Kauno apylinkės teismo nutartis

2012-05-14 · Civilinė byla Nr. 2-7438-918/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-14
Bylos Nr.
2-7438-918/2012
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-00755-2010-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aistė Petrevičienė
Išvadą teikia
Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
Pareiškėjas
V. S.
Advokatai
Dana Žvingilienė
Kategorijos
  • 116.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-7438-918/2012Teisminio proceso Nr. 2-05-3-00755-2010-0Procesinio sprendimo kategorija 116.8.; 117. (S) ;
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2012 m. gegužės 14 d.Kaunas
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė,sekretoriaujant Ivetai Bartkevičienei,dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Danai Žvingilienei,

institucijos, teikiančios išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Daivai Porutienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos V. S. prašymą dėl sprendimo civilinėje byloje Nr. 204407-221/2010 vykdymo dalyje dėl bendravimo su vaiku atidėjimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja prašo atidėti Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo Nr. 2-4407-221/2010 vykdymą dalyje dėl A. P. bendravimo su dukra K. P. iki bus išnagrinėta Kauno miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-531-192/2012. Nurodo, kad 2010-06-23 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-4407-221/2010 buvo patenkintas pareiškėjos ir A. P. pareiškimas dėl santuokos nutraukimo abiejų pareiškimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šalys buvo sutarusios dėl tėvo A. P. bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra K.. Po teismo sprendimo įsiteisėjimo jis pažeidinėja tvarką, neatvykdavo pasimatyti su dukra, girtas grasindavo, kad neleis jai su dukra ramiai gyventi. A. P. piktnaudžiauja alkoholiu, turi rimtų psichikos problemų. 2011-06-12 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu, kadangi girtas sumušė ir suspardė kaimyną. 2011-06-30 iš prekybos centro pavogė alaus, todėl jam buvo paskirta administracinė bauda. Už administracinius pažeidimus baustas 2011-08-29, 2011-09-22. A. P., būdamas neblaivus, mažametės dukters akivaizdoje agresyviai elgdavosi, rėkaudavo. Po šių įvykių duktė patyrė stresą, ėmė blogai miegoti naktimis, bijoti tėvo. Ji nenori su juo susitikti ir net lankytis tose parduotuvėse tame rajone, kur gyvena jos tėvas. Dėl patirto streso dukra lankosi pas psichiatrę. 2011-08-26 pareiškėja kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl tėvo valdžios apribojimo. 2011-09-19 teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė A. P. lankytis dukters gyvenamojoje vietoje ir paimti ją iš ugdymo įstaigos. Tačiau A. P. yra pasiėmęs vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-4407-221/2010 ir jį pateikė antstoliui vykdyti. Antstolis atvyksta 2010-06-23 sprendime nurodytu laiku paimti dukrą. Susitikimų su tėvu metu mergaitė patiria stresą, grįžusi į namus bijo kalbėti, naktimis verkia. Patenkinus ieškinį dėl tėvo valdžios ribojimo spręsis klausimas, kiek tėvas gali matytis su dukra, ar jis nedarys žalos mergaitei atsižvelgiant į A. P. agresyvumą, besaikį alkoholio vartojimą, psichinę būseną.

Posėdžio metu pareiškėjos atstovė prašymą palaikė, prašė sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4407-221/2010 vykdymo dalyje dėl bendravimo su vaiku vykdymą atidėti iki bus išnagrinėta Kauno miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-531-192/2012 arba kitam konkrečiam terminui, pavyzdžiui, pusei metų ar metams. Papildomai paaiškino, kad paėmus mergaitę į A. P. namus, mergaite daugiausia rūpinasi jos močiutė – A. P. motina. A. P. gyvena kartu su motina, kuri buvo kreipusis į teismą dėl bendravimo su anūke tvarkos nustatymo, teismas jos ieškinį tenkino iš dalies, sprendimu nesuteikta teisė mergaitei nakvoti močiutės namuose. Pats A. P. bendrauti su mergaite intereso neturi, paskutiniais kartais, kai mergaitė buvo paimta iš namų, su ja daugiausiai bendravo ne A. P., o jo motina. Mergaitė buvo nusivesta į turgavietę, kur A. P. dirba, ten sužinojo apie klijų uostymą. A. P. savo veiksmais iš esmės siekia pakenkti pareiškėjai V. S., negali susitaikyti su tuo, kad V. S. sukūrė naują šeimą. 2011-07-27 įvykis, kai mergaitės akivaizdoje tėvas įlipo pro balkoną ir mėtė mergaitės daiktus (rūbus, vonelę ir kt.), nepakluso policijos pareigūnams ir buvo išvestas su antrankiais, panaudojus specialiąsias priemones, traumavo mergaitę. Be to, suinteresuotas asmuo mergaitės akivaizdoje yra smurtavęs prieš pareiškėją.

