- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-10
- Bylos Nr.
- e2S-2082-924/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Ieškovas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Meidaga“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4813-886/2019 pagal ieškovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Meidaga“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Meidaga“ 4 803,59 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies nuo 2017 m. spalio 14 d. iki dienos, kurią lėšos visiškai sugrąžinamos (1 t., e. b. l. 30-37).
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateiktu atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (1 t., e. b. l. 184-188).
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi nustatė ieškovei septynių dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos pašalinti nutartyje išvardintus ieškinio trūkumus (2 t., e. b. l. 43-45). Nustatytu terminu ieškovė ieškinio trūkumų nepašalino, todėl Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 1 d. nutartimi paliko ieškinį nenagrinėtą (2 t., e. b. l. 50-51).
4. Kauno apylinkės teisme 2019 m. spalio 8 d. gautas atsakovės, atstovaujamos advokato K. J., prašymas priimti papildomą nutartį ir priteisti iš ieškovės 1 089 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nurodoma, kad įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų anksčiau nepateikė, nes atsakovė neturėjo objektyvaus pagrindo tikėtis, kad ieškovė, inicijavusi civilinį procesą, nevykdys teismo nurodymo pašalinti ieškinio trūkumus (2 t., e. b. l. 58-59).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 10 d. tenkino atsakovės prašymą ir priėmė papildomą nutartį priteisti atsakovei iš ieškovės 1 089 Eur teisinės pagalbos išlaidų (2 t., e. b. l. 62-64).
6. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad atsakovė negalėjo numatyti, jog ieškovės ieškinys bus paliktas nenagrinėtu nustatytu terminu nepateikus įstatymo reikalavimus atitinkančio procesinio dokumento, todėl sprendė, kad atsakovė neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo pabaigos.
7. Teismas nurodė, kad atsakovė sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, laiku atliko visus procesinius veiksmus ir teisinės pagalbos išlaidas patyrė dėl ieškovės inicijuoto civilinio proceso, kuris pasibaigė nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės dėl to, kad ieškovė netinkamai vykdė procesines pareigas (byla pradėta ieškovės iniciatyva, ieškovės atstovai neketino dalyvauti teismo posėdžiuose, ieškinys neatitiko įstatymo reikalavimų, ieškinio trūkumai nepašalinti).
8. Teismas darė išvadą, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl ieškovės procesinio elgesio, todėl yra priteisiamos iš ieškovės (CPK 94 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovė prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartį panaikinti ir atsakovės prašomų bylinėjimosi išlaidų nepriteisti (2 t., e. b. l. 71-75). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas pagal rūšinio teismingumo taisykles turėjo perduoti bylą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams nagrinėti, tačiau teismas, priimdamas 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį, nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Pažymėjo, kad ieškovė 2019 m. sausio 2 d. ieškinyje buvo nurodžiusi visas teisines bei faktines aplinkybes dėl ko susidarė skola, tačiau teismui priėmus 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį, 2019 m. spalio 1 d. raštu Nr. BR6-6192 „Dėl trūkumų šalinimo“ buvo tik papildomai patikslintos faktinės aplinkybės, kurios buvo išsamiai nurodytos ieškovės skolos sprendime bei 2019 m. rugsėjo 2 d. ieškinyje Nr. BR6-3. Susidarius tokiai situacijai bei vadovaujantis teismų suformuota praktika, ieškovė 2019 m. spalio 7 d. su prašymu dėl skolos priteisimo kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus, prašydama priteisti skolą iš atsakovės. Taigi 2019 m. spalio 1 d. nutartimi skolos priteisimo klausimas nebuvo išspręstas, todėl mano, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą turėtų spręsti teismas (šiuo atveju Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai), kuris ir išspręs skolos priteisimo klausimą.
9.2. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šiuo atveju civilinė byla buvo baigta ieškovės ieškinį paliktus nenagrinėtą, o skolos priteisimo klausimas nebuvo išspręstas. Taigi nebuvo priimtas sprendimas atsakovės naudai, dėl ko pastaroji įgytų teisę reikalauti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
9.3. Pripažįsta, kad rašytinius paaiškinimus dėl ieškinio trūkumų šalinimo teismui pateikė pavėluotai, tačiau jokiu būdu nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis bei padėtimi.
