Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo ANASYOR (Societé Civile) (Prancūzija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-951-115/2012 pagal nurodyto ieškovo ieškinį atsakovui MAGNAWAND TRADERS INC. (Britų Mergelių salos) dėl prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia (trečiasis asmuo – Lietuvos Respublikos Valstybinis patentų biuras),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagal civilinio proceso taisykles išsamiai ištyręs ir tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes bei įrodymus, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė teisingas išvadas, tinkamai pritaikydamas materialinės teisės normas.

PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu jis yra tapatus įregistruotam ar pareikštam registruoti ankstesniam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms arba klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asociaciją su ankstesniu ženklu.

Teismų praktikos išaiškinimu, PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto normos taikymui būtina šių sąlygų visuma: 1) ieškovui priklausantys prekių ženklai turi turėti pirmenybę (prioritetą) laiko atžvilgiu prieš atsakovo prekių ženklus; 2) lyginamieji prekių ženklai yra tapatūs arba klaidinamai panašūs; 3) prekės ir (ar) paslaugos, kurioms žymėti skirti lyginamieji prekių ženklai, yra tapačios arba panašios, ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asociaciją su ankstesniu ženklu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2008).

Prekių ženklų panašumo ir tapatumo nustatymui yra reikšmingi rekomendacinio pobūdžio VPB 1996 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 28 patvirtintuose Metodiniuose nurodymuose dėl prekių ir paslaugų ženklų tapatumo bei panašumo nustatymo pateikti išaiškinimai. Metodinių nurodymų 3.1. punkte įtvirtinta, kad žodiniuose ženkluose gali būti panašūs grafinis atlikimas (vizualus panašumas); tarimas (fonetinis panašumas); prasmė (semantinis panašumas). Žodinių ženklų vizualų panašumą lemia bendras regimas įspūdis, raidžių išdėstymas viena kitos atžvilgiu; žodinių ženklų fonetinį panašumą lemia žodžio ilgis, artimi arba sutampantys garsai, jų vieta ženkle, panašiai tariamų raidžių ir skiemenų išdėstymas viena kitos atžvilgiu, vieno ženklo įsiterpimas į kitą ženklą, skiemenų skaičius ženkle, sutampančių ženklų dalių pobūdis, artimos balsės ir priebalsiai; ženkluose, ypač ilguose, įvairūs elementai yra nelygiareikšmiai – tarp jų yra stiprių ir silpnų elementų; sutapus stipriems elementams, ženklai dažniausiai būna panašūs; prie silpnų elementų priskiriami ir taip vadinami formantai (raidžių deriniai, pasikartojantys skirtingų savininkų prekių ženkluose), dažniausiai randami dirbtinai sudarytuose prekių ženkluose ir dėl to praradę skiriamąją galią; prie formantų gali būti priskirti medžiagų bei organizmo dalių sutrumpinti pavadinimai; dažniausiai pagrindas pripažinti ženklus panašiais gali būti žodžių pradžios sutapimas; pagrindas pripažinti ženklus panašiais gali būti ir žodžių pabaigos sutapimas (Metodinių nurodymų 3.1.2 p.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad regimasis prekių ženklų palyginimas parodo jų panašumus ir skirtumus, todėl prekių ženklų panašumo ar skirtingumo vertinimas turi būti grindžiamas bendru lyginamųjų prekių ženklų daromu įspūdžiu, nes vartotojas prekių ženklą paprastai suvokia kaip visumą, jis paprastai neanalizuoja atskirų jo dalių, o pagal Vidaus rinkos harmonizavimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (OHIM) aiškinimą, vertinant vartotojų suklaidinimo riziką, reikia remtis bendru prekių ženklų sukurtu įspūdžiu, ypač atsižvelgiant į skiriamuosius ir dominuojančius komponentus; prekių ženklų teisės moksle ir teismų praktikoje yra vartojami terminai, tokie kaip „silpnas prekių ženklas“, „silpnas prekių ženklo elementas“, „stiprus prekių ženklas“, „stiprus prekių ženklo elementas“; kai sprendžiama dėl ženklo (ar atitinkamo ženklo elemento) apsaugos apimties, inter alia dėl kito ženklo klaidinamo panašumo, būtent ženklo (ženklo elemento) „stiprumas“ ar „silpnumas“ ir yra aplinkybė, lemianti išimtinių teisių į prekių ženklą ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2005; 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2013).

