- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-27
- Bylos Nr.
- eI3-5795-342/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00562-2023-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Eglė Kiaurakytė, Remigijus Arminas, Aušrelė Mažrimienė
- Pareiškėjas
- „Šilo rago“
- Atsakovas
- Kretingos rajono savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- J. G.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo „Šilo rago“ medžiotojų būrelio skundą atsakovei Kretingos rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui J. G. dėl akto panaikinimo,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo panaikinti Kretingos rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos įvertinimo 2023 m. kovo 14 d. aktą Nr. D8-635, kuriuo nustatė gyvūnų padarytą žalą J. G. žieminių kviečių pasėliams šernų padarytos žalos piniginė išraiška 2,62 ha ž. kviečių plote - 3820,71 Eur, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad Kretingos rajono „Šilo rago“ medžiotojų būrelis (toliau-Būrelis) 2023-03-16 gavo Kretingos rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio skyriaus 2023-03-15 raštą, su Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros akto 2022 m. spalio 26 d. Nr. D8-2269 ir Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos įvertinimo 2023 m. kovo 14 d. Nr. D8-632 kopijomis. Kretingos rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos įvertinimo 2023 m. kovo 14 d. aktu Nr. D8-632 (toliau-Aktas), Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Medžioklės įstatymo, priimto 2002 m. birželio 20 d. Nr. IX - 966 ketvirto skirsnio 18 straipsnio 1 dalimi, būreliui siūloma atlyginti J. G. paskaičiuotą 3820,71 (trys tūkstančiai aštuoni šimtai dvidešimt eurų 71 centas) Eur žalos sumą.
Teigia, kad aktu Būreliui siūloma atlyginti žala, paskaičiuotą vadovaujantis Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“, Lietuvos statistikos departamento informacija apie 2022 metų žieminių kviečių derlingumą Kretingos rajone bei Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinėje sistemoje (ŽŪMPRIS) skelbiamomis 2022 metų spalio antrosios savaitės Grūdų ir aliejinių augalų sėklų supirkimo kainų (iš augintojų ir kitų vidaus rinkos ūkio subjektų) suvestinėje ataskaitoje (pagal formą GS-1) nurodytos vidutinės kainos eurais už toną (kaina su nuoskaitomis po valymo ir džiovinimo ir su priemokomis).
Nurodo, kad būrelio atstovas nedalyvavo 2022 m. spalio 26 d. organizuojamoje apžiūroje Kretingos rajono savivaldybės komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai įvertinti (toliau-Komisija), kas nurodyta ir Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros 2022 m. spalio 26 d. akte Nr. D8-2269 (toliau-Apžiūros aktas), todėl negalėjo objektyviai įsitikinti Apžiūros akto turinio teisingumu ir pagrįstumu bei pateikti paaiškinimus ar pastabas dėl žalos fakto nustatymo pagrįstumo.
Mano, kad būreliui gavus Apžiūros aktą buvo kreiptasi į Komisiją prašant pateikti padarytos žalos nustatymo faktines aplinkybes pagrindžiančius duomenis, kurie nekeltų abejonių žalos nustatymo teisingumu, tai yra kokios buvo taikomos apsaugos priemonės pasėliams išsaugoti nuo galimos laukinių gyvūnų daromos žalos (privalo būti pateiktos sąskaitos už naudotus repelentus ar kitas apsaugos priemones); ar yra laikomasi agrotechninių reikalavimų ir nurodyti kokie reikalavimai įvykdyti; kokiais prietaisais komisija matuoja pažeistą sklypo plotą; apžiūros akte turi būti nurodytas pasėlių lauko kadastrinis numeris, kodėl jo nėra; ar laiku pranešta medžioklės plotų naudotojui („Šilo rago“ MB) dėl padarytos/daromos žalos pasėliams; kada ūkininkas/žemės savininkas pastebėjo žalą, kada pranešė; jei akivaizdžiai matosi, kad žala sena – tai turi būti fiksuota akte, kaip buvo šiuo atveju; dokumente privalo būti nurodytas Komisijos sudarymo įsakymas, kodėl jo nėra nurodyta; apžiūros akte privalo būti aiškiai užfiksuota kam padaryta žala: pasėliams, miškui, gyvūnams ir t.t, išbraukiant netinkamus punktus, kodėl tai nebuvo padaryta. Tačiau Komisija į pateiktus Būrelio klausimus nepateikė aiškaus atsakymo, kas yra privalu, siekiant objektyviai įsitikinti žalos paskaičiavimo pagrįstumu. Akte dėl žalos įvertinimo nustatyta ir apskaičiuota siūloma atlyginti J. G. paskaičiuota 3820,71 Eur dydžio žala yra nepagrįsta.
