- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-13
- Bylos Nr.
- 1S-202-935/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ugnius Trumpulis, Vladislavas Lenčikas, Stasys Lemežis
- Nuteistasis
- J. G.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Lemežio, Vladislavo Lenčiko ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo J. G. (J. G.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 7 d. nutarties, kuria buvo netenkinti nuteistojo ir jo atstovo advokato skundai dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. balandžio 9 d. nutarimo Nr. 59-62 netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu J. G. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį (trys nusikalstamos veikos), 300 straipsnio 1 dalį (penkios nusikalstamos veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu ir 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir J. G. paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir J. G. paskirtas laisvės atėmimas aštuoneriems metams ir šešiems mėnesiams.
2. Nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2014 m. rugsėjo 2 d., o bausmės vykdymo pabaiga – 2023 m. kovo 1 d. Nuteistasis 1/2 laisvės atėmimo bausmės bus atlikęs 2018 m. gruodžio 1 d. J. G. sutinka su intensyvios priežiūros taikymu.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisija 2018 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 59-62 netaikė J. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 7 d. nutartimi netenkino nuteistojo J. G. ir jo atstovo advokato skundų dėl Komisijos 2018 m. balandžio 9 d. nutarimo Nr. 59-62 netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
5. Skunde nuteistasis J. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 7 d. nutartį ir, vadovaujantis BVK 157 straipsnio 3 dalies nuostatomis, taikyti jam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, nustatyti BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytus įpareigojimus bei įpareigojimų vykdymo laiką.
6. Nuteistasis skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas jo skundą dėl Komisijos nutarimo, neatsižvelgė į teigiamai jį charakterizuojančius duomenis. Nuteistasis sutinka, jog lygtinio paleidimo atveju jam būtų taikoma intensyvi priežiūra bei nustatyti įpareigojimai, kurių pažeidimas galėtų nulemti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimą.
7. Skunde aiškinama, kad padarytų nusikalstamų veikų sunkumas bei neatliktos bausmės laikas neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Esminę reikšmę turi nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Skunde pažymima, jog paskatinimo priemonių ir nuobaudų skyrimas yra viena iš pagrindinių socialinės reabilitacijos formų, todėl faktas, kad nuteistajam buvo paskirta nuobauda, negali būti vertinama, kaip neigiamai jį apibūdinanti aplinkybė.
8. Nuteistasis mano, jog jis gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Jis dar kartą nurodo, kad, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neturėjo būti atsižvelgta į jo padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, kadangi į tai buvo atsižvelgta skiriant bausmes.
9. Skunde teigiama, kad žemesnysis teismas nevertino bausmės vykdymo paskirties ir lygtinio paleidimo tikslų. Jis aiškina, kad lygtinio paleidimo tikslas yra padėti kaliniams pereiti nuo gyvenimo įkalinimo įstaigoje prie gyvenimo, laikantis įstatymų, visuomenėje, sukuriant skatinančias sąlygas ir priežiūrą po paleidimo, bei prisidėti prie visuomenės saugumo ir nusikalstamų veikų skaičiaus visuomenėje mažinimo. Lygtiniu paleidimu iš pataisos įstaigos yra skatinamas pozityvus nuteistųjų elgesys įkalinimo įstaigoje, asmens integracija į visuomenę, sukuriama galimybė patikrinti, kaip asmuo elgsis laisvėje, laikinai pasiliekant teisę prižiūrėti nuteistąjį bei teikti jam intensyvesnę socialinę pagalbą, taip pat lygtiniu paleidimu iš pataisos įstaigos yra siekiama ir kitų tikslų.
10. Nuteistasis J. G. skunde įsipareigoja savo doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad gali gyventi ir dirbti laisvėje, vykdyti jam teismo paskirtus įpareigojimus ir nepažeisti lygtinio paleidimo sąlygų.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo J. G. skundas atmestinas.
11. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su pateiktoje medžiagoje užfiksuotais duomenimis bei įvertinęs nuteistojo skundo argumentus, konstatuoja, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 7 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
12. Nuteistasis J. G. atitinka BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 3 dalyje numatytus formaliuosius kriterijus, kuriems esant galima svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Pažymėtina, jog BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti tie nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo yra svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatas, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Taigi lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.
