Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas

viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. G., gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lenkė, gyvenanti (duomenys neskelbtini)., deklaruojanti gyvenamąją vietą Vilniaus miesto savivaldybėje, pagrindinio išsilavinimo, nesusituokusi, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Veikų aplinkybės

E. G. laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 12 d. 16.00 val. iki 2018 m. sausio 13 d. 00.45 val., baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, name, esančiame (duomenys neskelbtini), baudžiamojo proceso metu nenustatytu būdu neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę- I. Š. vardu išduotą AB „SEB banko“ mokėjimo kortelę bei minėtos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti- PIN kodą, po ko 2018 m. sausio 13 d. apie 00.45 val. bankomate, esančiame Pranciškaus Žvirkos g. 1, Vilniuje, E. G., siekdama apgaule įgyti svetimą I. Š. priklausantį turtą- I. Š. vardu AB „SEB banke“ atidarytoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias pinigines lėšas, neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę- I. Š. vardu išduotą AB „SEB banko“ mokėjimo kortelę bei minėtos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti- PIN kodą, tokiu būdu apgaule AB „SEB bankui“ save pateikdama kaip I. Š., ir atliko finansinę operaciją- iš I. Š. vardu AB „SEB banke“ atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 500 eurų, kuriuos pasiėmė.

Tęsdama nusikalstamą sumanymą 2018 m. sausio 13 d. 13.23 val. bankomate, esančiame Pranciškaus Žvirkos g. 1, Vilniuje, E. G. neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę- I. Š. vardu išduotą AB „SEB banko“ mokėjimo kortelę bei minėtos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti- PIN kodą, tokiu būdu apgaule AB „SEB bankui“ save pateikdama kaip I. Š., ir atliko finansines operacijas- iš I. Š. vardu AB „SEB banke“ atidarytos banko sąskaitos Nr. LT23 7044 0600 0812 1300 išgrynino 530 eurų, kuriuos pasiėmė.

Tęsdama nusikalstamą sumanymą 2018 m. sausio 13 d. apie 13.33 val. parduotuvėje „Maxima“, esančioje Pranciškaus Žvirkos g. 1 Vilniuje, E. G. neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę- I. Š. vardu išduotą AB „SEB banko“ mokėjimo kortelę bei minėtos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti- PIN kodą, tokiu būdu apgaule AB „SEB bankui“ save pateikdama kaip I. Š., ir atliko finansinę operaciją- atsiskaitė už prekes 8,05 eurų sumai.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Teisiamojo posėdžio metu E. G. parodė, kad kaltinimą ji supranta, kalta ji prisipažįsta ir sutinka duoti parodymus. Nagrinėjamo įvykio dieną ji gėrė alkoholį svečiuose pas dėdę Stanislavą Kalvarijų gatvėje, Vilniuje. Šis jai davė 50 eurų papildyti Vilniečio kortelę, bet ji to nepadarė. Dabar ji gyvena pas savo sugyventinį už Paberžės. Ji nuvažiavo į Salininkus pas tėvus, kur vyko išgertuvės. Ji gėrė alų ištisą parą su tėvais, I. Š., V. S.. Vėliau atėjo jos brolis, bet jis neužilgo išėjo. I. Š. yra V. S. pažįstama. V. S. galbūt išėjo į darbą, bet vėliau grįžo. Ją naktį kažkas pažadino, pasakė PIN kodą ir liepė išgryninti pinigus. I. Š. miegojo kitame kambaryje, V. S. sėdėjo kambaryje. Ji negali pasakyti, kas jai davė kortelę ir pasakė PIN kodą. Išgryninusi pinigus ji grįžo namo, dar išgėrė alkoholio ir nuėjo miegoti. Ryte ją pažadino brolis, su kuriuo ji nuvyko į naktinę parduotuvę, kur nusipirko šešis butelius alaus. Pirmą kartą Pranciškaus Žvirkos gatvėje, Vilniuje, esančioje parduotuvėje esančiame bankomate ji išgrynino 500 eurų, kuriuos ji įsidėjo į rankinę ir kurie vėliau dingo. Ji galėjo išgryninti ir likusius kaltinime nurodytus pinigus. Pinigus ji grynino viena. Ji pamena, kad naktį ėjo gryninti pinigų, nes parduotuvė buvo uždaryta. Grįžusi namo kortelę ji padėjo ant stalo ir toliau gėrė alkoholį. Ji nežino, ar dienos metu ji grynino pinigus. Ji su mama buvo išėjusios į parduotuvę, taigi ji galėjo ir dienos metu gryninti pinigus. Ji neatsimena, kaip už prekes buvo atsiskaitoma parduotuvėje- ar mamos, ar I. Š. pinigais. Ji ne viską pamena, nes turi problemų su atmintimi. Jos galva susiūta, be to ji dar alkoholį geria. Jei ji būtų buvusi blaivi, taip ji nebūtų pasielgusi. Išgrynintus pinigus ji būtų panaudojusi savo reikmėms. Ji gydėsi nuo alkoholio psichiatrinėje ligoninėje beveik dvi savaites. Šiuo metu ji įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini). Ji nukentėjusiajai atlygino 100 eurų.

