- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-02
- Bylos Nr.
- 2-5/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Alė Bukavinienė, Algirdas Gailiūnas
- Ieškovas
- P. B.
- Trečiasis asmuo
- R. B., UAB „Karbonas“, P. B., O. S.
- Advokatai
- Ramunė Ramanauskienė, Agnius Pilipavičius, Agnė Bilotaitė
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gintaro Pečiulio, viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka
trečiojo asmens R. B. atstovei advokatei Agnei Bilotaitei.
trečiojo asmens UAB „Karbonas“ atstovei advokatei Ramunei Ramanauskienei.
išnagrinėjo trečiojo asmens P. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012m. sausio 10 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. B2-2435-798/2012 pagal pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Seltas“ (tretieji asmenys – P. B., R. B., O. S., kreditorių susirinkimo pirmininkas uždaroji akcinė bendrovė „Karbonas“) pareiškimą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Seltas“ bankrotas pripažintas tyčiniu bei
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas, ar BUAB „Seltas“ bankrotas pripažintinas tyčiniu, ar teismas tinkamai įvertino įrodymų, svarbių įvertinant materialinių vertybių nurašymo pagrįstumą, visumą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartimi UAB „Seltas“ iškėlė bankroto bylą (nutartis įsiteisėjo 2010 m. sausio 26 d.).
Šalies argumentai
Pareiškėjas BUAB „Seltas“ prašė įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu. Nurodė, kad UAB „Seltas“ vadovas, nepaisant įmonės nemokumo, ne tik kad dar 2007 m. nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos UAB „Seltas“ iškėlimo, tačiau ir ėmėsi ekonomiškai ir teisiškai nepagrįstų, rizikingų verslo sprendimų, nurašant turtą bei prisiimant papildomus įsipareigojimus.
Per 2008 m. buvo atlikti UAB „Seltas“ materialinių vertybių nurašymai už 175 237,45 Lt sumai be teisinio pagrindo. Nurašymai nepagrįsti atliktų darbų aktais, sutartimis.
Pagal 2008 m. birželio 16 d. subrangos sutartį UAB „Seltas“ darbus atliko, tačiau nepagrįstai nurašė medžiagų, kurių vertė 429 402,98 Lt.
2009 m. sausio 15 d. UAB „Seltas“ sudarė subrangos sutartį su UAB „Selto projektai“ (abiems įmonėms vadovavo P. B., kuris pasirašė darbų priėmimo aktus, tuo pačiu kaip UAB „Seltas“ direktorius tvirtino materialinių vertybių nurašymo aktus bei pasirašė PVM sąskaitas-faktūras).
Sutartis su UAB „Eika“ įmonei taip pat buvo akivaizdžiai nuostolinga, nes nurašytų materialinių vertybių (turto) vertė tris kartus viršija atliktų darbų vertę. Be to, nurašytos medžiagos neatitinka atliktų darbų turinio.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 10 d. nutartimi UAB „Seltas“ bankrotą pripažino tyčiniu.
Teismas iš BUAB „Seltas“ buhalterinių dokumentų nustatė, kad buvo sudaryta eilė sandorių, kurių pagrindu buvo nepagrįstai nurašyta materialinių vertybių (turto), dėl ko buvo ženkliai sumažintas įmonės turtas bei galimybė atsiskaityti su kreditoriais.
2008 m. birželio 16 d. UAB „Hrono fasadai“ (šiuo metu UAB „Staticus“) ir UAB „Seltas“ sudarė subrangos sutartį Nr. 07-AL046-S3, pagal kurią subrangovas UAB „Seltas“ įsipareigojo atlikti AB Swedbank pastato išorės sienų apdailą nerūdijančio plieno kasetėmis. Iš atliktų darbų aktų Nr. 08-07-F2, 08-09-F2, 08-11-F2, 09-01-F2, 09-02-F2, 09-03-F2, 09-05-F2 matyti, kad buvo atlikta ir priduota darbų už 891 459,81 Lt (be PVM). Minėtuose aktuose su užsakovu suderinta, jog atliekant darbus medžiagų sunaudota už 643 529,16 Lt. Pagal byloje esančius materialinių vertybių nurašymo aktus matyti, jog buvo nurašyta medžiagų už 1 072 932,14 Lt. UAB „Seltas“ atliko darbus, tačiau nepagrįstai nurašė medžiagų, kurių vertė 429 402,98 Lt (1 072 932,14 Lt – 643 529,16 Lt). Dėl tokių veiksmų buvo sumažintas likvidus įmonės turtas.
