Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-04-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-947-1033/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-04-18
Bylos Nr.
1-947-1033/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-62712-2017-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rolandas Bužinskas
Kaltinamasis
D. D.
Nukentėjusysis
V. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-947-1033/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-62712-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; (S) 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.2.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 18 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas,sekretoriaujant Akvilei Nemanienei,dalyvaujant prokurorei Vitai Gedvilienei,kaltinamajam D. D.,nukentėjusiajai V. D.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. D., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą statybose betonuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas 2015 m. spalio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, - laisvės apribojimu 4 mėnesiams, įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, neatlygintinai išdirbti 80 valandų per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, 2016 m. birželio 3 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. D. 2017 m. lapkričio 30 d., apie 15.50 val., bute, adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,77 promilių girtumas), smurtavo artimoje aplinkoje, panaudojo fizinį smurtą prieš savo žmoną V. D., kas pasireiškė tuo, kad reikalavo nukentėjusiosios V. D. patenkinti jo lytinę aistrą oraliniu būdu, tačiau jai atsisakius, supykęs griebė nukentėjusiajai už kaklo, pradėjo ją smaugti, tuo sukeldamas nukentėjusiajai V. D. fizinį skausmą.

Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

D. D. teisme savo kaltės nepripažino ir parodė, kad įvykio dieną grįžo po darbo, nusipirko sau alaus skardinių, o žmonai du butelius degtinės, nes ji pažadėjo oralinį seksą. Vieną degtinės butelį paslėpė, o vieną žmona išgėrė. Būdama girta pasakė: „įrodyk, kad aš tau žadėjau“. Jis nuėjo miegoti, bet atsibudęs pamatė, kad žmona antrą butelį degtinės surado ir gėrė, todėl jis atėmė tą butelį. Kilo skandalas, jis paėmė už kaklo V. D. ir išstūmė ją iš kambario į koridorių, po ko ji į lauką išbėgo ir grįžo su policija. Kad už durų į lauką basa išėjo, jis nežinojo. Jau ne pirmas kartas, kai jį tokiais veiksmais apkaltina. V. D. iš jo pinigų gyvena, jis žmoną išlaiko, ji niekur nedirba. Ji neturi kur gyventi, kur eiti, todėl niekur neišeina. Jie kartu gyvena 16-17 metų. Smurto prieš žmoną nenaudojo, pastūmė ir tiek. Ji niekur neatsitrenkė, nebuvo jokių kaklo įdrėskimų. Jis turi kažkiek priekinių dantų, galėtų su jais įkasti, bet į nosį žmonai nekando. Policija sakė, kad nieko nėra, apžiūrėjo žmoną iškart atvykę. Neaišku kodėl policija nedavė jai pūsti kiek išgėrė, kodėl netikrino jos blaivumo? Stumdamas buvo paėmęs žmoną už gerklės, ji stumiama jį apdraskė. Negalvojo, kad čia smurtas. Jis pats degtinės negeria, tik alų. Tąkart buvo išgėręs virš 10 alaus skardinių. Po darbo su kolegomis dar išgeria. Žmona geria degtinę, vyną. Jie norėjo išsiskirti, buvo pradėtas teisme procesas dėl santuokos nutraukimo, tačiau teismas davė laiko pusę metų pagalvoti. Skyrybos pradėtos žmonos iniciatyva. Pagal ankstesnį teismo nuosprendį jis lankė probacijos kursus, padarė išvadą, kad reikia mažiau gerti ir triukšmauti. Pusantrų metų pas psichologą vaikščiojo, žmona važiavo į reabilitacijos centrą gydytis, bet ne iki galo. Nuo alkoholio vartojimo jam neteko gydytis, priklausomybės neturi. Jei buvo filmuota medžiaga, kaip pareiškė pareigūnas, kad jokių žymių nebuvo, o ant rytojaus jau surado. Tai kokia čia teisybė? Nėra filmuotos medžiagos, nieko nėra. Vakare nebuvo sužalojimų, o kitą dieną jau atsirado. Dėl alkoholio iš nukentėjusios pusės ne kartą buvo skandalas. Ji gąsdindavo, kad jeigu jis neduos jai gerti, ji iškvies policiją. Ji netgi jo alų išgerdavo, nors šiaip alaus negeria. Žmona nenori dirbti, niekada gyvenime nedirbo, yra jo išlaikoma. Prokurorės pasiūlyta bausmė yra per griežta, jis gali prarasti darbą.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu D. D. parodė, kad 2017-11-30 žmona V. jo paprašė nupirkti degtinės, už tai pažadėdama patenkinti jo lytinę aistrą. Jis sutiko ir nuėjęs į parduotuvę nupirko jai porą butelių degtinės. Vieną butelį atidavė iš karto, o kitą paslėpė. Sau nusipirko alaus. Abu sėdėdami prie televizoriaus vartojo alkoholį. V. gėrė degtinę, o jis alų. V. išgėrus visą butelį degtinės, priminė jai, apie duotą pažadą. Ji atsakė, kad patenkins jo lytinę aistrą kiek vėliau. Jis sutiko laukti ir nuėjo miegoti. Prabudęs pamatė, kad V. rado antrą butelį degtinės ir jau baigia išgerti. Jis atėmė iš jos butelį bei paragino tesėti savo pažadą, nes tik tuomet atgaus butelį degtinės. V. supyko, kad jis atėmė degtinę, pradėjo šaukti ir pasakė, kad nieko jam nežadėjo ir nieko nedarys. Po tokių žodžių jis supyko, surinko bute esančius jos drabužius ir išmetė į koridorių, o V. išstūmė pro buto duris. Jokio fizinio smurto jos atžvilgiu nenaudojo. V. jam anksčiau yra grasinusi, kad jeigu jis išvarys ją iš namų, ji apkaltins jį fizinio smurto panaudojimu. Kiek vėliau atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė. V. pareigūnų laukė bendro naudojimo koridoriuje. V. atžvilgiu jis nenaudojo nei fizinio, nei psichologinio smurto, tik išstūmė pro duris. Tikrai jos nesmaugė ir nekando už nosies (b. l. 54-56).

