Alytaus apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą, kurioje V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini), turinti vidurinį išsilavinimą, ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamoji V. R. 2019 m. liepos 5 d. apie 6.30 val., apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (nustatyta 1,95 promilės), viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), kitų žmonių akivaizdoje, plūdo necenzūriniais žodžiais ir elgdamasi įžūliai, metė dvi alaus stiklines į nukentėjusiosios M. K. kaklą ir nugarą, tuo nukentėjusiajai M. K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis nugaroje ir dešinėje šlaunyje, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.

Be to, kaltinamoji V. R. 2020 m. kovo 19 d. 22.07 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (nustatyta 1,81 promilės), tarpusavio konflikto metu, tyčia smogė vieną smūgį stikline taure į galvą sutuoktiniui D. R., tuo nukentėjusiajam D. R. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą, t. y. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Iš kaltinamosios V. R. apklausos protokolų matyti, kad ji kalta dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje kalta prisipažino ir parodė, kad 2019 m. liepos 5 d. galimai apie 4 val., tiksliai laiko neprisimena, apsvaigusi nuo alkoholio, atvyko į kavinę (duomenys neskelbtini). Ten gėrė alų, viena stiklinė nukrito ant grindų ir sudužo, į stiklo šukes ji susipjaustė koją. Galimai apie 6.30 val., tiksliai laiko neprisimena, priėjusi prie baro paprašė darbuotojos, kad ji sutvarkytų stiklo šukes, bet darbuotoja atsisakė, todėl kilo konfliktas, kurio metu ji supykusi ant darbuotojos, metė į ją rankoje turėtą alaus stiklinę. Po to, kiek prisimena, darbuotoja bėgo pasislėpti. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, todėl ji dar kartą į darbuotoją metė dar vieną stiklinę. Kur pataikė dėl girtumo neprisimena, tiksliai nematė. Supranta, kad savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, dėl to nuoširdžiai gailisi, būdama blaivi taip nepasielgtų, darbuotojos atsiprašė, žalą atlygino. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje parodė, kad yra ištekėjusi už D. R., tačiau gyvena atskirai, yra kreipusis dėl santuokos nutraukimo, tačiau ji dar nenutraukta. 2020 m. kovo 19 d. ji buvo nuėjusi į svečius pas pusesserę J. Č., gyvenančią (duomenys neskelbtini), kur su pussesere ir jos sutuoktiniu gėrė alkoholį. Vakare apie 20 val. jai paskambino neblaivus D. R., kurį ji pakvietė atvažiuoti į pusesserės namus išgerti. Netrukus sutuoktinis atvyko, buvo neblaivus, atsivežė butelį alaus, kurį vienas gėrė virtuvėje. Ant stalo virtuvėje buvo taurių ir stikliukų. Ji virtuvėje kalbėjosi su D. R., kuris siūlė jai susitaikyti, bet ji nesutiko, todėl tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu neblaivus D. R. pradėjo ją keikti, kolioti, todėl ji susinervino ir dešinės rankos delnu tyčia smogė du smūgius sėdinčiam D. R. į kažkurį skruostą. Smogė stipriai, D. R. dėl jos suduotų smūgių galėjo skaudėti, galėjo sukelti jam fizinį skausmą. D. R. nesigynė, liepė jai ramintis, tačiau ir toliau ją koliojo, todėl ji pasėdėjusi keletą minučių, išėjo į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini). D. R. liko pusesserės namuose. Kai sugrįžo į namus po keleto minučių atvyko policijos pareigūnai. Dėl įvykdyto nusikaltimo labai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Dėl BK 284 straipsnio

Nukentėjusioji M. K. parodė, kad 2019 m. liepos 5 d. apie 5.00 val. jai dirbant (duomenys neskelbtini), į piceriją atvyko moteris, kaip vėliau sužinojo V. R.. Apie 6.30 val. V. R. sudaužė alaus stiklinę. Po to priėjusi prie baro ji pradėjo konfliktuoti, šaukti, kad kraujuoja, nes šokdama ant stiklų susipjaustė koją, pradėjo rėkti, kad ją turi gydyti, keikėsi necenzūriniais žodžiais, sakė, kad bus „mišios“, metė alaus stiklinę jai į nugarą. Stiklinė atsitrenkusi jai į nugarą nukrito ant grindų ir sudužo. Supratusi, kad konfliktas taip nesibaigs, ji iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus policijos pareigūnams V. R., praeidama pro barą, dar vieną alaus stiklinę metė jai į kaklą, atsitrenkusi į kaklą stiklinė nukrito ant grindų ir sudužo. Ji, siekdama išvengti smūgio, sukosi ir koja užkliuvo už taburetės krašto. Nuo smūgio, kuris buvo į kaklo sritį, išorinių sužalojimo žymių neliko, tačiau ji patyrė skausmą, o išvengdama smūgio ir užkliūdama už taburetės krašto, pajuto skausmą dešinėje šlaunyje, kur buvo matyti kraujosruva.