2009 m. sausio 15 d. tarp UAB „Selto projektai“ ir UAB „Seltas“ buvo sudaryta subrangos sutartis Nr. 09/01/15-01. Iš atliktų darbų aktų Nr. 09-02-F2, 09-03-F2, 09-05-F2 matyti, kad buvo atlikta darbų už 194 462,79 Lt (be PVM), medžiagų sunaudota už 103 315 Lt. Iš materialinių vertybių nurašymo aktų matyti, jog buvo nurašyta medžiagų už 163 389,47 Lt. Iš to seka, kad viso nepagrįstai buvo nurašyta medžiagų už 60 074,47 Lt (163 389,47 Lt – 103 315 Lt).
2007 m. rugsėjo 5 d. tarp UAB „Eika“ ir UAB „Seltas“ buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 07-463G, pagal kurią atlikta ir priduota darbų už 6107,43 Lt (be PVM). Iš 2008 m. lapkričio 5 d. materialinių vertybių nurašymo akto matyti, kad buvo nurašyta medžiagų už 29 098,27 Lt. Iš to seka, kad nepagrįstai buvo nurašyta medžiagų už 22 990,85 Lt (29 098,27 Lt – 6107,43 Lt). Be to, nurašytų materialinių vertybių (turto) vertė gerokai viršijo atliktų darbų vertę, todėl akivaizdu, kad šis sandoris įmonei buvo nuostolingas.
Tai pat iš byloje esančių 2008 m. balandžio 18 d., 2008 m. birželio 20 d., 2008 m. birželio 30d., 2008 m. liepos 31 d., 2008 m. rugsėjo 29 d. aktų matyti, kad per 2008 metus buvo nurašyta 175 237,45 Lt UAB „Seltas“ turto. Teismui nepateikta šių materialinių vertybių nurašymą pagrindžiančių darbų aktų ar sutarčių, todėl neaišku kokiu pagrindu buvo atlikti šie turto nurašymai.
Iš nurodytų faktinių aplinkybių teismas sprendė, kad nepagrįstais turto nurašymo veiksmais BUAB „Seltas“ buvo padaryta 687 705,75 Lt (429 402,98 Lt + 60 074,47 Lt + 22 990,85 Lt + 175 237,45 Lt) žala.
Be to, teismas pažymėjo, kad ir eilė kitų faktinių aplinkybių kelia abejones:
Iš PVM sąskaitų-faktūrų matyti, kad dalis įmonės turto buvo parduota įmonės akcininkams P. B., R. B., taip pat parduota ar perkelta į susijusią įmonę UAB „Selto projektai“;
2009 m. lapkričio 1 d. inventorizaciniuose apyrašuose užfiksuota daug brangios įrangos nurašymų dėl vagysčių, tačiau dokumentų, įrodančių, jog apie vagystes buvo pranešta teisėsaugos institucijoms, byloje nėra;
PVM sąskaitų faktūrų Nr. 00005 ir Nr. 00015 matyti, kad UAB „Seltas“ už keliasdešimt tūkstančių litų pirko potencialių projektų paieškos paslaugas iš susijusios įmonės UAB „Selto projektai“. Pagal sąskaitą-faktūrą Nr. 00005 sumokėta 28 733 Lt, pagal sąskaitą-faktūrą Nr. 00015 – 9520 Lt komisinių mokesčių už projektų suradimą, tačiau dokumentų, patvirtinančių apie atliktus darbus objektuose, nėra;
Abejonių kelia ir darbuotojų mokslo finansavimas, pavyzdžiui, iš teismui pateiktos bendrovės darbuotojų kvalifikacijos kėlimo kursų (apmokymų) lentelės matyti, jog BUAB „Seltas“ lėšomis buvo apmokamos konstruktoriaus J. A. studijos Vilniaus Gedimino technikos universitete.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Tretysis asmuo P. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti BUAB „Seltas“ administratoriaus prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:
1. Teismas nenustatė nei vieno tyčinio bankroto požymio, todėl nepagrįstai tenkino administratoriaus prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu. Tyčinio bankroto požymiai yra šie:
įmonė, būdama faktiškai nemoki, gresiant jos bankrotui, tyčia paslepia, iššvaisto, dovanoja ar sunaikina savo turtą, kuris galėjo būti panaudotas skoloms padengti;
sudaromi finansiškai nepagrįsti (nuostolingi) sandoriai, iš anksto žinant, jog įmonė šių sandorių negalės įvykdyti, kuriais siekiama išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, suvaržomos kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą;
įmonės vadovai akivaizdžiai blogai organizuoja įmonės veiklą arba jos apskritai neorganizuoja.