9.4. Atsakovei priteistos bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės. Procesinių dokumentų parengimas nepareikalavo ypatingų advokato intelektinių pastangų ir didelių veiklos sąnaudų, kadangi šioje byloje nebuvo sprendžiami nauji ar itin sudėtingi teisiniai klausimai, be to, net negarinėjamas ieškovės 2017 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo Nr. SP1-2295 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ teisėtumas bei pagrįstumas, tik sprendžiamas lėšų susigrąžinimo klausimas.
9.5. Teismas nepagrįstai priteisė ir 100,00 Eur išlaidų už atstovavimą, kadangi 2019 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdis truko 25 min. 59 s, t.y. mažiau nei 30 minučių, o pagal Rekomendacijų 9 punktą, teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis, minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda.
9.6. Teismas nepagrįstai priteisė atsakovei 100 Eur išlaidų už pareiškimo dėl ieškinio trūkumų parengimą.
9.7. Atsakovė taip pat prašė priteisti 100 Eur išlaidas už konsultacijas, prieštaravimų dėl pareiškimo teismo įsakymui išduoti parengimą. Rekomendacijų 8.19 punkte yra reglamentuota, jog tokios konsultacijos turi būti skaičiuojamos valandomis, tačiau atsakovė nei prašyme dėl išlaidų teisinei pagalbai priteisimo, nei 2019 m. rugsėjo 30 d. sąskaitoje nedetalizuoja, kiek valandų užtruko konsultacijos, o nurodo tik bendrą 100 Eur sumą. Toks teisinių paslaugų fiksavimas, jų konkrečiai nepagrindžiant nei prašyme, nei 2019 m. rugsėjo 30 d. sąskaitoje, laikytinas netinkamu pagrindimu ir šios išlaidos neturėtų būti atlyginamos.
9.8. Teismas turi vertinti prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų protingumą ir pagrįstumą, šalys teismo procese turi būti sąžiningos ir reikalauti tik objektyvių, protingų, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis apskaičiuotų išlaidų kompensavimo, o teismas turi pareigą tokias prašomas bylinėjimosi išlaidas patikrinti. Atsakovės nurodytos išlaidos yra nepagrįstos, todėl jų priteisimas visa apimtimi būtų nesąžiningas ieškovės atžvilgiu.
Atsiliepimas
10. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo netenkinti (2 t., e. b. l. 92-94). Nurodo šiuos argumentus:
Šalies argumentai
10.1. Pati ieškovė, žinodama, kad ginčas turi būti sprendžiamas pagal rūšinio teismingumo taisykles Regionų apygardos administracinio teisme, sąmoningai pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo (o vėliau ir ieškinį) Kauno apylinkės teismui, atitinkamai, privertė atsakovę patirti būtinų išlaidų teisinei pagalbai rengiant prieštaravimus dėl tokio kreditorės pareiškimo ir teismo įsakymo išdavimo, o vėliau – ir rengiant atsiliepimą į nepagrįstą ieškinį, todėl yra sąžininga ir pagrįsta, kad teismui 2019 m. spalio 1 d. nutartimi ieškovės ieškinį palikus nenagrinėtą atsakovei turi būti kompensuotos pastarosios patirtos išlaidos teisinei pagalbai.
10.2. Nesutinka su ieškovės pozicija, jog atsakovės naudai negali būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, nes ši byla buvo baigta tuo, kad ieškovės pateiktas ieškinys paliktas nenagrinėtu, o atsakovės skolos priteisimo klausimas nebuvo išspręstas iš esmės. CPK 94 straipsnio 1 dalis numato, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Įvertinus susiklosčiusią procesinę situaciją šioje byloje, yra pagrindas pripažinti, kad atsakovė neturėjo objektyvaus pagrindo tikėtis, jog ieškovė du kartu inicijuodama procesą pažeisdama rūšinio teismingumo taisykles, nevykdys teismo nurodymo pateikti procesinį dokumentą be trūkumų. Šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, kad atsakovės galimybės pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus iki teismo procesinio sprendimo, kuriuo užbaigta byla nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, buvo ribotos.
10.3. Nesutinka su ieškovės pozicija, kad atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą turėtų spręsti teismas (šiuo atveju Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai), kuris ir išspręs skolos priteisimo klausimą, nes, viena vertus, nėra duomenų, kad ieškovė būtų inicijavusi bylą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose dėl skolos iš atsakovės priteisimo, tad tokio teisminio proceso gali ir neįvykti, kita vertus, proceso šalies patirtų išlaidų klausimą turi išspręsti tas teismas, kurio žinioje ir yra konkreti byla.