Teigia, kad būreliui siūloma atlyginti žala Komisijos paskaičiuota vadovaujantis Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodika. Tačiau Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikoje patvirtintoje Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. sausio 22 d. įsakymo Nr. D1-69/3D-36 redakcija), 7 punktu nustatyta, kad žemės ūkio pasėliams padarytos žalos dydžiui apskaičiuoti nustatomas plotas, kuriame pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvūnų, ir pasėlio pakenkimo intensyvumas: plotas, kuriame yra medžiojamųjų gyvūnų pakenktas pasėlis, nustatomas išmatavus visas pasėlio dalis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai; pasėlio pakenkimo intensyvumas nustatomas, įvertinant, kokiu laipsniu (procentais) pakenktame plote lauktinas derlius sumažės, lyginant su nepakenktomis pasėlio vietomis.
Akte nepateikiama informacijos kada ir kokiu būdu buvo kviestas būrelio atstovas, tai yra ar buvo siųstas pranešimas, kuriame būtų nurodytas žemės sklypo ploto apžiūros vieta, laikas, aplinkybės. Be to, kaip nustatyta Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos nuostatuose, Akte nepateikiama duomenų apie žalos padarymo vieta / koordinatės WGS formatu pagal Globalaus pozicionavimo (GPS) sistemą, kokiais įrenginiais ar prietaisais buvo išmatuota ir kaip faktiškai išmatuota pasėlio dalis, kurioje pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai; kaip nustatytas ir apskaičiuotas pakenktame plote lauktinas derlius). Duomenų, kad žemės ūkio pasėlių savininkas augina pasėlius pagal agrotechninius reikalavimus ir vykdo pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones bei, kad žemės ūkio pasėlių savininkas laikėsi Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, Komisija taip pat nepateikė.
Atsiliepimas
Atsakovė Kretingos rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašo skundą atmesti.
Nurodo, kad buvo gautas trečiojo suinteresuoto asmens prašymas, kuriuo prašo sukviesti komisiją laukinių gyvūnų žalai įvertinti, nes nuosavame lauke, žieminių kviečių lauke akivaizdžiai matoma šernų daroma žala. Skunde nurodytoms aplinkybėms ištirti 2021 m. spalio 26 d. sudaryta komisija, kuri ištyrė surinktą medžiagą ir šernų pažeistus pasėlių plotus bei surašė aktą Nr. D8-2269, kuriame nurodė, kad žala bus skaičiuojam rudenį po derliaus nuėmimo. Apžiūros metu medžiotojų būrelio atstovas nedalyvavo, aktas buvo jiems išsiųstas elektroniniu paštu. Medžiotojų būrelio pirmininkas elektroniniu paštu paaiškino, kad apžiūroje negalėjo dalyvauti dėl neatidėliotinų darbo reikalų, todėl nusiuntė klausimus komisijai, į juos tą pačią dieną atsakė sudarytos komisijos pirmininkė, kuri paaiškino, kaip buvo nustatyti žalos pasėliams pagrindai, kad buvo naudotasi ortofoto medžiaga ir preliminariai apskaičiuoti pagrindiniai plotai, kur šernai padarė didžiausią dalį.
Teigia, kad nesutinka su atsakove, mano, kad tirdama skundą ir aiškindamasi aplinkybes buvo objektyvi ir nešališka. Rėmėsi Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymu ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimais.
