Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2021-08-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-250-791/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-08-18
Bylos Nr.
1-250-791/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-04703-2018-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
I. B.
Nukentėjusysis
V. S.
Baudžiamoji byla Nr. 1-250-791/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04703-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.2.14.1.1; 2.1.8; 2.1.15.3.3.1; 2.3.6.4.2
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 18 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja V. D.,sekretoriaujant E. B.,dalyvaujant prokurorei J. Š.,kaltinamajam I. B., jo gynėjai advokatei R. K.,nukentėjusiajam V. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, paskutinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), šiuo metu patalpintas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje yra neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis I. B. 2018 m. sausio 27 d. apie 16.05 val. Alytaus r., Dauguose, Žvejų g. pavogė V. S. priklausantį automobilį „J. C.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), tuo nukentėjusiajam V. S. padarydamas 3500 eurų žalą.

Kaltinamasis I. B. savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, jog įvykio dieną buvo Daugų salos kaime pas močiutę. Pas močiutę buvo atvykęs iš Vokietijos. Tą dieną visko gerai neprisimena, kadangi nekaip jautėsi. Prie garažo stovėjo svetima mašina - džipas J. C.. Automobilis buvo neužrakintas. Jis išėjo iš garažo, atidarė automobilio duris, sėdo į automobilį ir juo išvažiavo. Automobilio rakteliai buvo viduje. Kiek atsimena, automobilis nebuvo užrakintas. Norėjo nuvykti pas tėvą, kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Tuo metu negalvojo, ką daro. Nemąstė apie tai, jog tai yra svetimas automobilis. Tiesiog sėdo į šį automobilį ir išvažiavo. Pats automobilio neturi. Močiutė turi automobilį, jį nuveža kur reikia. Vokietijoje turėjo problemų dėl priklausomybės, vartojo psichiką veikiančias medžiagas. Iki šio įvykio pora savaičių buvo nevartojęs psichotropinių medžiagų, bet buvo išgėręs alaus. Automobilyje buvo vienas, kitų asmenų nebuvo. Jam vairuojant automobilį, įvyko avarija. Buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Teisės vairuoti transporto priemones neturi. Pripažįsta savo kaltę dėl automobilio vagystės, nukentėjusiajam padarytą žalą atlygino. Šiuo metu gydosi dėl priklausomybės narkotinėms medžiagoms. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi.

Nukentėjusysis V. S. parodė, jog įvykio dieną paskambino gaisrinės darbuotojas, kuris pasakė, kad atvykus į gaisrą sugedo automobilis. Po kelių minučių atvyko į gaisro vietą. Atvažiavo jam priklausančiu automobiliu „J. C.“. Automobilį paliko šalia namo, apie pusantro metro nuo namo garažo. Visureigis „J. C.“ yra amerikos gamybos. Automobilis buvo tvarkingas, jis užsirakina vieno mygtuko pagalba. Užrakinęs automobilį nuėjo prie gaisro gesinimo. Buvo nutolęs apie 20 metrų. Pakalbėjo su darbuotojais, maždaug po 10-15 minučių grįžo prie savo automobilio. Toje vietoje, kurioje paliko savo automobilį, stovėjo greitosios pagalbos automobilis, o jo automobilio nebuvo. Greitosios automobilio vairuotojas pasakė, kad susitiko išvažiuojantį automobilį „J. C.“, kuris pasuko link miesto. Suprato, kad jo automobilį kažkas pavogė, todėl pranešė policijai. Maždaug po 45 minučių gavo pranešimą, jog panašus automobilis yra nuvažiavęs nuo kelio Trakų rajone. Tai buvo jo automobilis „J. C.“. Tikrai automobilį buvo užrakinęs. Automobilyje šone yra mažas langelis, įkišus ploną vielytę, galima atlenkus langelio rankenėlę jį atidaryti, ir įkišus ranką automobilį atrakinti iš vidaus. Šis automobilis užsiveda ne rakteliu, o yra specialus užvedimo mechanizmas. Taip pat jo automobilyje yra specialus pašildymo mechanizmas, kad žiemą automobilis lengviau užsivestų. Atvykus į vietą, jo automobilis buvo pašilęs, todėl galėjo automobilio variklis užsivesti. Automobiliu buvo padarytas eismo įvykis, automobilis sugadintas nepataisomai. Visi ratai išsimontavę, ratlankiai, padangos prakirstos, apsauginiai lankai sulankstyti. Padarytą žalą vertina 3500 eurų sumai.