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus išrašą iš Antstolių informacinės sistemos registro (b. l. 77-163), E. G. parodė, kad pirma ji atsiskaitys su nukentėjusiąja, tada mokės kitas baudas. Ji galės antrą darbą susirasti. Ji dirbo Kirtimuose, bet ją sumušė, todėl ji ten nebedirba. Jai alkoholis trukdė dirbti ir atlyginti žalas. Ji skolinga antstoliams, nes gėrė alkoholį. Ji buvo įsidarbinusi parduotuvėje „Maxima“, bet išėjo, kadangi UAB (duomenys neskelbtini) gaus didesnį darbo užmokestį. Ji nuo birželio mėnesio negeria alkoholio. Ji turi vaiką, kuris yra globos namuose. Jai neterminuotai apribota motinos valdžia. Jis supranta, kad antstoliai baudas išskaičiuos, bet jai padės mama ir sugyventinis.

Teisiamojo posėdžio metu E. G., kuri nėra kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad prisipažįsta esanti kalta ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokuroras sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

Ikiteisminio tyrimo metu E. G. parodė, kad ji nuo pilnametystės turėjo problemų su alkoholiu. Ji yra gerianti alkoholį ir nuo to bandė gydytis. Ji gyvena (duomenys neskelbtini), pas sugyventinį. Ji turi vaiką, kurio pati ji neaugina. Jai šiuo metu yra apribota motinos valdžia. Ji kartais aplanko motiną I. G., gyvenančią (duomenys neskelbtini), kartu su tėvu V. G.. Jos tėvai yra girtaujantys. Ji turi brolį T., gyvenantį kitu adresu. Šiuo adresu taip pat gyveno V. S., pastarasis taip pat geria alkoholį. 2018 m. sausio 11 d. ji viena nuvažiavo aplankyti tėvų. Namuose buvo jos tėvai, V. S. ir pastarojo draugė I.. I. ji pažįsta iš matymo, nes ši atvažiuodavo aplankyti V. S. jos tėvų namuose. Jos visa šeima, tame tarpe ir ji, yra geriantys alkoholį. Jos mama 2018 m. sausio 10 d. gavo pensiją, taigi jie visi iš mamos pinigų gėrė alkoholį. I. alkoholio jai matant negėrė. 2018 m. sausio 12 d. visą dieną ji, mama, tėtis, V. S. gėrė alkoholį, I. alkoholio negėrė. Vakare, kiek ji atsimena, kadangi ji buvo stipriai girta, grįžo brolis T., kuris po to vėl išėjo. Ji pamena tik tiek, kadangi ji buvo visiškai girta, kad jai kažkas namuose nakties metu (tikslaus laiko ji nepamena) padavė banko kortelę, pasakė PIN kodą ir pasakė, kad tai I. kortelė bei paprašė nuimti pinigų išgertuvėms. Ar kortelę jai davė pati I. ar kitas namiškis, ji neprisimena. Kortelės PIN kodo ji dabar neprisimena. Ji nakties metu viena nuėjo į bankomatą, esantį prie parduotuvės „Maxima“, esančios Pranciškaus Žvirkos gatvėje, ir iš bankomato išgryninusi 500 eurų grįžo namo. Buvo tamsu. Namuose buvo alaus, todėl ji dar išgėrė alaus. Tuo metu dar nemiegojo tėvas, motina ir V. S.. I. jau miegojo. 500 eurų buvo jos rankinėje. Ji banko kortelę turėjo kažkam atiduoti, tačiau kam- ji neprisimena. Ji nuėjo miegoti. Apie 07.30 val. ją pažadino brolis T. ir pasiūlė jai išgerti alaus. Ji ir T. namuose išgėrė alaus, kurį atsinešė T.. Pas ją kišenėje buvo jos 50 eurų, kuriuos 2018 m. sausio 10 d. jai davė sugyventinio dėdė S. Š. tam, kad ji papildytų Vilniečio kortelę. Ji broliui pasiūlė važiuoti į naktinę parduotuvę nupirkti alkoholio iš jos turimų 50 eurų. Ji su T. nuvažiavo į naktinį barą, esantį Dzūkų gatvėje, Vilniuje. Ji ir T. turėjo savo kamštelius uždengti buteliams. Ji ir T. bare nusipirko šešis vieno litro talpos butelius alaus. Iš kiekvieno butelio jie turėjo išgerti po stiklinę (išėjo po tris stiklines kiekvienam), kad jie galėtų likusį alų išsinešti. Šešis butelius jie užkimšo savo kamšteliais ir išsinešė. Grįžusi namo ji vėl pradėjo gerti alų, kurį atsivežė. Visi buvo atsikėlę. 2018 m. sausio 13 d. ryte V. S. buvo trumpam išėjęs, lyg ir į darbą, bet greitai grįžo ir pasakė, kad neturi jėgų. I. buvo pas juos. Po to, kiek ji pamena, V. S. su I. buvo išėję ir grįžusi I. pasakė, kad dingo šios banko kortelė. Ji I. nesakė, kad naktį su šios kortele ji ėjo į bankomatą ir išgrynino pinigus. I. išvertė savo rankinę, bet kortelės nerado. Dienos metu jos mama pasiūlė jai nueiti į parduotuvę. Kad I. neliktų namuose, ji pasiūlė eiti ir I., bet ši atsisakė. Ji su mama nuėjo į parduotuvę „Maxima“, esančią Pranciškaus Žvirkos gatvėje. Už maistą atsiskaitinėjo mama, mokėdama grynais pinigais bei banko kortele. Ji matė, kad mama tikrai atsiskaitė savo banko kortele. Ji nubėgo į Salininkų g. 131, Vilniuje, esantį kioską, kur dar nupirko du butelius alaus už pinigus, kuriuos jai davė mama. Po ko ji ir mama grįžo namo. Namuose buvo I.. Neilgai trukus grįžo tėvas ir V. S.. Pastarasis atsinešė alaus. Vėliau tėvas nuėjo pas kaimyną ir, kiek ji žino, pasiskolino iš pastarojo pinigų. Kažkas nuėjo į parduotuvę už skolintus pinigus nupirkti alaus. Ji buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio. Dėl savo girtumo ji nepamena, kaip 2018 m. sausio 13 d. ji išgrynino kitus pinigus. Ji nepamena, kaip ji keletą kartų buvo nuėjusi į parduotuvę „Maxima“, esančią Pranciškaus Žvirkos g. 1, Vilniuje. Ji pamena tik tai, kai ji ėjo su motina į parduotuvę. 2018 m. sausio 14 d. atsikėlusi ryte ji pradėjo ruoštis važiuoti namo. Ji pastebėjo, kad jos rankinėje nėra 500 eurų, kuriuos naktį iš 2018 m. sausio 12 d. į 2018 m. sausio 13 d. ji išgrynino iš bankomato su I. kortele. Namiškių apie dingusius pinigus ji neklausė. Kokiu būdu pinigai dingo iš rankinės, ji nežino. Ji labai stipriai dėl to nepergyveno, nes pinigai buvo ne jos. Ji negali pasakyti, ar buvo daugiau nei 500 eurų, nes kaip ji minėjo, dėl savo girtumo ji nepamena visų aplinkybių. Motina ją palydėjo į stotelę. I. su V. S. dar liko motinos namuose. Ji nežino, kur yra I. banko kortelė. Namiškiai taip pat nepamena visų aplinkybių. Pinigus nakties metu ji grynino būdama viena. Ji nepamena, ar kas nors buvo su ja, kai ji grynino pinigus. Dėl savo elgesio ji labai gailisi (b. l. 48, 52-54, 58-59).