Žemesnės instancijos teismas
2. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymu vertinimo taisykles (įrodymus vertino ne kaip jų visetą, administratoriaus pateiktus dokumentus teismas vertino atskirai nuo konkrečių bendrovės vykdytų sutarčių, neatsižvelgė aptartų sutarčių visą įvykdymą, įmonės patirtas sąnaudas ir gautas pajamas), neobjektyviai ištyrė bylos aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus. Atitinkamai teismas padarė eilę nepagrįstų išvadų apie įmonės sandorių tariamą nenaudingumą įmonei.
Atsiliepimas
Dėl sutarties su UAB „Staticus” (buvęs pavadinimas UAB „Hrono fasadai“). Sutartis buvo sudaryta 2008 m. birželio 16 d., o paskutiniai darbai perduoti 2009 m. rugsėjo mėn. Tretysis asmuo, kartu su atsiliepimu į ieškinį, teismui pateikė papildomus dokumentus apie sutarties su UAB „Staticus“ faktinį įvykdymą, be to, papildomi įrodymai buvo išreikalauti iš administratoriaus (teismui pateikti 2011 m. gruodžio 20 d.), tačiau teismas neįvertino šių įrodymų:
2008 m. rugpjūčio mėn. atliktų darbų akto, kurio pagrindu užsakovui priduota darbų už 175 746,86 Lt (atsiliepimo priedas Nr. 3) bei išrašytos sąskaitos-faktūros (atsiliepimo priedas Nr. 4). Šiame atliktų darbų akte su užsakovu suderinta, jog, atliekant darbus, sunaudota medžiagų už 99 438,95 Lt. Materialinių vertybių nurašyta už 66 106,05 Lt (atsiliepimo priedas Nr. 5);
2008 m. spalio mėn. trijų atliktų darbų aktų, kurių pagrindu užsakovui priduota darbų iš viso už 250 326,74Lt (atsiliepimo priedai Nr. 6-8) bei išrašytos atitinkamos sąskaitos faktūros (atsiliepimo priedas Nr. 9-11). Šiuose atliktų darbų aktuose su užsakovu suderinta, jog, atliekant darbus, sunaudota medžiagų už 203 836,3 Lt. Materialinių vertybių nurašyta už 157 721,44 Lt (atsiliepimo priedas Nr. 12);
2008 m. gruodžio mėn. trijų atliktų darbų aktų, kurių pagrindu užsakovui priduota darbų iš viso už 528 996,71 Lt (atsiliepimo priedas Nr. 13-15) bei išrašytos atitinkamos sąskaitos faktūros (atsiliepimo priedas Nr. 16-18). Šiuose atliktų darbų aktuose su užsakovu suderinta, jog, atliekant darbus, sunaudota medžiagų už 467 203,55 Lt. Materialinių vertybių nurašyta už 264 694,58 Lt (atsiliepimo priedas Nr. 19);
2009 m. rugsėjo mėn. atliktų darbų akto, kurio pagrindu užsakovui priduota darbų už 21 099,38 Lt (atsiliepimo priedas Nr. 20) bei išrašyta atitinkama sąskaita faktūra (atsiliepimo priedas Nr. 21). Šiame atliktų darbų akte su užsakovu suderinta, jog, atliekant darbus sunaudota medžiagų už 22 527,86 Lt. Šio atliktų darbų akto pagrindu materialinių vertybių nebuvo nurašyta.