Liudytojas A. P. parodė, jog įvykio dieną patruliavo kelyje A4 Alytus-Varėna-Gardinas. Važiuojant nuo Vilniaus link Alytaus, Pirčiupių gyvenvietėje, prasilenkiant pastebėjo automobilį „J. C.“, kurio vairuotojas pasirodė kaip apsvaigęs. Prasilenkiant jų žvilgsniai susitiko, vairuotojo veidas sukėlė jam įtarimą. Kolegei pasakė, kad šio automobilio vairuotojas gali būti neblaivus. Apsisuko ir vyko paskui automobilį, norėjo automobilį sustabdyti. Tačiau automobilio vairuotojas padidino greitį, lenkė automobilių kolonas. Reikalavo, jog automobilio vairuotojas sustabdytų automobilį, tačiau šis į reikalavimus nereagavo. Naudojo šviesos ir gaisro signalus, per garsiakalbį reikalavo sustoti. Vairuotojas kliudė vieną ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį, apvažinėjo koloną, automobilį sumėtė ir įvyko eismo įvykis. Visą laiką važiavo maždaug 10-15 metrų paskui automobilį. Apie įvykį informavo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtoją. Neprivažiavus Vilniaus automobilio vairuotojas nesuvaldė automobilio ir nuvažiavęs į kairės pusė šalikelę apsivertė. Automobilio vairuotojas išlipo iš automobilio, jis elgėsi neadekvačiai, iškėlė rankas į viršų ir sakė: „aš Dievas“. Jis vilkėjo policijos pareigūno uniformos viršutinę dalį su užrašu „policija“. Iš automobilio pradėjo rūkti dūmai, todėl vairuotoją patraukė į šoną, uždėjo jam antrankius. Vėliau paaiškėjo, kad automobilis pavogtas. Kiek atsimena, Vilniaus policijos pareigūnai tikrino blaivumą ir buvo nustatytas lengvas neblaivumas. Mano, jog vairuotojo neadekvatumas greičiausiai buvo ne alkoholio pasėkoje, kadangi atrodė labai apsvaigęs. Buvo testuotas dėl narkotinių medžiagų, tačiau testo rezultatai jam nežinomi. Automobilis po eismo įvykio buvo apgadintas, kadangi kelis kartus vertėsi.

Liudytoja R. J. parodė, jog kaltinamasis yra jos anūkas. Įvykio metu jis grįžo iš Vokietijos ir buvo pas ją namuose (duomenys neskelbtini). I. buvo grįžęs kelios dienos iki įvykio. Į Lietuvą I. grįžo kartu su drauge ir vaiku, tačiau tuo metu draugė buvo Alytuje. Kelias dienas iki įvykio I. elgėsi keistai. Su pasta nuo ryto iki vakaro blizgino ir šveitė visokias kapeikas. Tą dieną abu buvo nuvažiavę į parduotuvę, nupirko vieną alaus ir mažą butelį degtinės. Jis vis eidavo į garažą parūkyti. Dienos metu ji atsigulė pamiegoti. Buvo užmigusi. Paskambino D. V. ir pasakė, kad pas ją kyla dūmai. Liepė jai iškviesti gaisrinę. Po to išgirdo, jog I. rėkia, todėl liepė dar iškviesti ir greitąją pagalbą. Paprašė kaimynės iškviesti greitąją, kadangi I. tą dieną buvo neadekvatus. Nuėjo pas gaisrininkus, gaisrininkas pasakė, kad nedirba pompa ir nepumpuoja vandens. Gaisrininkas išsikvietė V. S.. Atvažiavęs V. S. savo automobilį paliko prie garažo vartų ir nuėjo prie gaisrininkų. Ji dar sutiko I., jis nuėjo į namus, pasikėlė į antrą aukštą, atidarė balkono duris ir gaisrininkams pasakė: „ką jūs darote mano žemėje“. Jam liepė uždaryti duris ir eiti į vidų. Matė, kaip jis uždarė duris. Ji nuėjo į gatvę, matė, kaip atvažiavo greitoji. Norėjo eiti namo, pamatė, kaip išvažiavo V. S. automobilis, bet nekreipė dėmesio, kas vairuoja automobilį. Greitosios darbuotoja paklausė, kur jos anūkas. Pasakė, kad nežino, gal namuose arba išsigando ir pabėgo. Po to atėjęs V. S. pasakė, kad pavogė jo automobilį. Ji pati turi automobilį Opel, kuris tą dieną stovėjo kitoje namo pusėje. I. teisių vairuoti transporto priemones neturi. Įvykio dieną jis išgėrė vieną alaus ir 300 gramų degtinės.