Pasak Europos Teisingumo Teismo, tinkamai suvokiant teisės normą, pagal kurią prekių ženklas nebus registruojamas arba įregistruoto ženklo registracija bus paskelbiama negaliojančia, jeigu dėl savo tapatumo ar panašumo į ankstesnį prekių ženklą arba dėl prekių ir paslaugų, kurioms prekių ženklai yra skirti, tapatumo ar panašumo yra galimybė suklaidinti dalį visuomenės, arba gali būti klaidingai susiejamas su ankstesniu prekių ženklu, privalu atsižvelgti į skiriamąjį ankstesniojo ženklo požymį, kai sprendžiama, ar panašumo tarp tuo ženklu paženklintų prekių ir paslaugų pakanka, kad kiltų suklaidinimo galimybė (Europos Teisingumo Teismo 1998 m. rugsėjo 29 sprendimas byloje Nr. C-39/97).

Byloje nustatyta, kad ieškovas yra savininkas nacionalinio žodinio prekių ženklo „OSCILLOCOCCINUM“, reg. Nr. 35688, registruoto 5 klasės prekėms: farmacijos preparatai, tarp jų priešgripiniai homeopatiniai vaistai (paraiškos padavimo data 1997-08-18, registravimo data 1999-11-10), ir Bendrijos žodinio prekių ženklo „OSCILLOCOCCINUM“, reg. Nr. 000329961, registruoto 5 klasės prekėms: farmacijos preparatai; dietinės medžiagos medicinos reikmėms (paraiškos padavimo data 1996-08-06, registravimo data 1998-08-28); atsakovas yra nacionalinio žodinio prekių ženklo „NATURCOKSINUM“, reg. Nr. 55553, įregistruoto 5 klasės prekėms: farmacijos preparatai, mineraliniai maisto priedai, vitaminai, savininkas (paraiškos padavimo data 2006-10-12, registracijos data 2007-09-11).

Nagrinėjamu atveju apygardos teismas teisingai nustatė, kad ieškovo prekių ženklą sudaro žodžio dalys „OSCILLO“, „COCCI“ ir „NUM“, kad šiame prekių ženkle dominuojantis ir skiriamasis požymis yra elementas „OSCILLO“. Byloje pakanka įrodymų (tarp jų vaistų žinynų išrašai, informacinio vadovo „Nozodų terapija ir farmakopunktūra“ išrašai), patvirtinančių, kad elementai „COCCI“ ir „NUM“ naudojami ir kitų vaistų gamintojų vaistinių preparatų pavadinimuose („Indometacinum“, „Ranitidinum“, „Metforminum“; I b. t., 158 – 166 l.; „Echinococcinum“, „Enterococcinum“, „Pneumococcinum“, „Staphylococcinum“; I b. t., 213 – 222 l.), taigi nurodyti elementai yra formantai, turintys silpną skiriamąjį požymį (Metodinių nurodymų 3.1.2 p.). Be to, viešai prieinamais duomenimis apie Bendrijos registruotus prekių ženklus 5 klasės prekėms, nustatyta, kad žodinis elementas „COCCI“ naudojamas ir kitų gamintojų prekių ženklų, registruotų 5 klasės produktams žymėti, pavadinimuose („NICOCCINO“, reg. Nr. 012071965, „COCCITECH“, reg. Nr. 010883619, „COCCINOX“, reg. Nr. 010349231, „COCCIBAL“, reg. Nr. 009315888, „COCCI-GUARD“, reg. Nr. 001796788, „COCCINIA-D“, reg. Nr. 1023337). Bylos įrodymai patvirtina, kad ginčo prekių ženklų pradžios „OSCILLO“ ir „NATUR“ yra skirtingos semantiniu, fonetiniu ir vizualiu požiūriu, o elementas „OSCILLO“ nėra dažnai naudojamas vaistinių preparatų pavadinimuose, be to, ieškovas atskirai įregistravo šį elementą kaip prekių ženklą (III b. t., 67, 68 b. l.).

Pažymėtina, kad apygardos teismas sprendime teisingai konstatavo, kad atsakovo prekių ženklo „NATURCOKSINUM“ pabaiga „COKSINUM“ panaši į ieškovo prekių ženklo sudėtinę dalį „COCCINUM“, o prekių ženklo elementas „COCCINUM“ bei jo atskiros dalys „COCCI“ ir „NUM“ nėra išskirtinės ieškovo prekių ženklo dalys, todėl atsakovo prekių ženklo pabaigos „COKSINUM“ panašumas į „COCCINUM“ nelemia ginčo prekių ženklų klaidinančio panašumo.