Vykdant sutartį faktiškai buvo sunaudota medžiagų už 1 428 985,49 Lt, o nurašyta už 1 561 454,21 Lt, t. y. medžiagų nurašyta 132 468,72 Lt daugiau nei sunaudota. Taip yra todėl, kad pradėjus montuoti fasadines apdailos kasetes, po daugybės karkaso konstrukcijų perdarymų, bendrovė buvo priversta iš savo lėšų sukonstruoti darbų apsaugos zonos papildomus įrengimus, užtikrinti kitų subrangovų atliktų darbų saugumą bei padengti išlaidas, kurių bendrovė nenumatė ir negalėjo numatyti sudarant subrangos sutartį. Nei ir nepaisant šios aplinkybės, faktinis sutarties vykdymas bendrovei kainavo 1 561 454,21 Lt. Tuo tarpu bendrovė gavo 1 851 910.19 Lt pajamų, taigi sandoris buvo pelningas.
Dėl sutarties su UAB „Selto projektai“ vykdymo. Bankroto administratorius į skaičiavimus neįtraukė 2009 m. vasario mėn. atliktų darbų akto Nr. 09-02-F2 (atsiliepimo priedas Nr. 22), kurio pagrindu užsakovui priduota darbų iš viso už 35 483,61 Lt bei išrašyta 2009 m. vasario 18 d. sąskaita faktūra Nr. 000138 dėl 7 213,05 Lt apmokėjimo (atsiliepimo priedas Nr. 23) bei 2009 m. vasario 18d. sąskaita faktūra Nr. 000139 dėl 28 270,55 Lt apmokėjimo (atsiliepimo priedas Nr. 24).
Bankroto administratorius neįrodė, kad medžiagos, vykdant sutartį su UAB „Selto projektai“, būtų nurašytos nepagrįstai.
Dėl sutarties su UAB „Eika” vykdymo. Teismas neatsižvelgė į šiuos įrodymus:
2007 m. spalio 25 d. sąskaita faktūra, kurios pagrindu užsakovui parduota darbų už 105 862,43 Lt (atsiliepimo priedas Nr. 25). Materialinių vertybių nurašyta už 113 345,80 Lt (atsiliepimo priedas Nr. 26);
2007 m. lapkričio 23 d. sąskaita faktūra, kurio pagrindu užsakovui priduota darbų už 230 611,61 Lt (atsiliepimo priedas Nr. 27). Materialinių vertybių nurašyta už 106 209,84 Lt (atsiliepimo priedas Nr. 28);
2007 m. gruodžio 29 d. sąskaita faktūra, kurios pagrindu užsakovui priduota darbų už 135.275,81 Lt (atsiliepimo priedas Nr. 29). Materialinių vertybių nurašyta už 100 167,70 Lt (atsiliepimo priedas Nr. 30);
2008 m. sausio 25 d. sąskaita faktūra, kurios pagrindu užsakovui priduota darbų už 86 317,49 Lt (atsiliepimo priedas Nr. 31). Materialinių vertybių nurašyta už 37 279,80 Lt (atsiliepimo priedas Nr. 32);
2008 m. liepos 31 d. materialinių vertybių nurašymo aktas, kuriame nurašyta medžiagų už 161,11 Lt (atsiliepimo priedas Nr. 33).
Bendrovė atliko darbų (įskaitant sunaudotas medžiagas ir atliktą darbą) už 177 912,24 Lt daugiau nei buvo nurašyta materialinių vertybių.
Motyvuojamoji dalis
4. Teismas nevertino visumos byloje esančių įrodymų apie 175 237,45 Lt turto nurašymo pagrįstumą, konkrečiai neįvertino šių įrodymų:
2008 m. balandžio 18 d. materialinių vertybių nurašymo aktas, nurašymo suma 90 230,49 Lt, bei 2008 m. birželio 20 d. materialinių vertybių nurašymo aktas, nurašymo suma 20 638,60 Lt, yra dokumentai, susiję su (duomenys neskelbtini) apartamentų projekto (užsakovas UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“) vykdymu (atsiliepimo priedas Nr. 34).
2008 m. liepos 31 d. materialinių vertybių nurašymo aktas, nurašyta suma 62 222,13 Lt, yra susijęs su 2008 m. birželio 19 d. subrangos sutartimi, sudaryta su UAB „Selto projektai“, dėl parduotuvės „IKI“, esančios (duomenys neskelbtini) fasado šiltinimo ir įrengimo darbų atlikimo (atsiliepimo priedai Nr. 35-37).
2008 m. rugsėjo 29 d. materialinių vertybių nurašymo aktas, nurašyta suma 1 099,59 Lt, yra dokumentas, susijęs su papildomų statybos darbų vykdymu užsakovui UAB „Selto projektai“. Už šių darbų atlikimą užsakovui išrašyta sąskaita faktūra SEL0000120 (3.850 Lt be PVM) buvo išreikalauta iš administratoriaus 2011 m. gruodžio 20 d.