Liudytoja D. V. parodė, jog ji yra kaimynė, gyvena šalia R. J.. Įvykio dieną ji paskambino kaimynei, pasakė, kad kyla dūmai. Kaimynė pasakė, kad blogai yra su anūku. Ji pati girdėjo iš R. J. sodybos sklindantį vyrišką riksmą. Ji iškvietė greitosios pagalbos darbuotojus, kadangi pati kaimynė turi širdies sveikatos problemų. Matė važiuojantį džipą, tačiau negali nurodyti, kas jį vairavo.

Liudytojas M. M. parodė, jog jis yra greitosios pagalbos automobilio vairuotojas. Buvo gautas iškvietimas vykti į (duomenys neskelbtini) kaimą. Iškvietime buvo nurodyta, kad psichikos sutrikimų turintis asmuo padegė pašiūrę. Atvykę į įvykio vietą to asmens nerado. Atvažiuojant išvažinėjo džipas, kuris pasignalino, kad jį praleistum. Džipe sėdėjo vienas asmuo. Įvykio vietoje žmogus pasakė, kad pavogė jo automobilį.

Liudytoja J. M. parodė, jog ji yra (duomenys neskelbtini). Atsimenu, kad atvažiavo į įvykį dėl gaisro (duomenys neskelbtini). Buvo nurodyta, kad kažkas pavogė gaisrinės darbuotojo mašiną.

Iš J. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 104–105), kurie buvo pagarsinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, matyti, jog 2018 sausio 27 dieną, apie 15 valandą, iš greitosios medicinos pagalbos stoties, gavo iškvietimą dėl kilusio gaisro. Ji kartu su greitosios medicinos automobilio vairuotoju nuvyko nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini). Atvažiavus į iškvietimą nurodytu adresu, įvažiuojant į namo kiemą, matė, kad iš kiemo atbulomis išvažinėja tamsios spalvos visureigis, šio automobilio valstybinių numerių neįsidėmėjo. Automobilio vairuotojas atbulomis pasuko į šoną, o jis greitosios medicinos automobilio vairuotojas įvažiavo į vietą, kurioje prieš tai stovėjo visureigis. Prasilenkiant automobiliams, ji matė kad šiame automobilyje buvo tik vairuotojas, kitų asmenų automobilyje nesimatė. Kadangi važiavo į gautą iškvietimą, todėl vairuotojo neįsidėmėjo, jo apibūdinti negali. Jiems atvykus atėjo pagyvenusi moteris, kurios namuose buvo gaisras. Ši moteris pasakė, kad jos anūkas turi psichikos sveikatos sutrikimų, šiuo metu elgiasi neadekvačiai, todėl jį reikia išvežti į psichiatrinę. Dėl šių aplinkybių buvo iškviesta policija, kad padėtų palydėti psichikos ligonį. Po kiek laiko į įvykio vietą atvažiavo ir policijos pareigūnai, kurie kartu su pagyvenusia moterimi ieškojo vaikino. Po kurio laiko priėjo gaisro darbuotojas, kuris pasakė, kad kieme nėra jo visureigio, todėl suprato, kad vaikinas išvažiavo su šiuo automobiliu.