Nukentėjusioji V. D. teisme parodė, kad konfliktas prasidėjo apie 16 val., kai grįžo jos vyras D. D. iš darbo. Jie išgėrinėjo. Buvo kalbėta apie patenkinimą jo aistros oraliniu būdu, nes tai turi būti abipusis susitarimas, o ne tada, kada jis užsinori. Ji atsisakė tai daryti, todėl D. D. pradėjo ją koneveikti įvairiais žodžiais. Tai buvo jau ne pirmą kartą. Norėdama nutraukti konfliktą, ji pradėjo rengtis, norėjo išeiti iš namų. Tuomet D. D. atėmė iš jos drabužius, pargriovė ant lovos, griebė už kaklo, kando į nosį, bet kadangi neturi priekinių dantų, tai žymių nebuvo. Po to jis pasakė, kad nieko jos čia nėra ir išstūmė į koridorių be šlepečių, užsirakino duris. Ji pora kartų beldė, prašė atiduoti rūbus, tačiau jis nereagavo. Todėl ji išėjo į lauką ir pas pirmą pasitaikiusį praeivį paprašė iškviesti policijos pareigūnus. Policininkus pasitiko koridoriuje, nes vyras jau buvo atidaręs duris, girdėjo, kad ji kalbėjosi su policija. D. D. stipriai ją už kaklo sugriebė, parvertė ant lovos ir abiem rankom smaugė. Baigęs smaugti pats ją paleido, ji nesipriešino, nes būtų dar labiau smaugęs. Ji nepradėjo dusti, tik palaukė, kol jis atleido nuo gerklės rankas. Norėdama išvengti konflikto norėjo išeiti iš namų, bet jis neišleido, neatidavė drabužių. Konflikto su vyru metu ji buvo išgėrusi. Šiuo metu kartu gyvena, sutaria įvairiai. Ji padavė pareiškimą skyryboms, bet teisme vyras pasakė, kad labai ją myli, norėjo taikytis, todėl ji prašė skirti pusę metų terminą pagalvoti. Kai atidėjo laikotarpį susitaikymui, vyras fizinio smurto nenaudoja, bet morališkai terorizuoja. Ji buvo išėjusi gyventi pas draugę. Po pirmo karto buvo labai ryškus pasikeitimas, bet kai sužinojo, kad ji padavė skyryboms, vėl į senas vėžias sugrįžo. Sužalojimų ji nerodė policijos pareigūnams, nes jai dar buvo šokas, basa buvo išbėgusi į kiemą pareigūnų laukti. Sužalojimus rodė kitą dieną tyrėjai, parodė kur smaugė, tyrėja padarė nuotraukas. Įvykio dieną ji buvo apsirengusi maikute, gal todėl pareigūnai nepastebėjo. Konfliktai kyla, nes D. D. ją išlaiko. Ji nedirba šiuo metu, neįgalumo neturi.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. D. paaiškino, kad su savo sutuoktiniu D. D. santuokoje gyvena 15 metų, turi bendrus tris vaikus, tačiau teismo sprendimu vaikai yra atimti ir šiuo metu gyvena globos namuose. Su D. D. vyksta pastovūs konfliktai, jis prieš ją smurtauja. Dėl fizinio smurto ji ne mažiau 10 kartų kreipėsi pagalbos į policiją. Buvo iškelti ikiteisminiai tyrimai, tačiau nesant galimybės išsikraustyti iki šiol kartu gyvena. 2017-11-30, apie 15.50 val., jai būnant namuose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), žiūrėjo televizorių, su D. D. vartojo alkoholį. Vyras porai valandų užmigo. Netikėtai prabudęs, piktai pradėjo jai priekaištauti, kad jis išlaiko finansiškai šeimą, rūpinasi namų buitimi, o ji šiuo metu yra bedarbė. Vyras pradėjo reikalauti iš jos tenkinti jo lytinę aistrą oraliniu būdu. Jai atsisakius tai daryti, supykęs abiem rankom griebė jai už kaklo, pradėjo smaugti, po to įkando į nosį. Kadangi D. D. neturi priekinių dantų, ant jos nosies žymių neliko, tačiau jai skaudėjo. Ji prašė D. D. paleisti. Ją paleidus, nenorėdama tęsti konflikto, ji rengėsi išeiti iš namų, tačiau vyras atėmė drabužius ir pasakė, kad kol ji nepatenkins jo lytinės aistros oraliniu būdu, niekur neišeis. D. D. nusisukus, ji pabėgo iš namų. Lauke paprašė praeivio iškviesti policiją. Atvykę policijos pareigūnai sulaikė D. D. ir pristatė į policijos komisariatą. Dėl vyro padarytų sužalojimų į medikus ji nesikreipė, nes akivaizdžių žymių nesimatė. Civilinio ieškinio nereikš. Šio metu vyksta skyrybų procesas, tačiau D. piktybiškai vengiant atvykti į teismo posėdį, skyrybos neįvyksta. Ji pati išsikraustys iš D. D. nuomojamo buto, nenori daugiau jo matyti. Ji gyvens pas draugę (duomenys neskelbtini). Vyras smurtavo prieš ją ne pirmą kartą (b. l. 18-19, 24-26).