Ikiteisminio tyrimo metu I. Š. parodė, kad ji naudojasi AB „SEB banke“ atidaryta banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini). Jai kaip minėtos sąskaitos naudotojai išduota šio banko mokėjimo kortelė, kurią ji laiko savo piniginėje. Prisijungimo kodų ji šalia kortelės nelaiko. Ji apie du mėnesius susitikinėjo su V. S.. Pastarasis taip pat žino jos elektroninės banko mokėjimo korteles prisijungimo kodą. 2018 m. sausio 12 d. apie 16.00 val. ji kartu su V. S. nuėjo pas pastarojo draugus, gyvenančius (duomenys neskelbtini). Šiame bute gyvena sutuoktinių šeima Irena ir V. G.. V. S. šią šeimą pažįsta apie dešimt metų. Bute buvo ir E. G.. Rankinę kartu su pinigine, kurioje buvo įdėta jos AB „SEB banko“ mokėjimo kortelė, ji padėjo miegamajame. Vis kompanija pradėjo gerti alkoholinius gėrimus. Ji visiškai negeria alkoholinių gėrimų, todėl ji negėrė. Apie 19.00 val. į butą užėjo T. G.. Apie 21 val. ji su V. S. nuėjo miegoti. Per visą jų buvimo svečiuose laikotarpį į kambarį, kuriame buvo paliktas jos rankinukas, buvo užėjusi tik E. G.. 2018 m. sausio 13 d. apie 12.00 val. būdama su V. S. ji pastebėjo, kad iš piniginės, buvusios rankinėje, dingo jos AB „SEB banko“ mokėjimo kortelė. Ji bankui dėl dingusios kortelės nepranešė, nes neturėjo jokių dokumentų. Apie kortelės dingimą ji papasakojo V. S. draugams, buvusiems bute. Valandos bėgyje visi išėjo iš namų ir ji liko viena. Apie 13.30 val. iš namų išėjo Irena ir E. G., sakydamos, kad eina į parduotuvę. Pastarųjų nebuvo apie valandą. 2018 m. sausio 14 d. ji išvažiavo namo ir paskambinusi į banką, norėdama užblokuoti mokėjimo kortelę, sužinojo, kad nuo sąskaitos išgryninta 1 030 eurų. Ji įtaria, kad pinigus galėjo pavogti Evelina ir I. G.. Prieš savaitę būdama minėtame bute savo kortelės prisijungimo kodus ji pasakė T.. Šis ėjo su jos kortele apsipirkti. Tuo metu šalia T. buvo Irena, kuri girdėjo korteles prisijungimo kodus. V. S. jai papasakojo, kad I. G. būdama girta T. giminėms prisipažino, kad ši kartu su dukra nuo I. banko kortelės išgrynino pinigus (b. l. 13-14, 26-27).

