- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-04
- Bylos Nr.
- 2S-810-56/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Neringa Švedienė, Petras Jaržemskis (pran.)
Teisėja D. Knezevičienė Proc. sprendimo kategorijos:121.14; 122.4
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2008 m. lapkričio 4 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Petro Jaržemskio,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2008 m. liepos 18 d. nutarties, kuria areštuotas skolininkui priklausantis turtas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjas UAB ,,Finoila“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo ir prašė areštuoti skolininkams P. M. ir J. M. priklausantį butą esantį adresu (duomenys neskalbtini) Vilniuje (duomenys neskelbtini).
Nurodė, kad UAB ,,Finoila“ 2006-08-09 ir IĮ ,,Daivaja“ atstovaujama savininkės D. I. , esanti adresu ( duomenys neskelbtini) Vilniuje bei P. M. ir J. M. sudarė skolos perleidimo sutartį, kurioje buvo numatyta, kad D. I. IĮ ,,Daivaja“ būdama pareiškėjui skolinga 200 000 litų savo skolą perkelia J. M. ir P. M. , o J. M. ir P. M. perima skolininkės D. I. IĮ ,,Daivaja“ 200 000 litų skolą kreditoriui UAB ,,Finoila“. J. M. ir P. M. perėmę skolą įsipareigoja sudaryti naują paskolos sutartį su kreditoriumi UAB ,,Finoila“ dėl 200 000 litų sumos ir jos gražinimo iki 2008-11-15. J. M. ir P. M. skolinių įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti, įsipareigojo įkeisti UAB ,,Finoila“ savo asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vaduvos g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2006-08-09 paskolos sutartis tarp šalių buvo pasirašyta. Pagal sutartį J. M. ir P. M. iš kreditoriaus pasiskolino 200 000 litų ir įsipareigojo skolą gražinti nuo 2007-03-15 iki 2008-11-15 dienos. 2006-08-10 Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo hipotekos skyriui buvo pateiktas Vilniaus miesto 34-o notaro biuro notaro E. A. patvirtintas hipotekos lakštas, o 2006-08-11 jis įregistruotas hipotekos skyriuje. 2008-02-26 kreditorius informavo skolininką apie sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Skolą sudaro 375 300 litų. 2008-04-18 kreditorius kreipėsi su pareiškimu į Vilniaus 1-o apylinkės teismo hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo. 2008-04-22 buvo priimta nutartis Nr. ( duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad kreditorius privalo pateikti įrodymus apie vienašališką sutarties nutraukimą ir įrodymus apie sutarties nutraukimo pranešimo įteikimą skolininkams. 2008-04-29 kreditorius įspėjo skolininkus apie vienašališką sutarties nutraukimą nuo 2008-05-31. Skolininkai ir toliau nemoka įmokų, numatytų paskolos sutartyje ir nereaguoja į kreditoriaus raginimus sumokėti eilines įmokas.
Hipotekos kreditorius turi teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei per hipotekos lakšte numatytą terminą skolininkas įsipareigojimo neįvykdo. Kreditorius gali kreiptis į hipotekos teisėją prašydamas įkeistą daiktą parduoti iš viešųjų varžytinių ir iš gautų pinigų visiškai atlyginti jam priklausančią pinigų sumą, kurią jis turi teisę gauti pirmiau už kitus kreditorius (CK 4.192 str.). Paskolos gražinimo terminas numatytas 2008-11-15, tačiau skolininkai nuo 2007-10-30 nemoka kreditoriui eilinių įmokų, todėl kreditorius turi pagrįstų abejonių ar skolininkai visą skolą gražins.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2008 m. liepos 18 d. nutartimi buvo areštuotas įkeistas turtas, butas (duomenys neskelbtini) su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklausantis P. M. ir J. M. ; skolininkams išaiškinta, kad nuo įkeisto turto arešto momento jie netenka teisės perleisti daikto kitiems asmenims, taip pat jo įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teises į daiktą arba sumažinti jo vertę; skolininkai įspėti, kad negražinus 375 300 litų skolos bei 123 litų žyminio mokesčio išlaidų per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytinių arba perduotas kreditoriui administruoti.