Apygardos teismo sprendimo teisėtumo nepaneigia apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovo prekių ženklas „OSCILLOCOCCINUM“ yra vienintelis vaistų rinkoje, todėl turi stiprų skiriamąjį požymį. Teisėjų kolegija pažymi, kad prekių ženklo žinomumas savaime nesuponuoja vėlesnio ženklo panašumo, o tai, kad ginčo prekių ženklų antrosios dalys yra ilgesnės, neturi reikšmės jų panašumo nustatymui, kadangi šios galūnės yra sudarytos iš taip vadinamų „formantų“, kurie priskiriami prie silpnų žodinių lementų (Metodinių nurodymų 3.1.2 p.).

Neturi pagrindo apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neatsižvelgė į visuomenės apklausos rezultatus, patvirtinančius, kad dalis visuomenės gali būti suklaidinta dėl ženklų panašumo ir dėl to atsirandančių asociacijų. Pažymėtina, kad apygardos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, įvertino byloje esančios 2010 m. gruodžio Lietuvos gyventojų apklausos duomenis (II. t., 16 – 22 l.), ir teisingai nustatė, kad didžioji dalis (68 proc.) apklaustųjų vertino ginčo prekių ženklus kaip nepanašius, o galimos asociacijos galėjo kilti dėl prekių ženklų silpnų elementų „COCCINUM“ ir „COKSINUM“ panašumo.

Nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo išvadų ir apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nesvarstė, ar ginčo prekių ženklais žymimų prekių panašumas nulemia prekių ženklų suklaidinimo tikimybę. Pažymėtina, kad tarp ieškovo prekių ženklo ir atsakovo prekių ženklo egzistuoja panašumas dėl silpnų šiuos ženklus sudarančių elementų - „COCCINUM“ ir „COKSINUM“, o ne dėl ieškovo prekių ženklo skiriamojo požymio - „OSCILLO“, todėl darytina išvada, kad ginčo prekių ženklais žymimų prekių panašumas nekompensuoja mažo prekių ženklų panašumo.

Taigi apygardos teismas teisingai nustatė, kad nepanašūs ieškovo prekių ženklas „OSCILLOCOCCINUM“ ir atsakovo prekių ženklas „NATURCOKSINUM“, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo išvadų bei motyvų, dėl ko nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti apygardos teismo sprendimo (CPK 263 str., 329 - 330 str.).

Tačiau priteisdamas atsakovui 25 094,60 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato ir patentinio patikėtinio atstovavimo išlaidomis, apygardos teismas netinkamai taikė civilinio proceso įstatymą.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, bylos šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 79 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, o CPK 88 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad bylos šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad apygardos teisme atsakovą atstovavo advokatas D. P. ir patentinė patikėtinė N. J. (I b. t., 249 - 256 l.); atsakovo atstovas advokatas D. P. parengė prašymą dėl termino atsiliepimui pateikti atnaujinimo, atsiliepimą į ieškovo ieškinį, prašymą dėl rašytinių įrodymų prijungimo (I b. t., 135 – 140; I b. t., 145 – 157; II b. t., 165 – 168); dalyvavo teismo posėdžiuose (2011-10-24; 2011-12-21; 2012-02-24; 2012-03-28; 2012-05-15), kurių bendra trukmė buvo apie 4 valandas (II b. t., 282, 283; III b. t., 124, 125, 149; IV b. t., 28 – 32 l.). Atsakovas 2011 m. rugsėjo 14 d., 2011 m. gruodžio 6 d., 2012 m. gegužės 10 d. pavedimais (II b. t., 121 l.; IV b t. 4, 7 l.) sumokėjo bendrą 3028 EUR (10 455 Lt) sumą už advokato D. P. aukščiau minėtas teisines paslaugas, suteiktas nagrinėjamoje byloje (IV b. t., 3, 6 l.). Be to, atsakovas 2011 m. spalio 28 d., 2012 m. gegužės 15 d., 2012 m. gruodžio 27 d. pavedimais (II b. t., 130; IV b. t., 21, 25 l.) apmokėjo 3 926 EUR (13 555 Lt) sumą už patentinės patikėtinės N. J. atstovavimo paslaugas, pateikdamas ir sąskaitas (2011-12-23 Nr. 514-04/11, 2012-04-04 Nr. 514-01/12), kuriose nurodyta, kad paminėtą sumą prašoma pervesti už vertimo paslaugas, įrodomosios medžiagos paruošimą, pasirengimą ir dalyvavimą teismų posėdžiuose, procesinių dokumentų analizę, raštiškų pranešimų ir argumentų paruošimą, prašymo dėl papildomos medžiagos prijungimo paruošimą, kliento atstovavimą derybose dėl taikaus susitarimo, bendravimą su ieškovo atstovais, kliento informavimą ir konsultavimą, nurodant skaičių valandų, atliekant paminėtus veiksmus, „valandinį honorarą“ (200 EUR/h) bei paminėtos sumos apskaičiavimą (IV b. t., 19-20, 22-23 l.), tačiau .