Ikiteisminio tyrimo metu Č. B. parodė, (duomenys neskelbtini), jis dirba (duomenys neskelbtini). 2018 m. sausio 13 d. jis dirbo nuo 11.00 val. iki 23.00 val. Pro vaizdo stebėjimo kameras jis pastebėjo, kad apie 19.15 val.- 19.30 val., prie AB „SEB banko“ bankomato priėjo moteris su vyru, kurie išgrynino pinigus, po ko užėjo į parduotuvę „Maxima“ apsipirkti. Vyras ir moteris pirko didelį kiekį alkoholinių gėrimų, po to priėjo prie kasos Nr. 7, kur vyras pradėjo konfliktuoti. Tada vyrą, vardu Fredas, jis atsivedė į apsaugos kambariuką, kad šis nustotų konfliktuoti. Kambariuke įvyko susistumdymas. Susistumdymo su Fredu metu iš kambariuko pas motiną pabėgo E. G.. Pastaroji motinai davė 300 eurų, persirengė ir vėl atėjo į parduotuvę, esančią Pranciškaus Žvirkos g. 1, Vilniuje, o vėliau išvažiavo į Paberžę. E. G. brolį, vardu T., jis pažįsta iš matymo. Minėtų asmenų veiksmuose jis nieko keisto nepastebėjo iki tol, kol Fredas pradėjo konfliktuoti. 2018 m. sausio 14 d. dėl įvykio buvo atėjęs pasiaiškinti T. bei merginos, kurios kortele buvo pasinaudota, draugas. Peržiūrėjęs vaizdo įrašus jis pastebėjo, kad minėti asmenys tą dieną pinigus grynino kelis kartus. Jis minėtą dieną E. G. matė kelis kartus, kai ši praeidinėjo parduotuvės langais esančiu šaligatviu link Salininkų gatvėje esančių kioskų. Eidama link kioskų E. G. buvo priėjusi prie AB „SEB banko“ bankomato, kuriame grynino pinigus. Jis tai prisimena gerai, kadangi jis nusistebėjo, iš kur pas E. G. kortelė ir pinigai. Kelintą valandą E. G. grynino pinigus, jis tiksliai nepasakys, bet paskutinį kartą tai buvo po 19.00 val., nes po to ji atėjusi į parduotuvę dar sukėlė konfliktą. E. G. ne vieną kartą grynino pinigus AB „SEB banko“ bankomate (b. l. 31, 32).

Ikiteisminio tyrimo metu I. G. parodė, kad 2018 m. sausio 12 d. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), vyko išgertuvės. Namuose alkoholį vartojo ji, jos vyras V. G., sūnus T. G. ir dukra E. G.. Pas juos tuo laiku gyveno V. S., kuris taip pat kartu gėrė. 2018 m. sausio 10 d. ji buvo gavusi invalidumo pašalpą, už tuos pinigus ji pirko alkoholinių gėrimų. Minėtą dieną V. S. paklausė, ar jis gali į svečius pasikviesti savo draugę I.. I. atvažiavus jie visi gėrė alkoholinius gėrimus. I. negėrė, nes pastaroji iš viso negeria alkoholio. Tos dienos įvykius ji prisimena labai miglotai, kadangi alkoholį ji gėrė jau ne pirmą dieną. Ji užmigdavo, o prabudusi ir išgėrusi vėl eidavo miegoti. Ji pamena tik tai, kad vakare jau sutemus V. S. kartu su I. nuėjo miegoti. Kitą dieną toliau buvo geriamas alkoholis, todėl ji mažai ką prisimena. Po poros dienų pas juos atvažiavo V. S., kuris pasakė, kad iš I. buvo pavogta banko kortelė ir išgryninti pinigai. Tai įvyko jų namuose per minėtas išgertuves. Apie kortelės dingimą ji nieko pasakyti negali, nes nieko nežino. I. ji daugiau nematė (b. l. 34).

Ikiteisminio tyrimo metu V. G. parodė, kad 2018 m. sausio 12 d. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), vyko išgertuvės. Namuose buvo jis, jo žmona I. G., sūnaus draugas V. S. su drauge I., sūnus T. G., vėliau atvažiavo ir dukra E. G.. Kas vyko namuose tą dieną, jis tiksliai pasakyti negali, kadangi jis alkoholinius gėrimus gėrė jau ne pirmą dieną. Tą dieną jam buvo labai bloga, jis beveik visą laiką miegojo. Atsikėlęs jis išgerdavo alkoholinių gėrimų ir vėl eidavo miegoti. Po poros dienų pas juos į namus atvažiavo V. S. ir pasakė, kad dieną, kai vyko išgertuvės, iš V. S. draugės I. buvo pavogta šios banko kortelė ir išgryninti pinigai. Apie tai jis nieko nebuvo girdėjęs, tai išgirdo pirmą kartą. Pradėjus aiškintis su šeimos nariais, kas ir kaip, niekas nepaaiškėjo, kadangi tą dieną visi buvo girti ir niekas nieko nepamena. Po to karto I. jis daugiau nematė. Kas galėjo paimti I. kortelę ir nuimti pinigus, jis nežino (b. l. 36).