10.4. Atsižvelgiant į bylos baigtį, atsakovė turi teisę į dėl ieškovės inicijuoto civilinio proceso patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovės patirtos išlaidos teisinei pagalbai neviršija net ½ dalies Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų (Teisingumo ministro 2015 m kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 išdėstytų nauja redakcija) rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
12. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo papildomos nutarties, kuria atsakovei iš ieškovės priteistos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo
13. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pateikė rašytinius paaiškinimus. Tačiau pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą yra draudžiama (CPK 323, 338 straipsniai). Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės pateikti rašytiniai paaiškinimai pažeidžia CPK 323 straipsnyje įtvirtintą draudimą, todėl jie nepriimami (CPK 42, 323, 338 straipsniai).
Dėl atskirojo skundo argumentų
14. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai byla baigta nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės. Skundžiama papildoma nutartimi pirmosios instancijos teismas atsakovei priteisė iš apeliantės (ieškovės) bylinėjimosi išlaidas padaręs išvadą, kad atsakovė šias išlaidas patyrė dėl apeliantės procesinio elgesio (netinkamo procesinių pareigų vykdymo). Apeliantė, kvestionuodama jai nustatytą pareigą kompensuoti atsakovei pastarosios turėtas bylinėjimosi išlaidas, laikosi pozicijos, kad arba bylinėjimosi išlaidos iš viso negalėjo būti priteistos, nes šioje civilinėje byloje skolos priteisimo klausimas liko neišspręstas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą turėtų spręsti teismas, kuriam pagal rūšinio teismingumo taisykles yra pateiktas prašymas dėl skolos priteisimo iš atsakovės (Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai), be to, šioje byloje nebuvo priimtas sprendimas atsakovės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis), dėl ko pastaroji neįgijo teisės reikalauti turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, arba tuo atveju, jeigu būtų nustatytas pagrindas jas priteisti, atsakovės prašoma priteisti išlaidų suma yra nepagrįstai per didelė. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.
15. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Išnagrinėjus bylą ir priimant teismo sprendimą, teismas turi išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Taigi bylinėjimosi išlaidų klausimą teismas privalo išspręsti ne tik tais atvejais, kai byla užbaigiama teismo sprendimu ginčą išsprendus iš esmės, bet ir kai byla užbaigiama be teismo sprendimo (CPK 293, 296 straipsniai), taip pat ir tais atvejais, kai ieškinys paliekamas nenagrinėtas dėl to, kad neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų ir ieškovas per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 2 dalis). Jeigu teismas sprendime (bylą užbaigiančioje nutartyje) neišsprendžia kokių nors bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ar paskirstymo klausimo, toks teismo procesinio sprendimo trūkumas gali būti ištaisytas naudojantis papildomo sprendimo institutu (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi išsprendžiamas toje pačioje byloje, kurią nagrinėjant ir buvo patirtos šios bylinėjimosi išlaidos. Todėl atskirojo skundo argumentas, kad šioje civilinėje byloje neišsprendus skolos priteisimo klausimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą turėtų spręsti teismas (Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai), kuriam po to, kai Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 1 d. nutartimi paliko ieškinį nenagrinėtą, buvo pateiktas prašymas dėl tos pačios skolos iš atsakovės priteisimo, atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas ir prieštaraujantis anksčiau aptartam teisiniam reglamentavimui.
16. Kitokios išvados nesuponuoja ir atskirojo skundo argumentas, kad šioje civilinėje byloje buvo pažeistos rūšinio teismingumo taisyklės, todėl teismas turėjo perduoti bylą pagal teismingumą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad procesas dėl skolos priteisimo bendrosios kompetencijos (Kauno apylinkės) teisme buvo pradėtas pačios apeliantės iniciatyva, kuriai neabejotinai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad tokio pobūdžio reikalavimai, kokie buvo pareikšti šioje civilinėje byloje (apeliantės administruojamos paramos grąžinimo), yra nagrinėtini administraciniame teisme. Todėl apeliantė, žinodama (turėdama žinoti), kad civilinė byla bendrosios kompetencijos teisme buvo iškelta pažeidžiant rūšinio teismingumo taisykles, veikdama kaip sąžininga ir rūpestinga proceso dalyvė (CPK 7 straipsnio 2 dalis), pati galėjo teikti prašymą pirmosios instancijos teismui dėl bylos perdavimo nagrinėti pagal teismingumą administraciniam teismui (CPK 36 straipsnio 1 dalis). Tačiau apeliantė to nedarė, savo procesines pareigas vykdė netinkamai – pateikė įstatymo reikalavimus neatitinkantį ieškinį, kas konstatuota įsiteisėjusia pirmosios instancijos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi, per teismo nustatytą terminą ieškinio trūkumų nepašalino, kas ir lėmė tai, kad 2019 m. spalio 1 d. nutartimi ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas. Taigi pati apeliantė yra atsakinga už tai, kad jos valia prasidėjęs procesas pasibaigė nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės.
17. Nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad byloje nebuvo priimtas sprendimas atsakovės naudai, dėl ko pastaroji neįgijo teisės reikalauti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. CPK 93 straipsnio 1 dalis, kuria remiasi apeliantė, ginčydama pareigą atlyginti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, nustato bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, kuri taikoma tais atvejais, kai byla išnagrinėjama iš esmės. Gi tokioje procesinėje situacijoje, kuri susiklostė šioje civilinėje byloje, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis specialiomis CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatomis.
18. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).
19. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad procesas šioje byloje buvo pradėtas pagal NMA (apeliantės) pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl 4 803,59 Eur skolos, 5 procentų metinių palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies nuo 2017 m. spalio 14 d. iki dienos, kurią lėšos visiškai sugrąžinamos priteisimo iš UAB „Medaiga“ (1 t., b. b. l. e. b. l. 4). Šio pareiškimo pagrindu Kauno apylinkės teismas 2018 m. sausio 18 d. išdavė teismo įsakymą (1 t., e. b. l. 10). Gindamasi nuo pareikštų reikalavimų, UAB „Medaiga“, atstovaujama advokato K. J., su kurio 2018 m. lapkričio 20 d. buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis dėl atstovavimo šioje civilinėje byloje (1 t., e. b. l. 24), pateikė teismui prieštaravimus dėl NMA pareiškimo ir jo pagrindu išduoto teismo įsakymo, kartu prašydama atnaujinti praleistą terminą prieštaravimams pateikti (1 t., e. b. l. 25-26). 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi teismas atnaujino praleistą terminą prieštaravimams pateikti, juos priėmė bei išaiškino NMA teisę per įstatymo nustatą terminą pateikti teismui ieškinį (1 t., e. b. l. 27). NMA pareiškus ieškinį dėl 4 803,59 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas priteisimo (1 t., e. b. l. 30-37), atsakovę byloje atstovaujantis advokatas K. J. parengė ir pateikė atsiliepimą į ieškinį (1 t., e. b. l. 184-188), dalyvavo 2019 m. rugsėjo 6 d. vykusiame teismo posėdyje, kuriame išdėstė savo argumentus dėl, atstovo nuomone, neaiškaus ieškinio faktinio pagrindo bei prašė ieškovės atstovo dalyvavimą teismo posėdyje pripažinti būtinu tam, kad išsiaiškinti ieškinyje esančius netikslumus (ieškovės atstovas 2019 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdyje nedalyvavo). Pirmosios instancijos teismas, iš esmės sutiko su atsakovės atstovo teiginiais dėl neaiškaus ieškinio faktinio pagrindo, todėl paskelbė byloje pertrauką, kad sudarytų galimybę atsakovei pateikti prašymą dėl papildomų dokumentų išreikalavimo (2019 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdžio garso įrašas). 2019 m. rugsėjo 11 d. atsakovės atstovas pateikė teismui prašymą įpareigoti ieškovę pašalinti ieškinio trūkumus, kuriame išsamiai ir argumentuotai išvardino, jo nuomone, esančius ieškinio trūkumus, dėl kurių tolimesnis bylos nagrinėjimas negalimas (2 t., e. b. l. 38-40). Gavęs šį atsakovės atstovo prašymą, pirmosios instancijos teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi nustatė ieškovei 7 dienų nuo nutarties įteikimo dienos terminą pašalinti nutartyje išvardintus ieškinio trūkumus (2 t., e. b. l. 43-45). Ši nutartis ieškovei įteikta 2019 m. rugsėjo 23 d. (CPK 175¹ straipsnio 10 dalies), todėl paskutinė termino ieškinio trūkumams pašalinti diena buvo 2019 m. rugsėjo 30 d., tačiau ieškovė per teismo nustatytą terminą ieškinio trūkumų nepašalino, nepateikė nei patikslinto ieškinio, nei kito procesinio dokumento, pratęsti nustatyto termino neprašė, dėl ko pirmosios instancijos teismas 2019 m. spalio 1 d. nutartimi, vadovaudamasis CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 2 dalimi, ieškinį paliko nenagrinėtą (2 t., e. b. l. 50-51). Ši nutartis yra įsiteisėjusi. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovės turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti susidarymo priežastis yra apeliantės inicijuotas procesas, kurio pabaigą lėmė pačios apeliantės netinkamas procesinių pareigų vykdymas (įstatymo reikalavimus neatitinkančio ieškinio pateikimas) ir procesinis pasyvumas, pasireiškęs ieškinio trūkumų teismo nustatytu terminu nepašalinimu, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino, kad atsakovės šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas privalo atlyginti ieškovė (CPK 94 straipsnio 1 dalis).
