Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. N., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis spec. vidurinį išsilavinimą, vedęs, pensininkas, neteistas, 2007 m. vasario 27 d. Ignalinos rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu, kurį patvirtino Ignalinos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, 2018 m. birželio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones: uždraudimą 2 metus naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones ir turto (transporto priemonės) konfiskavimą,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

V. N. 2025 m. birželio 23 d., apie 18.43 val., kelio Nr. 102 Vilnius – Švenčionys – Zarasai 45-ame kilometre, ties Silniškių k., Švenčionių r., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai 2025 m. birželio 23 d. 18.53 val. tikrinimo metu jam nustatytas 1,69 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

- apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20250623-190923UTC+0300“. Įraše matoma, kad policijos pareigūnai pateikia vyrui alkotesterį antram putimui atlikti, rezultatas 1,73 promilės. Vyrui pateikiamas neblaivumo nustatymo aktas pasirašyti. Vyras vėl neigia, kad jis vairavo automobilį. Pareigūnas nurodo, kad viskas yra filmuojama ir jis buvo išlipęs pro vairuotojo dureles (b. l. 36-37).

VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio Toyota Avensis vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 2 840 Eur (b. l. 45).

Iš AB „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas yra O. N., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 44).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teisiamajame posėdyje sutrupinto įrodymų tyrimo būdu ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas pripažįsta visiškai įrodyta, kad V. N. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,69 promilių neblaivumas. Šią išvadą teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. V. N. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė esmines įvykio aplinkybes. Jo kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie buvo ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais – liudytojų D. S. ir O. N. parodymai, kitų objektų apžiūros apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, alkotesterio parodymų kvituose užfiksuoti duomenys. Aukščiau nuosprendyje nurodyti įrodymai atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama V. N. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti.

2025 m. rugsėjo 1 d. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad kaltinamajam V. N. iš burnos sklinda alkoholio kvapas. Pirmu tikrinimu 18.53 val. jam nustatytas 1,69 promilių neblaivumas, 19.14 val. – 1,73 promilių neblaivumas. Tokie duomenys leidžia daryti teismui išvadą, kad V. N. transporto priemonę vairavo ne blaivėjimo, o girtėjimo stadijoje, t. y. vairavo transporto priemonę pavartojęs alkoholio praėjus pakankamai trumpam laikui iki sėdimo už vairo. Nurodyti duomenys teismui leidžia konstatuoti, kad V. N. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Pagal nustatytas aplinkybes teismas kaltinamojo veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai).

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, numatytą BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje, ir vadovaujasi BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys) taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį.

Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nesunkaus nusikaltimo padarymą numatytos šios alternatyvios bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis), veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Pažymėtina, kad kaltinamasis V. N. 2-ą kartą teisiamas už vairavimą esant neblaiviam – pirmą kartą, 2018 m. birželio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones: uždraudimą 2 metus naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones ir turto (transporto priemonės) konfiskavimą (b. l. 39-40). Pažymėtina, kad įvykio vietoje kaltinamasis iš karto bandė suklaidinti policijos pareigūnus ir išvengti atsakomybės teigdamas, kad automobilį vairavo jo žmona. Tokie duomenys ir kaltinamojo pozicija iš karto po įvykio kaltinamąjį charakterizuoja neigiamai. Individualizuojant bausmę atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis yra pensininkas, nedirba.

Kaltinamojo gynėjas teisiamojo posėdžio metu prašė skirti kaltinamajam viešųjų darbų bausmę ir konfiskuoti 2/3 dalis vairuoto automobilio vertės atitinkančią pinigų sumą – 1 800 Eur. Pažymėjo, kad prokurorės siūloma skirti galutinė bauda – 4 000 Eur, ją išmokant per 15 mėnesių laikotarpį, bei 1 800 Eur automobilio vertės konfiskavimas, kaltinamajam būtų sunki finansinė našta, nes kaltinamajam per mėnesį pragyvenimui liktų apie 270 Eur. Be to, po sūnaus mirties kaltinamasis turi prisidėti prie 3 mažamečių anūkų išlaikymo. Motyvuodamas 2/3 dalies automobilio vertės konfiskavimą, gynėjas nurodo, kad šioje vietoje turėtų taip pat būti taikomas BK 64¹ straipsnis, pagal analogiją kaip ir mažinant bausmę. Tačiau teismas su šiais argumentais nesutinka.

Minėta, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numatytos šios alternatyvios bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Viešųjų darbų bausmė sankcijoje nenumatyta. Viešieji darbai yra švelniausia bausmė, numatyta baudžiamajame įstatyme (BK 42 straipsnio 1 dalies 1 punktas). BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Tačiau, teismas įvertinęs nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (kaltinamasis įvykio metu siekė išvengti atsakomybės, teigdamas, kad automobilį vairavo jo žmona, vairavimo metu kaltinamojo neblaivumas didėjo), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis 2-ą kartą teisiamas už vairavimą esant neblaiviam), neįžvelgia galimybės taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir švelninti sankcijoje numatytą bausmę – skirti viešuosius darbus.

Asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą (BK 55 straipsnis). Kaltinamasis V. N. apkaltinamuoju nuosprendžiu kaltu pripažintinas pirmą kartą. Byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo skirti kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę.

BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punkte nustatyta, kad už nesunkų nusikaltimą skiriama nuo 50 MGL (2 500 Eur) iki 2 000 MGL (100 000 Eur) dydžio bauda. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam baudą, neženkliai didesnę, nei įstatymo numatytas minimalus baudos dydis. Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, į tai, kad kaltinamasis yra pensininkas, o šioje baudžiamojoje byloje spręstinas ir baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo klausimas, baudos mokėjimas nustatomas dviejų metų laikotarpiui. Atsakydamas į kaltinamojo ir jo gynėjo argumentus dėl viešųjų darbų bausmės skyrimo, nes bauda kaltinamajam būtų didelė finansinė našta, teismas pažymi, kad kaltinamajam skirtinos baudos mokėjimas nustatytinas ilgiausiam įstatymo numatytam terminui. Be to, jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu (BK 47 straipsnio 7, 8 dalys).

Bylą išnagrinėjus atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis). Atsižvelgiant į jau aukščiau nurodytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į tai, kad kaltinamajam jau buvo paskirtas draudimas vairuoti kelių transporto priemones, tačiau toks draudimas kaltinamojo nesulaikė nuo analogiškos nusikalstamos veikos padarymo, jam nustatytinas vidutinės įstatymo numatytos trukmės uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminas (BK 68 straipsnio 3 dalis), šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nes įvykio metu kaltinamasis tokios teisės neturėjo.

BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalis nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už BK uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas BK uždraustai veikai daryti.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis būdamas neblaivus vairavo sutuoktinei O. N. priklausantį automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, minėtas automobilis pripažintinas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo priemone. Pagal teismų praktiką, jeigu asmuo, darydamas nusikalstamą veiką, kaip įrankį ar priemonę panaudoja turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ ar „trečiuoju asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą ar 5 dalį, todėl nepriklausomai nuo nuosavybės formos (asmeninė ar bendroji), kaltinamasis V. N. yra automobilio savininkas, o jo sutuoktinės O. N. galbūt pažeisti turtiniai interesai dėl konfiskuotino turto galėtų būti ginami civilinio proceso tvarka, reiškiant atitinkamus reikalavimus dėl šio turto praradimo kaltam asmeniui. Be to, teismas daro išvadą, kad O. N. žinojo, kad jos sutuoktinis iš vakaro šventė gimtadienį ir vartojo alkoholį. Nors teisiamajame posėdyje kaltinamasis nurodė, kad žmona nežinojo, jog jis iš vakaro vartojo alkoholį, tačiau ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta O. N. nurodė priešingai, kad šventime dalyvavo ir ji pati. Be to, ir liudytojos O. N. elgesys įvykio metu tik patvirtina, kad ji suvokė, jog sutuoktiniui perdavė vairuoti automobilį esant neblaiviam, nes ji pati stengėsi padėti sutuoktiniui išvengti atsakomybės, kuomet iš karto po įvykio persėdo į vairuotojo vietą ir policijos pareigūnams pradžioje teigė, kad automobilį vairavo ji. Jai taip pat buvo žinoma, kad kaltinamajam jau anksčiau už vairavimą esant neblaiviam yra uždrausta vairuoti transporto priemones, jau anksčiau už sutuoktinio vairavimą esant neblaiviam buvo konfiskuotas jai priklausęs automobilis. Šios aplinkybės O. N. buvo žinomos, nes ji pati 2018 m. laidavo už savo sutuoktinį atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teismų praktikoje nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pati O. N. ne tik kad neužkirto kelio kaltinamajam automobilį vairuoti neblaiviam, bet dar pati ir leido kaltinamajam tai daryti, kartu su juo važiavo, o vėliau dar bandė prisiimti atsakomybę sau. Teismo vertinimu, O. N. toleravo savo sutuoktinio elgesį, todėl atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais galima tik taikant automobilio konfiskavimą. Atsižvelgiant į tai, automobilis konfiskuotinas ir teismas nesvarsto galimybės konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, nes tokia priemonė nebūtų veiksminga ir adekvati padarytam nusikaltimui, kaltinamojo asmenybės pavojingumui.

BK 72⁵ straipsnyje numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką, būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tyrimo metu neabejotina nustatyta, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo V. N. įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Pažymėtina, kad V. N. 2-ą kartą teisiamas už vairavimą esant neblaiviam. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad po sūnaus mirties jis pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu. Nors kaltinamasis nurodo, kad šiuo metu yra užsikodavęs nuo alkoholio vartojimo, tačiau, teismo vertinimu, tai nėra savaime pakankama ir ilgalaikė priemonė siekiant teigiamų prevencinių tikslų kaltinamojo atžvilgiu. Todėl V. N. skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose – nustatant vienerių metų laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. Kiti procesiniai klausimai

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Automobilis Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), registruotas O. N., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, grąžintas saugojimui O. N., nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas turto konfiskavimą vykdysiančiam subjektui (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

V. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 120 MGL (6 000,00 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. N. paskirti galutinę 80 MGL (4 000,00 Eur) dydžio baudą, kurią jis per 2 (dvejus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 6801.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, uždrausti V. N. įgyti teisę vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, transporto priemonę – automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), registruotą O. N., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, konfiskuoti.

Vadovaujantis BK 72⁵ straipsniu, įpareigoti V. N. per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje.

V. N. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), registruotą O. N., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, grąžintą saugojimui O. N., nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti turto konfiskavimą vykdysiančiam subjektui.

Išaiškinti V. N., kad laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu nuteistasis neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsnio 8 dalimi, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.