Pagal Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, į kuriuos rekomenduojama atsižvelgti, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas atstovo teisines paslaugas dydį, ir turint omenyje CPK 98 straipsnio taisykles, atsakovo advokato D. P. darbo ir laikos sąnaudas bei tai, kad ginčas vyko dėl teisinių santykių, susijusių su prekių ženklais, o prekių ženklų teisės srityje reikalingos specialios bei specifinės teisinės žinios, ir tai lemia, jog nagrinėjama byla laikytina pakankamai sudėtinga, nagrinėjamu atveju iš ieškovo buvo pagrindo atsakovo naudai už advokato D. P. atstovavimą priteisti 8000 Lt dydžio sumą, kuri viršija Rekomendacijose nurodytus maksimalius atstovo užmokesčio dydžius už aukščiau nurodytas teisines paslaugas (CPK 98 str. 2 d., Rekomendacijų 8, 11 p.).

Nei CPK 88 straipsnis, nei 98 straipsnis nenumato tokių bylinėjimosi išlaidų, kaip patentinio patikėtinio atstovavimo išlaidos, o prekių ženklų įstatyme taip pat nenustatyta įstatyminė patentinio patikėtinio pareiga atstovauti prekių ženklo savininko interesus teismo procese. Taigi dėl patentinių patikėtinių atstovavimo prekių ženklo savininko patirtos išlaidos nelaikytinos bylinėjimosi išlaidomis, turėtomis dėl advokato ar advokato padėjėjo pagalbos teisme, kurių atlyginimą reguliuoja Civilinio proceso kodekso taisyklės. Juolab kad nagrinėjamu atveju atsakovą atstovavo profesionalus teisininkas advokatas, todėl nebuvo būtinybės samdyti dar vieną atstovą byloje.

Kitomis būtinomis bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidomis, kurias patyrė atsakovas ir kurios pagrįstos bylos įrodymais, yra pagrindo pripažinti išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų (Maskvos arbitražo teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nutarties, „ROSPATENT“ 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimo, 9-ojo Arbitražo apeliacinio Maskvos teismo nutarties, Rusijos Mokslų Akademijos 2011 m. spalio 28 d. viešos apklausos rezultatų ir išvadų) vertimo paslaugomis, kurias apmokėjo agentūra UAB „Intels“, kurioje dirba atsakovo patentinė patikėtinė N. J. (2000 Lt; IV b. t., 19-20, 22-23), be to, išlaidas, susijusias su atsakovo patentinės patikėtinės prašymų dėl dokumentų ir jų vertimų pridėjimo prie bylos pateikimu (III b. t., 129, 130, 153, 154 l.), už kuriuos iš ieškovo atsakovo naudai galėjo būti priteista 500 Lt, atsižvelgiant ir į bylos sudėtingumą bei kitas aukščiau nurodytas aplinkybes (pagal analogiją CPK 3 str. 6 d., Rekomendacijų 8.16, 11 p.). Taigi byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas patyrė apie 2 500 Lt bylinėjimosi išlaidų už procesinių dokumentų vertimo paslaugas bei už patentinės patikėtinės pateiktus prašymus, ir šios bylinėjimosi išlaidos pripažintinos būtinomis ir pagrįstomis (88 str. 1 d. 9 p.).

Taigi apygardos teismas priteisė iš ieškovo atsakovo naudai nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas, kurios neatitinka byloje esančių įrodymų duomenų, civilinio proceso įstatymo ir Rekomendacijų. Kolegijos nuomone, protinga ir teisinga priteisti atsakovui 8 000 Lt atsakovo atstovo teisinės pagalbos išlaidų ir 2 500 Lt kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų, t. y. iš viso 10 500 Lt (CPK 98 str. 2 d.; Rekomendacijų 8.2., 8.16., 11 p.).

Dėl pasakyto pakeistinas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimas, sumažinant teismo sprendimu priteistų iš ieškovo atsakovui bylinėjimosi išlaidų dydį (25094,60 Lt) iki 10 500 Lt (CPK 329 str. 1 d., 93 str. 1 d.).

Byloje nepateikta įrodymų apie atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, todėl netenkintinas atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą prašymas dėl priteisimo jo bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 178 str., 314 str., 98 str. 1 d., 302 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimą.

Sumažinti teismo sprendimu priteistą iš ieškovo ANASYOR (Societé Cicile) atsakovui MAGNAWAND TRADERS INC. bylinėjimosi išlaidų sumą iki 10 500 Lt (dešimties tūkstančių penkių šimtų Lt).

Palikti nepakeistą kitą apygardos teismo sprendimo dalį.