Suinteresuotas asmuo atsiliepimo į prašymą iki teismo posėdžio nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, duomenų apie neatvykimo priežastis nepateikė, nors teismo šaukimas jam įteiktas tinkamai (b.l. 112). Teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį priimti nutarties, 2012-05-10 gautas suinteresuoto asmens atstovo atsiliepimas, kuriuo suinteresuotas asmuo su prašymu atidėti sprendimo vykdymą nesutinka. Nurodo, kad įstatymų leidėjas sprendimo vykdymo atidėjimą sieja su aplinkybėmis, kurios buvo sprendimo priėmimo metu, tačiau klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu, o pareiškėjos prašymas yra grindžiamas naujomis aplinkybėmis, kurios yra kitos bylos nagrinėjimo dalykas. Pateiktą prašymą pati pareiškėja traktuoja kaip prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kadangi pateikia nuorodą į CPK 145 str. 1 d. 11 p., tačiau šioje byloje laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos, kadangi neformuluojamas ieškinio reikalavimas. Pareiškėjos nurodomos faktinės aplinkybės nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau yra kartojamos jau ketvirtoje nagrinėjamoje ar išnagrinėtoje byloje. Pareiškėja neįrodė, kad suinteresuotas asmuo mergaitei daro neigiamą įtaką, nėra duomenų, kad būtent dėl suinteresuoto asmens mergaitė lankosi pas psichiatrą ir psichologą. Visi įvykiai, neigiamai charakterizuojantys suinteresuotą asmenį įvyko prieš metus ar daugiau, suinteresuotas asmuo šiuo metu dirba, lankosi pas gydytojus, jo psichikos būklė šiuo metu yra stabili.

Suinteresuoto asmens atsiliepimas gautas teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, duomenų apie tai, kad atsiliepimas teismui buvo išsiųstas teismo nustatytu terminu nėra (ant voko nėra pašto spaudo su išsiuntimo data), todėl pagrindo atnaujinti prašymo nagrinėjimą iš esmės nėra (CPK 256 str.). Teismas, priimdamas procesinį sprendimą, gali pasisakyti tik dėl tų įrodymų, kurie buvo ištirti teismo posėdyje, o suinteresuoto asmens atsiliepimas gautas po teismo posėdžio, pabaigus įrodymų tyrimą ir išklausius baigiamųjų kalbų (CPK 185 str.). Dėl šios aplinkybės suinteresuoto asmens atsiliepime nurodomi argumentai neanalizuojami ir teismas, spręsdamas pareiškėjos prašymą, dėl jų nepasisako.

Išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybė administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad sprendimo dalyje dėl bendravimo su vaiku vykdymo atidėjimas pažeistų nepilnametės interesus. Atidėjus sprendimo dalies dėl bendravimo tvarkos vykdymą, nutrūktų vaiko ir tėvo emociniai ryšiai, kurie ir taip šiuo metu yra labai silpni, gali susiformuoti tėvų atstūmimo sindromas. Net ir apribojus tėvo valdžią, išlieka tėvo teisė matytis su vaiku, jei tai neprieštarauja vaiko interesams. Nors suinteresuotas asmuo yra baustas administracine ir baudžiamojo proceso tvarka, tačiau teisės pažeidimai (vagystė, kaimyno sveikatos sutrikdymas) buvo padaryti nematant mažametei dukrai. 2011-07-27 įvykis buvo vienkartinis, po šio įvykio duomenų apie pakartotinį nederamą suinteresuoto asmens elgesį nėra, A. P. į pareiškėjos buto balkoną įlipo mažametei nematant, o suaugę asmenys nepasirūpino, kad mažametė nestebėtų konflikto.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Iš civilinės bylos Nr. 2- 4407-221/2010 medžiagos nustatyta, jog 2010-06-23 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka ir nustatyta tėvo A. P. bendravimo tvarka su mažamete dukra K. P., gim. (duomenys neskelbtini). A. P. 2010-10-19 kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo dalyje dėl bendravimo su savo dukra. Vykdomasis raštas yra pateiktas antstoliui vykdyti, pareiškėja nurodė, jog antstolė atvyksta sprendime nurodytu laiku pasiimti vaiko. A. P. 2011-06-12 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu, kadangi girtas sumušė ir suspardė kaimyną. 2011-07-18 Kauno miesto apylinkės nutarimu A. P. paskirta administracinė nuobauda už vagystę. Už administracinės teisės pažeidimus, padarytus 2011-07-27, kai būdamas neblaivus įsibrovė į pareiškėjos būstą, elgėsi neadekvačiai ir agresyviai, baustas 2011-08-29 ir 2011-09-22 administracinės teisenos tvarka. 2011-08-26 pareiškėja kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl A. P. tėvo valdžios apribojimo. Teismas 2011-09-19 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė A. P. lankytis nepilnametės dukters gyvenamojoje vietoje ir paimti ją iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos.

CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas iš bendrųjų civilinio proceso principų – įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas. Šiame straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ir savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ar juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Ši norma įtvirtina bendrą principinę nuostatą, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo negali nepaisyti asmenys, dalyvaujantys teisiniuose santykiuose. CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-495/2004). Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracija v. E. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-594/2006).

Tiek teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje teismo sprendimo vykdymo atidėjimas yra suprantamas kaip sprendimo vykdymo pradžios nukėlimas, t.y. teismo sprendimo priverstinio vykdymo galimybės nukėlimas vėlesniam laikui nei įsiteisės teismo sprendimas. Šiuo atveju teismo sprendimo dalis dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo yra pradėta vykdyti ir vykdoma, taigi, aiškinant sistemiškai, pradėto vykdyti sprendimo vykdymo atidėjimas nėra galimas. Vykdomasis dokumentas yra perduotas vykdyti antstoliui, todėl vykdymo veiksmų atidėjimo klausimas galėtų būti sprendžiamas CPK 625 ir 627 straipsniuose numatyta tvarka ir pagrindais.

Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str., 3.170 str. 1d. ). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 3d.). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 3 dalis numato vaiko, kuris išskiriamas su vienu ar abiem tėvais, teisę nuolat su jais bendrauti, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Nagrinėjamos bylos atveju suinteresuotas asmuo A. P. turi pagrįstą teisėtą lūkestį, kad bus vykdomas teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir taip bus užtikrintos tiek jo, kaip tėvo, tiek nepilnametės jo dukters interesai. Be to, teisėti lūkesčiai yra siejami su CPK 18 straipsnyje įtvirtintu vienu iš esminių civilinio proceso principų – teismo sprendimo privalomumu, reiškiančiu, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti vykdomas įstatymuose nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad atidėjus sprendimo dalies, kuria nustatytas bendravimo su vaiku tvarka, vykdymą, būtų paneigiama šios teismo sprendimo dalies esmė, kadangi būtų visiškai nutrauktas tėvo ir dukters bendravimas. Šioje byloje nėra ginčijama, kad emocinis, psichologinis ryšys tarp mergaitės ir tėvo yra silpnas. Nutraukus mergaitės ir tėvo bendravimą, emocinis ryšys gali visiškai nutrūkti, o tokiam ryšiui atstatyti gali prireikti žymiai daugiau pastangų nei išlaikant ir puoselėjant esamą. Iš nagrinėjamos bylos bei prijungtos apžiūrai civilinės bylos Nr. 2-5760-375/2012 medžiagos matyti, kad pareiškėja analogiškomis aplinkybėmis grindžia ir savo ieškinį dėl terminuoto tėvo valdžios ribojimo, kuris nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. 2-531-192/2012, taigi nurodytoje civilinėje byloje bus įvertintas ir mergaitės tėvo A. P. elgesio suderinamumas su nepilnametės dukters interesais. Nesant teismo sprendimo dėl tėvo valdžios ribojimo, negalint įvertinti visų toje byloje nagrinėjamų aplinkybių, teismas neturi įstatyminio pagrindo daryti vienareikšmės išvados, kad sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo vykdymo atidėjimas, t.y. tėvo ir vaiko bendravimo nutraukimas, atitiks vaiko interesus, be to, kaip jau buvo minėta, procesinis įstatymas nenumato galimybės atidėti pradėto vykdyti sprendimo vykdymą CPK 284 straipsnyje nustatyta tvarka.

Pareiškėjos teisė pasirinkti jai priimtiniausią teisinės gynybos būdą nėra kvestionuojama. Vis dėlto pažymėtina, kad pareiškėja, manydama, kad teismo sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku tvarka esamoje situacijoje pažeidžia nepilnametės interesus, turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiko tvarkos pakeitimo nepriklausomai nuo civilinės bylos dėl terminuoto tėvo valdžios ribojimo baigties. Be to, jei pareiškėja mano, jog byloje Nr. 2-531-192/2012 pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neapsaugo vaiko nuo stresų, sukelia dvasinius išgyvenimus, siekdama visapusiškos dukters interesų apsaugos pareiškėja turi teisę kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo toje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 str., 290 str., 291 str.,

nutaria:

pareiškimo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aistė Petrevičienė