Liudytoja E. S. parodė, kad 2019 m. liepos 5 d. apie 06.00 val. atvykus į darbą (duomenys neskelbtini), kur dirba vadybininkės pareigose, matė, kad buvo neblaivių klientų. Viena moteris, kuri buvo akivaizdžiai neblaivi, šoko, dainavo, rėkė. Apie 6.30 val. minėta moteris sudaužė alaus stiklinę. Po kelių minučių išgirdo kaip moteris atėjusi prie barmenės M. K. pradėjo konfliktuoti, šaukti, kad ji kraujuoja, nes šokdama ant stiklų susipjaustė koją. Moteris barmenei pasakė, kad jai bus „mišios“. Po kelių minučių, jai būnant pagalbinėse patalpose, pro duris pamatė, kaip barmenei į nugarą atsitrenkė alaus stiklinė ir nukritusi ant grindų sudužo. Barmenė nuo skausmo net susirietė ir iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus policijos pareigūnams, ji toliau tvarkėsi tarnybinėse patalpose, girdėjo kaip minėta moteris toliau konfliktavo bei vėl išgirdo kaip sudužo stiklinė. Atėjusi į picerijos pagrindinę patalpą pamatė, kad barmenė vėl susirietusi. Paklausus kas atsitiko, ši paaiškino, kad minėta moteris vėl metė į ją alaus stiklinę, kuri šį kartą jai pataikė į kaklo sritį. Įvykio metu picerijoje buvo klientų.

Be kaltinamosios V. R. prisipažinimo, nukentėjusiosios M. K., liudytojos E. S. parodymų, kaltinamosios kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:

2019 m. liepos 8 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, kad M. K. konstatuotos ekchimozės (poodinės kraujosruvos) nugaroje ir dešinėje šlaunyje, nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas;

2019 m. liepos 15 d. daiktų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėta (duomenys neskelbtini) pateikta kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašais, iš kurių matyti, kaip V. R. meta dvi stiklines į baro pusę;

2019 m. liepos 5 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos vadybos operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiojo patrulio T. G. tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, jog V. R. 2019 m. liepos 5 d. 7.00 val. užfiksuotas 1,95 promilių girtumas.

BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad V. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, kadangi ji 2019 m. liepos 5 d. apie 6.30 val., apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (nustatyta 1,95 promilės), viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), kitų žmonių akivaizdoje, necenzūriniais žodžiais plūdo ir elgdamasi įžūliai, metė dvi alaus stiklines į nukentėjusiosios M. K. kaklą ir nugarą, tuo nukentėjusiajai M. K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis nugaroje ir dešinėje šlaunyje, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Dėl BK 140 straipsnio 2 dalies

Nukentėjusysis D. R. parodė, kad su sutuoktine V. R. dažnai konfliktuoja, todėl gyvena atskirai. 2020 m. kovo 19 d. vakare jam paskambino žmona, kuri buvo neblaivi, nurodė, kad svečiuojasi pas savo pusseserę, kvietė atvažiuoti ir kartu išgerti. Jis taip pat buvo neblaivus, todėl taksi automobiliu nuvažiavo kviečiamas, nusivežė alkoholio. Alkoholį gėrė virtuvėje. Kai namo šeimininkai nuėjo miegoti, jis su sutuoktine liko kalbėtis. Bekalbant kilo žodinis konfliktas, kurio metu V. R. smogė jam keletą kartų rankomis į veidą, smogė lyg ir su stikline, kuri stovėjo ant stalo. Kiek smūgių sudavė dėl girtumo neatsimena. Jis nesigynė, liepė žmonai ramintis, bandė aiškintis smurto priežastis. Nuo suduotų smūgių jam labai skaudėjo, bėgo kraujas. Po smūgių žmona iš karto išėjo iš virtuvės, todėl jis paskambino policijai.

