Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. S. ir nukentėjusiosios–privačios kaltintojos D. Č. apeliacinius skundus dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. nuosprendžio, kuriuo S. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams;pagal BK 139 straipsnio 1 dalį 10 MGL (1250 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes apėmimo būdu subendrinus, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, S. S. paskirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu.

Į bausmės laiką įskaityta pagal 2009 m. gegužės 26 d. nuosprendį atlikta bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 67 straipsnio 3 dalimi, 72¹ straipsniu, S. S. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams bei jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 6 mėnesius prisiartinti prie nukentėjusiosios D. Č., uždraudžiant kaltininkui bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja, lankytis vietose, kuriose būna nukentėjusioji.

Bausmės pradžią S. S. nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

D. Č. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies. Priteista iš S. S. D. Č. 390,18 Lt turtinei žalai atlyginti, 2 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 1 500 advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti. Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Pranešta prokurorui apie S. S. galimai padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

S. S. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis, mušdamas nežymiai sutrikdė sveikatą, o būtent 2007 m. rugpjūčio 27 d. tarp 13-14 val., (duomenys neskelbtini), kieme rankos kumščiu trenkė nukentėjusiajai D. Č. į veidą, tuo padarydamas poodinę kraujosruvą kairiame žande ir kraujosruvas apatinės lūpos kairėje pusėje, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios D. Č. sveikatą.

Be to, S. S. nuteistas už tai, kad jis dėl neatsargumo nesunkiai sužalojo kito žmogaus sveikatą, o būtent, 2007 m. rugpjūčio 27 d. tarp 13-14 val., (duomenys neskelbtini), kieme rankos kumščiu trenkė nukentėjusiajai D. Č. į veidą, dėl ko nukentėjusioji, neišlaikiusi pusiausvyros, dėl stipraus smūgio, atatupsta padėjo 2-3 žingsnius, taip palenkus dešinę koją per kelio sąnarį į vidinę pusę, iš dalies plyšo kelio sąnario vidinis šoninis raištis, dėl ko kilo potrauminis uždegimas, kas sukėlė nukentėjusiajai D. Č. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Taip pat skundu nesutinka su jai priteistos neturtinės žalos dydžiu. Teigia, kad teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, neatsižvelgė į tai, kad S. S. smurtavo prieš ją jos mažamečių vaikų akivaizdoje, dėl to jos vaikai patyrė didelę psichinę traumą, kadangi vienu metu buvo mušami abu jų tėvai. Teigia, kad ji taip pat patyrė ypatingai stiprių bei skausmingų dvasinių išgyvenimų, nes jos mažamečiai vaikai matė, kaip jų dėdė S. S. muša bei įžeidinėja jų tėvus. Be to, dėl patirto kojos sužalojimo beveik 1,5 mėn. vaikščiojo su įtvaru, kentė nepatogumus ir skausmą. Teigia, kad šios traumos padarinius jaučia iki šiol, nes po didesnio fizinio krūvio jaučiamas skausmas dešinio kelio vidinėje pusėje. Tvirtina, kad S. S. savo elgesiu įžeidė ją kaip moterį, nes jo smūgį į veidą laiko savo asmens įžeidimu. Kadangi S. S. savo nusikalstamais veiksmais jos atžvilgiu padarė kelis pažeidimus, pažeidė kelias vertybes, tai sudaro pagrindą priteisti visą jos prašomą piniginę kompensaciją už neturtinę žalą, t. y. 10 000 Lt. Teigia, kad teismo priteista 2 000 Lt suma yra aiškiai per maža, nes kaltininkas visai nesigaili padaręs nusikaltimus.

Apeliaciniai skundai netenkinami, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamo įstatymo paskiriant S. S. subendrintą galutinę bausmę, dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų įskaitant atliktos bausmės laiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 1, 4 punktai).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino S. S. kaltu padarius dvi nusikalstamas veikas, teisingai jas kvalifikavo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 139 straipsnio 1 dalį.