Liudytojas J. M. parodė, jog įvykio metu jis dirbo (duomenys neskelbtini) kartu su A. M.. Gavo pranešimą, jog Varėnos policijos ekipažas persekioja automobilį, kuris yra pavogtas. Tuo metu patruliavo Lentvaryje, Druskininkų kelyje nutarė blokuoti kelią. Tačiau gavo naują pranešimą, jog minėtas automobilis netoli jų apvirto. Nuvažiavo iki įvykio vietos. Nuvažiavę pamatė apvirtusį automobilį, iš kurio rūko dūmai. Iš automobilio išlipo žmogus. Asmuo elgėsi agresyviai, buvo išgėręs ar narkotikų vartojęs, jis kalbėjo su dievais, elgėsi neadekvačiai. Taip pat asmuo vilkėjo švarką su policijos užrašais. Kadangi asmuo priešinosi, buvo uždėti antrankiai ir iškviesta greitoji. Bendravimo metu iš jo sklido alkoholio kvapas.

Liudytoja A. S. parodė, jog ji dirba Vilniaus policijos trečiame komisariate Vilniuje. Įvykio dieną buvo gautas pranešimas, jog Alytaus policijos pareigūnams nestoja automobilis, kuris važiuoja link Vilniaus. Tuomet išgirdo pranešimą, jog įvyko eismo įvykis. Atvykus rado apvirtusį automobilį. Vairuotojas buvo išlipęs iš automobilio, jis elgėsi neadekvačiai, kalbėjo nesąmoningus dalykus. Blaivumą jam nustatinėjo kiti kolegos. Ji su kolega šį asmenį vežė medikų apžiūrai. Po ligoninės jį pristatė į policijos komisariatą. Kai vežė iš ligoninės, jis visą laiką tylėjo, buvo ramus.

Liudytojas A. D. parodė, jog įvykio metu jis buvo Vilniaus kelių policijos vyriausiasis patrulis. Prisimena, jog gavo iškvietimą, kad Alytaus policijos pareigūnams nestoja automobilis, kuris važiuoja link Vilniaus, paprašė pagalbos. Nuvažiavo už Vilniaus ribų, planavo blokuoti kelią. Tačiau gavo pranešimą, jog automobilis apsivertė. Nuvažiavo į įvykio vietą. Pamatė ant stogo gulintį automobilį. Asmenį, kuris vairavo šį automobilį, lydėjo iki Vilniaus ligoninės medicininei apžiūrai. Specialistai nenustatė rimtų sužeidimų. Vėliau jį perdavė kitiems policijos pareigūnams. Avarijos įvykio vietoje asmuo elgėsi keistai, mano, kad jis apsimetinėjo. Kalbėjo įvairias nesąmones. Taip pat jis buvo seno pavyzdžio policijos uniforma, buvo basas.

Liudytojas A. M. parodė, jog įvykio metu dirbo Trakų policijos komisariato vyriausiuoju patruliu. Įvykio aplinkybių nepamena.

Iš A. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 82–83), kurie buvo pagarsinti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, matyti, jog liudytojas parodė, kad 2018 m. sausio 27 d. nuo 8.00 val. iki 20.00 val. dirbo kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patruliu J. M., šaukinys V 6043. Apie 16.30 val. gavo pranešimą iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus, kad Alytaus policijos pareigūnams nestojo automobilis „J. C.“, kuris važiuoja A4 keliu, t. y. nuo Druskininkų į Vilniaus pusę. Jiems buvo nurodyta šį automobilį sustabdyti. Jie tuo metu dirbo Trakų mieste ir iš karto po pranešimo išvažiavo iš Trakų, Vytauto g., ir važiavo link Vilniaus. Prie nusukimo į Druskininkus, pasuko į A4 kelią. J. M. vairavo tarnybinį automobilį. Nuo nusukimo į Druskininkų kelią, pavažiavus apie 200 metrų į Druskininkų pusę, išgirdo per radio ryšio stotelę, kad automobilis „J. C.“ tarp Trakų r., Šventininkų ir Dobrovolės k., apsivertė. Jie nuvažiavo į įvykio vietą ir ten buvo jau atvykę Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūnai. Jis pamatė laukuose maždaug 20 m nuo pagrindinio kelio apvirtusį automobilį ir prie apvirtusio automobilio sėdintį antrankiais už nugaros surakintą vaikiną. Automobilis pradėjo rūkti, jie pagalvojo, kad jis gali užsidegti, prie automobilio daugiau nieko nebuvo, nors aplinkui vaikščiojo pareigūnai. Jis kartu su J. M. nuėjo prie automobilio ir paėmė už rankų surakintą vaikiną, kurį nutempė jį šalikėlę ir pasodino, po to jis atsistojo. Vaikinas apie 20-30 metų, vidutinio ūgio, apie 175 cm, buvo užsidėjęs paprastą, striukę, spalvos neatsimena, jo kojos buvo basos, be batų ir kojinių, iš po atsegto užtrauktuko matėsi juodos spalvos kažkoks drabužis. Kokias jis buvo užsimovęs kelnes, jis neatsimena. Kažkas iš pareigūnų jam patraukė už striukės kalnieriaus ir jis pamatė, kad jis yra užsidėjęs drabužį, ant kurio nugaros buvo užrašas „Policija“. Vaikinas jam nepažįstamas, jis sėdėjo ir kalbėjo, kad jis kūrėjas, jis juos sukūrė ir juos panaikins ir dar kažką, ko jis nesuprato. Pareigūnai klausinėjo vaikino duomenų, tačiau jis jų nesakė. Visi buvę pareigūnai stebėjo sulaikytą asmenį, kad jis nepabėgtų. Atvažiavo gaisrinė, greitosios pagalbos automobilis ir kažkuris pareigūnas sulaikytą vaikiną įsodino į greitosios pagalbos automobilį. Vaikinas su medikais išvyko, juos išlydėjo Vilniaus apskr. VPK Kelių policijos valdybos pareigūnai. Jie pareigūnams padėjo įforminti įvykio vietos dokumentus ir grįžo į policijos komisariatą.