Teismas nustatęs, kad kreditorius nelaukdamas sutartyje numatyto paskolos gražinimo termino, praėjus 30 dienų terminui nuo išsiųsto pranešimo skolininkams, 2008-04-29 dieną vienašališkai nutraukė kredito sutartį, nes įkeisto daikto savininkai nevykdė kredito sutartyje numatytų salygų, gražinti paskolą dalimis ir numatytais terminais (CK 6.217;6.218 str.) sprendė, kad įkeistas turtas yra areštuojamas ir skolininkai įspėjami, kad skolininkui negražinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš viešųjų varžytinių arba perduotas administruoti kreditoriui, apie tai pranešant suinteresuotiems asmenims.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Skolininkai (toliau–apeliantai) atskiruoju skundu prašė nutartį panaikinti, panaikinant areštuoto turto, buto (duomenys nesklelbtini) bendro ploto su rūsiu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu ( duomenys neskelbtini), Vilniuje areštą.
Nurodė, kad hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto atsiranda, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas nevykdo prievolės gražinti skolą arba tokią prievolę įvykdo ne pilnai ( CK 4.192 str. 1 d., 4.216 str.). Dėl šios priežasties kreditorius gali nukreipti reikalavimą į įkeistą turtą tik suėjus prievolės įvykdymo, skolos gražinimo, terminui.
Hipotekos lakšte nurodyto termino pasibaigimas yra būtina salyga, kuriai esant kreditorius gali kreiptis į hipotekos skyrių dėl priverstinio išieškojimo.
Kreditorius savo reikalavimus gali patenkinti prieš terminą, jei tam yra realus pagrindas, kad turtas sumažės, bus prarastas, ar įvyks įvykis kuris gali pakenkti kreditoriaus interesams (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens bankrotas). Šiuo atveju nėra realaus pagrindo, kad bus pakenkta kreditoriaus interesams, ar įkeistas turtas sumažės.
Hipotekos lakšte nurodytas prievolės įvykdymo terminas 2008-11-11 ir jis yra nesuėjęs, todėl reikalauti priverstinio skolos išieškojimo negalima. Teismas vadovaudamasis tik kreditoriaus interesais netinkamai aiškino CK 4.192 str. 1 d., CK 4.196 str. 1 d., 4.216 str. bei CPK 558 str.1 d., ir pažeidė imperatyvumo bei objektyvumo principus.
Teismas spręsdamas klausimą dėl priverstinio skolos išieškojimo nesilaikė ypatingosios teisenos byloms keliamų reikalvimų ir nutartį priėmė neišnagrinėjęs visų aplinkybių. Teismas neatsižvelgė į tai, kad skolos perleidimo sutartyje delspinigiai už laiku negražinta skolą yra nepagrįstai dideli, jie viršija paskolos sumą 1,7 karto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra konstatavęs, kad palūkanos ekonomine ir teisine prasme yra mokestis, atlyginimas kreditoriui už paskolintų pinigų naudojimą. Neprotingai didelės palūkanos praranda savo, kaip mokėjimo už naudojimąsi kreditoriaus pinigais funkciją. Dėl šios priežasties teismas neįvertino svarbių aplinkybių ir pažeidė savo pareigą nustatyti objektyvią tiesą.
Atsiliepimas
Kreditorius atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o teismo hipotekos skyriaus nutartį palikti nepakeistą.
Nurodė, kad skolininkų argumentai nepagrįsti. Skolininkai netinkamai aiškino teisės normas ir padarė nepagrįstas bei per daug kategoriškas išvadas. Su terminu susijusiomis skolininko lengvatomis galima laikyti šalių susitarimą skolą gražinti dalimis, o ne visą iš karto, tuo siekiama apginti kreditoriaus teisę reikalauti įvykdyti prievolę. Skolininkai kredito dalimis negražina nuo 2007-10-30, vadinasi, nevykdo salygų su kuriomis siejamas lengvatų suteikimas, negražina kredito dalimis ir kreditorius turi teisę reikalauti jo gražinimo prieš terminą.
Nurodė, kad šalys dėl palūkanų dydžio, atliekančių mokėjimo pagal paskolos sutartį funkciją, susitarė sutartyje ir tai neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai, kad jei šalys susitarė dėl palūkanų dydžio, todėl negalima taikyti įstatymu nustatytų palūkanų (CK 6.210 str.) ( LAT CBS nutartis Nr. 3K-3-1085/2002) ir jos gali būti mažinamos tik jei skolininkas gali įrodyti, kad palūkanos iš tikrųjų yra per didelės.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Skolininkai skundą grindžia, tuo, kad hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto atsiranda, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas nevykdo prievolės gražinti skolą arba tokią prievolę įvykdo ne pilnai (CK 4.192 str. 1 d., 4.216 str.).
Hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto susijusi su įstatymo nuostatomis dėl sutartinių santykių, skolininko ir kreditoriaus teisių bei pareigų pasibaigimu, tai CK 4.192 straipsnio 1 dalis ir CK 4.216 straipsnio 1 dalis gali būti taikomos hipotekos kreditoriui ir tais atvejais, kai pasibaigia pagrindinę prievolę numatanti sutartis, ją nutraukiant vienašališkai. Pagrindinę prievolę nustatanti sutartis (nagrinėjamoje byloje - kredito sutartis) turi būti nutraukta iki kreipiantis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. Tokios sutarties nutraukimas yra pagrindas kreditoriaus teisei kreiptis dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto atsirasti CK 4.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Hipotekos kreditorius prie prašymo pradėti išieškojimą Hipotekos skyriui privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis pasibaigė ją vienašališkai prieš terminą nutraukiant. (LAT CBS teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-1151/2003).
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 2006 metų rugpjūčio 9 dieną trap UAB ,,Finoila“ ir P. M. bei J. M. buvo pasirašyta paskolos sutartis, kuria P. M. ir J. M. pasiskolino iš UAB ,,Finoila“ 200 000 litų ir įsipareigojo paskolą dalimis gražinti gražinti iki 2008-11-15. Sutarties 6 punkte nurodyta, kad visi ginčai kylantys iš sutarties sprendžiami derybų keliu, remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, o nepasiekus susitarimo LR įstatymų nustatyta tvarka (b.l. 22). Iš byloje esančio UAB ,,Finoila“ 2008-02-26, 2008-08-09 dienų įspėjimų matyti, kad paskolos gavėjai sutartinių įsipareigojimų nevykdė, ir jie buvo įspėti apie vienašališką paskolos sutarties nutraukimą. (b.l. 29). Iš byloje esančios sąskaitos Nr. ( duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2007-01 iki 2008-04 paskutinis mokėjimas pagal sutartį atliktas 2007-10-30, duomenų apie vėlesnius mokėjimus byloje nėra (b.l. 34.). 2008-07-14 kreditorius kreipėsi į Vilniaus 1-o teismo hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo (b.l. 25.).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos dėl delspinigių dydžio nustatymo šalių susitarimu ir jų prieštaravimo įstatymams nagrinėjamos ginčo teisenos tvarka, todėl dėl apelianto argumentų susijusių su delspinigių dydžio nustatytmu tarp šalių nepasisako.
Teisėjų kolegija išnagrinėjusi ir įvertinusi bylos medžiagą (CPK 185 str.), atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, sprendžia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, kad skolininkas įvykdytų prievolę dalimis (CK 6.24, 6.40 straipsniai). Pažymėtina, kad šia teise kreditorius privalo naudotis vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 1, 2 dalys). Nagrinėjamoje byloje skolininkai nevykdė paskolos sutartyje šalių numatytų įsipareigojimų ir kreditorius prieš tai pranešęs apie vienašališką sutarties nutraukimą pagrįstai kreipėsi į teismą prašydamas areštuoti skolininkų nekilnojamąjį turtą, butą esantį adresu ( duomenys neskelbtini), Vilniuje (6.38 str.1 d.; 4.192 str. 1 d.). Areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimo ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 straipsnio 1 dalis). Taigi turto areštas sukelia neigiamų pasekmių asmeniui, kurio turtas yra areštuotas. Turto arešto, kaip ir hipotekos, paskirtis yra užtikrinti, kad skolininkas iš tikrųjų įvykdytų visą prievolę kreditoriui. Vadovaujantis CPK 565 straipsnio 1 dalimi skolininkas gali raštu reikalauti, kad hipoteka būtų baigta, jeigu yra CK nustatyti hipotekos pabaigos pagrindai. Vienas iš CK 4.197 straipsnio 2 dalyje nustatytų hipotekos pabaigos pagrindų yra skolinio įsipareigojimo įvykdymas, todėl kolegija atmeta apelianto argumentą, kad hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto atsiranda tik jei įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas nevykdo prievolės gražinti skolą arba tokią prievolę įvykdo ne pilnai kaip nepagrįstą kolegijos nurodytų argumentų pagrindu.
Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovo atskirasis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str.1 p., kolegija
nutarė:
Palikti nepakeistą Vilniaus 1-o apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2008 metų liepos 18 dienos nutartį, o skolininkų atskirąjį skundą civilinėje byloje Nr. 343/2008 atmesti.