20. Atskirojo skundo argumentas, kad apeliantė nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, nepaneigia apeliantės atsakomybės už jos valia prasidėjusį ir dėl jos netinkamo procesinio elgesio pasibaigusį procesą, ir nepaneigia būtent jai, taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, kylančios pareigos kompensuoti dėl to šio proceso atsakovės turtėtas išlaidas. Kartu pažymėtina ir tai, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas apeliantės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto ir nekonstatavo, o nustatė tik netinkamą procesinių pareigų vykdymą.
21. Duomenų, kad bylinėjimosi išlaidų šioje byloje atsiradimui (ar padidėjimui) įtakos turėjo pačios atsakovės netinkamas procesinių pareigų vykdymas, byloje nėra. Nors iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė prieštaravimus dėl ieškovės (kreditorės) NMA pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo ir jo pagrindu išduoto teismo įsakymo pateikė praleidusi įstatymo nustatytą terminą šiam veiksmui atlikti, tačiau bylos duomenys nesudaro pagrindo vertinti, kad tai turėjo įtakos bylinėjimosi išlaidų šioje byloje dydžiui.
22. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 94 straipsnio nuostatas ir pagrįstai įpareigojo apeliantę kompensuoti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Todėl toliau, atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus, vertintinas priteistų išlaidų dydžio pagrįstumo klausimas.
23. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
24. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punktas).
25. Atsakovė prašė priteisti 1089,00 Eur (900 Eur + PVM) išlaidas advokatai pagalbai apmokėti. Šių išlaidų faktą ir dydį patvirtina 2019 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 71-2019 ir jos apmokėjimą patvirtinantis 2019 m. rugsėjo 30 d. pinigų priėmimo kvitas (2 t., e. b. l. 60-61).
26. Iš atsakovės prašyme dėl išlaidų teisinei pagalbai apmokėti priteisimo pateikto išlaidų detalizavimo matyti, kad šias išlaidas sudaro 100 Eur už konsultacijas ir prieštaravimų dėl teismo įsakymo parengimą, 600 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 100 Eur už pareiškimo dėl ieškinio trūkumų parengimą, 100 Eur už atstovavimą teismo posėdyje ir pridėtinės vertės mokestis. Ginčo dėl to, kad visos šios išlaidos paslaugos buvo realiai suteiktos, byloje nėra. Tai, jog nurodomi procesiniai dokumentai buvo parengti, atsakovės atstovas dalyvavo teismo posėdyje, patvirtina ir bylos medžiaga.
27. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, maksimalūs dydžiai už advokato teikiamas teisines paslaugas apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Nagrinėjamu atveju atsakovė advokato K. J. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą už paslaugas apmokėjo 2019 m. rugsėjo 30 d., todėl visų atsakovės patirtų išlaidų maksimalus priteistinas dydis apskaičiuotinas atsižvelgiant į 2019 m. I ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris sudarė 1 262,70 Eur. Vadovaujantis Rekomendacijų nuostatomis, už prieštaravimų dėl teismo įsakymo parengimą rekomenduojama priteisti maksimali suma yra 315,66 Eur (1 262,70 Eur x 0,25) (Rekomendacijų 8.7 p.), už atsiliepimo į ieškinį parengimą - 3 156,75 Eur (1 262,70 Eur x 2,5) (Rekomendacijų 8.2 p.), už prašymą įpareigoti ieškovę šalinti ieškinio trūkumus - 505,08 Eur (1 262,70 Eur x 2,5) (Rekomendacijų 8.16 p.), maksimali suma už 1 valandą atstovavimo teisme sudaro 126,27 Eur (1262,70 x 01) (Rekomendacijų 8.19 p.). Taigi už suteiktas paslaugas rekomenduojama priteisti maksimali suma šiuo atveju sudaro iš viso 4103,76 Eur (315,66 Eur + 3 156,75 Eur + 505,08 Eur + 126,27 Eur), o atsakovei priteistos bylinėjimosi išlaidos (1 089 Eur) yra beveik 4 kartus mažesnės nei Rekomendacijų nustatytas maksimalus priteistinas dydis, dėl ko nėra pagrindo teigti, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos nepagrįstai didelės. Nors apeliacinės teismas neturi pagrindo nesutikti su apeliantės argumentais, kad nagrinėjama byla nebuvo didelės apimties ir sudėtinga, joje nebuvo sprendžiami nauji ar itin sudėtinga teisiniai klausimai, dėl ko teisinių paslaugų teikimas šioje byloje nereikalavo itin didelių advokato darbo laiko sąnaudų, tačiau įvertinus tai, kad atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų suma sudaro tik maždaug ketvirtadalį galimos maksimalios priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos, mažinti atsakovės prašomas priteisti išlaidas nėra pagrindo.