Liudytojas A. J. teisme parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) gatvėje dieninėje pamainoje. Pagal iškvietimą atvyko į vietą, asmenys buvo bute. Duris atidarė nukentėjusioji ir paaiškino, kad jos vyras ją smaugė, bandė įkasti į nosį. Asmenys buvo neblaivūs. Moteris sakė, kad buvo pabėgusi iš buto, prašėsi praeivių pagalbos. Sulaikytasis sakė, kad moters nemušė ir negalėjo įkąsti, nes neturi dantų. Kadangi abu asmenys buvo neblaivūs, pristatė juos į Vilniaus 2 policijos komisariatą. Iškvietimas buvo nufilmuotas. Ant moters kaklo matėsi nežymios kraujosruvos, nuo medikų apžiūros ji atsisakė. Ant nukentėjusios nosies tuo metu sužalojimų nesimatė. Kaklo sužalojimus kitą dieną nufotografavo, nes matėsi daugiau nubrozdinimų, kai ji buvo apklausiama. Tarnybiniame pranešime jis nieko nepažymėjo dėl sužalojimų. Pareigūnams atvykus nukentėjusioji buvo susijaudinusi, kalbėjo nerišliai dėl neblaivumo. Policijos komisariate jos girtumo niekas nenustatinėjo, tik buvo sulaikyta.

