalos dydis turi buti pakankamai didelis, sudaryti pagristas prielaidas tiketis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, kaltininko pastangos atlyginti likusia padarytosios žalos dali buti nuoširdžiomis ir pan. Iš bylos medžiagos, t.y. 2008 m. vasario 28 d. susitarimo, matyti, kad prieš pasirašant mineta susitarima A. B. atlygino L. T. ir R. T. 2400 Lt., t.y. daugiau nei puse iš jo sunaus D. B. priteistos žalos dydžio ir isipareigojo likusia žalos dali atlyginti iki 2008 m. gegužes 1 d. Apeliantas skunde pažymejo, kad pasižadejo atlyginti žala, kai tik bus paleistas i laisve, o pats atlyginti nukentejusiesiems padarytos žalos negalejo, nes buvo laikomas Lukiškiu tardymo izoliatoriuje, jo tevas susitare su nukentejusiuoju R. T. del jo padarytos žalos atlyginimo. Atsižvelgus i aplinkybes, tai, kad prievole pinigine ir Lietuvos Respublikos CK 6.50 str. numatyta treciojo asmens teise ivykdyti prievole, tai, kad kaltininko noru atlyginta didžioji dalis padarytos žalos ir su treciuoju asmeniu susitarta del likusios žalos atlyginimo, pripažintina atsakomybe lengvinancia aplinkybe (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 2 d.).

Pažymetina, kad vykdant Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2008 m. sausio 21 d. nuosprendi, bus atsižvelgta i po šio nuosprendžio priemimo jau atlyginta padarytos žalos dali. Priteista žalos atlyginimo suma nuteistasis turi atlyginti, ka jis iš dalies padare.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam D. B. bausme, Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. itvirtintu bausme siekiamu tikslu bei bendruju bausmes skyrimo pagrindu nepažeide. Teismas atsižvelge i D. B. asmenybe, atsakomybe lengvinancia aplinkybe bei sunkinanciu aplinkybiu nebuvima.

Nuteistasis D. B. padare tycini nesunku nusikaltima (BK 11 str. 3 d., 178 str. 1 d.). D. B. atsakomybe lengvinancia aplinkybe pripažinta tai, kad jis pripažino kalte. D. B. dirba, anksciau 2 kartus teistas (b.l. 51-52, 55-56, 57-59), nusikalstama veika, už kuria nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padare Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2007 m. kovo 13 d. nuosprendžiu paskirtos laisves atemimo bausmes vykdymo atidejimo metu (b.l. 59).

Pagal BK 56 str. 1 d. recidyvistui už tycinio nusikaltimo padaryma paprastai skiriama laisves atemimo bausme. Nuteistasis D. B. nusikaltima padare neišnykus teistumui, todel jis yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.) ir jam pagristai paskirta laisves atemimo bausme. Nuteistajam D. B. teismas jau yra skyres su realiu laisves atemimu nesusijusias bausmes: bauda (b.l. 55-56), atidejes bausmes vykdyma, taciau ir po to nuteistasis išvadu nepadare, nenorejo paklusti istatymu reikalavimams. Ivertinusi šias aplinkybes, kolegija daro išvada, kad bausmes tikslai gali buti pasiekti tik paskiriant laisves atemimo bausme. Pirmosios instancijos teismas paskyre laisves atemimo bausme, ženkliai mažesne, nei BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatytas tos bausmes rušies vidurkis.

Pagal BK 75 str. 1 d. asmeniui, nuteistam laisves atemimu už viena ar kelis nesunkius ar apysunkius tycinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams, bausmes vykdymas gali buti atidetas nuo vieneriu iki treju metu tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmes tikslai bus pasiekti be realaus bausmes atlikimo. Teismas turi atsižvelgti i visas bylos aplinkybes, turi ivertinti nusikaltimo pavojingumo laipsni, kaltes forma ir ruši, išsiaiškinti nusikaltimo motyva ir tikslus, kaltininko asmenybe, ivertinti jo atsakomybe lengvinancias ir sunkinancias aplinkybes. Ypac svarbu tokiais atvejais ivertinti kaltininko asmenybe, nes butent tai lemia ar bus pasiekti tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d.. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagristai D. B. netaike BK 75 str. ir neatidejo jam paskirtosios bausmes vykdymo. Vienas bausmes tikslu, numatytu BK 41 str. 2 d., yra paveikti asmenis, kad jie laikytusi istatymu ir vel nenusikalstu. Kaip matyti iš aukšciau išdestyto, ankstesniais nuosprendžiais apeliantui paskirtos bausmes neužtikrino bausmes tikslu, nes jis anksciau 2 kartus teistas, jam jau buvo atidetas bausmes vykdymas ir atidejimo metu jis vel pažeide istatymus, todel nera pagrindo manyti, kad bausmes tikslai bus pasiekti be realaus bausmes atlikimo. Atsižvelgiant i išdestyta, kolegija konstatuoja, kad D. B. paskirta tinkamos rušies ir dydžio bausme.

BK 54 straipsnio 2 dalyje, be kitu aplinkybiu, yra numatyta, kad skirdamas bausme teismas turi atsižvelgti i atsakomybe sunkinancias ir lengvinancias aplinkybes. BK 61 straipsnyje suformuluotos nuostatos, kada, skiriant bausme, teismas turi atsižvelgti i nustatytas atsakomybe lengvinancias ir sunkinancias aplinkybes. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu yra atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu ir nera atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu, teismas skiria kaltininkui ne didesne kaip straipsnio sankcijoje už padaryta nusikaltima nustatytos bausmes vidurkis laisves atemimo bausme. Apeliacines instancijos teismas nustate nuteistajam nauja atsakomybe lengvinancia aplinkybe, taciau pirmosios instancijos teismas paskyre D. B. bausme, ženkliai mažesne nei bausmes vidurkis, todel teiseju kolegija, ivertinusi visas aplinkybes, o taip pat ivertinusi nustatyta nauja jos atsakomybe lengvinancia aplinkybe, mano, kad anksciau paskirta jam bausme atitinka teisingai bausmei istatymo keliamus reikalavimus ir D. B. paskirta bausme dar labiau švelninti nera pagrindo.

Kiti apeliacinio skundo argumentai taip pat neduoda pagrindo švelninti bausmes – i tai, kad nuteistasis D. B. kalte pripažino, jau karta atsižvelge pirmosios instancijos teismas, kadangi šia aplinkybe ivertino kaip atsakomybe lengvinancia ir i ja atsižvelge skirdamas bausme. Ta aplinkybe, kad BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatyta keletas bausmiu rušiu, nera pagrindas paskirtosios bausmes švelninimui.

Esant tokioms aplinkybems, švelninti pirmosios instancijos teismo paskirta bausme del apeliaciniame skunde nurodytu motyvu nera istatyminio pagrindo.

nuteistojo D. B. apeliacini skunda atmesti.