Akcentuoja, kad komisijos apžiūros akte aiškiai konstatuota, jog žalą padarė šernai ir nepraleistas Medžioklės įstatymo 18 straipnio 5 dalyje nustatyti terminai. Nurodo, kad Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodikos 12 punkte imperatyviai įtvirtinta nuostata, kad žemės ūkio pasėlių savininkams, auginantiems juos miško apsuptyje iki 3 ha sklype arba ne daugiau kaip 200 m nuo pasėlių savininko sodybos nutolusiame iki 0,5 ha sklype, medžiojamų gyvūnų padaryta žala atlyginama tada, jei pasėliai buvo saugomi aptverti elektriniu piemeniu arba aptverti tvora, neleidžiančia kanopiniams žvėrims patekti į pasėlį. Teigia, kad trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausantis sklypas yra didesnis nei 3 ha, todėl šiuo atveju turėjo būti išspręstas medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo klausimas.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo J. G. pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo skundu, mano, kad nėra pagrindo naikinti medžiojamų gyvūnų padarytos žalos įvertinimo aktą.
Nurodo, kad 2021 m. rugsėjo 20 d. žemės sklype buvo pasėti žieminiai kviečiai 17,44 ha plote, maždaug po mėnesio sukalė kuolus ir nupurškė repelentu Kornitol Rot. Po keletos dienų atvykus apžiūrėti pasėlių buvo pastebėti nemaži plotai sunaikintų pasėlių. Šalia buvęs medžiotojų bokštelis perkeltas į kitą vietą ir aplink jį buvo pabarstyta grudų, skirtų šernų viliojimui. Su medžiotojais nepavykus susisiekti telefonu, buvo parašytas prašymas Kretingos rajono Žalgirio seniūnijos seniūnui B. Talmontui.
Paaiškino, kad 2021 m. spalio 26 d. atvyko Kretingos rajono savivaldybės komisija medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai įvertinti, kuri atliko vietos aplinkybių faktinį vertinimą ir surašė aktą. Teigia, kad tą patį vakarą gavo medžiotojų būrelio pirmininko elektroninį laišką, kuriame išdėstyti niekuo nepagrįsti teiginiai, kuriais galimai bandoma daryti poveikį, kad tretysis suinteresuotas asmuo nesiimtų teisėtų veiksmų ir nesikreiptų į Kretingos rajono savivaldybės komisiją medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai įvertinti.
Mano, kad prižiūrint pasėlius laikėsi visų agrotechninių reikalavimų, siekiant išvengti laukinių gyvūnų daromos žalos buvo parinktos javų veislės, kad varpos būtų su akuotu. Šiuo atveju žieminiai kviečiai buvo šernų sunaikinti vos išdygę. Taip pat didelę įtaką pasėlių sunaikinimui turėjo žvėrių viliojimas prie medžiotojų bokštelio barstant grūdus pašarui.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas)
Iš teismui pateiktų duomenų ir nurodytų aplinkybių nustatyta, kad Kretingos rajono savivaldybės administracijoje Žalgirio seniūnijoje gautas prašymas 2021 m. spalio 20 d. kuriuo pranešta, kad trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančiame žieminių kviečių lauke akivaizdžiai matoma šernų daroma žala. Prašoma sukviesti komisija laukinių gyvūnų žalai įvertinti.
2021 m. spalio 22 d. buvo išsiųstas kvietimas medžiotojų būrelio pirmininkui dalyvauti gyvūnų daromos žalos įvertinime.
2021 m. sausio 21 d. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-60 „Dėl komisijos sudarymo medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti“ sudaryta komisija medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti.
2021 m. birželio 29 d. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu „Dėl 2021 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. A1-60 „Dėl komisijos sudarymo medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti Nr. A1-780“ buvo pakeista komisijos sudėtis.
2022 m. kovo 14 d. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo pakeistas 2021 m. sausio 21 d. įsakymas „Dėl komisijos sudarymo medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti Nr. A1-60“, pakeičiant sudarytos komisijos narį.
