- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-09-04
- Bylos Nr.
- e1-941-939/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31795-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Lubauskienė
- Kaltinamasis
- R. A.
išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Neringos Kaminskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje R. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, teistas:
Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį (dvi veikos) ir 178 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsnį, paskirta galutinė vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikaltimu padarytą 750,40 Lt turtinę žalą;
Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį (dvi veikos). Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsnį, paskirta 40 parų arešto bausmė, kuri subendrinta su Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė 60 parų arešto bausmė;
Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį. Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsnį paskirta galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., neišvykti iš gyvenamosios vietos;
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant kas mėnesį išdirbti visuomenės labui po 30 (trisdešimt) valandų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, 8 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant kas mėnesį išdirbti visuomenės labui po 30 valandų;
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281-1 straipsnio 1 dalį. Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsnį, paskirta galutinė 20 (dvidešimt) parų arešto bausmė, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. A. 2020 m. rugpjūčio 9 d. apie 21 min. 50 min., apsvaigęs nuo alkoholio, buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje tarpusavio konflikto metu tyčia spyrė šeimos nariui – mamai Z. L., spyrė į kairės rankos rodamąjį pirštą ir kairės kojos blauzdą, tuo nukentėjusiajai Z. L. sukėlė fizinį skausmą.
R. A., apklaustas įtariamuoju, kaltę pripažino ir parodė, kad gyvena su mama Z. L. socialiniame bute. 2020 m. rugpjūčio 9 d. vakare jis buvo išgėręs gal tris litrus alaus. Nuo išgerto alkoholio buvo apsvaigęs. Vakare grįžo namo. Mama su draugu J. S. buvo namuose. Jis nuėjo į virtuvę valgyti savo nusipirkto maisto. Mama ėmė priekaištauti, kad jis valgo, dėl to jie susipyko. J. S. konflikto metu būdamas kambaryje, kažką jam pasakė. Jis buvo neblaivus, todėl susinervino ir kumščiu nestipriai sudavė J. S. į nugarą gal vieną smūgį. Šis nesigynė. Mama ėmė šaukti, kad jis paleistų jos draugą, bandė šį ginti, todėl jis supykęs koja stipriai spyrė mamai į kairės rankos plaštaką bei į kairę blauzdą, tuo sukeldamas stiprų fizinį skausmą (b. l. 94-95).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo R. A. parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptarti faktiniai duomenys.
Nukentėjusioji Z. L. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 9 d. kambaryje tarp jos ir sūnaus R. A. kilo konfliktas dėl buitinių priežasčių. Konflikto metu su sūnumi susikoliojo. Kambaryje buvęs draugas J. S. kažką jos sūnui pasakė. Neblaivus R. A. kambaryje kumščiais ėmė šį mušti. J. S. nesigynė. Ji, gulėdama lovoje, ėmė šaukti, kad R. nemuštų J. S., norėjo pastarąjį apginti. R. A. buvo susinervinęs, neblaivus, todėl, priėjęs prie lovos, koja stipriai spyrė jai į kairės rankos plaštaką, sumušdamas kairės rankos rodomąjį pirštą, bei į kairę blauzdą, tuo sukeldamas stiprų fizinį skausmą. Sūnus jos nesužalojo, medikų pagalbos nereikėjo, nesigydė, pas teismo medicinos ekspertus vykti atsisako. Atvykę policijos pareigūnai jai nustatė 0,79 promilių girtumą. Gydymo išlaidų neturėjo, civilinio ieškinio nereiškia, sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 23-24, 27-28).
Liudytojas J. S. paaiškino, kad 2020 m. rugpjūčio 9 d. viešėjo pas Z. L. Apie 21 val. 40 min. į namus sugrįžo neblaivus draugės Z. L. sūnus R. A.. Jis pats gulėjo lovoje kambaryje. Tarp Z. L. ir jos sūnaus kilo konfliktas dėl buitinių dalykų. Jis pats į jų konfliktą nesikišo. Praeidamas pro lovą, R. A. susinervinęs prišoko prie jo ir gulinčiam lovoje kumščiu sudavė tris smūgius į kairę galvos pusę bei koja spyrė tris smūgius į kairį šoną. Tuo metu Z. L. pradėjo šaukti, liepė sūnui atstoti nuo jo, todėl R. A. basa koja spyrė Z. L. į kairę plaštaką ir į kairę koją. Z. L. skaudėjo kairės rankos pirštą ir kairės kojos blauzdą, bet medikų jai nereikėjo, nekvietė. Jis pats R. A. pretenzijų neturi (b. l. 34-35).
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato tyrėjo R. P. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 9 d. apie 21.50 val. namuose, kambaryje neblaivus R. A. konflikto metu lovoje savo neblaiviai motinai Z. L., kuriai nustatytas 0,79 promilių neblaivumas, vieną kartą koja spyrė į kairės rankos plaštaką, pataikydamas į rodomąjį pirštą, ir vieną kartą koja spyrė į kairės kojos blauzdos sritį, tuo sukeldamas Z. L. fizinį skausmą (b. l. 4).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos – kambario, esančio bute (duomenys neskelbtini), apžiūra (b. l. 7, 8-9).
