Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2008-12-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-478-557-2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-22
Bylos Nr.
1A-478-557-2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalius Jocys (pirm.), Eduardas Maškevičius, Linas Pauliukėnas
Nukentėjusysis
N. K.
Kaltinamasis
T. B.
Kategorijos
Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudž. byla Nr. 1A-478-557/2008Teisėja A. Simaitienė Procesinio sprendimo kategorija:1.2.4.8.1.; 2.1.7.4.1. (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. gruodžio 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio, teisėjų Eduardo Maškevičiaus ir Lino Pauliukėno,

sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,dalyvaujant nukentėjusiajai N. K. ir jos įgaliotajai atstovei adv. Liudmilai Rožkovai,išteisintajai T. B. ir jos gynėjai Mirjamai Lisauskienei,vertėjai Anželai Tyščukienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios N. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-10-08 nuosprendžio, kuriuo T. B. išteisinta pagal BK 140 str. 1 d. neįrodžius jos dalyvavimo nusikaltimo padaryme.

Išnagrinėjusi bylą, kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. B. buvo kaltinama tuo, kad 2008 m. kovo 26 d. apie 12 val. Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) mokyklos, rankine du kartus tyčia sudavė N. K. į krūtinę, tempė ją už palto atlapų, tuo sukeldama nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Apylinkės teismas T. B. išteisino nustatęs, jog konfliktas tarp nukentėjusiosios N. K. bei kaltinamosios T. B. įvyko joms nesutariant dėl anūko I. K. gyvenamosios vietos, o liudytojų parodymai patvirtina, kad įvykio vietoje nei muštynių, nei fizinių veiksmų, panaudojant rankinę, nebuvo, todėl T. B. kaltė dėl fizinio skausmo sukėlimo neįrodyta.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nukentėjusioji prašo nuosprendį panaikinti, ir T. B. atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad T. B. veiksmuose yra nusikaltimo požymiai, ji nusikalto viešoje vietoje, mažamečio akivaizdoje, kas vaikui sukėlė stresą ir didelius išgyvenimus. Net jeigu konfliktas būtų buvęs ginčų dėl anūko pasekmė, kaip nurodoma nuosprendyje, tai nepateisina nusikalstamų veiksmų. Suduodama smūgį, išteisintoji ją pažemino ir sukėlė skausmą, todėl turi būti nubausta. Įvykį matė policijos pareigūnai ir Vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotoja, todėl nesuprantama teismo išvada, kad jų akivaizdoje nusikalstamo elgesio būti negalėjo.

Teismo posėdyje nukentėjusioji ir jos atstovė prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintoji ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir nešališkai ištyręs byloje esančius įrodymus, juos tinkamai įvertino ir padarė pagrįstą bei faktines bylos aplinkybes visiškai atitinkančią išvadą, kad T. B. kaltė inkriminuoto nusikaltimo padaryme nėra įrodyta.

Apklaustų asmenų parodymais, byloje esančiais dokumentais nustatyta, kad tarp nukentėjusiosios sūnaus A. K. ir išteisintosios dukters I. K. ilgą laiką tęsiasi nesutarimai dėl mažamečio jų sūnaus I. K., o šiuo metu vyksta teisminis procesas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, 2008-03-26 konfliktas prie (duomenys neskelbtini) mokyklos tarp N. K. ir T. B. kilo būtent dėl anūko. Nukentėjusioji parodė, kad įvykio dieną prie (duomenys neskelbtini) mokyklos atvažiavo po to, kai jai paskambino sūnus A. K. ir pasakė, kad negali su vaiku I. K. grįžti iš mokyklos, nes T. B. ir I. K. trukdo išvažiuoti, atvykę policijos pareigūnai negali jiems padėti. Atvažiavusi prie mokyklos pasiteiravo, su kuriuo iš tėvų anūkas nori grįžti, šis atsakė, kad su tėvu, tada, jai beeinant prie automobilio vairuotojo pusės durelių, pripuolė T. B., kuri tampė ją už palto, porą kartų sudavė rankinuku, bet sūnus jas išskyrė. Nukentėjusiosios sūnus liudytojas A. K. parodė, kad po to, kai jam paskambino vaikas I. K. ir paprašė jį pasiimti iš mokyklos, nuvykęs ten rado ir I. K., tačiau ši neleido jiems išvažiuoti, šaukė, tada jis iškvietė policijos pareigūnus, kurių belaukiant atvažiavo T. B.. Po to jis paskambino savo motinai N. K., kuriai atvykus, norėjo išvažiuoti, tačiau T. B. įsikabino į jo motinos paltą, sudavė jai du kartus rankinuku iš apačios, vartojo necenzūrinius žodžius, tačiau policija ją sudrausmino. Išteisintoji parodė, kad įvykio dieną ji prie mokyklos atvažiavo jau esant ten policijos pareigūnams, A. K. iškvietė savo motiną, kuri taip pat atvyko. Rankinuką buvo palikusi namie, N. K. nemušė, šalia buvo nukentėjusiosios sūnus, kuris būtų motiną apgynęs, be to, policijos pareigūnai tokiu atveju būtų surašę protokolą. Išteisintosios dukra liudytoja I. K. parodė, kad nuvažiavo pas sūnų I. K. į mokyklą, vaikas paskambino tėvui A. K., šis taip pat atvyko bei iškvietė policijos pareigūnus, jie netrukus ir atvažiavo. Prie mokyklos taip pat atvyko ir T. B. bei N. K., tačiau tarp jų jokių apsistumdymų, smūgių nebuvo, mama buvo be rankinuko, įvyko tik žodinis konfliktas.

