- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-09-29
- Bylos Nr.
- 1-2924-1155/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18109-2025-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Ramanauskienė
- Kaltinamasis
- R. K.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Teismo nustatytos aplinkybės
R. K. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau prom. neblaivumas, o būtent:
jis, 2025 m. gegužės 24 d. apie 18.12 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir susidūrus su automobiliu „Toyota Rav 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 prom. neblaivumas, t. y. alkoholio kiekio matuokliu 2025 m. gegužės 24 d. 19.42 val. jam nustatytas 1,92 prom. neblaivumas.
Šiais veiksmais R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Byloje surinkti įrodymai
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis R. K. savo kaltę pagal jam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes pripažino visiškai ir parodė, kad jam kaimynas šūktelėjo, jog jis įvažiavo į kitą automobilį, jis apžiūrėjo automobilius, matė tam tikrus apibraižymus, tačiau nuėjo namo, išgėrė alkoholio, po kurio laiko išėjo į lauką parūkyti ir pamatė atvykusius policijos pareigūnus. Supranta, jog po kaimyno pastabos turėjo iškviesti policijos pareigūnus, kad būtų išsiaiškintos eismo įvykio aplinkybės, tačiau to nepadarė, o grįžęs namo išgėrė alkoholio. Dėl savo poelgio gailisi. Patikslino, kad jo vairuotas automobilis priklauso ne jam, o jo draugei, kuri nėra jo sugyventinė, bet ši leidžia jam automobiliu naudotis. Už šį automobilį jis nemokėjo, o tik duoda pinigų jo remontui, nes automobiliu naudojasi ir jis. Jis dukros neturi, todėl ji negalėjo būti išėjusi į lauką pavalyti automobilio. Jis yra dirbantis, bet turi skolų bankui, jas grąžina laiku.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis ir prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas ne dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo, todėl kiti įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).
Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 27 d. apklaustas įtariamasis R. K. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad automobilis „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jo sugyventinei J. M. (kartu gyvena apie (duomenys neskelbtini) m.), bet važinėja tiek ji, tiek jis. Automobilį jie pirko iš bendrų santaupų. 2025 m. gegužės 24 d. apie 17.00 val., tikslaus laiko pasakyti negali, jis su minėtu automobiliu atvažiavo į kiemą, adresu (duomenys neskelbtini), vienas, nes buvo valykloje (duomenys neskelbtini), pridavė savo striukę. Jis buvo blaivus, niekada nevažinėja išgėręs. Kieme jis savo automobilį galu tvarkingai pastatė į parkavimo vietą. Pastatęs automobilį išlipo ir išgirdo, kaip jam kažkas iš namo, bet iš kokio aukšto, jis nepastebėjo, šaukia rusiškai, kad jis užkabino automobilį. Iš vienos pusės prie jo automobilio stovėjo automobilis „Toyota“, o kitoje pusėje kitas, bet koks, neprisimena. Jis dar kartą apėjo iš šono abu stovinčius automobilius, pažiūrėjo, bet įbrėžimų nepastebėjo. Ant mašinų buvo įbrėžimų, bet neatitiko jų aukščiai, nes „Toyota“ buvo aukštesnis automobilis. Jis pasakė vyrui, kad tuoj ateis, nes labai norėjo į tualetą. Nuėjęs namo, jis gal po 5 min. išėjo į kiemą, bet to vyro, kuris šaukė iš balkono, nebuvo, jis net neatkreipė dėmesio, iš kokio namo ir balkono šaukė. Sau ramiai nuėjo namo. Būdamas namuose jis, nieko blogo nepagalvojęs, išgėrė gal 150 g degtinės. Gal po valandos jis išėjo į kiemą parūkyti ir pamatė, kad stovi policija. Jis priėjo prie pareigūnų ir jie iš karto jo paklausė, ar tai jo „Renault“ automobilis. Jis pasakė, kad taip. Pareigūnas jo paklausė, kodėl jis išgėrė po eismo įvykio. Pareigūnui jis atsakė, kad šiaip jokio įvykio nebuvo, nieko nekliudė, kaimyno, kuris jam šaukė, nerado, todėl ir išgėrė būdamas namuose, niekur nebėgo. Tada pareigūnai iškvietė tralą ir jo automobilį nutempė į saugomą stovėjimo aikštelę, o jam davė pūsti, ir jis pirmą kartą įpūtė 2,08 prom., o antru pūtimu – 1,94 prom. Pareigūnui jis sakė, kad automobilio „Toyota“ ir jo automobilio aukščiai neatitinka, kad pamatuotų. Pareigūnas jam pasakė, kad jo (R. K.) automobilis visas apibraižiotas, bet tai nuo senumo, nes jį turi seniai (b. l. 87–90).
Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. birželio 20 d. apklaustas įtariamasis R. K. parodė, kad savo kaltės nepripažįsta (b. l. 93–94).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas Y. T. parodė, kad 2025 m. gegužės 24 d. apie 18.00 val., jam būnant jo nuomojame bute, adresu (duomenys neskelbtini), nuėjo į virtuvę atsigerti vandens, gerdamas vandenį pro virtuvės langą (kuris veda į daugiabučio namo kiemo automobilių aikštelę) pastebėjo, kad sidabrinės spalvos „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bando prisiparkuoti atbulomis, parkuodamasis automobilio „Renault“ vairuotojas, jo manymu, nepasirinko saugaus greičio ir atbulomis su savo automobilio galiniu bamperiu įvažiavo į kitą automobilį, o tiksliau – į automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po smūgio, kuris tikrai buvo stiprus, automobilis „Toyota“ sujudėjo, jis mano, kad automobilio „Renault“ vairuotojas turėjo pajusti smūgį į kitą automobilį. Automobilio „Renault“ vairuotojas, sukėlęs eismo įvykį, nesustojo, kaip tai numato Kelių eismo taisyklės, o pavažiavo į priekį ir prisiparkavo prie pat automobilio „Toyota“, ir apie 2–3 min. sėdėjo automobilyje, o kiek vėliau išlipo iš automobilio („Renault“ vairuotojas (duomenys neskelbtini) amžiaus, apie (duomenys neskelbtini) m., apsirengęs juoda striuke, tamsios spalvos kelnėmis, ant kaktos turėjo medicininį pleistrą, ilgais žilais plaukais), užrakino automobilį ir pradėjo eiti galimai link namų. Todėl jis atidarė virtuvės langą ir „Renault“ vairuotojui pasakė: „Mužčina, kuda vy uchodite, vy že udarili druguju mašynu“, po ko, „Renault“ vairuotojas jam atsakė: „Kakuju mašynu“. Todėl jis šiam paaiškino, kad asmuo parkuodamasis į stovėjimo vietą kliudė automobilį „Toyota“. Automobilio „Renault“ vairuotojas grįžo atgal prie automobilio „Toyota“, galimai apžiūrėjo jį ir savo automobilį, po ko vis tiek nuėjo link kitos laiptinės, tuo pačiu adresu, kur gyvena ir jis (Y. T.). Iš karto jis išėjo į lauką sužinoti, kam priklauso automobilis „Toyota“. Išėjęs į lauką pastebėjo, kad prie pat laiptinės stovi ir jo kaimynas A., kuriam jis paaiškino situaciją ir paprašė, kad iškviestų policiją. Pats neskambino 112, nes nežino, kaip tokiu atveju elgtis. Kai A. paskambino 112, jie išsiskirstė ir kiekvienas išėjo į savo butą. Praėjus po eismo įvykio apie 30 min., atvažiavo policijos pareigūnai, kurie susisiekė su juo (Y. T.) ir paprašė išeiti į lauką. Išėjęs į lauką, jis paaiškino įvykio aplinkybes. Aiškindamas aplinkybes, prie kitos laiptinės pastebėjo „Renault“ vairuotoją, kuris rūkė, todėl iš karto apie įvykio kaltininką pranešė policijos pareigūnams, kurie jį sulaikė ir pradėjo su juo aiškintis, dėl ko asmuo pasišalino iš eismo įvykio vietos. „Renault“ vairuotojas, išlipęs iš automobilio po eismo įvykio, jam pasirodė įtartinas, t. y. galimai apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų, nes asmuo eidamas svirduliavo ir kalbėjo nerišliai. Prireikus „Renault“ vairuotoją galės atpažinti (b. l. 32–33).