Liudytoja D. T. parodė, jog ji yra Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių patrulių būrio vyriausioji patrulė. Įvykio dieną su kolega A. P. patruliavo Varėnos rajone, važiavo link Varėnos. Priešais atvažiavo džipas, jis buvo be šviesų ir mėtėsi po kelią, todėl apsisuko ir jį vijosi. Įjungė policijos automobilio garsinį ir šviesos signalus, ragino sustoti. Tačiau automobilis nestojo. Jis kliudė kitą automobilį, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto. Išlipęs iš automobilio vairuotojas dėvėjo policijos švarką ar striukę su užrašu „policija“, sakė: „aš Dievas, aš Dievas“, buvo neadekvatus. Vėliau atvyko Trakų policijos ekipažas. Vairuotojas atrodė kaip girtas ar apsvaigęs nuo narkotikų. Vėliau sužinojo, kad automobilis, kurį vairavo šis asmuo, yra vogtas.

Iš V. S. protokolo – pareiškimo matyti, jog nukentėjusysis 2018 m. sausio 27 d. kreipėsi į policijos komisariatą, nurodydamas, jog 2018 m. sausio 27 d. apie 16 val. 05 min., (duomenys neskelbtini) nepažįstamas vaikinas pavogė jo automobilį „J. C.“, valstybinio numerio ženklas, jam padaryta turtinė 3000 eurų žala (1 t., b. l. 1–6).

Iš Apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 14–21).

Iš Apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėta įvykio vieta, esanti esanti Trakų r., Šventininkų k.. Fiksuota, kad šalia kelio Vilnius - Varėna - Gardinas 20 km ir ties įvažiavimu į Vilniaus r., Užubrasčio k, Tulpių g., 18.40 m atstumu laukuose stovintis automobilis „J. C.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Automobilis yra po autoįvykio, nes ties įvažiavimu į minėtą kaimą dešinėje kelio pusėje, žiūrint nuo Vilniaus miesto pusės, kelkraštyje yra automobilio pėdsakai, kurie eina link automobilio. Einant link automobilio matosi išbarstytos, sudaužytos automobilio detalės. Apžiūrėjus automobilį matyti, kad jis yra visiškai sudaužytas – sulankstytas stogas, sulankstyta visa dešinė pusė, galas, priekinė dalis, kairėje pusėje sulankstytas priekinis sparnas ir priekinės durelės, išdužę visi dešinės pusės langai, galinis ir priekinis langas. Apžiūrėjus automobilio durelių užraktus – matosi sugadintas kairės pusės durelių užraktas. Automobilio užvedimo spynelė iš išorės nesugadinta. Paimami kvapų pėdsakai, užvalkalas nuo sėdynės ir automobilis „J. C.“ (1 t., b. l. 22–34).