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato patrulio V. R. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad nukentėjusioji Z. L., kuriai nustatyta 0,79 promilių neblaivumas, paaiškino, jog 2020 m. rugpjūčio 9 d. apie 21.50 val. namuose galimai neblaivus sūnus R. A. kambaryje kilusio konflikto metu jai vieną kartą spyrė į kairės rankos plaštaką, pataikydamas į rodomąjį pirštą, ir vieną kartą koja spyrė į kairės kojos blauzdos sritį, tuo sukeldamas fizinį skausmą (b. l. 11-15).
Tokiu būdu įrodyta, kad kaltinamasis R. A. tyčia spyrė šeimos nariui – mamai Z. L. vieną spyrį į kairės rankos rodomąjį pirštą bei spyrė vieną spyrį į kairės kojos blauzdą, taip mušdamas nukentėjusiajai Z. L. sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamasis visiškai prisipažino dėl šios nusikalstamos veikos padarymo. Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą veiką be jo paties parodymų, įrodyta nukentėjusiosios Z. L. ir liudytojo J. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, bei rašytiniais įrodymais. Teismas, įvertinęs kaltinamojo smurtinių veiksmų pobūdį (du kartus spirta koja), padarytų sužalojimų kiekį, lokalizaciją ir pobūdį, kaltinamojo ir nukentėjusiosios paaiškinimus, daro išvadą, kad kaltinamojo smurtiniai veiksmai sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Konstatuotina, kad nukentėjusiosios patirtas fizinis skausmas yra kaltinamojo tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiajai išdava, tai yra tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamasis, suduodamas smūgius kumščiu nukentėjusiajai, šiuos veiksmus atliko intensyviai, panaudodamas fizinę jėgą, todėl numatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatyti padariniai, šiuo atveju fizinio skausmo nukentėjusiajai sukėlimas, tačiau elgėsi pavojingai, padarinių norėjo, taip sąmoningai leido jiems atsirasti, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Fizinį smurtą kaltinamasis panaudojo prieš savo šeimos narį – motiną. Remiantis paminėtu, kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuojami pagal baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir jam siūloma skirti bausmės rūšimi ir trukme (b. l. 100). Pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu nukentėjusiajai įteiktas, nukentėjusioji nurodė, kad su prokurorės sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, prieštaravimų prokurorės sprendimui negauta (b. l. 99). Nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškia. Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę.
Kaltinamasis R. A. penkis kartus teistas (b. l. 40-82), praeityje jo atžvilgiu buvo taikytos ne tik su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, bet ir laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant, baustas administracine tvarka (b. l. 83-85), paskirtų administracinių baudų nesumokėjęs (b. l. 76), narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (b. l. 90), nėra saistomas jokių socialinių ryšių, (nedirba, nevedęs, neturi nepilnamečių vaikų (b. l. 87). Pagal pavojingumo visuomenei laipsnį padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Paminėtos kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė kaltinamojo gyvenime ir charakterizuoja kaltinamąjį kaip asmenį, linkusį nesilaikyti įstatymų, daryti tyčinius nusikaltimus, bei rodo, kad jis išvadų iš ankstesnio teistumo nepadarė, nes nepaisant taikytų bausmių ir priemonių, savo antivisuomeninių nuostatų nekeitė ir vėl nusikalto, todėl manytina, kad bausmės tikslai paskyrus jam bausmės rūšį, nesusijusią su trumpalaikiu laisvės atėmimu, atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis bei teismo pirmiau aptartas aplinkybes, pasiekti nebus. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir prevenciškai jį pataisyti, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo elgesį iki nuskalstamos veikos padarymo, kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, R. A. skirtina prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – areštas. Kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Atsižvelgiant į paminėtą bei į tai, kad ankstesni teistumai ir taikytos bausmės kaltinamajam nepadarė teigiamos įtakos, nesuformavo nuostatos gyventi dorai ir gerbti įstatymus, kaltinamasis linkęs pažeidinėti įstatymus, darytina išvada, kad bausmės vykdymo atidėjimas būtų nepakankama priemonė užtikrinti bausmės tikslus, o ypač sulaikyti jį nuo naujų teisės pažeidimų bei nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį bei pasiekti, kad daugiau nebenusikalstų, todėl kaltinamajam skirtinos arešto bausmės vykdymas neatidėtinas.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, kaltinamajam paskirta bausmė subendrintina su Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, jas iš dalies sudedant, prie šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės pridedant dalį neatliktos bausmės. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 5 dalimi, R. A. paskirtinos baudžiamojo poveikio priemones, paskirtos Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu.
Kaltinamajam, vadovaujantis BPK 119 straipsniu, iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 97-98).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
R. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. A. paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti galutinę 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šią bausmę subendrinti su Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – areštu, jas iš dalies sudedant, ir paskirti R. A. galutinę 50 (penkiasdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laiką nuo 2020 m. liepos 5 d. iki 2020 m. liepos 6 d. (vieną parą), R. A. išbūtą laikinajame sulaikyme, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.
Bausmės pradžią R. A. skaičiuoti nuo faktinio R. A. atvykimo atlikti bausmės ar sulaikymo momento.
Išaiškinti R. A., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo darbo dieną, įstaigos darbo metu, atvykti į Alytaus pataisos namus atlikti arešto bausmės arba jeigu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalės nustatytu laiku atvykti, jis privalo raštu arba elektroniniu paštu pranešti Alytaus pataisos namų administracijai apie neatvykimo priežastis ir susiderinti atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.
R. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Išaiškinti R. A., kad arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3, 4 dalimis, nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
Įteikti R. A. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.
Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.