Ikiteisminio tyrimo metu V. S. parodė, kad 2018 m. sausio 12 d. apie 19.00 val. jis su drauge I. Š. atvažiavo į svečius pas T. G. (T. G.), gyvenantį (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso jis nežino. T. G. namuose buvo su savo mama I. G. ir tėvu V. G.. Namuose vyko išgertuvės. Jis prisijungė prie išgertuvių, gėrė alkoholinius gėrimus. I. Š. negėrė, nes ji apskritai negeria alkoholio. Jiems geriant alkoholinius gėrimus apie 20.00 val. į namus atvyko T. G. sesuo E. G., kuri taip pat prisijungė prie išgertuvių. Išgertuvės vyko svetainėje, o apie 21.00 val. jis kartu su I. Š. nuėjo į greta esantį kambarį pasidėti daiktų, kadangi ruošėsi eiti miegoti. Pasidėję daiktus jis ir I. Š. dar trumpam grįžo prie stalo, pasėdėjo dar apie 30 minučių ir nuėjo miegoti. Tuo metu, kai jis ir I. Š. sėdėjo prie stalo, į kambarį, kur buvo palikti jo ir I. Š. daiktai, buvo nuėjusi E. G., kuri ten persirengė. 2018 m. sausio 13 d. ryte jam reikėjo į darbą, todėl apie 08.00 val. jis išvažiavo, I. Š. palikęs pas T. G. namuose. Atsikėlusi ryte I. Š. jam pasakė, kad ji neranda savo mokėjimo kortelės, buvusios piniginėje, kuri buvo rankinėje. Jis I. Š. paklausė, gal ji kortelę kur nors paliko, gal parduotuvėje, ar kur kitur, ir pasakė, kad ji nesinervintų, kai jis grįš iš darbo viską išsiaiškins. Jis išvažiavo į darbą, o namuose liko visi išgertuvėse dalyvavę asmenys, jokių pašalinių asmenų nebuvo. Apie 16.00 val. jam grįžus po darbo pas T. G. namo namuose buvo I. Š., I. G. ir V. G., E. G. ir T. G. nebuvo. Jis su I. Š. pas G. svečiavosi 2018 m. sausio 13 d. ir 2018 m. sausio 14 d. Su juo kartu buvo ir I. G.. Visas tas dienas jie gėrė alkoholinius gėrimus. Apie tai, kad dingo mokėjimo kortelė, jis kartu su I. Š. sakė dar 2018 m. sausio 13 d. ryte. Visi namie buvę asmenys žinojo, kad kortelė dingo, bet jis tikrai negalvojo, kad kas nors iš namie buvusių žmonių galėjo paimti I. Š. kortelę. 2018 m. sausio 14 d. jis I. Š. patarė nuvažiuoti namo ir į parduotuvę, kurioje ji apsipirkinėjo prieš atvažiuojant pas jį, ir paieškoti kortelės. Jis manė, kad I. Š. kortelę bus kažkur palikusi. Vėliau jam paskambino I. Š. ir pasakė, kad kortelės niekur nėra. Jis ir I. Š. nuvažiavo į AB „SEB banko“ skyrių, kur paėmęs I. Š. banko sąskaitos išklotinę jis pamatė, kad iš sąskaitos yra išgryninta virš 1 000 eurų, pinigai gryninti 2018 m. sausio 13 d. I. Š. nuėjo į darbą, o jis nuvažiavo pas G. namo ir pradėjo klausinėti, kaip nuo I. Š. sąskaitos buvo išgryninti pinigai. I. G. ir V. G. sakė apie jokius pinigus nieko nežinantys. Vėliau jis bendravo ir su T. G., kuris sakė apie jokius pinigus nieko nežinantis. E. G. po 2018 m. sausio 13 d. jis nėra matęs iki šiol. Apie savaitę laiko jis aiškinosi, kas galėjo paimti I. Š. kortelę. I. Š. kortelės PIN kodą galėjo žinoti T. G. ir I. G., kadangi prieš savaitę iki 2018 m. sausio 13 d. jam būnant pas T. G. svečiuose, kur jis buvo su I. Š., pastaroji buvo davusi savo kortelę T. G., kad šis nueitų į parduotuvę ir nupirktų alkoholinių gėrimų bei maisto ir dar išgrynintų 100 eurų. Duodama kortelę T. G. I. Š. pastarajam garsiai pasakė PIN kodą, kurį girdėjo jis ir I. G.. 2018 kovo mėn. pradžioje I. G. jam prasitarė, kad 2018 m. sausio 13 d. naktį, kai vyko išgertuvės, E. G. I. G. buvo davusi 300 eurų. Iš kur pas E. G. tie pinigai, I. G. sakė nežinanti. Jis mano, kad pinigus iš I. Š. banko sąskaitos galėjo išgryninti E. G., o PIN kodą pastarajai galėjo pasakyti T. G. arba I. G. (b. l. 38).