Nors S. S. pateikė kelionės dokumentą, jog jis 2007-08-26 17.15 val. skrido iš Rygos oro uosto į Oslą (1 t. 119, 120 b. l.), tačiau (duomenys neskelbtini) oro linijų bendrovės rašte nurodyta, kad bendrovė savo užsakymų registravimo sistemoje S. S. duomenų nerado, o patikrinus pateiktą kelionės dokumentą (jį nuskenavus), paaiškėjo, kad bendrovė šio dokumento neišdavė (2 t. 54, 55, 56, 57 b. l.). Nors nuteistasis pateikė jam (duomenys neskelbtini) oro linijų bendrovės siųstą atsakymą, kuriame nurodyta, kad informacija apie kelionės apmokėjimą saugoma daugiausiai 3 metus, tačiau šis S. S. pateiktas atsakymas nepaneigia oro linijų bendrovės atsakymo, kad bendrovė tokio kelionės dokumento neišdavė. Įvertinus šiuos paminėtus duomenis, daroma išvada, kad S. S. versija, jog jis įvykio metu nebuvo Lietuvoje, yra paneigta. Be to, pažymėtina, kad S. S. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009-05-26 nuosprendžiu yra nuteistas už nusikaltimą, padarytą toje pačioje vietoje ir tą pačią 2007 m. rugpjūčio 27 d., tik kito nukentėjusiojo atžvilgiu, ir šis nuosprendis yra įsiteisėjęs.

Įvertinus visas šias aplinkybes bei atsižvelgus į tai, kad S. S. alibi yra paneigtas, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis dėl nuteistojo kaltės padarius jam inkriminuotus nusikaltimus, yra motyvuotas ir pagrįstas ne tik D. ir A. Č. parodymais, bet ir kitais įrodymais. Dėl to apylinkės teismas pagrįstai S. S. pripažino kaltu sužalojus D. Č. ir nėra pagrindo S. S. išteisinti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 139 straipsnio 1 dalį, todėl jo apeliacinis skundas atmetamas.

Nepagrįstas S. S. teiginys, kad buvo pažeista jo teisė į gynybą, nes jo pateikti dokumentai buvo pridėti prie bylos, o jo, kaip ir nukentėjusiosios ir jos atstovo, prašymus dėl įrodymų išreikalavimo iš (duomenys neskelbtini) oro linijų bendrovės pagal S. S. išduotą kelionės dokumentą teismas išsprendė nepažeisdamas baudžiamojo proceso kodekso nuostatų (BPK 238 ir 270 straipsniai). Dėl to daroma išvada, kad byloje buvo užtikrintas rungimosi principas bei apelianto teisė į gynybą. Be to, prašymų tenkinimas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl vien tai, kad buvo patenkinti nukentėjusiosios ir jos atstovo prašymai, nėra pagrindas manyti, kad buvo pažeista kaltinamojo teisė į gynybą, bei nerodo išankstinio teismo palankumo ar priešiškumo vienai iš proceso šalių.

Motyvuojamoji dalis

Dėl paskirtos bausmės

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę nuteistajam S. S. pirmosios instancijos teismas šių įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Teismas nenustatė S. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Nukentėjusioji D. Č. nurodo, kad nusikalstamas veikas jos atžvilgiu S. S. padarė dėl chuliganiškų ir savanaudiškų paskatų ir prašo tai pripažinti jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad nustačius aplinkybes, leidžiančias teigti, jog sveikatos sutrikdymas padarytas dėl chuliganiškų ar savanaudiškų tikslų, veika turėtų būtų priskiriama nusikaltimų nuosavybei (pvz. plėšimas, turto prievartavimas ir pan.) ar viešajai tvarkai, dėl kurių bylos nenagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka. Šiuo konkrečiu atveju, byloje nėra duomenų, jog S. S. būtų siekęs kokios nors turtinės naudos iš D. Č. ar būtų jai skolingas arba, kad pažeidė viešąją tvarką, demonstravo niekinamąjį požiūrį į visuomenę bei atliko tokius veiksmus, kuriuos būtų pagrindas pripažinti iš esmės prieštaraujančiais moralės bei dorovės principams. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiosios ir S. S. nesutarimai buvo asmeninio pobūdžio, veika įvykdyta privačioje valdoje, todėl nėra pagrindo pripažinti nuteistojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis, jog jis veikas padarė dėl chuliganiškų ar savanaudiškų paskatų. Be to, pastebėtina, kad kaltės pripažinimas ar jos neigimas yra kaltinamojo teisė, o ne pareiga, todėl kaltės nepripažinimas negali būti laikomas atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kadangi BK 60 straipsnyje yra išsamus atsakomybę sunkinančių aplinkybių sąrašas ir atsakomybę sunkinančia aplinkybe negali būti pripažinta aplinkybė, nenurodyta BK 60 straipsnio 1 dalyje.

