Utenos apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant suinteresuotų asmenų VĮ „Turto“ bankas“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovams (apie teismo posėdį pranešta tinkamai),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo S. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje VĮ „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjas S. V. pareiškimą palaikė ir prašė tenkinti. Parodė, kad jo motina turėjo žemės (duomenys neskelbtini). Taip pat, žinojo, kad motina buvo surašiusi testamentą, kuriuo tą žemę paliko A. M.. Motinos valią jis gerbė. Silpstant jėgoms motina persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), kur gyveno iki mirties. Motinai mirus ją palaidojo, o jos asmeninius daiktus pasiėmė. Kiek pamena, paėmė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) fotografijas. Į notarą kreiptis nematė reikalo, kadangi žinojo, jog motina daugiau turto neturėjo. Tik visai nesenai iš liudytojos I. Š. sužinojo, kad po motinos mirties A. M. nepriėmė palikimo ir ta žemė vis dar yra registruota jo motinos vardu.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas pareiškimą palaikė ir prašė tenkinti.

Teismo posėdžio metu liudytoja I. Š. parodė, kad jai priklauso žemės sklypas, kuris yra šalia žemės sklypo, registruoto E. V. vardu. Vienu metu pradėjo domėtis, kam priklauso gretimas žemės sklypas ir išsiaiškino, kad priklauso E. V., kuri yra mirusi, o paveldėjimas nesutvarkytas. Paskui susirado E. V. sūnaus S. V. kontaktus ir jam pranešė apie E. V. vardu vis dar registruotą žemės sklypą.

Teismo posėdžio metu liudytoja L. V. (ankstesnė pavardė N.) parodė, kad su S. V. susituokė prieš mėnesį, tačiau abu faktiškai veda bendrą ūkį 19 ar tai 20 metų. E. V. pažinojo, lankė ją (duomenys neskelbtini) iki pat mirties. Patvirtina, kad po motinos mirties S. V. pasiėmė, kaip palikimą, asmeninius motinos daiktus. Kiek pamena, buvo paimtas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kiti smulkūs asmeniai daiktai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad E. V. mirė (duomenys neskelbtini). S. V. yra E. V. sūnus. E. V. nuosavybės teise priklausė žemės sklypo dalis, esanti (duomenys neskelbtini). Iš 2003-09-30 testamento matyti, kad E. V. šią žemę paliko A. M.. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad jame nėra įregistruotų palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų. Iš mirties įrašo matyti, kad A. M. mirė 2016-01-08.

Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo motinos E. V. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais.

Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas pradėjus faktiškai jį valdyti arba kreipiantis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-382/2010, Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.). Taigi, teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.

Byloje nustatyta, kad po motinos mirties pareiškėjas S. V. per Lietuvos Respublikos CK nustatytą trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui (Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 3 dalis), tačiau užvaldė motinai priklausiusį kilnojamąjį turtą – jos asmeninius daiktus. Bylos duomenimis E. V. testamentinis įpėdinis A. M. per Lietuvos Respublikos CK nustatytą trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui ir (duomenys neskelbtini) mirė taip ir nepriėmęs palikimo.

Atsižvelgdamas į pareiškėjo ir liudytojų parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad pareiškėjas S. V. priėmė savo mirusios motinos palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, todėl pareiškėjo pareiškimas nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą yra pagrįstas ir tenkintinas, nes toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjo subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą.

Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Respublikos CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270, 444, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio (palikimo priėmimo) fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) po motinos E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, per trijų mėnesių laikotarpį faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po E. V. mirties, paveldėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.