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. L. parodė, kad 2025 m. gegužės 24 d. apie 18.00 val., būdamas šalia (duomenys neskelbtini), eidamas parūkyti, pamatė, kaip automobilis „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos, parkuodamasis atbuline eiga, įvažiavo į stovintį automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). „Renault“ vairuotojas, išlipęs iš mašinos, nuėjo į namo pusę, link laiptinės. Įvykį matė ir jo kaimynas J., kuris per langą sušuko jam, ar jis nesiruošia nieko daryti. „Renault“ vairuotojas atsakė, kad jis dar grįš prie automobilio. Tačiau automobilio vairuotojas taip ir negrįžo, dėl to jis nusprendė pranešti apie įvykį policijai. Atvykus policijai, bendraujant, iš laiptinės išėjo asmuo. Tą asmenį jis iš karto atpažino kaip „Renault“ vairuotoją ir apie tai pasakė policijos pareigūnams. Asmens asmeniškai jis nepažįsta, tačiau jis gyvena kaimynystėje, todėl jį šalia namo matė (b. l. 37–39).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. S. parodė, kad 2025 m. gegužės 23 d. apie 15.00 val., jis savo automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastatė kieme, prie (duomenys neskelbtini). Aikštelėje iš dešinės pusės stovėjo automobilis, o iš kairės pusės buvo tuščia. Dar kiemas nebuvo pilnas automobilių. Automobilį jis užrakino su pulteliu ir nuėjo namo. Kitą dieną, apie 18.00 val., jam į telefoną paskambino policijos pareigūnas ir paprašė išeiti į kiemą. Jis kaip tik pro langą pažiūrėjo (gyvena 3-ame aukšte) ir pamatė, kad prie jo automobilio stovi policijos automobilis ir kaimynai. Suprato, kad kažkas atsitiko su jo automobiliu. Išėjo į kiemą, priėjęs prie savo automobilio, pamatė, kad vairuotojo durelės įlenktos, apibraižiotos, taip pat ir priekinis kairės pusės sparnas prie durelių. Šalia jo automobilio, iš kairės pusės, stovėjo automobilis „Renault“, ir kaimynai jam iš karto pasakė, kad su šiuo automobiliu buvo apgadintas jo automobilis, kai parkavosi atbulas. Visą šitą matė du kaimynai (ukrainietis ir A.). Kaimynai jam taip pat pasakė, kad kai „Renault“ vairuotojas – vyras, pastatė savo automobilį prie jo, apibraižė, po ko iš karto nuėjo namo svirduliuodamas, suprato, kad šis buvo girtas, o po gal po kokių 5 min. atėjo jo dukra ir nuvalė automobilio „Renault“ dešinės pusės galinį bamperį. Kaimynai dar minėjo, kad „Renault“ vairuotojui sakė, jog apgadino jo automobilį, bet jis tik pasiuntė ant trijų raidžių kaimynus ir išėjo namo (gyvena 2-oje laiptinėje, jo name). Kai jis (M. S.) išėjo į kiemą, „Renault“ vairuotojas jau sėdėjo pareigūnų automobilyje. Pareigūnai pildė dokumentus ir „Renault“ vairuotoją gal kas pusvalandį išleisdavo į lauką parūkyti. Kai tik parūkydavo, tai apgirtėdavo, matėsi, kad buvo visai girtas. Pareigūnai su liniuote matavo aukštį jo įlenktų durelių ir „Renault“ automobilio galinio bamperio, ir jie atitiko (buvo vienodi aukščiai ir automobilis „Renault“ galėjo padaryti apgadinimus), fotografavo. „Renault“ vairuotojas prie jo nebuvo priėjęs ir nebendravo. Vairuotojas ir pareigūnams sakė, kad nieko nepadarė, niekas nematė, pareigūnai jam sakė, kad yra du liudytojai, o jis vis tiek, kad liudytojai nieko neįrodys. „Renault“ vairuotojas su minėtu automobiliu važinėja nelabai dažnai, stovi kieme visas apibraižiotas. Jis dažnai mato, kaip kaimynas eina iš parduotuvės girtas, į visas puses vingiuodamas. Kai pareigūnai sutvarkė visus dokumentus, išvažiavo, kaimyną paleido, automobilį išvežė tralas, o jis (M. S.) nuėjo namo. Kitą dieną kreipėsi į „Renault“ vairuotojo draudimą „Swedbank“, kuris nukreipė jį į servisą, jis kreipėsi ir jam automobilį sutvarkė, mokėti jam nieko nereikėjo, bet kai sąmatą matė, tai kaina buvo 800 Eur. Dėl šio fakto jam materialiniai nuostoliai jokie nepadaryti (b. l. 43–45).