Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi E. T. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-07-30 nutarimo, kuriuo E. T. už administracinio teisės pažeidimo numatyto Lietuvos Respublikos administracinės teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste ATPK) 130² str. padarymą paskirta 30 parų arešto su transporto priemonės konfiskavimu; už pažeidimą numatytą ATPK 130 str. 1 d. padarymą – 25 paros arešto su transporto priemonės konfiskavimu. Vadovaujantis ATPK 33 str. baudos subendrintos ir paskirta galutinė nuobauda - 30 parų arešto su transporto priemonės konfiskavimu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apelianto manymu, teismas, priimdamas sprendimą konfiskuoti G. M. priklausantį automobilį, pilnai neišsiaiškino visų bylos aplinkybių, neobjektyviai ištyrė esamus byloje įrodymus ir neteisėtai taikė automobilio konfiskavimą. Konfiskavus G. M. priklausančią transporto priemonę yra pažeisti teisingumo ir protingumo principai, nes bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta ir įrodyta, jog šią transporto priemonę jos savininkė prarado ne dėl nuo jos valios priklausančių aplinkybių. G. M. nežinojo, kad automobilis yra pas jį. Aplinkybes susijusias su automobiliu savininkė sužinojo, kai jį sulaikė policija. Pažeidėjo įsitikinimu, automobilio savininkė nėra atsakinga už jos nuosavybės panaudojimą teisės pažeidimo metu, nes transporto priemonė buvo valdoma be jos sutikimo. Automobilis negalėjo būti konfiskuotas. Pasak apelianto, esant tokiai situacijai, teismas galėjo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas, kurios leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Pažeidėjo įsitikinimu, apylinkės teismas priimdamas nutarimą skirti jam administracinį areštą galėjo vadovautis ATPK 338¹ str. ir jam paskirtą administracinio arešto vykdymą atidėti, paskiriant nemokamus viešuosius darbus. Nurodo, kad su sugyventine augina keturis vaikus. Šiuo metu šeimoje dirba jis vienas, todėl vaikų išlaikymo našta tenka jam. Atlikdamas paskirtą administracinį areštą jis neteks darbo, praras gaunamas pajamas. Įvertinęs šias aplinkybes ir nustatęs, kad jo pažeidime galėjo būti taikomos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, apylinkės teismas negalėjo paskirti jam pačios griežčiausios administracinės nuobaudos. Pasak apelianto, nuobaudos tikslai gali būti pasiekti jam paskyrus nemokamus viešuosius darbus. Mano, kad ATPK 29 str. nuostata dalyje, kuria moterims turinčioms vaikų iki 12 metų amžiaus negali būti skiriamas administracinis areštas, turėtų būti taikoma ir jam, nes jis vienas išlaiko vaikus, rūpinasi jais. Negalėjimas taikyti šios teisės normos jam remiantis vien tik lyties skirtumu, prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. nuostatoms. Šį klausimą yra išsprendęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas byloje Nr. N575-2983/2010, kurioje pasisakė, kad asmeniui, nepriklausomai nuo jo lyties, faktiškai auginančiam vaiką iki 12 metų amžiaus, vieninteliam besirūpinančiam jo išlaikymu ir tenkinančiam jo poreikius, administracinio arešto nuobaudos skirti negalima.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas neigia savo kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo numatyto ATPK 130 str. 1 d. ir prašo šioje dalyje administracinė bylą nutraukti. Dėl ATPK 130² str. numatyto pažeidimo padarymo ir kaltės sutinka, tačiau keliamas nuobaudos individualizavimo klausimas, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai netaikė Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. Prašo nekonfiskuoti automobilio ir jo atžvilgiu taikyti ATPK 338¹ str.