Liudytojas R. R. teisme parodė, kad prisimena nukentėjusiąją. Įvykio dieną apie 16 val. jis ėjo namo (duomenys neskelbtini) gatve. Lauke temo, jis pradėjo lipti į kalniuką, kai staiga kažkas jį pakvietė iš kitos gatvės pusės. Priėjęs arčiau pamatė, kad už durų ant kilimėlio stovi moteris ir prašo paskambinti į BPC dėl smurto artimoje aplinkoje. Durys buvo privertos, bet matėsi, kad moteris už durų stovėjo basa, buvo arba su kojinėms, arba su pėdkelnėms, apsirengusi megztuku ir sportinėmis kelnėmis. Jokių smurto žymių jis nematė. Moteris pasiskundė, kad prašė dviejų žmonių iškviesti policiją, bet tie žmonės nuėjo. Dėl to ji buvo susijaudinusi, o šiaip buvo rami. Rimto neblaivumo nepastebėjo, negali patvirtinti, kad nukentėjusioji buvo neblaivi. Jis paskambino iš savo telefono ir nuėjo, policijos nelaukė. Pokalbis su moterimi buvo trumpas, ji nedetalizavo dėl smurto artimoje aplinkoje, tik prašė iškviesti policiją.

Iš V. D. 2017-11-30 protokolo-pareiškimo matyti, kad 2017-11-30, apie 15.50 val., bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), jos neblaivus sutuoktinis D. D. rankomis smaugė ją, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą (b. l. 13-14).

Įvykio registracijos kortelės duomenimis liudytojas R. R. 2017-11-30 16.24 val. pranešė BPC, kad gatvėje esanti moteris V. D. prašė iškviesti pareigūnus, nes vyras namuose Vilniuje, (duomenys neskelbtini) prieš ją naudoja fizinį smurtą, nuo GMP atsisakė (b. l. 5).

Apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Bute jokių smurtavimo požymių nėra, t. y. sudaužytų indų, sulaužytų baldų nesimato. Vaizdo filmavimo kamerų taip pat nėra. Apžiūra užfiksuota fotolentelėje (b. l. 6-8).

Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad 2017-11-30 apie 16.30 val. iš Vilniaus apskrities OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje vyksta smurtas artimoje aplinkoje. Atvykus į vietą nustatyta, kad pagalbą kvietė V. D., kuri paaiškino, kad jos vyras D. D. ją smaugė, kando į nosį. Moteris nuo medikų pagalbos atsisakė. Smurto žymių nesimatė. Smurtu įtarimas asmuo paaiškino, kad nukentėjusios nemušė, liudytojų nėra. Tai ne pirmas smurto atvejis. Abu asmenys pristatyti į 2 PK (b. l. 11-12).

Iš nuotraukų Nr. 1 ir Nr. 2 matyti ant nukentėjusios V. D. kaklo esantys sužalojimai (b. l. 28-29).