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas L. L. parodė, kad 2025 m. gegužės 24 d. apie 18.23 val., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu V. S., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, jog į automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė automobilis „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas pasišalino iš eismo įvykio vietos. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), juos pasitiko pranešėjas A. L., kuris paaiškino, jog išėjo parūkyti ir pamatė, kaip automobilis „Renault“, pilkos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) parkuodamasis atbuline eiga įvažiavo į stovintį automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). „Renault“ vairuotojas išlipęs iš mašinos nuėjo į namo pusę, link laiptinės. Įvykį taip pat matė kaimynas Y. T., kuris per langą sušuko „Renault“ vairuotojui, ar šis matė, kad atsitrenkė, ar ne. „Renault“ vairuotojas, kaip vėliau paaiškėjo, R. K., atsakė, jog viskas yra gerai ir jis dar grįš prie automobilio. Y. T. toks vairuotojo elgesys pasirodė įtartinas, asmuo atrodė lyg apsvaigęs. Automobilio vairuotojas taip ir negrįžo, dėl to A. L. nusprendė pranešti apie įvykį policijai. Jiems bendraujant su A. L. ir Y. T., iš laiptinės išėjo asmuo, tą asmenį iš karto Y. T. ir A. L. atpažino kaip „Renault“ vairuotoją. Jiems bendraujant su R. K., kilo įtarimas dėl asmens blaivumo, pastarajam sutikus pasitikrinti blaivumą, pirmu pūtimu buvo nustatytas 2,08 prom., o antru pūtimu – 1,92 prom. neblaivumas. Asmuo paaiškino, kad alkoholį vartojo namuose ir nevairavo išgėręs. Jie paaiškino, kad negalima vartoti alkoholio padarius eismo įvykį, o reikia iš karto skambinti į policiją. R. K. negalėjo paaiškinti, ar suprato, kad jis padarė eismo įvykį ar ne, nes nurodė, jog jo automobilis ir taip yra apdaužytas. Į įvykio vietą taip pat atvyko automobilio „Toyota“ savininkas M. S.. Teritorija nėra stebima vaizdo kameromis. Apžiūrėjus abi transporto priemones „Renault“ ir „Toyota“ su rulete, buvo nustatyta, kad apgadinimų aukščiai yra vienodi, t. y. todėl manoma, kad „Renault“ automobilis parkuodamasis galu, dešinės pusės galiniu bamperiu kliudė automobilio „Toyota“ kairės pusės priekines dureles (todėl, galima teigti, kad „Renault“ automobilis yra kaltas) (b. l. 48–51).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėjo A. Z. 2025 m. gegužės 25 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad R. K., gim. (duomenys neskelbtini), 2025 m. gegužės 24 d. 18.12 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,92 prom. etilo alkoholio koncentracija (b. l. 2).
Iš 2025 m. gegužės 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūros objektas – automobilis „Renault Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo protokole (b. l. 8–18).