28. Nesutiktina su apeliantės argumentu, kad atsakovei negalėjo būti priteistos išlaidos už atstovavimą 2019 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdyje, kadangi posėdis truko mažiau nei 30 min. (26 min.). Iš tiesų, pagal Rekomendacijų 9 punktą, teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Tačiau, teismo vertinimu, minėtas Rekomendacijų punktas taikomas tik apskaičiuojant maksimalų atlyginimo dydį už posėdžio (-ių) laiką, trunkantį ilgiau nei 30 min. Gi šiuo konkrečiu atveju, kai byloje įvyko tik vienas posėdis, kurio trukmė neviršijo 30 min., Rekomendacijų 9 punktas netaikytinas, kadangi atsakovės atstovas visgi dalyvavo teismo posėdyje, skyrė tam savo laiką, todėl už jo darbą turi būti atlyginama, ypač įvertinus tai, kad posėdis truko beveik 30 min. (be 4 min.). Priešingas aiškinimas neatitiktų CK 1.5 straipsnio nuostatų.
29. Pasisakydamas dėl atskirojo skundo argumentų, kad neturėtų būti priteisiamos atsakovės turėtos 100 Eur (be PVM) išlaidos už pareiškimo dėl ieškinio trūkumų šalinimo parengimą, apeliacinės teismas pažymi, kad civilinis procesas vyksta vadovaujantis rungimosi ir dispozityvumo principais, todėl kiekvienas proceso šalis turi teisę teikti įvairius procesinius prašymus ar rašytinius paaiškinimus teismui (CPK 42 straipsnio 1 dalis ), dėl ko atsakovės patirtos išlaidos už prašymo teismui įpareigoti ieškovę šalinti ieškinio trūkumus parengimą negali būti vertinamos kaip nepagrįstos, juolab įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas, iš esmės pripažindamas šiame prašyme išdėstytų argumentų pagrįstumą, 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą pašalinti ieškinio trūkumus. Vertinant priešingai, būtų pažeisti šalių lygiateisiškumo, dispozityvumo ir rungimosi principai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovės turėtų išlaidų už šio dokumento parengimą atlyginimas iš ieškovės priteistas pagrįstai.
30. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad atsakovei negali būti priteistas 100 Eur išlaidų už konsultacijas ir prieštaravimų dėl pareiškimo išduoti teismo įsakymą parengimą atlyginimas dėl to, kad pagal Rekomendacijų 8.19 p. tokios rekomendacijos skaičiuojamos valandomis, tačiau atsakovė nei prašyme priteisti šias išlaidas, nei 2019 m. rugsėjo 30 d. sąskaitoje už paslaugas nedetalizuojama, kiek užtruko tokios konsultacijos. Pagrindinė suteikta paslauga šiuo atveju buvo prieštaravimų dėl pareiškimo išduoti teismo įsakymą parengimas ir vien už šią paslaugą pagal Rekomendacijų nuostatas, kaip nurodyta nutarties 27 punkte, galima priteisti maksimali suma yra 315,66 Eur. Todėl atsižvelgiant į tai, kad paslaugos buvo faktiškai suteiktos, o atsakovė už šias paslaugas patyrė išlaidas, nustačius, kad išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių (yra kelis kartus mažesnės), vien dėl formalios priežasties (konsultacijų trukmės nenurodymo) prašymas dėl tokių išlaidų atlyginimo negali būti atmetamas.
31. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą papildomą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ieškovės atskirasis skundas yra atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. papildomą nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.