Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėjas Vidmantas Rudaitis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „NEO Finance“ ieškinį atsakovei L. L. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė AB „NEO Finance“ atsakovei L. L. 2019-08-25 vartojimo kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ( toliau – sutartis ) dviem pavedimais suteikė 3250,89 EUR kreditą ( 33, 58 l., kt. ) 60 mėn. terminui. Sutartyje šalys susitarė dėl 11 proc. metinių palūkanų normos, bendra vartojimo kredito kainos metinė norma 13,93 proc. Taip pat šalys susitarė dėl 207,79 EUR tarpininkavimo mokesčio su 1800 EUR nuolaida ( 32 l., kt. ). Bendra vartojimo kredito suma, kurią atsakovė sutartimi įsipareigojo sumokėti, sudaro 4448,59 EUR. Atsakovė įsipareigojo grąžinti ieškovei gautą kreditą periodinėmis įmokomis kas mėnesį ir sumokėti ieškovei visus sutartyje nustatytus mokesčius ir palūkanas. Atsakovei netinkamai vykdant prisiimtus sutartinius įsipareigojimus ieškovė 2020-04-28 pranešimu ragino ją padengti įsiskolinimą ( 34 l. ), o 2020-05-27 pranešimu 2020-06-02 sutartį vienašališkai nutraukė ir pareikalavo, kad atsakovė grąžintų visą kreditą, sumokėtų sutartines palūkanas ir kitus pagal kredito sutartį numatytus mokėjimus ( 35 l. ).

Paskolos ( vartojimo kredito ) gavėjas privalo grąžinti jam suteiktą paskolą sutartyje nustatytu laiku ir tvarka ( Lietuvos CK 6.873 str. 1 d. ). Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o jas neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai patirtus nuostolius bei sumokėti netesybas ( baudą, delspinigius – Lietuvos CK 6.256 str. ). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ( Lietuvos CK 6.59 str. ). Ieškinyje nurodoma, kad atsakovė pagal 2019-08-25 sutartį liko skolinga 3085,09 EUR negrąžinto kredito. Sąskaitos apžvalga ( 58-60 l. ) patvirtina, kad ieškovė 2019-08-25 atsakovei pervedė 1614,06 EUR bei 1636,83 EUR vartojimo kredito sumas, viso 3250,89 EUR, o atsakovė yra grąžinusi bendrą 296,89 EUR sumą pagal aukščiau nurodytus keturis pavedimus. Šios sumos paskirstymas ( kokia dalis skirta kredito dengimui, kokia – palūkanoms ir pan. ) nedetalizuota. Tačiau atsakovė su ieškinyje nurodyta negrąžinto kredito suma sutinka ( tik prašo sumažinti papildomai priskaičiuotas sumas - 61 l. ). Todėl konstatuojama, kad atsakovė pažeidė prievolę laiku ir nustatytomis sąlygomis grąžinti kreditą, iš atsakovės ieškovei priteistina 3085,09 EUR negrąžinto kredito dalis ir 144,26 EUR mokėjimo ( pelno ) palūkanų, priskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, t. y. iki 2020-06-02, šie reikalavimai tenkintini.

Naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo ( pelno ) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra. Šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų Lietuvos CK 6.221 str., pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis Lietuvos CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo ( pelno ) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo ( Lietuvos CK 6.2, 6.221 str. ). Minimalių nuostolių, atsiradusių dėl kreditoriaus negalėjimo naudotis negrąžintais pinigais, atlyginimo funkciją atlieka kompensuojamosios palūkanos, kurios gali būti skaičiuojamos ir po paskolos sutarties nutraukimo. Aptartas išaiškinimas neužkerta sutarties šalims kelio susitarti, jog po sutarties nutraukimo iki visiško paskolos sumos grąžinimo paskolos davėjui bus mokamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo ( pelno ) palūkanų dydį ( LAT 2020-05-25 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 48, 49, 52, 53 p. ).

Ieškovė taip pat prašo priteisti 11 proc. negautų pajamų ( nuostolių ) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3085,09 EUR nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024-08-25).

Teismų praktikoje išaiškinta, jog negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratą ( LAT 2012-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012, kt. ); patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis ( LAT 2012-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012, kt. ). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais ( LAT 2014-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014 ).

Ieškovė, prašydama priteisti negautas pajamas ( nuostolius ), neįvardijo konkrečios negautų pajamų sumos, bet pateikė jų apskaičiavimo būdą, t. y. skaičiuojant 11 proc. palūkanas už negrąžintą 3085,09 EUR vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, t. y. 2024-08-25. Teismas, taikydamas Lietuvos CK 6.249 str. 1 d., turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo ( Lietuvos CPK 12 str. ). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga ( Lietuvos CPK 12, 178 str. ). Įvertinus ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovė įrodė patirtų negautų pajamų ( nuostolių ) realumą ( jie visiškai atitinka sutartyje sulygtas mokėjimo palūkanas, kurias ieškovė pagrįstai tikėjosi gauti šalims tinkamai vykdant sutartį ), todėl šis ieškovės reikalavimas tenkintinas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti 1874,13 EUR tarpininkavimo mokesčio, 3,38 EUR kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020-01-26 iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos ( 2020-06-02 ), bei 11 proc. dydžio kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą ( 3085,09 EUR ) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ( 2024-08-26 ) iki visiško kredito grąžinimo dienos.