2021 m. spalio 26 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktas Nr. D869, kuriuo nustatyta, kad žemės sklypui, esančiam miškų apsuptyje padaryta žala. Sklype buvo naudoti repelentai. Nuspręsta, kad padaryta žala bus skaičiuojama rudenį, po derliaus nuėmimo.
Kretingos rajono savivaldybės administracijos komisijos 2022 m. spalio 26 d. medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos įvertinimo aktu Nr. D8-635 nustatyta, kad pareiškėjai priklausančiame žemės plote buvo padaryta žala žieminių kviečių pasėlių plotuose (nustatyta 2021 m. spalio 26 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktu Nr. D8-2269) siekianti 3820,71 Eur.
Ginčijamu aktu buvo apskaičiuota ir įvertinta medžiojamų gyvūnų padaryta žala.
Medžiotojų būrelis prašo panaikinti aktą, kuriuo buvo nustatyta ir įvertinta žala savo reikalavimą panaikinti aktą iš esmės grindžia šiomis aplinkybėmis, teigdami, kad žemės sklypo savininkai nesiėmė priemonių, kad jame augantys žemės ūkio pasėliai būtu apsaugoti nuo žvėrių bei, kad aktas neatitinka individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų, kadangi jis nėra tinkamai motyvuotas bei pagrįstas.
Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 1 dalis teigia, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais atlygina medžioklės plotų naudotojai arba valstybės vardu šio straipsnio 4 dalyje nurodytos institucijos, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ir kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų.
Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija (Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalis).
Vadovaujantis Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkams, valdytojams ir naudotojams dėl žemės ūkio pasėlių, miško ir hidrotechnikos įrenginių pakenkimo atlygina medžioklės plotų naudotojas šiais atvejais, kai: žalos žemės ūkio pasėliams ar hidrotechnikos įrenginiams padaro kanopiniai žvėrys ar bebrai, jeigu juos medžioti nėra uždrausta ištisus metus; kanopiniai žvėrys ar bebrai padaro žalos miškui, jeigu juos medžioti nėra uždrausta ištisus metus ir jeigu pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuota stipriai pažeistų bei žuvusių tikslinės rūšies medelių jaunuolynuose dalis viršija 20 procentų arba vyresnio amžiaus medynuose stipriai pažeistų perspektyvių tikslinės rūšies medžių dalis viršija 10 procentų ir jeigu neįvykdomi žvėrių, kurių sumedžiojimas yra limituojamas, sumedžiojimo limitai.
Pagal esamą teisinį reguliavimą darytina išvada, jog Medžioklės įstatymo 18 straipsnis nustato, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų žemės ūkio pasėliams padarytą žalą privalo atlyginti medžioklės plotų naudotojas, nebent žemės ūkio pasėliams žalą padarė laukiniai gyvūnai, kuriuos uždrausta medžioti ištisus metus arba vilkai. Ištyrus esamas bylos aplinkybes, nustatyta, kad ūkininkui patirtą žalą privalo atlyginti valstybė. Pažymėtina, kad teisinis reguliavimas nenumato, kad medžioklės plotų naudotojas gali būti atleistas nuo pareigos atlyginti žemės ūkio pasėliams padarytą žalą, jeigu žalą padarė medžiojamieji gyvūnai kurių sumedžiojimas yra limituojamas ir medžioklės ploto naudotojas jau yra pasiekęs sumedžiojimo limitus.
Šioje byloje tarp šalių nekilo ginčo, kad Medžiotojų būrelis yra teritorijos medžioklės ploto naudotojas. Šalys taip pat sutinka, jog Žemės sklype augusius pasėlius pažeidė šernai. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 „Dėl medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 3 punkte nustatyta, kad medžiojamieji gyvūnai skirstomi į stambiąją ir smulkiąją medžiojamąją fauną. Prie stambiosios medžiojamosios faunos priskiriamas ir šernas, minėtų taisyklių 15.2.5 papunktis numato, kad šernus leidžiama medžioti visus metus. Laikytina, kad, kad šernai yra tie gyvūnai, kuriuos teisės aktai nedraudžia medžioti ištisus metus, nustatyta, jog pareiškėjas skunde nenurodė argumentų, kurie patvirtintų, jog jis turėtų būti atleistas nuo atsakomybės.