Asmens blaivumo patikrinimo alkoholio matuokliu rezultatas patvirtina, kad D. D. 2017-11-30 17.09 val. buvo nustatytas 1,77 promilių girtumas (b. l. 40).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BPK 38 straipsnį asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai. D. D. gyvena kartu su sutuoktine V. D., todėl atitinka šeimos nario sąvoką.

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad D. D. padarė nusikalstamą veiką, t. y. 2017 m. lapkričio 30 d., apie 15.50 val., bute, adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, panaudojo fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę V. D. sugriebdamas ją už kaklo ir smaugdamas, tokiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Nors kaltinamasis D. D. nepripažino jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, teigė, kad prieš žmoną V. D. jis nesmurtavo ir nesmaugė, tik buvo sugriebęs už kaklo ir išstūmė ją iš kambario, tačiau jo kaltę įrodo nukentėjusios V. D. parodymai, protokolas-pareiškimas apie įvykdytą nusikalstamą veiką, liudytojų A. J. ir R. R. parodymai, įvykio registracijos kortelės duomenys, tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, fotonuotraukos su nukentėjusios V. D. kaklo sužalojimais, asmens blaivumo patikrinimo rezultatas, taip pat iš dalies paties kaltinamojo D. D. parodymai teisme. Kaltinamojo D. D. parodymus, kad jis fiziškai nesmurtavo prieš nukentėjusiąją teismas vertina kritiškai ir laiko gynybine versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, tokie jo parodymai prieštarauja kitiems bylos duomenims. Kaltinamasis nurodė, kad konfliktas kilo dėl to, kad jis buvo supykęs ant sutuoktinės, nes ji nesilaikė duoto pažado, atsisakė patenkinti jo lytinę aistrą, suradusi paslėptą butelį degtinės gėrė, todėl pagriebęs už kaklo išstūmė ją iš kambario. Tokią pačią konflikto priežastį nurodė ir nukentėjusioji, teigdama, kad D. D. panaudojo smurtą prieš ją, kai ji atsisakė tenkinti vyro norą dėl oralinio sekso. Teismui nėra pagrindo abejoti, kad kaltinamasis, būdamas neblaivus, panaudojo prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą, kadangi nukentėjusios parodymus patvirtina kiti aukščiau išvardinti bylos duomenys. Nukentėjusios parodymai nuoseklūs, logiškai siejasi su kita bylos medžiaga, patvirtinančia byloje nustatytas įvykio aplinkybes. Liudytojas A. J. iškart po iškvietimo atvykęs į įvykio vietą ir asmeniškai bendravęs su nukentėjusiąja patvirtino, kad nukentėjusioji buvo susijaudinusi ir nors dėl neblaivumo kalbėjo nerišliai, tačiau iš jos paaiškinimo suprato, kad prieš ją smurtavo vyras, smaugė, bandė įkąsti į nosį. Ant moters kaklo matėsi nežymios kraujosruvos, ant nosies sužalojimų nesimatė. Kaklo sužalojimus nufotografavo kitą dieną, nes sužalojimai matėsi geriau. Liudytojas R. R. patvirtino, kad nukentėjusioji išbėgusi basa į lauką prašė praeivių iškviesti policiją, nes vyras prieš ją smurtauja. Šie liudytojai nėra nei kaltinamojo, nei nukentėjusios draugai, pažįstami, todėl nėra tikslo jiems sakyti netiesą, kaltinamąjį apkalbėti, nurodyti kitokias aplinkybes nei buvo iš tikrųjų. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamojo smurtinį elgesį prieš nukentėjusiąją patvirtina ir ankstesnis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-02 baudžiamasis įsakymas, kuriuo D. D. buvo nuteistas laisvės apribojimu ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nukentėjusioji patvirtino, kad smurtinius veiksmus kaltinamasis prieš ją naudoja ne pirmą kartą. D. D. parodymai šioje byloje yra prieštaringi, neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių, todėl negali būti laikomi patikimais ir objektyviais, kuriais būtų galima remtis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus ištirtų įrodymų visetą, teismas konstatuoja, kad D. D. įvykdė nusikalstamą veiką, jo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalies nusikalstamos veikos sudėtį ir kvalifikuoti teisingai.