Sutarties specialiosiose sąlygose numatyta, kad tarpininkavimo mokestis ( procentas nuo kiekvienos grąžintos įmokos ) yra 4,90 proc., jo bendra suma, įskaitant 1800 EUR nuolaidą, yra 2007,79 EUR, o mokėtina suma – 207,79 EUR ( 32 l. ). Šis mokestis pagal sutarties sąlygas yra apskaičiuotas iš anksto, sutarties sudarymo metu ir turi būti atsakovės mokamas nepriklausomai nuo to, ar ji tinkamai vykdys savo sutartines prievoles. Pažymėtina, kad 207,79 EUR tarpininkavimo mokestis su nuolaida yra įskaičiuotas ir į 4448,59 EUR bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą ( 3250,89 EUR kreditas + 989,91 EUR palūkanos + 207,79 EUR tarpininkavimo mokestis).

Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. įtvirtina kelias reikšmingas taisykles. Visų pirma, pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir šie mokėjimai negali būti skaičiuojami už ilgiau kaip 180 d. Be to, jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos ( LAT 2020-06-09 vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga ). LAT praktikoje išaiškinta, kad tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d., minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo ( LAT 2020-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 ).

Šiuo atveju netesybos, kompensacinės palūkanos ir kiti mokesčiai, kurie galėtų būti reikalaujami, negali viršyti 290,64 EUR ( 3085,09 EUR + 144,26 EUR x 0,05 % x 180 d. ). Šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 p. nustatyta, kad tarpininkavimo mokesčiui taikoma 100 procentų nuolaida ir jis skaičiuojamas tik atsakovei netinkamai vykdant sutartį, t. y. faktiškai savo esme ( turiniu ) jis, nors ir įvardintas kaip tarpininkavimo mokestis, yra užslėpta sankcija dėl sutarties nevykdymo. Atsižvelgtina, kad 2007,79 EUR tarpininkavimo mokestis ( be nuolaidos ) sudarytų apie 62 proc. 3250,89 EUR kredito sumos, kas visiškai neatitinka nei šio verslo praktikos, nei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų ( Lietuvos CK 1.5 str. ), todėl nepriklausomai nuo ieškovės ieškinyje pateiktų argumentų ( dėl jų plačiau nepasisakoma – 4-6 l. ) negali būti pripažįstamas pagrįstu. Kodėl negrąžinta ( prašoma priteisti ) tarpininkavimo mokesčio suma yra 1874,13 EUR, tikslių paskaičiavimų ieškovė taip pat nepateikė ( Lietuvos CPK 178 str. ). Todėl, išskaičiavus privalomą sumokėti 207,79 EUR mokesčio dalį ( nes kitokių duomenų nėra, atsakovė to neginčija ), kita prašoma priteisti tarpininkavimo mokesčio dalis – 1666,34 EUR - bei 11 proc. dydžio palūkanos, skaičiuojamos nuo 2024-08-26 iki visiško kredito grąžinimo dienos ( kurių dydžio ieškovė nepagrindė, nes, kaip minėta, atsakovei tinkamai vykdant sutartį, ji negalėjo tikėtis gauti ), šiuo atveju atliekančios kompensacinę funkciją, vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d., negali būti priteisiami, šioje dalyje ieškovės reikalavimai atmestini. Reikalavimas priteisti 3,38 EUR kompensacines palūkanas yra pagrįstas ir tenkintinas, nes atitinka Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. reikalavimus bei aukščiau nurodytą teismų praktiką.

Praleidęs piniginės prievolės mokėjimo terminą skolininkas – fizinis asmuo – privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ( Lietuvos CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. ), todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo nurodyto dydžio procesines palūkanas tenkinamas.

Pagal bendrąsias taisykles ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, t. y. 67,37 proc. ( Lietuvos CPK 93 str. 2 d. ). Todėl ieškovei iš atsakovės priteisiama 77,48 EUR žyminio mokesčio ( 115 EUR x 67,37 proc. ) bei 134,74 EUR už procesinių dokumentų parengimą ( 200 EUR x 67,37 proc. ), viso 212,22 EUR bylinėjimosi išlaidų ( Lietuvos CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 80 str. 7 d., 88 str. 1 d. 6 p., 98 str. ). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės už nustatytą minimalią priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl ši suma valstybei iš atsakovės nepriteisiama ( Lietuvos CPK 96 str. 6 d. ).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės L. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei AB „NEO Finance“, j. a. k 303225546, 3085,09 EUR ( tris tūkstančius aštuoniasdešimt penkis eurus 09 centus ) negrąžinto kredito, 144,26 EUR ( vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus 26 centus ) mokėjimo ( pelno ) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2020-06-02, 207,79 EUR ( du šimtus septynis eurus 79 centus ) tarpininkavimo mokesčio, 3,38 EUR ( tris eurus 38 centus ) kompensuojamųjų palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo dienos 2020-01-26 iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2020-06-02, viso 3440,52 EUR ( tris tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt eurų 52 centus ),

11 proc. negautų pajamų ( nuostolių ) už negrąžintą 3085,09 EUR vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos - 2020-06-02 - iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024-08-25,

5 ( penkių ) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3440,52 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2020-06-18 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 212,22 Eur (du šimtus dvylika eurų 22 centus ) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.