Iš Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo ir daiktų apžiūros protokolų matyti, jog I. B. tyrėjui pateikė žalios spalvos bliuzoną su užrašu „Policija“ ir juodos spalvos policijos megztą megztinį be skiriamųjų ženklų, kurie apžiūrėti kaip daiktiniai įrodymai (1 t., b. l. 116–118, 119–124).

Iš 2019 m. balandžio 13 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-308 (18), 11-689 (18) matyti, jog ant tirti pateikto automobilio „J. C.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), priekinės kairės pusės (vairuotojo) sėdynės užvalkalo, rasta mėlynai juodos spalvos vilnos pluoštų, žalsvai juodos spalvos akrilinis pluoštas, vienodų su I. B. megztinio trikotažo atitinkamais pluoštais. Ant tirti pateikto automobilio „J. C.“ priekinės kairės pusės (vairuotojo) sėdynės užvalkalo, nėra pluoštų iš I. B. švarko. Ant tirti pateikto I. B. švarko rasta po vieną juodos spalvos, margą: juodą-rudą, rudos spalvos akrilinį pluoštą, vienodą su automobilio „J. C.“ priekinės kairės pusės (vairuotojo) sėdynės užvalkalo dirbtinio kailio atitinkamais pluoštais. Ant tirti pateikto I. B. megztinio nėra pluoštų iš automobilio „J. C.“ priekinės kairės pusės (vairuotojo) sėdynės užvalkalo. Ant tirti pateiktų I. B. drabužių (švarko, megztinio) ir ant automobilio „J. C.“ priekinės kairės pusės (vairuotojo) sėdynės užvalkalo, rasta vienodų pašalinių juodos spalvos poliesterinių pluoštų (nepriklausančių tirti pateiktų objektų pluoštinei sudėčiai. Ant tirti pateiktų I. B. megztinio, švarko ir ant automobilio „J. C.“ priekinės kairės pusės sėdynės (vairuotojo) užvalkalo rasta vienodų pašalinių dalelių – tos pačios genties spygliuočių medžių – pušies (Pinus L.) medienos dalelių. Ant tirti pateikto I. B. megztinio ir ant automobilio „J. C.“ priekinės kairės pusės sėdynės (vairuotojo užvalkalo rasta vienodų pašalinių dalelių – tos pačios genties spygliuočių medžių – eglės (P. L..) medienos dalelių. Didelė tikimybė, kad I. B. drabužiai (švarkas, megztinis) kontaktavo su automobiliu "J. C.", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), priekinės kairės pusės (vairuotojo) sėdynės užvalkalu (1 t., b. l. 131–142).

Iš VĮ Regitra išrašo matyti, jog automobilis "J. C.", valstybinio numerio ženklas yra (duomenys neskelbtini) registruotas V. S. vardu (1 t., b.l. 114).