E. T. skunde nurodo, kad ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo nepadarė, nes niekas jo nestabdė. Su šiuo pažeidimu nesutinka ir kaltės nepripažįsta. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas E. T. pagrįstai pripažino kaltu padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą. Pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtų ir skundžiamame nutarime išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad E. T. kaltė padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą įrodyta. Kaltę padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą įrodo administracinės teisės pažeidimų protokolas, policijos pareigūno surašytas tarnybinis pranešimas ir kiti byloje esantys duomenys. Visa surinkta medžiaga sudaro vientisą įrodomąją medžiagą ir atskleidžia išsamų padaryto administracinės teisės pažeidimo vaizdą. Policijos pareigūnų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, jog jie asmeniškai pažįsta apeliantą, gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia jį melagingai apkalbėti, nėra. Jiems be jokios priežasties apkaltinti E. T. tariamai nesamo administracinio teisės pažeidimo padarymu nebūtų jokio pagrindo bei logiško paaiškinimo. Tokių aplinkybių apeliantas nenurodė ir savo skunde. Todėl netikėti patrulio tarnybiniame pranešime duotais paaiškinimais nėra jokio pagrindo. Be to, iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, jog automobilis buvo stabdomas su įjungtais raudonos ir mėlynos spalvos švyturėliais bei išlipus krivulės pagalba aiškiais gestais buvo rodoma sustabdyti automobilį, t. y. policijos pareigūnai atliko veiksmus, siekdami sustabdyti E. T. vairuojamą automobilį. Apygardos teismas pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, kad E. T. nepakluso reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Tokiuose E. T. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., sudėtis.

Apeliantas teigia, kad pirmos instancijos teismas galėjo taikyti ATPK 30¹ str. ir nekonfiskuoti automobilio. Pažeidėjo įsitikinimu, automobilio savininkė nėra atsakinga už jos nuosavybės panaudojimą teisės pažeidimo metu, nes transporto priemonė buvo valdoma be jos sutikimo. Vadovaujantis ATPK 130² str., transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, – užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki ketverių metų su transporto priemonės konfiskavimu, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims – administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu, o teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims, kuriems administracinis areštas negali būti skiriamas, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių penkių šimtų litų su transporto priemonės konfiskavimu. Apylinkės teismas skundžiamu nutarimu E. T. paskyrė 30 parų arešto su transporto priemonės konfiskavimu. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančius duomenis daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė ATPK 130² str. numatytą papildomą administracinę nuobaudą – transporto priemonės konfiskavimas, kuri yra privaloma, o ne alternatyvi. ATPK 26 str. 1 d. numatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gegužės 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008 (LVAT biuletenis Nr. 5(15), 2008 m., 44–54 psl.), konstatavo, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Be to, kaip minėta, ATPK 130² str. galimybė neskirti papildomos administracinės nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo, nenumatyta.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal administracinių teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² str. pažeidimą gali būti netaikomas ir yra galimas ATPK 30¹ str. nuostatų taikymas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-3213/2010). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad automobilis registruotas G. M. vardu (b. l. 14). Teismo posėdžio metu apylinkės teisme ji šias aplinkybes patvirtino ir parodė, kad žinojo, jog Pamedys paliko automobilį E. T. paremontuoti (b. l. 20). Automobilis G. M. nuosavybė, todėl ji atsakinga už jo valdymą ir naudojimą. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, jog automobilio savininkas nebuvo atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, o apelianto nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti priešingai. Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių ypatingų aplinkybių dėl kurių būtų galima švelninti paskirtą nuobaudą, todėl nėra jokio pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatų ir nekonfiskuoti šiuo atveju ne pažeidėjui priklausančio automobilio.

Apeliantas paršo taikyti ATPK 338¹ str. ir skirti nemokamus viešuosius darbus. ATPK 338¹ str. 1 d. numato, kad asmeniui, kuriam paskiriamas administracinis areštas, rajono (miesto) apylinkės teismas (apylinkės teismo teisėjas) tuo pačiu nutarimu, jeigu pažeidėjas sutinka, gali atidėti administracinio arešto vykdymą nuo 1 iki 12 mėnesių. ATPK 338¹ str. 2 d. numatyta, jog atidėdamas paskirto administracinio arešto vykdymą, teismas paskiria pažeidėjui atlikti nemokamų viešųjų darbų nuo 25 iki 400 valandų. Kartu teismas nustato laiką, per kurį asmuo privalo atlikti nemokamus viešuosius darbus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas taikydamas arešto vykdymo atidėjimą turi atsižvelgti į tai, ar yra nustatyta aplinkybių, aiškiai rodančių, kad administracinio arešto vykdymas konkrečioje situacijoje dėl tam tikrų svarbių, išimtinių priežasčių turėtų būti sąlyginai atidedamas. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, ATPK 338¹ str. paskirtis yra individualizuoti nuobaudą, atsižvelgti į protingumo ir teisingumo principus, vien asmens pageidavimas, kad jam sąlyginai būtų atidėtas administracinio arešto vykdymas, nesant būtinybės atidėti administracinio arešto vykdymą pagrindžiančių duomenų, nėra pagrindas teismui sąlyginai atidėti administracinio arešto vykdymą. Jei paskirtos vienos griežčiausių administracinių nuobaudų vykdymas galėtų būti sąlyginai atidedamas nuo 1 iki 12 mėnesių tik asmens pageidavimu, nenustačius svarbių, išimtinių tokį atidėjimą pateisinančių priežasčių, tokios administracinės nuobaudos poveikis būtų tik deklaratyvus, kurtų nebaudžiamumo iliuziją ir neatitiktų administracinėms nuobaudoms keliamų tikslų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis 2009 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-5431/2009).

