- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-05
- Bylos Nr.
- I-7725-583/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01427-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Remigijus Arminas
- Pareiškėjas
- A. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų
2019 m. lapkričio 11 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Pataisos namai) priteisti 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas teigia, jog 2019 m. gegužės – birželio mėn. buvo neįprasta karšti, gyvenamosiose patalpose oro temperatūra ženkliai viršijo Lietuvos higienos normose nustatytą maksimalią gyvenamųjų patalpų oro temperatūrą, todėl du kartus kreipėsi į Pataisos namų Kybartų sektoriaus administraciją su prašymais aprūpinti jo gyvenamąsias patalpas elektriniu ventiliatoriumi. Abiem atvejais prašymai nebuvo tenkinti ir elektriniai ventiliatoriai nebuvo išduoti, nors oro temperatūra patalpose eilę dienų viršijo Lietuvos higienos normose nustatytas ribas.
Nurodo, kad Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nustato, kad jeigu eksploatuojant esamus inžinierinius tinklus, neužtikrinami higienos normose nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatūrai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui, gyvenamieji kambariai gali būti aprūpinami elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais. Įkalinimo įstaigų pareigūnai atsisakydami išduoti ventiliatorių, nors buvo akivaizdu, kad oro temperatūra gyvenamosiose patalpose neatitinka Lietuvos higienos normų reikalavimų, veikė pažeisdami teisės aktų reikalavimus. Akcentuoja, kad sąvokos „gali būti aprūpinami“ negalima suprasti kaip subjektinės teisės, suteiktos pataisos įstaigų pareigūnams savo nuožiūra spręsti ar aprūpinti gyvenamąsias patalpas elektriniais ventiliatoriais. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse yra nustatyta imperatyvi prievolė gyvenamąsias patalpas aprūpinti elektriniais ventiliatoriais, jeigu jose nėra oro kondicionavimo sistemos, o oro temperatūra viršija Lietuvos higienos normose nustatytas ribas.
Pažymi, jog Pataisos namų administracijos 2019 m. liepos 4 d. ir 2019 m. liepos 10 d. raštai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, kadangi jie nėra motyvuoti, pagrįsti teisės aktų nuostatomis, jų turinys atsakant į prašymą yra įžeidžiantis. Teigia, kad Kybartų pataisos įstaigoje yra kalinamas jau 5 metus ir jo teisės sistemingai yra pažeidžiamos, nėra paisoma higienos normų reikalavimų.
Valstybė turi pareigą nepažeisti piliečių teisių, užtikinti teisėtų lūkesčių principą. Asmuo pasitikėdamas savo valstybe, pagrįstai tikisi, kad jo teisės bei draudimas žeminti asmens orumą nebus ignoruojami. Tikėjimas, kad norminiais aktais patvirtintos specialiosios kalinamo asmens teisės nebus ignoruojamos yra piliečio teisėti lūkesčiai, tačiau Pataisos namų pareigūnai nuolat pažeidžia šio principo reikalavimus. Pabrėžia, jog dėl minėtų teisės normų reikalavimų pažeidimų jis patyrė neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės pataisos namai atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Lietuvos higienos normos numato, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 C ir ne aukštesnė kaip 28 C. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 11.8 punkte nurodyta, jog gyvenamieji kambariai turi būti šildomi ir vėdinami. Kambariai yra vėdinami per langus, išskyrus kambarius, kuriuose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami higienos normose nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatūrai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui, gyvenamieji kambariai gali būti aprūpinami elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais.
Pažymi, kad Kybartų sektoriuje nuteistiesiems yra sudaromos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos higienos normų reikalavimus. Gyvenamosios patalpos yra vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Kamerų tipo patalpose ir nuteistųjų bendrabutyje yra įrengta šachtinė ištraukiamoji ventiliacija, taip pat galima ir ventiliacija per atvertus langus. Pareiškėjas Pataisos namų Kybartų sektoriaus administracijai pateikė prašymus dėl elektrinio ventiliatoriaus išdavimo. Jam buvo įteikti rašytiniai atsakymai, kuriuose išdėstytos anksčiau paminėtos aplinkybės apie gyvenamųjų patalpų vėdinimą bei nurodyta, kad pareiškėjui yra sudaryta galimybė gyvenamąją patalpą vėdinti per langą, todėl ventiliatorius nebus išduodamas.
Pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu bausmę atliko bendrabučio tipo patalpose 2-ajame būryje, 203 kambaryje. Šios patalpos Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai nėra tikrinę, tačiau pareiškėjas nesikreipė į kompetentingas institucijas su skundu dėl Lietuvos higienos normų reikalavimų pažeidimų. Pataisos namai akcentuoja, jog pareiškėjui buvo užtikrinamos tinkamos sąlygos, kurios atitinka galiojančius teisės aktus. Nuteistieji elektriniais ventiliatoriais gali būti aprūpinami tik tuomet, kai nėra galimybės užtikrinti higienos normose nustatytos temperatūros, todėl pareigūnai neišduodami ventiliatoriaus teisės aktų nepažeidė bei žalos pareiškėjui nepadarė.
Teismas turi įvertinti, kad pareiškėjas siekia žalos atlyginimo, todėl privalo visas aplinkybes tinkamai įrodyti. Jis savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veiksmo ir kilusiu pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą.
Teismas 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi nutarė administracinę bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas A. G. kreipėsi su skundu į teismą prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės priteisti neturtinę žalą, jo teigimu, atsiradusią dėl neteisėtų Marijampolės pataisos namų pareigūnų veiksmų.
Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.
Pareiškėjas skunde akcentuoja, kad 2019 m. gegužės – birželio mėnesiais kalinimo įstaigos gyvenamosiose patalpose oro temperatūra ženkliai viršijo teisės aktuose nustatytą oro temperatūros maksimalią ribą, todėl kreipėsi į Pataisos namų Kybartų sektoriaus administraciją su prašymais jam išduoti elektrinį ventiliatorių. Pataisos namų pareigūnai atsisakė tenkinti prašymus, gyvenamųjų patalpų vėdinimui ventiliatoriaus neišdavė. Pareiškėjo nuomone šie Pataisos įstaigos pareigūnų veiksmai prieštarauja teisės aktų reikalavimams, yra nepagrįsti bei neteisėti, dėl jų patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta.
Iš nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. birželio 3 d. (b. l. 24) ir 2019 m. birželio 10 d. (b. l. 26) Pataisos namų administracijai pateikė prašymus į gyvenamąsias patalpas išduoti elektrinius ventiliatorius. Prašymuose pareiškėjas pabrėžia, jog gyvenamosiose patalpose tvyranti oro temperatūra viršija teisės aktuose nustatytą maksimalią temperatūros ribą, todėl yra teisinis pagrindas jų vėdinimui išduoti ventiliatorius. Pataisos namų Kybartų sektoriaus administracija susipažinusi su pareiškėjo 2019 m. birželio 3 d. ir 2019 m. birželio 10 d. prašymais nutarė jų netenkinti. Pataisos namų Kybartų sektoriaus administracija 2019 m. liepos 4 d. sprendime Nr. 4.19-327 „Dėl ventiliatoriaus išdavimo“ (b. l. 25) bei 2019 m. liepos 10 d. sprendime Nr. 4.19-363 „Dėl ventiliatoriaus išdavimo“ (b. l. 27) nurodė, kad ventiliatorius nebus išduotas, kadangi tai nenumatyta nuteistųjų buitį, higienos sąlygas ir nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sąrašą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Abiejuose sprendimuose pareiškėjui buvo pasiūlyta šiltuoju paros metu uždaryti gyvenamosiose patalpose esančius langus, o patalpas vėdinti tamsiuoju paros metu.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos vidaus tvarkos taisyklių 10 punktas teigia, jog pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisykles nustato Kalėjimų departamento direktorius.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V82 „Dėl Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtino Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisykles (toliau – ir Taisyklės). Vadovaujantis Taisyklių 3 punktu pataisos įstaigose laikomiems nuteistiesiems turi būti sudaromos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos higienos normą HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau ir HN 134:2015), patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“. Gyvenamieji kambariai turi būti šildomi ir vėdinami. Gyvenamieji kambariai vėdinami per langus, išskyrus kambarius, kuriuose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami šių Taisyklių 3 punkte nurodytose higienos normose nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatūrai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui, gyvenamieji kambariai gali būti aprūpinami elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais (Taisyklių 11.8 punktas). HN 134:2015 16 punktas numatė, jog gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose naudojimosi šiomis patalpomis dieną oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C. Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (HN 134:2015 17 punktas).
Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą konstatuotina, kad jeigu pataisos įstaigų gyvenamosiose patalpose esanti oro temperatūra neatitinka HN 134:2015 16 punkte reglamentuotos normos, pataisos įstaigos administracija turi teisę nuteistiesiems skirti oro šildytuvus arba elektrinius ventiliatorius. Pažymėtina, jog iš Taisyklių 11.8 punkto formuluotes spręstina, jog Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktorius nenumatė pataisos įstaigų administracijai imperatyvios pareigos visais atvejais išduoti nuteistiesiems ventiliatorius ar šildytuvus. Šia teisės norma pataisos įstaigoms suteikiama teisė, o ne pareiga, esant poreikiui, papildomai aprūpinti gyvenamąsias patalpas minėtais įrenginiais.
Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie galėtu patvirtinti pareiškėjo skunde nurodomas aplinkybes, jog 2019 m. birželio mėn. Pataisos namų Kybartų sektoriaus gyvenamosiose patalpose buvusi oro temperatūra neatitiko HN 134:2015 16 punkto reikalavimų (ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C). Pareiškėjas 2019 m. birželio 3 d. ir 2019 m. birželio 10 d. prašymuose tik nurodė, kad remiantis orų prognozėmis, artimiausiomis dienomis lauko oro temperatūra viršys 28 °C, tačiau nepateikė jokių objektyvių įrodymų leidžiančių pagrįstai teigti, jog gyvenamosiose patalpose oro temperatūra viršijo 28 °C. Taip pat nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas dėl HN 134:2015 16 punkto reikalavimų pažeidimo būtų kreipęsis su skundu į kompetentingas institucijas. Teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, o nesant byloje jokių pareiškėjo argumentus pagrindžiančių realių įrodymų, taip pat atsižvelgiant į ginčui aktualios teisės normos dispozityvų pobūdį, teismas konstatuoja, kad pataisos namai nagrinėjamu atveju jokių neteisėtų veiksmų neatliko ir jokia neturtinė žala pareiškėjui dėl to negalėjo kilti.
Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą bei faktinius bylos duomenis, apibūdinančius A. G. kalinimo sąlygų visumą, darytina išvada, kad pareiškėjas Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje buvo laikomas nepažeidžiant galiojančio teisinio reguliavimo.
Viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jos tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymo (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimo (neteisėtas veikimas); 2) asmens patirtos žalos; 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.
Nenustačius būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo skundas atlyginti neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, negali būti tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.