Iš Alytaus apskrities VPK vyriausiosios patrulės D. T. tarnybinio pranešimo matyti, jog 2018 m. sausio 27 d. patruliuojant kelyje Vilnius - Varėna - Gardinas, kartu su vyriausiuoju patruliu A. P., auto patrulyje (radijo šaukinys "Punia 1819") apie 16 val. išvažiuodami iš Pirčiupio gyvenvietės, Varėnos r., kelio A4 46 km pastebėjo iš priekio atvažiuojantį automobilį „J. C.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) be šviesų, kurio vairuotojas pavojingai manevravo. Apsisukę ir įjungę specialius šviesos ir garso signalus stabdė automobilį „J. C.“. Kolega A. P. per garsiakalbį reikalavo, kad automobilis sustotų dešiniame kelkraštyje, tačiau automobilis nestojo, jis mėtėsi po visą važiuojamojo kelio dalį. Dėl nestojimo per radijo ryšio priemones buvo pranešta Alytaus AVPK budėtojui. Pavojingai manevruodamas Varėnos r., kelyje A4 Vilnius - Varėna - Gardinas 41 km, lenkdamas automobilį O. A., valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) jį kliudė, apgadino ir nesustojęs iš eismo įvykio vietos nuvažiavo toliau link Vilniaus ir į tolimesnius reikalavimus sustoti nereagavo. Įvažiavęs į Tarkų r., kalyje A4 20 km ir lenkdamas į dešinę važiuojamosios kelio dalies pusę besitraukiančius automobilius, J. C. vairuotojas automobilio nesuvaldė, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir nuvažiavęs nuo kelio, kelis kartus apsivertė ir sustojo. Vairuotojas iš automobilio išlipo pats. Jis buvo sulaikytas ir uždėti antrankiai. Po kelių minučių privažiavo du Vilniaus policijos ekipažai, kurie iškvietė gaisrinę ir greitąją medicinos pagalbą. Vairuotojui Vilniaus policijos patruliai 16.52 val. su alkotesteriu Alcotest 6810, Nr. ARYK-0104, patikros sertifikato Nr. 0632542, nustatė 0,75 promilės neblaivumo laipsnį. Vairuotojas nepasakė savo asmens duomenų. Su savimi neturėjo jokio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Klausiamas koks jo vardas ir pavardė, kartojo, kad jis yra Dievas ir visiems bus atlyginta. Elgėsi agresyviai, kalbėjo necenzūriniais žodžiais. Atvykusi greitoji medicinos pagalba vairuotoją apžiūrėjo ir išsivežė į Vilniaus ligoninę kraujo ir šlapimo tyrimui paimti, dėl apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų vartojimo nustatymo. Kaip vėliau paaiškėjo automobilis buvo pavogtas, o jį vairavo I. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini). Į įvykio vietą buvo iškviesta operatyvinė grupė, o automobilis nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu Ulonų 14K, Alytus (1 t., b. l. 36).

Iš Administracinių nusižengimų registro duomenų išrašo matyti, jog I. B. už 2018 m. sausio 27 d. vairavimą be teisių ir esant neblaiviam nubaustas administracine nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalį, 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 5 dalį, tai yra 1300 eurų bauda, bauda sumokėta 2019 m. spalio 23 d. (4 t., b.l. 17).

Motyvuojamoji dalis

Aptarti duomenys visumoje patvirtina, kad kaltinamojo I. B. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikaltimą yra įrodyta. Kaltinamasis I. B. turėjo tyčią pagrobti svetimą automobilį, tikslu juo pasinaudoti. Realizuodamas šį sumanymą, I. B. neteisėtai ir neatlygintinai, be nukentėjusiojo sutikimo, 2018 m. sausio 27 d. užvaldė V. S. priklausantį automobilį „J. C.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), tuo padarydamas nukentėjusiajam 3500 eurų turtinę žalą. Tokie kaltinamojo I. B. veiksmai atitinka BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, veiką kvalifikuoja automobilio pagrobimas.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis V. S. yra pareiškęs ieškinį dėl 3500 eurų žalos atlyginimo (1 t., b.l. 50). Iš V. S. pareiškimo matyti, jog jis susitarė su kaltinamuoju I. B. dėl žalos atlyginimo, žalą jam atlygino, todėl civilinio ieškinio atsisako (3 t., b.l. 174). Toks nukentėjusiojo atsisakymas nuo ieškinio įstatymui neprieštarauja, todėl jis priimtinas, o procesas dėl pareikšto civilinio ieškinio nutrauktinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 4 punktas).

Bausmės skyrimo klausimai

Skiriant bausmę ir parenkant jos rūšį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias bei kitas teismo nustatytas aplinkybes.