5. Teisės aktai nedraudžia turto parduoti akcininkams ar kitiems asmenims (pavyzdžiui, UAB „Selto projektai“), todėl vien turto perleidimo faktas nerodo sandorio neteisėtumo. Įmonės turto pardavimas akcininkams P. B. ir R. B., taip pat pardavimas ar perkėlimas į bendrovę UAB „Selto projektai“ nerodo įmonės vedimo prie bankroto. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog turtas buvo perleistas neatlygintinai ar už mažesnę nei rinkos kainą.
6. Nepagrįsta teismo išvada, kad byloje nėra įrodymų, jog įmonė būtų kreipusis į teisėsaugos institucijas dėl vagysčių (dėl vagysčių buvo nurašytas turtas). Tokie įrodymai bendrovėje buvo, juos administratorius nutylėjo. Kartu su atskiruoju skundu teismui teikiami šie įrodymai (2009 m. liepos 31 d. pareiškimas policijos komisariatui, 2009 m. rugpjūčio 14 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 policijos komisariato pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą).
7. Kartu su atskiruoju skundu bei 2011 m. gruodžio 20 d. teismo posėdyje pateikti bankroto administratoriaus įrodymai patvirtina, jog su UAB „Selto projektai“ buvo vykdomos sutartys dėl parduotuvės IKI Viršuliškėse, apartamentų Druskininkuose rangos darbų. Šie įrodymai paneigia teismo išvadas, kad byloje nėra duomenų, jog iš UAB „Selto projektai” už 38 253 Lt pirktos paslaugos buvo faktiškai suteiktos.
8. Darbuotojų mokymai, kvalifikacijos kėlimas yra įprasta praktika ir nerodo įmonės vedimo prie bankroto.
9. Administratorius teismo konstatuotų aplinkybių, kad per 2008 m. buvo nurašyta materialinių vertybių už 175 237,45 Lt be teisinio pagrindo, neįrodinėjo ir dėl jų nereiškė reikalavimų. Dėl šių aplinkybių tretysis asmuo UAB „Karbonas“ 2011 m. gruodžio 20 d. teismo posėdžio metu pateikė įrodymus, kurie apeliantui buvo išsiųsti tik 2011 m. gruodžio 17 d. šeštadienį (priedas Nr. 2), todėl su šiais įrodymais trečiojo asmens atstovai galėjo susipažinti tik pirmadienį, iki teismo posėdžio likus mažiau nei pusantros dienos. Dokumentų apimtis buvo didelė, todėl teismas turėjo suteikti pakankamai laiko su šiais dokumentais susipažinti trečiajam asmeniui P. B.. Kadangi po naujų įrodymų pateikimo administratorius pakeitė pareiškimo pagrindą, teismas turėjo nustatyti ne trumpesnį nei 14 d. terminą pasiruošti bylos nagrinėjimui (CPK 141 str. 2 d.). To nepadarius, buvo apribota apelianto teisė į teisminę gynybą (CPK 6 str.), pažeisti lygiateisiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Pažeidimai lėmė tai, jog į bylą laiku nepateikti visi įrodymai.
10. Bankroto administratorius piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Bankroto byla UAB „Seltas” iškelta 2009 m. rugsėjo 10 d. Administratorius neginčijo bendrovės sandorių, nors jam neabejotinai buvo žinomos įmonės nemokumo priežastys. Pareikšdamas pareiškimą teismui dėl BUAB „Seltas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto administratorius pateikė tik dalį dokumentų, imituodamas neva nesąžiningus įmonės vadovų bei akcininkų veiksmus ir klaidindamas teismą.
11. Apeliantas taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus, nurodė įrodymus, kuriais remiasi atskirajame skunde ir kurie į bylą buvo pateikti administratoriaus.
Kreditorių susirinkimo pirmininko UAB „Karbonas“atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančių įrodymų visumą.
Apeliantas savo argumentus grindžia teismui elektroninėje laikmenoje pateiktais dokumentais. Abejotinas tokios informacijos (nepasirašytų dokumentų) patikimumas ir įrodomoji vertė, atitikimas leistinumo ir liestinumo kriterijams bei atitikimas Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimams.