13. Nepagrįstas nuteistojo skundo teiginys, jog, sprendžiant klausimą dėl galimybės jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nebuvo įvertinti teigiamai jį apibūdinantys duomenys. Tiek Komisija, tiek žemesnysis teismas priimdami procesinius sprendimus atsižvelgė į tai, kad J. G. nėra socialiai atsiskyręs, palaiko ryšius su artimaisiais, draugais bei pažįstamais, kurie palaiko ir skatina prosocialų elgesį, į tai, kad nuteistajam nebūdingas agresyvus elgesys, jis geba analizuoti ir kritiškai vertinti savo elgesį, įvardinti problemines sritis ir jaučia poreikį jas spręsti, ateities planus sieja su darbine veikla, norėtų sukurti šeimą. Taip pat buvo įvertinta ir tai, jog J. G. kriminalinį elgesį palaikančių bei diskriminacinių nuostatų nereiškia, priežiūrą ir apribojimus vertina palankiai, pataisos įstaigoje buvo du kartus skatintas, supranta poreikį puoselėti visuomenėje pripažintas vertybes, nori būti pilnaverčiu visuomenės nariu. Nuteistasis pataisos namuose įgijo vidurinį išsilavinimą, turi staliaus – baldžiaus bei elektriko specialybes, būdamas laisvėje turėtų galimybę įsidarbinti, gyventų pas savo tėvus. Vertinant nuteistojo asmenybę buvo atsižvelgta ir į tai, kad jis vykdė individualiame reabilitacijos plane numatytas priemones, būdamas pusiaukelės namuose, dirbo, gaudavo atlyginimą, iš kurio buvo daromi išskaičiavimai antstoliams.
14. Skunde aiškinama, kad, priimant procesinius sprendimus, neturėjo būti atsižvelgta į praeities įvykius (teistumus, padarytų nusikaltimų pobūdį ir pan.), tačiau su tokiu teiginiu sutikti negalima, kadangi apie tai, ar asmuo gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, jis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. vertinant nuteistojo galimo elgesio perspektyvas laisvėje, spręstina tik iš jo ankstesnio elgesio. Iš teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad J. G. yra teistas net trylika kartų, jam anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kuris buvo panaikintas ir nuteistasis buvo pasiųstas atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, taip pat jam anksčiau buvo taikytas lygtinis paleidimas, kuris buvo panaikintas, kadangi nuteistasis nevykdė savo pareigų (aukštesnysis teismas pastebi, jog J. G. nusikalstamas veikas darė ir lygtinio paleidimo metu). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad parodžius pasitikėjimą nuteistuoju, jis šio pasitikėjimo nepateisino, savo elgesio pozityve linkme nekeitė. Taip pat būtina atsižvelgti ir į tai, kad J. G. turi vieną galiojančią drausminę nuobaudą. Pažeidimą, už kurį jam buvo paskirta nuobauda, jis padarė tuo metu, kai buvo perkeltas tęsti laisvės atėmimo bausmę į Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namus. Ši aplinkybė vėl leidžia daryti išvadą, kad, palengvinus nuteistojo padėtį, jis ne visuomet sugeba laikytis nustatytos tvarkos, tinkamai vykdyti savo pareigas, jis nepateisina jam rodomo pasitikėjimo, o anksčiau taikytos socialinės reabilitacijos priemonės nedavė pageidaujamų rezultatų.
15. Aukštesnysis teismas pažymi tai, kad J. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra 46 balai – vidutinė. Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog lygtinai gali būti paleidžiami nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Kaip jau minėta, J. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Ji nuo paskutinio vertinimo ne sumažėjo (anksčiau buvo 37 balai – maža), o padidėjo. Taigi yra visiškai akivaizdu, jog apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką šio atveju nėra pagrindo net kalbėti. Tuo pačiu darytina išvada, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog J. G., būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals, jam gali bei turi būti taikomas lygtinis paleidimas.
16. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą. BK 41 straipsnyje nustatyta, kad bausme siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, minėti bausmės tikslai dar nėra pasiekti ir jų šiuo metu negalima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės.
17. Taigi įvertinus J. G. asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo padarytas nusikalstamas veikas, kitus jį teigiamai bei neigiamai charakterizuojančius duomenis, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad šiuo metu nėra galimybės nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, todėl nuteistojo skundas atmestinas, o lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas. Teismas konstatuoja, jog šiuo metu nustatyti faktai, kurie yra užfiksuoti pateiktoje medžiagoje, neleidžia daryti pakankamai pagrįstos išvados, jog nuteistajam yra tikslinga taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, neleidžia teigti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, o jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Čia dar kartą būtina pabrėžti, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos negali būti taikomas tik formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, lygtinis paleidimas turi būti taikomas ne vien tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Taip pat aukštesnysis teismas mano, jog Komisijos nutarime pateiktų rekomendacijų dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo įgyvendinimas padės J. G. koreguoti savo elgesį pozityvia linkme.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatomis,
nutaria:
atmesti nuteistojo J. G. (J. G.) skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 7 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.