Kaltinamasis padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl savo veiksmų gailisi, taip pat atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog nusikalto būdamas apsvaigęs, ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams. Šią nusikalstamą veiką I. B. padarė būdamas Lietuvoje neteistas. Taip pat nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo. Kaltinamasis I. B. Psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitoje Lietuvoje nėra įrašytas (2 t., b.l. 20). Iš bylos duomenų matyti, jog I. B. yra teistas Vokietijoje, (duomenys neskelbtini). Iš 2019 m. vasario 13 d. Niunbergo-Furth apylinkės teismo nuosprendžio matyti, jog I. B. nuo 2018 m. sausio mėnesio iki 2018 m. liepos mėnesio intensyviai naudojo narkotines ir psichotropines medžiagas, buvo nuo jų priklausomas, tačiau šiame nuosprendyje konstatuota, jog I. B. yra pakaltinamas, ir tokia išvada padaryta atlikus specialųjį tyrimą bei išklausius ekspertą (3 t., b.l. 31-41). Teisiamojo posėdžio pateikti duomenys patvirtina, jog I. B. nuo 2021 m. gegužės 25 d. (duomenys neskelbtini), darbo santykiai galioja iki (duomenys neskelbtini), gauna 10,45 eurų valandinį darbo užmokestį (4 t., b.l. 2–4). I. B. turi mažametę dukrą, kuri šiuo metu gyvena Vokietijoje pas I. B. motiną. Priklausomybės ligų įstaigos, kurioje šiuo metu I. B. atlieka terapiją, charakterizuojamas išskirtinai teigiamai, palaiko socialinius ryšius su savo šeimos nariais - motina ir dukra, gydymo eiga yra itin sėkminga (4 t., b.l. 12-16). Atsižvelgiant tiek į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tiek į kaltinamojo asmenybę, jam skirtina nusikaltimo sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda. Nustatant bausmės dydį, teismas mano, jog yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytą teisingumo principą. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Kaip nustatyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui teismas turi teisę paskirti švelnesnę, nei įstatymo sankcijoje numatytą bausmę. BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, jog už apysunkį nusikaltimą skiriama bauda nuo 100 iki 4000 MGL dydžio. Kaip matyti, kaltinamasis I. B. visiškai pripažino savo kaltę. Tačiau teismas negali taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatų ir negali paskirtos bausmės mažinti vienu trečdaliu, kadangi bylos nagrinėjimo metu buvo atliktas pilnas įrodymų tyrimas. Tačiau teismas įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo turtinę padėtį ir gaunamas pajamas, tai, jog I. B. koreguoja savo elgesį teigiama linkme, jo pastangas reabilituotis ir sušvelninti atsiradusias nusikaltimo pasekmes, jam atlyginus nukentėjusiajam padarytą žalą, įvertina tai, jog kaltinamasis išlaiko mažametę dukrą, taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į tai, jog už to paties automobilio vairavimą esant neblaiviam ir neturint teisių jam skirta 1300 eurų administracinė bauda, kuri yra sumokėta, todėl teismas mano, jog kaltinamajam skiriant nors ir minimalaus dydžio baudą (100 MGL), pagal šios bylos aplinkybes, būtų pažeistas bausmės teisingumo principas. Todėl vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, kaltinamajam I. B. skirtina mažesnė bausmė, nei numatyta nusikaltimo sankcijoje minimali. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis, būdamas Vokietijoje, iš esmės laikėsi procesinės drausmės, nuotoliniu būdu dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, netrukdė procesui, ši aplinkybė taip pat rodo kaltinamojo asmenybės teigiamus bruožus.

I. B. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. sausio 27 d. 16.50 val. iki 2018 m. sausio 29 d. 12.05 val. (1 t., b.l. 172, 173), todėl šis laikas (2 paros) įskaitytinos į bausmės laiką (BK 66 straipsnis).

Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, I. B. įpareigotinas baudą sumokėti per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o kardomoji priemonė – dokumento paėmimas, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo (1 t., b.l. 182–183, 184–185).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – švarkas, megztinis, automobilio sėdynės užvalkalai, mikrodalelės voke, kvapo pėdsakai stiklainyje, saugojami Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal kvitą Nr. 002703 (1 t., b.l. 143–144, 145), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303-308 straipsniais,

nusprendžia:

I. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimis, skirti jam bausmę – 67 MGL (3 350 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti I. B. laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. sausio 27 d.iki 2018 m. sausio 29 d., tai yra dvi paras, jas prilyginant 4 MGL dydžio baudai, ir laikyti, kad nesumokėta baudos dalis yra 3150 eurų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, nustatyti, kad I. B. jam paskirtą 3 150 Eur baudą privalo sumokėti per devynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bet kuriame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, teismui pateikti mokėjimo kvitą. Per nustatytą terminą nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – švarką, megztinį, automobilio sėdynės užvalkalus, mikrodaleles voke, kvapo pėdsakus stiklainyje, saugojamus Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o kardomąją priemonę – dokumento paėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nutraukti procesą dėl nukentėjusiojo V. S. ieškinio, jam atsisakius jį palaikyti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą – Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja V. D.