Be to, apeliantas, teikdamas įrodymus elektroninėje laikmenoje, nepateikė jos kopijų ar atspausdinto turinio kitiems dalyvaujantiems asmenims.
Į bylą nepateikti įrodymai, kada apelianto elektroninėje laikmenoje esantys dokumentai buvo sukurti.
Kai įmonė turi skolų, bet koks įmonės turto pardavimas kitokiems tikslams nei kreditorių interesų patenkinimas, yra neteisėtas, nesąžiningas, toks turtas gali būti išreikalautas natūra arba gali būti pareikalauta iš tokio turto savininko tos skolos dalies, kurios atlyginimą buvo galima nukreipti į tą turtą.
Bendrovė savo turto net nesistengė saugoti ar apdrausti, jeigu vagystės bendrovėje buvo sistemingos.
Teismas pasisakė dėl įmonės išlaidų P. B. šeimos narių mokymui, o ne darbuotojų kaip teikiama atskirajame skunde.
Procese apelianto teisės nebuvo pažeistos. Visus papildomus įrodymus pats apeliantas turi savo elektroninėje laikmenoje, jam atstovavo didelė advokatų kontora. Apeliantas tų įrodymų, kuriems pateikti neva buvo užkirstas kelias, nepateikė ir su skundu.
BUAB „Seltas” atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančių įrodymų visumą, įskaitant ir bylos šalių pasisakymus dėl bylos aplinkybių, todėl atmestini apelianto argumentai dėl tariamai nesudarytos tinkamos procesinės galimybės gintis nuo pareiškimo.
Nepagrįsti apelianto teiginiai dėl administratoriaus galimo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartimi UAB ,,Seltas“ iškelta bankroto byla. Patvirtinti kreditoriniai reikalavimai UAB ,,Seltas“ sudaro 1 276 162,95 Lt. Iškeliant bankroto bylą įmonės turtą sudarė 167340 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 1 025 849 Lt. UAB ,,Seltas“ bankroto administratorius nurodo, kad jau 2007 metais bendrovė buvo nemoki, tačiau jos vadovas nesiėmė priemonių dėl bankroto bylos iškėlimo, o ėmėsi nepagrįstų rizikingų verslo sprendimų, nurašant turtą bei prisiimant naujų įsipareigojimų – vykdant 2008 m. birželio 16 d. subrangos sutartį Nr. 07-AL046-S3 nepagrįstai nurašė medžiagas, kurių vertė 429402,98 Lt; - vykdant 2009 m. sausio 15 d. subrangos sutartį Nr. 09-01-15-01 nepagrįstai nurašė medžiagų už 60074,47 Lt; - vykdant 2007 m. rugsėjo 5 d. statybos rangos sutartį Nr. 07-4639 nepagrįstai nurašė medžiagų už 22990,85 Lt – vykdant 2007 m. gruodžio 5 d. statybos rangos sutartį Nr. SEL 2007/205/1 nepagrįstai nurašė medžiagų už 175 237,45 Lt. Viso nepagrįstais nurašymo veiksmais UAB ,,Seltas“ padaryta 687705,75 Lt žala.
Didelės vertės turtas nurašytas inventorizaciniais apyrašais dėl vagysčių, nesant dokumentų, patvirtinančių vagysčių faktus, nesikreipiant į policiją dėl nusikalstamų veikų išaiškinimo. Dalis įmonės turto buvo parduota įmonės akcininkams P. B. ir R. B. bei parduota ar perkelta į susijusią įmonę UAB ,,Selto projektai“. Piniginės lėšos 28 733 Lt panaudotos potencialių projektų paieškos paslaugoms apmokėti susijusiai įmonei UAB ,,Selto projektai“, tačiau surastuose projektuose darbai nebuvo atliekami. Atsakovas, neturėdamas lėšų atsiskaityti su kreditoriais, finansavo savo darbuotojų mokymą, nuomavosi iš jų automobilius, apmokėjo už sunaudotą automobiliams kurą.
Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto tyčia. Įstatyme nenurodyta aplinkybių, kurioms esant, galima būtų daryti išvadą, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant dėl įmonių bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004). Taigi tokie atvejai, kai dėl įmonės valdymo organų sprendimų yra nuostolingai perleidžiamas, sunaikinamas, sugadinamas ar iššvaistomas įmonės turtas, sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę, atsiskaitoma tik su tam tikrais kreditoriais ir pan. gali būti vertinami kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai. Pažymėtina, kad tam, jog būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004).