Įvertinus byloje esančius duomenis bei apelianto argumentus, konstatuotina, kad byloje nėra pagrindo taikyti ATPK 338¹ str. nuostatų, pirmosios instancijos teismas tinkamai individualizavo nuobaudą. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių arešto vykdymas sukeltų itin sunkias ir neproporcingas siekiamiems tikslams pasekmes. E. T. nurodyta būtinybė, kad vienas dirba šeimoje, todėl vienam tenka pareiga išlaikyti, rūpintis vaikais, nelaikytina išskirtine. Darydamas pažeidimą pažeidėjas prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką – žinodamas visas apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes ir privalėdamas suprasti, kad atitinkamos administracinės nuobaudos taikymas neišvengiamai sukels jam neigiamas pasekmes, jis turėjo būti ypač suinteresuotas nedaryti pažeidimo, kuris lemtų tokios administracinės nuobaudos taikymą. Be to, įvertintinas E. T. padarytų pažeidimų pobūdis – apeliantas padarė šiurkštų, vieną iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tokiu elgesiu sukėlė realią grėsmę transporto eismo saugumui, eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Atsižvelgtina ir į tai, kad E. T. praeityje daug kartų baustas administracine tvarka, už administracinius teisės pažeidimus dėl transporto priemonių vairavimo ir eksploatavimo tvarkos pažeidimus, tame tarpe ir už vairavimą esant neblaiviam, be to, padarė pažeidimus turėdamas neišnykusią nuobaudą už tos pačios rūšies pažeidimą, kas rodo, jog jis teigiamų išvadų nedaro, nelinkęs laikytis įstatymų reikalavimų.

Apelianto manymu, ATPK 29 str. nuostata dalyje, kuria moterims turinčioms vaikų iki 12 metų amžiaus negali būti skiriamas administracinis areštas, turėtų būti taikoma ir jam, nes jis vienas išlaiko vaikus ir rūpinasi jais. ATPK 29 str. 3 d. konkrečiai išvardinta, kam negali būti skiriamas areštas, t.y. nėščios moterys, moterys, turinčios vaikų iki dvylikos metų amžiaus, asmenys, kuriems nesukako aštuoniolika metų, pirmos ir antros grupių invalidai. Į šias asmenų kategorijas E. T. nepatenka, todėl pagrindo jam neskirti administracinio arešto nėra. Be to, vertindamas šiuos apelianto teiginius apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir vien tai, kad tokios pasekmės kils, negali būti vertinama kaip pagrindas administracinę nuobaudą sušvelninti. Asmuo, žinodamas, kad jo šeimos gerovė priklauso tik nuo jo, privalėjo būti ypatingai atidus ir nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti administracinio arešto skyrimą, bei, dar prieš darydamas tokio pobūdžio teisės pažeidimą, turėjo numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes. Tokio asmens interesams negali būti teikiamas joks esminis prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu. Byloje nėra duomenų dėl kurių administracinis areštas negalėtų būti skiriamas pažeidėjui. Taip pat nenustatyta aplinkybių, dėl kurių E. T. atžvilgiu būtų galima taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad E. T. buvo tinkamai pritaikytos administracinių nuobaudų skyrimą reglamentuojančios nuostatos, jam paskirta administracinė nuobauda yra tinkamai individualizuota, nėra per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, ja realizuojami administracinės nuobaudos tikslai, įtvirtinti ATPK 20 str. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

E. T. apeliacinio skundo netenkinti. Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-07-30 nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.