Remiantis Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 8 dalimi medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams, kurių žemės ūkio pasėliams buvo padaryta žalos, atlyginama, jeigu žemės ūkio pasėlių savininkas augina pasėlius pagal agrotechninius reikalavimus ir vykdo pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, patvirtintas Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodikoje.
Atsižvelgiant į 2002 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymo „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo Nr. 486/359 ginčo laikotarpiui aktualią redakciją, jos 12 ir 13 punktą, kuris reglamentuoja, kad žemės ūkio pasėlių savininkams, auginantiems juos miško apsuptyje iki 3 ha sklype arba ne daugiau kaip 200 m nuo pasėlių savininko sodybos nutolusiame iki 0,5 ha sklype, medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala atlyginama tik tuo atveju, jeigu pasėliai buvo saugomi elektriniu piemeniu arba aptverti tvora, neleidžiančia kanopiniams žvėrims patekti į pasėlį. Kmynų, bulvinių saulėgrąžų (topinambų) pasėliams padaryta žala atlyginama tik tuo atveju, jeigu kmynų, bulvinių saulėgrąžų (topinambų) pasėliai buvo aptverti tvora, neleidžiančia kanopiniams žvėrims patekti į minėtus pasėlius.
Byloje esantys rašytiniai dokumentai įrodo, kad Žemės sklypo plotas yra 17,44 ha, o jame buvo auginami žieminiai kviečiai, todėl darytina išvada, kad teisės aktai nenumatė pareigos trečiajam asmeniui imtis papildomų priemonių apsaugoti auginamus žemės ūkio pasėlius nuo laukinių medžiojamųjų gyvūnų, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad ji neturėjo teisės kreiptis į Administraciją su prašymu apskaičiuoti pasėliams gyvūnų padarytą žalą ir įpareigoti pareiškėją jai atlyginti patirtą žalą. Pažymėtina, kad pagal pareiškėjos pateiktus paaiškinimus jinai ėmėsi papildomų apsaugos priemonių, tokių kaip, antai, kuolų kalimas ir repelentų naudojimas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendimo dėl žalos atlyginimo turiniui taikytini ne tik Medžioklės įstatymo, bet ir Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimai, nustatantys, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Pažymėtina, jog Komisijos sprendime turi būti nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia šis viešojo administravimo subjektas, jo priėmimo priežastys, kokiomis teisės normomis grindžiamas atitinkamos žalos paskaičiavimas, ar nėra žalos atlyginimą šalinančių išimčių; nustatytos faktinės aplinkybės privalo būti aiškiai apibrėžtos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad tokie reikalavimai nėra pertekliniai, nes tiek žalą turintis mokėti asmuo, tiek į žalos atlyginimą pretenduojantis asmuo, tiek teismas, nagrinėsiantis ginčą dėl žalos atlyginimo, padaryto laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų, turi aiškiai suvokti žalos atsiradimo pagrindą bei jos aplinkybes, o taip pat teisinį pagrindą, kuriuo įpareigojama atlyginti patirtą žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-557/2009, 2010 m. liepos 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1014/2010, 2012 m. liepos 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-2041/2012, 2014 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1126/2014, 2015 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-218-602/2015).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2018 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1198-520/2018, buvęs VAĮ 8 straipsnis). Kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (žr., pvz., 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-1605/2012; 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-311-525/2016).
Iš bylos duomenų matyti, Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. A1-60 buvo sudaryta Kretingos rajono savivaldybės komisija medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai nustatyti ir apskaičiuoti, susidedanti iš Žanetos Seniūnienės – Žemės ūkio skyriaus vedėjos, pirmininkės, Aurelijos Jurgutienės – Žemės ūkio skyriaus vyr. specialistės, Komisijos pirmininko pavaduotojos ir narių: Artūro Narmonto – Žemės ūkio skyriaus vyr. specialisto, Linos Rimkuvienės – Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vyr. specialistės ir seniūnijos, kurios teritorijoje skaičiuojama medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala, seniūno.