Teisėjų kolegija mano, kad byloje pirmosios instancijos teismas, vertindamas bankrotą sukėlusių aplinkybių visumą, pagrįstai padarė išvadą, kad ši įmonė prie bankroto privesta tyčia.
UAB ,,Seltas“ 2008 m. kovo 19 d. visuotiniame akcininkų susirinkime svarstytame bendrovės metiniame pranešime konstatuota, kad įmonės ilgalaikis turtas sudaro 133 034 Lt, trumpalaikis 558 527 Lt. Bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 559 917 Lt. Tokia įmonės būsena viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, todėl atsižvelgiant į tai, kad per vienerius metus ji turėjo sumokėti lizingui 39 608 Lt, overdrafto paskolą 35262 Lt, skolą tiekėjams 160 183 Lt, išankstinį apmokėjimą 229 000 Lt, pelno mokestį 27 364 Lt, su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų 49 833 Lt, bei kitų įsipareigojimų 1 485 Lt sumas, įmonė turėjo itin atsargiai ir protingai naudoti turimas lėšas bei prisiimti naujus įsipareigojimus. Nežiūrint šių finansinių rodiklių įmonės visuotinis akcininkų susirinkimas nutarė turėtą 121 538 Lt pelną paskirstyti 36 000 Lt dividendų išmokėjimui, 40 000 Lt skirti įstatinio kapitalo didinimui.
Sekančių metų – 2009 m. liepos 10 d. įvykusiame visuotiniame akcininkų susirinkime konstatuota, kad įmonės veiklos rezultatas yra 731 232 Lt nuostolių. Skolos tiekėjams, SEB bankui, mokesčių inspekcijai, socialiniam draudimui ir kt. sudaro 993 282,11 Lt, dėl ko įmonė yra nemoki ir nutarta kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Analizuojant įmonės veiklą iki visuotiniame akcininkų susirinkime konstatuoto nemokumo matosi, kad ji intensyviai didino įsipareigojimus kreditoriams. Iš teismui pateikto įmonės kreditorių sąrašo 2009 m. birželio 30 dienai matosi, kad įsipareigojimai kreditoriams sudarė 854 076,08 Lt, kurių didžioji dalis pradelsti. Neatsiskaitant už pradelstus įsipareigojimus buvo prisiimami nauji įsipareigojimai.
Atsakovas, turėdamas didelę finansinę naštą pagal subrangos sutartis, atliekamų darbų materialinių vertybių nurašymo aktais, nors ir laikydamasi įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos tvarkos, kas nustatyta ekspertizės aktu, nurašinėjo daug brangios, nevienkartinio panaudojimo įrangos, įrankius ir kt. materialinių vertybių, tuo mažindamas veiklos pelningumą, didindamas nuostolius ir mažindama kreditorių galimybes patenkinti savo reikalavimus. Aplaidžiai buvo organizuojami darbai ir kontroliuojama atliekamų darbų kokybė, dėl ko darbai turėjo būti perdaromi, tam panaudojant įmonės lėšas. Įmonė, turėdama didelius įsiskolinimus tiekėjams, apmokėjo susijusiai įmonei UAB ,,Selto projektai“, vadovaujamai to paties asmens P. B., už potencialių projektų paiešką 28 733 Lt ir 9 520 Lt komisinių, nuomojosi iš įmonės darbuotojų automobilius, apmokėjo už kai kurių darbuotojų mokymąsi mokymo įstaigose. Visų šių aplinkybių visumą įvertinęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai įmonės bankrotą pripažino tyčiniu, naikinti ar keisti teismo priimtą nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo. Kadangi išdėstyti argumentai leidžia daryti išvadą, kad įmonė priversta prie bankroto tyčia, kiti atskirtajame skunde išdėstyti argumentai nėra reikšmingi tarp šalių iškilusio ginčo sprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Atliktos ekspertizės išvados nesudarė pakankamo pagrindo atskirąjį skundą tenkinti ir atsisakyti UAB „Seltas“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Ekspertizės atlikimo išlaidas apmokėjo apeliantas, bei jį atstovaujanti advokatų kontora, todėl šios išlaidos (3069,53 Lt) atskirojo skundo netenkinus apeliantui iš proceso dalyvių nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.