Kaip matyti, išteisintoji ir nukentėjusioji apie konflikto aplinkybes duoda iš esmės skirtingus parodymus, kuriuos atitinkamai patvirtina ir aiškiai suinteresuoti bylos baigtimi liudytojai – nukentėjusiosios ir išteisintosios vaikai A. K. ir I. K.. Akivaizdu, jog duotoje situacijoje negalima besąlygiškai tikėti nei vienos iš konfliktuojančių pusių parodymais, kuriais galima remtis tik tiek, kiek jie yra patvirtinti kitais objektyviais bylos duomenimis.

Teisiamajame posėdyje buvo apklausti įvykį matę niekaip nesuinteresuoti bylos baigtimi liudytojai policijos pareigūnai A. Š. ir B. R.. Jie patvirtino išteisintosios parodymus. A. Š. parodė, kad tarp nukentėjusiosios ir T. B. kilo žodinis konfliktas, įvyko apsistumdymas, tačiau N. K. niekas nemušė, jokių veiksmų rankinuku nepastebėjo. B. R. patvirtino, kad vyko apsižodžiavimai, bet muštynių nebuvo. Atliekant įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, buvo apklausta liudytoja Vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotoja Z. Ž.. Ji parodė, kad 2008 m. kovo 26 d. apie 12 val. eidama pietauti į (duomenys neskelbtini) mokyklą, prie mokyklos pamatė besibarančius N. K. su sūnumi bei T. B. su dukra, ginčas vyko dėl nukentėjusiosios ir išteisintosios anūko, kuris tuo metu sėdėjo automobilyje. Įvykio vietoje buvo ir policijos pareigūnai. Su konfliktuojančiomis pusėmis jai buvo ne kartą tekę susitikti vykdant tarnybines pareigas, kadangi konfliktas dėl vaiko tęsiasi jau ilgą laiką. Pakviesta besibarančiųjų, ji priėjo prie jų, po to nusisukusi skambino Vaikų teisių apsaugos tarnybos vadovei ir tarėsi su ja, ką daryti. Nutarus, kad duotu atveju tarnyba konfliktuojančioms pusėms niekuo negali padėti, palikusi besibarančius, ji nuėjo pietauti. Būdama įvykio vietoje, jokių muštynių ar susitumdymo nematė, taip pat nematė, kad T. B. rankinuku, ranka ar kokiu nors kitu būdu būtų sudavusi smūgius N. K.. Tuo būdu ši liudytoja visiškai paneigė nukentėjusiosios aiškinimą, jog ji T. B. buvo sumušta Z. Ž. akivaizdoje. Netikėti įvykį mačiusių teisme apklaustų policijos pareigūnų ir Vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojos parodymais kolegija neturi pagrindo.

Nustatęs, kad jokiais kitais bylos duomenimis nepatvirtintus nukentėjusiosios ir jos sūnaus liudytojo A. K. parodymus, jog T. B. mušė N. K., visiškai paneigia tarpusavyje sutampantys išteisintosios, jos dukters liudytojos I. K. bei nesuinteresuotų bylos baigtimi liudytojų A. Š., B. R. ir Z. Ž. parodymai, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo išvada, jog T. B. kaltė dėl smūgių sudavimo N. K. yra neįrodyta. Nukentėjusiosios apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai šios teismo išvados nepaneigia, naikinti išteisinamąjį nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

nukentėjusiosios N. K. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjų kolegijos pirmininkas Dalius JocysTeisėjai Eduardas MaškevičiusLinas Pauliukėnas