Ikiteisminio tyrimo metu T. G. parodė, kad 2018 m. sausio 12 d. apie 19.00 val. jis atvažiavo pas savo tėvus į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Pas tėvus vyko išgertuvės, kuriose dalyvavo jo mama I. G., tėvas V. G., sesuo E. G., draugas V. S. su savo drauge I. Š.. Jis pabuvo apie 40 minučių, išgėrė truputį alaus ir išėjo į pažįstamos gimtadienį. Iš gimtadienio pas tėvus namo jis grįžo paryčiui, apie 5 val. ryto. Visi miegojo, jis buvo stipriai neblaivus, todėl iš karto atsigulė miegoti ir užmigo. Apie 07.00 val. jis prabudo ir jo sesuo E. G. pasiūlė nuvažiuoti į naktinę parduotuvę alaus. Jis sutiko, bet sesers dar paklausė, iš kur pas ją pinigai. E. G. jam pasakė turinti 50 eurų. Jis su E. G. autobusu nuvažiavo į naktinę parduotuvę, esančią Dzūkų gatvėje, ir nusipirkę alaus grįžo namo. Jam su E. G. grįžus namo, visi buvo atsikėlę. Jis išgėrė alaus, alus baigėsi, jis trumpam išėjo, o grįžęs pamatė, kad nėra E. G. su mama. Tėvas arba V. S., ji tiksliai pasakyti negali, jam pasakė, kad E. G. ir mama išėjusios į parduotuvę. Kartu prie stalo sėdėjo ir I. Š.. Grįžusios iš parduotuvės E. G. ir mama parsinešė alaus. E. G., mama, tėvas ir V. S. pradėjo gerti, bet jis negėrė ir po kažkiek laiko išėjo namo. I. Š. negėrė, bent jau jis nematė šios geriančios. 2018 m. sausio 15 d. jam paskambino V. S. ir pasakė, kad savaitgalį dingo I. Š. mokėjimo kortelė ir pinigai. V. S. jis pasakė nieko apie tai nežinantis. Maždaug prieš dvi savaites iki šio įvykio I. Š. dalyvaujant ir būnant V. S. jam buvo davusi savo mokėjimo kortelę, kad jis nueitų į parduotuvę ir nupirktų alaus, degtinės, cigarečių ir dar išgrynintų pinigų. I. Š. garsiai pasakė PIN kodą, tai girdėjo ir V. S., ir jo mama I. G.. Tą dieną jis visko nupirko, išgrynino pinigų, kortelę ir kvitus atidavė I. Š. (b. l. 40).

Išraše iš I. Š. vardu AB „SEB banke“ atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 1300 nurodyta, kad bankomate „SEB ATM079 Cash, Vilnius LTU“ 2018 m. sausio 13 d. du kartus išgryninta po 500 eurų bei vieną kartą 30 eurų, tą pačią dieną parduotuvėje „Maxima, X-987, Vilnius“, atsiskaityta už 8,05 eurų (b. l. 24-25).

AB „SEB banko“ Operacijų departamento rašte nurodyta, kad iš I. Š. vardu AB „SEB banke“ atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) naudojantis banko mokėjimo kortele bankomate, esančiame Pranciškaus Žvirkos g. 1, Vilniuje, 2018 m. sausio 13 d. 00.45 val. išgryninta 500 eurų, 2018 m. sausio 13 d. 13.23 val. išgryninta 500 eurų, 2018 m. sausio 13 d. 13.24 val. išgryninta 30 eurų, 2018 m. sausio 13 d. 13.33 val. parduotuvėje „Maxima“, esančioje Pranciškaus Žvirkos g., Vilniuje, atsiskaityta už prekes 8,05 eurų sumoje (b. l. 23).

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad E. G. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys- jos pačios, taip pat I. Š., Č. B., I. G., V. G., V. S., T. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, taip pat banko sąskaitos išrašuose užfiksuoti duomenys, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad E. G. laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 12 d. 16.00 val. iki 2018 m. sausio 13 d. 00.45 val., baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, name, esančiame (duomenys neskelbtini), baudžiamojo proceso metu nenustatytu būdu neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę- I. Š. vardu išduotą AB „SEB banko“ mokėjimo kortelę bei minėtos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti- PIN kodą, po ko 2018 m. sausio 13 d. apie 00.45 val. bankomate, esančiame Pranciškaus Žvirkos g. 1, Vilniuje, E. G., siekdama apgaule įgyti svetimą I. Š. priklausantį turtą- I. Š. vardu AB „SEB banke“ atidarytoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias pinigines lėšas, neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę- I. Š. vardu išduotą AB „SEB banko“ mokėjimo kortelę bei minėtos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti- PIN kodą, tokiu būdu apgaule AB „SEB bankui“ save pateikdama kaip I. Š., ir atliko finansinę operaciją- iš I. Š. vardu AB „SEB banke“ atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 500 eurų, kuriuos pasiėmė. Tęsdama nusikalstamą sumanymą 2018 m. sausio 13 d. 13.23 val. bankomate, esančiame Pranciškaus Žvirkos g. 1, Vilniuje, E. G. neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę- I. Š. vardu išduotą AB „SEB banko“ mokėjimo kortelę bei minėtos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti- PIN kodą, tokiu būdu apgaule AB „SEB bankui“ save pateikdama kaip I. Š., ir atliko finansines operacijas- iš I. Š. vardu AB „SEB banke“ atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 530 eurų, kuriuos pasiėmė. Tęsdama nusikalstamą sumanymą 2018 m. sausio 13 d. apie 13.33 val. parduotuvėje „Maxima“, esančioje Pranciškaus Žvirkos g. 1 Vilniuje, E. G. neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę- I. Š. vardu išduotą AB „SEB banko“ mokėjimo kortelę bei minėtos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti- PIN kodą, tokiu būdu apgaule AB „SEB bankui“ save pateikdama kaip I. Š., ir atliko finansinę operaciją- atsiskaitė už prekes 8,05 eurų sumai.