Komisijos sudėtis buvo keista du kartus: Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. A1-248 buvo pakeistas Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. A1-60 1.4 punktas, jį išdėstant taip: „1.4. Monika Norvaišienė – Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vyr. specialistė“, bei Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. A1-780 buvo pakeistas Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. A1-60 1.3 punktas, jį išdėstant taip: „1.3. Eglė Mažonaitė-Zavackė – Žemės ūkio vyresn. specialistė“.
Nagrinėjamu atveju matyti, jog padarytos žalos apžiūrose dalyvavo ir Komisijos surašytus padarytos žalos apžiūros aktus pasirašė daugiau kaip ½ dalis Komisijos narių. Vien dėl to, kad keitėsi komisijos sudėtis, kuri patvirtino žalos atlyginimo sumą, sudėtis, savaime nereiškia, kad toks aktas yra neteistas ir nepagrįstas. Remiantis šiomis nustatytomis aplinkybėmis, nėra pagrindo aktą panaikinti, nes nelaikytina, kad tai galėjo nulemti Akto nepagrįstumą ir neteisėtumą.
Metodikos 7 punktas nustato, jog Žemės ūkio pasėliams padarytos žalos dydžiui apskaičiuoti nustatomas plotas, kuriame pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvūnų, ir pasėlio pakenkimo intensyvumas. Žalos piniginė išraiška apskaičiuojama derliaus netekimą padauginus iš Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinėje sistemoje (ŽŪMPRIS) skelbiamos einamųjų metų spalio antrosios savaitės Grūdų ir aliejinių augalų sėklų supirkimo kainų (iš augintojų ir kitų vidaus rinkos ūkio subjektų) suvestinėje ataskaitoje (pagal formą GS-1) nurodytos vidutinės kainos eurais už toną (kaina su nuoskaitomis po valymo ir džiovinimo ir su priemokomis). Tų kultūrų produktams, kurių supirkimo rinkos kainų nustatyti neįmanoma, žalos piniginė išraiška apskaičiuojama taikant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymais kasmet tvirtinamas Biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvines kainas (Metodikos 10 punktas).
Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą akivaizdu, jog medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala pasėliams apskaičiuojama nustačius šias aplinkybes – plotą, kuriame pasėlis yra pakenktas, pasėlio pakenkimo intensyvumą ir dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos netekto derliaus kiekį. Plotas, kuriame yra medžiojamųjų gyvūnų pakenktas pasėlis, nustatomas išmatavus visas pasėlio dalis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai (Metodikos 7.1 papunktis). Pasėlio pakenkimo intensyvumas nustatomas remiantis Metodikos 7.2 papunktyje nustatyta formule, o derliaus netekimas apskaičiuojamas vadovaujantis Metodikos 8 punkte nurodyta formule.
Iš bylos aplinkybių nustatyta, kad Komisija konstatavo, jog šernai sunaikino dalį žemės sklype augusius žieminius kviečius t. y. 2,62 ha žieminių rapsų. Apskaičiuojant trečiojo asmens patirtos žalos dydį buvo atsižvelgta į Sąraše nurodytą rapsų normatyvinę kainą. Atkreiptinas dėmesys, kad kartu su m. spalio 26 d. medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos aktu yra pateiktos fotonuotraukos. Byloje surinkti įrodymai nepagrindžia pareiškėjo teiginių, kad minėtas 2,62 ha žemės plotas būtų nukentėjęs dėl prastos dirvos kokybės ar pelkėtų vietų. Iš akto turinio nustatyta, kad Komisija vadovaudamasi padarytos žalos žemės sklypo plote apskaičiavimais nustatė, kad žieminių kviečių 2022 m. derlingumas Kretingos rajone yra 4,48 t/ha ir padauginus iš žieminių kviečių kainos 2022 m. spalio 2 savaitės supirkimo kainos – 325,51 Eur/t, taip nustatant žalos dydį.
