- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-02-13
- Bylos Nr.
- e2YT-1041-1093/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19149-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Benetė
- Pareiškėjas
- I. S.
- Suinteresuotas asmuo
- A. Z., valstybės įmonė ,,Turto bankas“, K. I.
- Advokatai
- Darius Karvelis
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – A. Z., valstybės įmonė ,,Turto bankas“, K. I..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja I. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) mirus L. Z., ji priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.
2. Pareiškėja nurodo, kad jos tėvas L. Z. mirė (duomenys neskelbtini), tačiau ji per nustatytą terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Tėvas L. Z. mirė santuokoje, sutuoktinė – A. Z., vaikai – K. I., I. S.. L. Z. turėjo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Po jo mirties sutuoktinė A. Z. dėl palikimo į notarą nesikreipė, žemės sklypu nesirūpino, o dukra K. I. tėvo nelankė. Pareiškėja po tėvo mirties rūpinosi žemės sklypu, jį prižiūrėjo ir šienavo. Kitų giminaičių L. Z. neturėjo. Taigi pareiškėja po savo tėvo L. Z. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame prašo pareiškėjos prašymą nagrinėti teismo nuožiūra.
4. Suinteresuotas asmuo A. Z. atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė, jai dokumentai įteikti tinkamai.
5. Suinteresuotas asmuo K. I. atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė, jai dokumentai įteikti tinkamai.
Šalies argumentai
6. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes ir prašė pareiškimą tenkinti.
7. Teismo posėdžio metu liudytojas J. K. nurodė, kad su pareiškėja yra kaimynai per žemės sklypą. Yra matęs L. Z.. Pareiškėją pažįsta, mato, kad ji su sutuoktiniu šienauja sklype, ten tvarkosi. Žemės sklypas yra tuščias, bet prižiūrėtas. Nuo (duomenys neskelbtini) matydavo pareiškėją, ji padėdavo tėvui prižiūrėti sklypą, o jau nuo (duomenys neskelbtini) m. tik pareiškėja su vyru prižiūri sklypą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
8. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesiui nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 ir 2 dalys).
9. Iš byloje esančio 2025 m. liepos 1 d. išrašo iš Gyventojų registro nustatyta, kad L. Z. gimė (duomenys neskelbtini)., mirė (duomenys neskelbtini) Mirė santuokoje, sutuoktinė – A. Z., vaikai – K. I. ir I. S.. Pareiškėja nurodo, kad po tėvo mirties, ji prižiūri jo žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), todėl prašo pripažinti, kad ji po savo tėvo mirties priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti.
10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
11. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, liudytojo teismo posėdyje duoti parodymai patvirtina, kad I. S. po tėvo mirties atsiradusį palikimą priėmė, pradėdama jį valdyti kaip savo – I. S. juo rūpinosi, šienavo žolę. Byloje nėra gauti sutuoktinės A. Z. ir dukros K. I. atsiliepimai, nors jos žinojo apie vykstantį teismo procesą, todėl sprendžiama, kad tarp šalių ginčo nėra. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po L. Z. mirties jo palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys. Byloje nėra duomenų apie įregistruotus L. Z. testamentus. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad I. S. po tėvo mirties faktiškai savo aktyviais veiksmais pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl ji laikoma priėmusia palikimą (CK 5.51 straipsnis).
12. Nagrinėjamu atveju pareiškėja neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad po L. Z. mirties priėmė palikimą, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tėvo L. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.