III. Veikų kvalifikavimo motyvai

BK 182 straipsnio 1 dalis.

Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino,

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

BK 190 straipsnio 1 dalis.

Šiame skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos.

BK 214 straipsnio 1 dalis.

Tas, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

BK 215 straipsnio 1 dalis.

Tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Minėta, kad E. G. neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę- I. Š. vardu išduotą AB „SEB banko“ mokėjimo kortelę bei minėtos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti- PIN kodą, taigi E. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat minėta, kad E. G. neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę- I. Š. vardu išduotą AB „SEB banko“ mokėjimo kortelę bei minėtos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti- PIN kodą, tokiu būdu apgaule AB „SEB bankui“ save pateikdama kaip I. Š., atliko finansines operacijas, taigi E. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje.

Minėta ir tai, kad E. G., neteisėtai panaudodama svetimą elektroninę mokėjimo priemonę- I. Š. vardu išduotą AB „SEB banko“ mokėjimo kortelę bei minėtos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti- PIN kodą, tokiu būdu apgaule AB „SEB bankui“ save pateikdama kaip I. Š., atliko finansines operacijas, kurių metu įgijo svetimą I. Š. priklausantį turtą, kurio vertė 1 038,05 eurų. Šio turto vertė yra didesnė negu 5 MGL dydžio suma, tačiau neviršija 250 MGL dydžio sumos, taigi E. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai

BK 41 straipsnis.

1. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.

1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį;

3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;

5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys.

1. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formą ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadiją;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 55 straipsnis.

Asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai.

2) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis;

3) kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą;

BK 59 straipsnio 2 dalis.

Teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes.

BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas.

veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

BK 63 straipsnio 1-3 dalys.

1. Jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti.

2. Kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei.

3. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos paskirtos švelnesnės bausmės.

BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas.

Bausmių apėmimą teismas taiko, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis.

BK 63 straipsnio 6 dalis.

Jeigu skiriant galutinę bausmę dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos – tik visiškai ar iš dalies sudedamos, teismas bausmes bendrina bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu. Bausmių bendrinimo tvarką teismas pasirenka įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą.

BK 64¹ straipsnis.

1. Baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.

BK 67 straipsnio 1 ir 2 dalys.

1. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

2. Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės:

1) uždraudimas naudotis specialia teise;

2) viešųjų teisių atėmimas;

3) teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas;

4) turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas;

5) nemokami darbai;

6) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą;

7) turto konfiskavimas;

8) įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu;

9) dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose;

10) išplėstinis turto konfiskavimas.

69 straipsnis.

1. Teismas skiria turtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą, kai dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo buvo padaryta žalos asmeniui, nuosavybei ar gamtai.

2. Į atlyginamos žalos dydį neįskaičiuojamos sumos, nukentėjusio asmens gautos iš draudimo ar kitų institucijų patirtai žalai padengti.

3. Žala turi būti atlyginta ar pašalinta per teismo nustatytą terminą.

BK 75 straipsnio 1-4 dalys.

1. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

2. Atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas:

1) atsiprašyti nukentėjusio asmens;

2) teikti nukentėjusiam asmeniui pagalbą, kol šis gydosi;

3) gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka;

4) auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos;

5) pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą;

6) dalyvauti elgesio pataisos programoje;

7) neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

8) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

9) nesilankyti tam tikrose vietose arba nebendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis;

10) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

11) neturėti, nenaudoti, neįsigyti tam tikrų daiktų arba neužsiimti tam tikra veikla.

3. Teismas asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti kitas baudžiamajame įstatyme nenumatytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui.

4. Skirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas pareigas, teismas nustato laiką, per kurį nuteistasis privalo jas įvykdyti.