Remiantis Metodikos 7 punktu nustatyta, kad žemės ūkio pasėliams padarytos žalos dydžiui apskaičiuoti nustatomas plotas, kuriame pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvūnų, ir pasėlio pakenkimo intensyvumas: plotas, kuriame yra medžiojamųjų gyvūnų pakenktas pasėlis, nustatomas išmatavus visas pasėlio dalis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai (Metodikos 7.1 punktas); pasėlio pakenkimo intensyvumas nustatomas įvertinant, kokiu laipsniu (procentais) pakenktame plote lauktinas derlius sumažės, lyginant su nepakenktomis pasėlio vietomis. Jeigu atskiri pakenkti pasėlio plotai yra pakenkti nevienodai intensyviai, vidutinis svertinis pasėlio pakenkimo intensyvumas suskaičiuojamas pagal formulę (Metodikos 7.2 punktas).
Pagal Metodikos 11 punktą, jeigu vienmečiai iš rudens pasėti pasėliai pakenkiami ir vertinant žalą (vertinimas atliekamas iki pavasario darbų pradžios) nustatoma, kad visiškai sunaikintų pasėlių vietoje tame žemės plote nauji pasėliai gali būti atsėti ir sulaukta jų derliaus dar tais pačiais ūkiniais metais, apskaičiuojamos tik tiesioginės išlaidos, padarytos sunaikintiems pasėliams atsėti, taikant normatyvines pasėlių atsėjimo kainas. Visiškai sunaikintais pasėliais laikomi tokie, kai pasėlio plote lauktinas derlius yra sumažėjęs daugiau kaip 70 procentų.
Iš Akto turinio matyti, jog jis grindžiamas Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros 2021 m. spalio 26 d. akto Nr. D8-2269 duomenimis, į apžiūrą kviečiamas pareiškėjo atstovas neatvyko. Nagrinėjamu atveju matyti, jog atliekant apžiūrą vietoje ir pasirašant Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros 2021 m. spalio 26 d. aktą Nr. D8-2269, nei vienam iš apžiūroje dalyvavusių asmenų, nekilo abejonių dėl žalos padarymo vietos bei masto. Laikytina, jog akte pakankamai aiškiai apibrėžtos nustatytos faktinės aplinkybės, sprendimo priėmimo priežastys, kokiomis teisės normomis grindžiamas atitinkamos žalos paskaičiavimas. Byloje nėra duomenų, kad trečiasis suinteresuotas asmuo sąmoningai ir tyčia prisidėjo prie žalos padidėjimo ar akivaizdžiai uždelsė pranešti apie medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, todėl nėra pagrindo konstatuoti žalos atlyginimą šalinančių išimčių ginčo atveju buvimą.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios už tikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose detalizuojama, kad administracinis sprendimas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame turi būti nurodomi motyvai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad anksčiau galiojusio VAĮ 8 straipsnio nuostatos (analogiškos dabartinės redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų nuostatoms) reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT administracinės bylos Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016).
Aiškinantis ir vertinant Sprendimo turinį, konstatuotina, kad jis atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 ir 6 dalių reikalavimus, nes jis yra aiškus ir suprantamas, motyvuotas teisės aktų nuostatomis ir pagrįstas objektyviais duomenimis, nurodyta jo apskundimo tvarka. Sprendimą priėmė kompetentingas administravimo subjektas. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, Sprendimas priimtas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis ir išsamiai išnagrinėjus visas jo priėmimui reikšmingas aplinkybes, todėl minėti Klubo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
VAĮ numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y., savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. ABTĮ 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Įvertinus visas bylos aplinkybes ir ištyrus pateiktus rašytinius įrodymus, nenustačius Kretingos rajono administracijos komisijos 2023 m. kovo 14 d. akto Nr. D8-635 „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos įvertinimo“ neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo „Šilo rago“ medžiotojų būrelio skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai.
ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.
Byloje nustatyta, kad prašymų ar pareiškimų dėl bylinėjimosi išlaidų negauta, išskyrus pareiškėjos sumokėtą žyminį mokestį. Kadangi pareiškėjos skundas nėra tenkinamas, žyminis mokestis šiuo atveju, nėra gražinamas (ABTĮ 38 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo „Šilo rago“ medžiotojų būrelio skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.