Iš 2025 m. gegužės 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūros objektas – lengvasis automobilis „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo protokole (b. l. 19–24).
Iš 2025 m. birželio 13 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūros objektas – Bendrojo pagalbos centro garso įrašas. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo protokole (b. l. 59–60).
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2025 m. birželio 17 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūros objektas – kūno kameros vaizdo įrašai. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo protokole (b. l. 61–62).
Iš alkotesterio rodmenų nustatyta, kad 2025 m. gegužės 24 d. 19.20 val. nustatytas R. K. 2,08 prom. girtumas, o 19.42 val. – 1,92 prom. girtumas (b. l. 64–65). Aplinkybę, kad alkotesterio prietaisas patikrinimo metu buvo tinkamas naudoti, patvirtina byloje esantis patikros sertifikatas (b. l. 63).
Iš 2025 m. gegužės 24 d. neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad R. K. tikrinimo metu, 19.20 val. nustatytas 2,08 prom. girtumas, o 19.42 val. – 1,92 prom. girtumas. Nustatyti jo neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą būklę, nustatyta, kad jis negali eiti tiesia linija – pėda po pėdos, tačiau gali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) (b. l. 66).
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2025 m. gegužės 25 d. registruotos kelių transporto priemonės išrašo nustatyta, kad pilkos spalvos keleivinio automobilio „Renault Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra J. M. (b. l. 67).
Iš AB „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad keleivinio automobilio „Renault Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas–savininkas J. M. (b. l. 71).
Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad 2025 m. gegužės mėn. transporto priemonės „Renault Scenic 1.9 dCi“, 2004 m. gamybos, kaina su PVM yra 1370 Eur (b. l. 72).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas <...> vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau prom. neblaivumas.
Nagrinėjamoje byloje R. K. kaltinamas tuo, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo motorinę transporto priemonę ir vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo R. K. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis R. K. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, patvirtino kaltinime nurodytų aplinkybių teisingumą ir parodė, kad jis, 2025 m. gegužės 24 d. apie 18.12 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir susidūrus su automobiliu „Toyota Rav 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 prom. neblaivumas, t. y. alkoholio kiekio matuokliu 2025 m. gegužės 24 d. 19.42 val. jam nustatytas 1,92 prom. neblaivumas.
Be kaltinamojo R. K. prisipažinimo, jo kaltę įrodo ir kiti byloje esantys įrodymai, o būtent – liudytojų Y. T., A. L., M. S. ir L. L. parodymai, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėjo A. Z. 2025 m. gegužės 25 d. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, 2025 m. gegužės 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolai, 2025 m. birželio 13 d. ir 2025 m. birželio 17 d. kitų objektų apžiūros protokolai, alkotesterio rodmenys ir jo patikros sertifikatas, 2025 m. gegužės 24 d. neblaivumo nustatymo aktas, kita bylos medžiaga.
Pabrėžtina, kad R. K. inkriminuotame kaltinime nurodyta, jog kaltinamasis vairavo automobilį „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įvertinus šioje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, nustatyta, kad kaltinamasis R. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Renault Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į šią teismo nustatytą neginčijamą ir objektyvią aplinkybę, R. K. inkriminuotas kaltinimas tikslintinas, nurodant, jog R. K., 2025 m. gegužės 24 d. apie 18.12 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Renault Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Papildomai akcentuotina, kad toks faktinių aplinkybių patikslinimas jokios reikšmės kaltinamojo teisinei padėčiai neturės ir jos neblogins.
Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad R. K., veikdamas tyčia, vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau prom. neblaivumas, todėl jo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį.
Bausmės skyrimas
Teismas, skirdamas bausmę R. K., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Skiriant bausmę R. K., atsižvelgtina į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – kaltinamasis padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, susijusį su transporto eismo saugumu, veikė tiesiogine tyčia. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius R. K. – neteistas (b. l. 107–108; Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys); per paskutinius vienerius metus administracine tvarka nebaustas (b. l. 106); nuo 2004 m. spalio 11 d. dirba (duomenys neskelbtini) (b. l. 105); (duomenys neskelbtini); byloje nerinkti duomenys apie R. K. psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą.
Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip pat užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pasiekti R. K. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus minėtos normos sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies, nustatytos už nesunkius nusikaltimus, minimumui (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokia bausmė ir jos dydis nebus per griežta, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.
Nagrinėjamu atveju kaltinamajam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis). Įvertinus tai, kad R. K., naudodamasis šia teise, kliudė stovintį automobilį, pasišalino iš eismo įvykio vietos, vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, kai patikrinimo metu jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, jam nustatytinas dvejų metų draudimo naudotis specialia teise terminas, skaičiuotinas nuo 2025 m. gegužės 27 d. (b. l. 95–98).
Kaltinamajam taikytina ir kita baudžiamojo poveikio priemonė, kuri yra numatyta BK 72 straipsnyje – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, transporto priemonė, kurią vairavo R. K., atitinka konfiskuotino turto sąvoką. R. K. vairavo savo draugei J. M. priklausančią transporto priemonę „Renault Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 67, 71). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio savininkei būtų žinoma, jog R. K. su jai priklausančia transporto priemone kliudys kitą stovintį automobilį, pasišalins iš eismo įvykio vietos ir vartos alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai jam buvo nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, ar būtų leidusi jam tai daryti, todėl šiuo konkrečiu atveju svarstytinas klausimas dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. VšĮ „Emprekis“ 2025 m. gegužės mėn. duomenimis, 2024 m. gamybos automobilio „Renault Scenic 1.9 dCi“ vidutinė kaina Lietuvoje su PVM buvo 1370 Eur (b. l. 72). R. K. pasielgė itin neatsakingai, kliudė stovintį automobilį, pasišalino iš eismo įvykio vietos, iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo vartojo alkoholio, patikrinimo metu nustatytas vidutinis jo neblaivumo laipsnis. Šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas būtų išimtinai neproporcingas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant išvengti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo R. K. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkanti pinigų suma, ją skaičiuojant su PVM – 1370 Eur.
Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, jog R. K. jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įvykdė būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, jam BK 72⁵ straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, neskirtina.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas (b. l. 95–98, 99–100), paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos, o R. K. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (esantis voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos galinio viršelio) perduotinas teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – AB „Regitra“.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – 1 vnt. kompaktinis diskas, laikomas voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos galinio viršelio, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
pripažinti R. K. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 51 MGL, t. y. 2550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų), dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 34 MGL, t. y. 1700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų), dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti R. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. gegužės 27 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti R. K. baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti iš jo konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą – 1370 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus septyniasdešimt eurų) į valstybės biudžetą.
R. K. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti, o R. K. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (esantį voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos galinio viršelio) perduoti teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – AB „Regitra“.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – vieną kompaktinį diską, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti R. K., kad baudos bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6–8 straipsniai. Baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai. Baudos bausmė (1700 Eur) savanoriškai per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įvykdoma sumokant baudą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Urbo banke, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Artea“ banke, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale.
Sumokėjęs baudą nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusiam teismui tai patvirtinančius dokumentus. Jeigu nuteistasis per teismo nustatytą terminą nesumokėjo jam paskirtos baudos, baudos bausmė vykdoma priverstinai. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Teismas išaiškina nuteistajam, kad jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
R. K. taip pat išaiškinti, kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (1370 Eur) ne vėliau kaip per 3 (tris) dienas nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų (unikalus mokėjimo kodas „(bylos numeris)“, įmokos kodas 6610): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Urbo banke, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Artea“ banke, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale.
Sumokėjus įmoką nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusiam teismui tai patvirtinančius dokumentus. Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, nuosprendis bus perduotas vykdyti antstoliui (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas). Neturint galimybės iš karto sumokėti visos priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turi teisę kreiptis į antstolio kontorą (per Lietuvos antstolių rūmus) dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.
Asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.