Spręsdamas dėl E. G. skirtinų bausmių rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. E. G. padarė tris tyčines nusikalstamas veikas- vieną priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai ir dvi- apysunkių nusikaltimų kategorijai. E. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Baudžiamojo proceso metu E. G. savanoriškai atlygino dalį I. Š. padarytos turtinės žalos- 290 eurų. Nors BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte kaip lengvinanti aplinkybė nurodytas ne dalinis, bet visiškas padarytos žalos atlyginimas, tačiau, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalies nuostata, leidžiančia teismui atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažinti ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes, teismas aplinkybę, kad E. G. atlygino dalį I. Š. padarytos žalos, pripažįsta lengvinančia E. G. atsakomybę. E. G. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas ji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Spręsdamas dėl E. G. skirtinos bausmės rūšies teismas atsižvelgia ir į tai, kad, kaip matyti iš išrašo iš antstolių informacinės sistemos registro (b. l. 77-163), E. G. už administracinių nusižengimų padarymą buvo skirtos turtinio pobūdžio administracinės nuobaudos- baudos, tačiau E. G. minėtų baudų nesumokėjo. Baudų išieškojimą vykdo antstoliai, tačiau E. G. skirtos baudos, viršijančios 1 100 eurų, iki šiol nėra išieškotos. Šios aplinkybės leidžia teismui kritiškai vertinti E. G. prašymą skirti jai turtinio pobūdžio bausmę- baudą ir pagrįstai abejoti, ar E. G., neįstengdama sumokėti už administracinių nusižengimų/teisės pažeidimų padarymą jai skirtų baudų, turės galimybę sumokėti kelis kartus didesnę kriminalinę baudą: baudos skyrimas E. G., įvertinus tai, kad ji jai skirtų baudų nemoka, neleis pasiekti bausmės tikslų. Teismas pažymi ir tai, kad, nors E. G. yra neteista, visgi BK 55 straipsnio nuostatos neeliminuoja laisvės atėmimo bausmės skyrimo pirmą kartą už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą teisiamam asmeniui, tačiau teismas savo sprendimą privalo motyvuoti. Teismas pažymi, kad arešto bausmė E. G. nagrinėjamu atveju nebūtų teisinga bausmė: E. G. nurodė alkoholinių gėrimų nebegerianti nuo 2018 m. birželio mėnesio, ji įsidarbino, po truputį atlygina I. Š. padarytą turtinę žalą, kas rodo E. G. pastangas taisytis, keisti vertybių sistemą ir elgtis visuomenei priimtinu būdu. Teismas įsitikinęs, kad šias E. G. pastangas sustiprintų terminuotos laisvės atėmimo bausmės skyrimas, bausmės vykdymą atidedant ir paskiriant E. G. kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, kurių tikslas- atlyginti nukentėjusiajai I. Š. padarytą turtinę žalą bei įtakoti E. G. elgesį tokiu būdu ir apimtimi, kad ji laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Terminuotos laisvės atėmimo bausmės skyrimas atidedant jos vykdymą leistų efektyviau, lyginant su arešto bausme, pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus. Apibendrinant išdėstytus argumentus E. G. už nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtinos terminuoto laisvės atėmimo bausmės, nustatant minimalų jų terminą: už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą E. G. skirtina trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė; už nusikaltimo, numatyto BK 214 straipsnio 1 dalyje, padarymą E. G. skirtina trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė; už nusikaltimo, numatyto BK 215 straipsnio 1 dalyje, padarymą E. G. skirtina trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bendrinant E. G. skirtinas bausmes atsižvelgtina į tai, kad E. G. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, padarytos idealia sutaptimi, taigi E. G. už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė su trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme, E. G. skirtina už nusikaltimo, numatyto BK 215 straipsnio 1 dalyje, padarymą, bendrintina apėmimo būdu, o apimta trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė su trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme, E. G. skirtina už nusikaltimo, numatyto BK 214 straipsnio 1 dalyje, padarymą, bendrintina jas sudedant visiškai ir E. G. skirtina subendrinta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, E. G. prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytas veikas, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, E. G. skirtinos šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės terminas mažintinas vienu trečdaliu- dviem mėnesiais ir E. G. skirtina galutinė keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant E. G. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą, o praradus darbą- užsiregistruoti darbo biržoje, nevartoti psichoaktyvių medžiagų. E. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė- turtinės žalos atlyginimas, įpareigojant E. G. per aštuonis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti I. Š. padarytą turtinę žalą, kas mėnesį, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. gruodžio 1 d., iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant I. Š. ne mažiau kaip po 100 eurų.

V. Civilinis ieškinys

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 115 straipsnio 1 dalis.

Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui.

Ikiteisminio tyrimo metu I. Š. pareiškė 1 038 eurų dydžio civilinį ieškinį (b. l. 28-29).

Vertindamas I. Š. civilinį ieškinį teismas jį pripažįsta pagrįstu iš dalies: E. G. apgaule savo naudai įgijus svetimą I. Š. priklausantį turtą, I. Š. buvo padaryta turtinė 1 038 eurų dydžio žala. Teisiamojo posėdžio metu I. Š. parodė, kad E. G. jai atlygino 100 eurų padarytos žalos. 2018 m. spalio 30 d. E. G. teismui pateikė mokėjimo pavedimo kvitą, iš kurio matyti, kad 2018 m. spalio 29 d. E. G. I. Š. sumokėjo 190 eurų, taigi I. Š. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant iš E. G. I. Š. naudai 748 eurus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1- 3 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, 64¹, 69, 75 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti E. G. kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pripažinti E. G. kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pripažinti E. G. kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą E. G. skirtą trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę su trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme, E. G. skirta už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, padarymą, subendrinti apėmimo būdu, o apimtą trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę su trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme, E. G. skirta už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, padarymą, subendrinti jas sudedant visiškai ir E. G. skirti subendrintą šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

E. G. skirtos šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės terminą sutrumpinti vienu trečdaliu- dviem mėnesiais ir E. G. skirti galutinę keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

E. G. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant E. G. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą, o praradus darbą- užsiregistruoti darbo biržoje, nevartoti psichoaktyvių medžiagų.

E. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę- turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant E. G. per aštuonis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti I. Š. padarytą turtinę žalą, kas mėnesį, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. gruodžio 1 d., iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant I. Š. ne mažiau kaip po 100 eurų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

I. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš E. G. I. Š. naudai priteisti 748 eurus.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.