S. S. padarė vieną tyčinį nesunkų ir vieną neatsargų nusikaltimą, kurie yra baigti. Nuteistasis yra vedęs, dirba užsienyje, nebaustas administracine tvarka, nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo teistas, tačiau Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009-05-26 nuosprendžiu buvo nuteistas už nusikalstamą veiką, padarytą tą pačią 2007 m. rugpjūčio 27 d., bet kito nukentėjusiojo atžvilgiu. Be to, teismas, skirdamas S. S. bausmes, atsižvelgė į tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė prieš savo artimą asmenį – seserį, kad teisiamas ne pirmą kartą už smurto panaudojimą. Įvertinęs šias aplinkybes ir nesant nuteistojo atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių, teismas pagrįstai S. S. už padarytą neatsargų nusikaltimą paskyrė artimą minimaliam dydžiui baudą, o už BK 140 straipsnyje numatytą nusikaltimą – laisvės atėmimą, artimą šio straipsnio sankcijoje numatytam laisvės atėmimo vidurkiui. Taigi, skirdamas bausmes pirmosios instancijos teismas BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidė, dėl to nėra pagrindo griežtinti nuteistajam paskirtų bausmių ir už jo padarytas nusikalstamas veikas skirti 1 metų laisvės atėmimo bausmes, kaip to prašo nukentėjusioji. Pastebėtina, kad baudžiamieji įstatymai numato, kad visi asmenys prieš įstatymą yra lygūs nepaisant jų turtinės padėties, gyvenamosios vietos ir kt. aplinkybių (BPK 6 straipsnio 2, 3 dalys), todėl vien tuo, kad S. S. gyvena ir dirba užsienyje, nėra pagrindo jam pagal BK 139 straipsnio 1 dalį skirti didesnę baudą. Dėl to nukentėjusiosios D. Č. reikalavimas griežtinti S. S. paskirtas bausmes netenkinamas.

Subendrindamas S. S. paskirtąsias bausmes apylinkės teismas pagrįstai taikė bausmių apėmimą, kadangi nusikalstamos veikos D. Č. atžvilgiu buvo padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai.

Tačiau kolegija nustatė, kad teismas, BK 63 straipsnio 9 dalies tvarka subendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009-05-26 nuosprendžiu paskirta bausme, skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodė bausmių subendrinimo būdo (bausmių apėmimo, visiško ar dalinio bausmių sudėjimo) ir S. S. nepaskyrė galutinės subendrintos bausmės. BK 63 straipsnio 9 dalis numato, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama subendrinta bausmė tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą. S. S. nusikalstamas veikas, už kurių padarymą yra nuteistas skundžiamu ir Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009-05-26 nuosprendžiais, padarė skirtingų nukentėjusiųjų atžvilgiu, tačiau tuo pačiu metu bei toje pačioje vietoje, todėl jam paskirtos bausmės bendrinamos su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme apėmimo būdu ir skiriama galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 9 dalis). Be to, iš bylos matyti, kad S. S. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009-05-26 nuosprendžiu paskirtą bausmę – 3 mėnesius viešųjų darbų, per mėnesį atidirbant po 25 valandas – yra atlikęs (1 t. 51–52 b. l.). Įvertinus paminėtas aplinkybes, skundžiamas nuosprendis dėl S. S. subendrintos bausmės skyrimo keičiamas, nurodant, kad į bausmės laiką įskaitoma visiškai pagal 2009-05-26 nuosprendį atlikta bausmė (BK 63 straipsnio 9 dalis), 6 viešųjų darbų valandas prilyginus vienai laisvės atėmimo dienai.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

Skundu nukentėjusioji D. Č. taip pat nesutinka su BK 75 straipsnio nuostatų taikymu, nes mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti S. S. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę.

BK 75 straipsnio nuostatos leidžia teismui atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus laisvės atėmimu ne daugiau kaip trejiems metams, taip pat asmeniui, nuteistam ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, tačiau bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, padarė išvadą, jog bausmės tikslai S. S. gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl taikė jam BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėjo. Kolegijos nuomone, atsižvelgęs į visas reikšmingas BK 75 straipsnio taikymui aplinkybes, įskaitant ir nuteistojo asmenybę, teismas pagrįstai taikė jam bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Taikydamas minėto straipsnio nuostatas, teismas teisingai įvertino S. S. asmenybę apibūdinančius duomenis: S. S. yra vedęs, dirba, nebaustas administracine tvarka, iki nusikalstamų veikų padarymo nebuvo anksčiau teistas, tačiau jo atžvilgiu 2009-05-26 buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kad pagal šį nuosprendį paskirtą bausmę jis yra atlikęs visiškai, ir tai rodo jo teigiamus socialinius ryšius. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tenkinti nukentėjusiosios prašymą ir naikinti teismo sprendimo dalį dėl BK 75 straipsnio taikymo, nėra pagrindo.