Be kaltinamosios V. R. prisipažinimo, nukentėjusiojo D. R. parodymų, kaltinamosios kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:

tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad pranešė smurtą patyręs D. R., kuriam kairėje galvos pusėje patinimas, kraujuojanti žaizda, jis neblaivus (nustatyta 2,03 promilės). D. R. paaiškino, kad svečiuose išgertuvių metu jo žmona V. R. konflikto metu metė jam į kairę ausį stiklinę taurę, tuo sukėlė jam fizinį skausmą. Prie kairės ausies matomas patinimas;

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės I. G. tarnybinis pranešimas dėl girtumo nustatymo, kuriame nurodyta, kad 2020 m. kovo 19 d. 22.32 val. D. R. nustatyta 2,03 promilės girtumas, o 22.29 val. V. R. nustatytas 1,81 promilės girtumas;

specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuoja, kad D. R. kliniškai nustatyta muštinė išorinės ausies žaizda. Sužalojimas padarytas veikiant ausies sritį kietu buku žalojančiu daiktu. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimo padarymo galimybė, griūnant ir atsitrenkiant į kietą paviršių. Neatmetama fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajam galimybė.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad V. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. 2020 m. kovo 19 d. 22.07 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (nustatyta 1,81 promilės), tarpusavio konflikto metu, tyčia smogė vieną smūgį stikline taure į galvą sutuoktiniui D. R., tuo nukentėjusiajam D. R. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą. Tokie kaltinamosios veiksmai netoleruotini ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu, jie atitinka Smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žmogaus teisių ir laisvių pažeidimą. Tarp kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys. Nukentėjusiajam konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, nurodyta, kad neatmetama fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajam galimybė. Be to, nukentėjusysis patvirtino, kad nuo suduotų smūgių jam labai skaudėjo, bėgo kraujas.

Dėl bausmės skyrimo

Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už V. R. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Už V. R. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamoji, jai buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, ji susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamoji sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko ir neprieštaravo dėl siūlomos jai paskirti bausmės rūšies ir dydžio. Nukentėjusiesiems išsiųsti pranešimai apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, prieštaravimų sprendimui negauta.

Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Kaltinamoji šiuo atveju padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas – nesunkų nusikaltimą viešajai tvarkai ir – nesunkų nusikaltimą prieš artimą žmogų – sutuoktinį D. R.. Kaltinamosios V. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir gailisi. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalis 9 punkte, laikytina tai, kad veikas padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. R. yra jauno ir darbingo amžiaus, ištekėjusi, nepilnamečių vaikų neturi, dirba, praeityje neteista, tačiau jos atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas susitaikius su nukentėjusiuoju, bausta administracine tarka, turi galiojančią administracinę nuobaudą, priklausomybės ligų centre neregistruota. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, siekiant ne tik nubausti nusikalstamas veikas padariusį asmenį, bet ir prevenciškai jį pataisyti, atsižvelgiant į kaltinamosios amžių, asmenybę, aplinkybes, kuriomis buvo padarytos nusikalstamos veikos, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kitus kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, kaltinamajai, tikslu įgyvendinti bausmės paskirtį, siekiant prevencijos tikslų, skirtina prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis su papildomais įpareigojimais.

Bylos duomenimis matyti, kad dėl 2019 m. liepos 5 d. V. R. padarytos veikos 2019 m. rugsėjo 16 d. priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriuo kaltinamoji , vadovaujantis BK 38 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, jai susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu, ir tuo pagrindu ikiteisminis tyrimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutrauktas. V. R. buvo išaiškinta, kad jeigu ji per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės, nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Įvertinus tai, kad kaltinamoji 2020 m. kovo 19 d. nusikalstamąją veiką padarė nepraėjus vieneriems metams nuo ankstesnio ikiteisminio tyrimo nutraukimo, todėl jai skirtina bausmė už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, kurios tarpusavyje bendrintinos iš dalies BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindu.

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamosios atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtosios bausmės mažintinos vienu trečdaliu.

Kaltinamoji V. R. buvo laikinai sulaikyta nuo 2019 m. liepos 5 d. 06.55 val. iki 2019 m. liepos 5 d. 14.35 val., todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 65-66 straipsniai).

Kaltinamajai V. R., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimu nebendrauti ir neieškoti ryšių su D. R..

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420-422 straipsniais,

V. R. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jai 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

V. R. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., per 3 mėnesius pradėti dirbti/tęsti darbą ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis V. R. paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., per 3 mėnesius pradėti dirbti/tęsti darbą ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. R. paskirti galutinę 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., per 3 mėnesius pradėti dirbti/tęsti darbą ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti V. R. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. liepos 5 d. 06.55 val. iki 2019 m. liepos 5 d. 14.35 val., t. y. 1 parą, ją prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimu nebendrauti ir neieškoti ryšių su D. R. V. R. palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi išaiškinti V. R., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 9 ir 10 dalimis V. R. išaiškinti, kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti V. R., kad ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajai pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamoji nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.