Kaltinamajame akte nurodyta, kad D. D. įkando nukentėjusiajai į nosį, tačiau objektyvių įrodymų patvirtinančių šią aplinkybę nėra. Tokie sužalojimai niekur neužfiksuoti, liudytojai A. J. ir R. R., matę nukentėjusiąją iškart po smurto panaudojimo, sužalojimų ant jos nosies nematė. Tokie sužalojimai nepastebėti ir kitą dieną, kai labiau išryškėjo sužalojimai ant nukentėjusios kaklo. Be to, pati nukentėjusioji po patirto smurto rašydama 2017-11-30 pareiškimą policijai dėl sutuoktinio D. D. veiksmų jos atžvilgiu, nenurodė, kad vyras įkando jai į nosį. Kaltinamasis teigė, kad jis turi kažkiek priekinių dantų ir jeigu būtų kandęs, sužalojimai matytųsi. Esant tokioms aplinkybėms, visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, todėl iš kaltinimo teismas pašalina aplinkybę, jog kaltinamasis įkando nukentėjusiajai į nosį. Šios aplinkybės eliminavimas nusikalstamos veikos kvalifikavimui įtakos neturi ir kaltinamojo atsakomybės nekeičia.

D. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jo nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ir rizikingas pačios nukentėjusios elgesys. Ji kartu su vyru vartojo alkoholį, kalbėjo apie jo lytinės aistros patenkinimą, neatmetama ir tai, kad galėjo jam pažadėti už degtinės nupirkimą, tačiau vėliau atsisakė. Be to, surado paslėptą degtinės butelį ir viena jį gėrė, tokiu būdu sukeldama kaltinamojo pyktį ir fizinio smurto proveržį. Dėl to teismas mano, kad pačios nukentėjusios veiksmai turėjo įtakos konflikto kilimui ir iš to atsiradusioms pasekmėms.

D. D. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos padarymo motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį (padarytas nesunkus tyčinis smurtinis nusikaltimas), kaltinamojo asmenybę (dirba, išlaiko šeimą, anksčiau teistas vieną kartą už analogišką nusikaltimą, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, baudų nemoka), į tai kad žala nebuvo padaryta, su nukentėjusiąja susitaikė ir toliau kartu gyvena, nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškė, taip pat į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, todėl mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus D. D. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurios dydis artimesnis tokios bausmės vidurkiui (BK 48 straipsnis).

D. D. padarė smurtinę nusikalstamą veiką prieš savo šeimos narį, anksčiau buvo teistas už analogiško nusikaltimo padarymą, nukentėjusios teigimu, jis ne kartą anksčiau prieš ją smurtavo, todėl kaltinamajam skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

D. D. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017-11-30 17.05 val. iki 2017-12-01 16.16 val. (vieną dieną) (b. l. 42, 58), todėl pagal BK 66 straipsnį laikino sulaikymo laikas turi būti įskaitytas į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Ikiteisminio tyrimo metu D. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 60-61), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297-298 straipsniais, 302-307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

D. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. jeigu tai nesusiję su darbu, dirbti arba registruotis darbo biržoje, nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Paskirti D. D. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti elgesį keičiančioje programoje, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2017-11-30 17.05 val. iki 2017-12-01 16.16 val. (vieną dieną), skaičiuojant vieną sulaikymo dieną už dvi laisvės apribojimo dienas.

Išaiškinti D. D., kad:

1) jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę (BK 48, 67 str.);

2) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Rolandas Bužinskas