Teisėjų kolegijos nuomone nuteistajam pagrįstai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 6 mėnesius nesiartinti prie nukentėjusiosios, tačiau draudimas lankytis vietose, kuriose būna nukentėjusioji, paskirtas nepagrįstai, nes jie yra brolis ir sesuo, be to, abu yra bendraturčiai namo, esančio (duomenys neskelbtini), dėl ko nelogiška drausti jiems lankytis tose pačiose vietose (pvz. bendrame name, bendrai rūpinantis motina ir pan.). Todėl, paskyrus S. S. subendrintą bausmę ir atidėjus jos vykdymą, šis draudimas neskiriamas.

Dėl neturtinės žalos

Skundu nukentėjusioji D. Č. prašo priteisti visą jos pareiškime nurodytą neturtinę žalą – 10 000 Lt, nes smurtas jos atžvilgiu buvo naudojamas jos mažamečių vaikų akivaizdoje, kad jos vaikai patyrė psichinę traumą, kad ji dėl patirtos kojos traumos ilgą laiką kentė skausmą, patyrė nepatogumų, be to, jos atžvilgiu panaudodamas smurtą, S. S. ją įžeidė kaip moterį.

Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusioji D. Č. dėl nuteistojo S. S. nusikalstamų veiksmų patyrė neturinės žalos. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik santykinai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 3K-103/2009).

Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės.

Pirmosios instancijos teismas civilinio ieškinio klausimą išsprendė tinkamai – neturtinės žalos atlyginimo dydį, priteistiną nukentėjusiajai nustatė atsižvelgęs į šios žalos rūšies nustatymo kriterijus, tinkamai vadovavosi Baudžiamojo proceso kodekso ir Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką, bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika. Be to, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis savo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai padarė nežymų bei nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl ko pastaroji patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą ir išgyvenimus, pažeminimą, nes D. Č. buvo sumušta savo brolio jai dalinės nuosavybės teise priklausančiame kieme, matant jos mažamečiams vaikams. Be to, nesunkų sveikatos sutrikdymą S. S. nukentėjusiajai padarė dėl neatsargumo. Byloje nėra nustatyta, kad šių neigiamų išgyvenimų pasekmės yra kaip nors susijusios su nukentėjusios ateities investicijomis arba nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, pablogėjusiais jos darbo ar socialiniais santykiais, gerove. Dėl to daroma išvada, kad nukentėjusiajai priteista neturtinės žala – 2000 Lt nėra per maža.

Nors žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui, tačiau, žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Iš D. Č. skundo turinio akivaizdu, kad ji prašo didesnės piniginės kompensacijos todėl, kad S. S. dirba užsienyje, o tai leidžia manyti, kad jis yra pajėgus sumokėti daugiau nei teismo yra priteista. Tačiau tai, kad nuteistasis dirba Norvegijoje, negali būti absoliutus pagrindas priteisti nukentėjusiajai visą jos prašomą sumą neturtinei žalai atlyginti, todėl jos apeliacinis skundas dėl neturtinės žalos dydžio didinimo netenkinamas. Be to, nukentėjusioji teigia, kad S. S. smūgiu jai į veidą, ji buvo įžeista kaip moteris. Tačiau S. S. nuteistas ne už įžeidimą, o už sužalojimo padarymą, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad suduodamas smūgį D. Č. į veidą, nuteistasis ją įžeidė, ir dėl to nėra pagrindo priteisti D. Č. visą jos prašomą neturtinę žalą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 2 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Nuteistojo S. S. ir nukentėjusiosios–privačios kaltintojos D. Č. apeliacinius skundus atmesti.

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 9 dalimi, S. S. bausmes, paskirtas pagal BK 139 straipsnio 1 dalį ir BK 140 straipsnio 1 dalį, bei bausmę, paskirtą Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu, subendrinti apėmimo būdu ir S. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 67 straipsnio 3 dalimi, 72¹ straipsniu, S. S. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 metams ir paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą 6 mėnesius prisiartinti prie nukentėjusiosios D. Č., uždraudžiant kaltininkui bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja.

Į S. S. paskirtos bausmės laiką įskaityti pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 26 d. nuosprendį visiškai atliktą bausmę, 6 viešųjų darbų valandas prilyginus vienai laisvės atėmimo dienai.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos, yra galutinis ir kasacine tvarka neskundžiamas.