Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2012-05-31 · Civilinė byla Nr. 2-493-258/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-05-31Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-03-20Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-05-31
Bylos Nr.
2-493-258/2012
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02379-2010-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Kisielienė
Atsakovas
VĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės
Trečiasis asmuo
U. K., „BTA Insurance Company“ SE, VŠĮ Kauno klinikos
Ieškovas
A. S.
Advokatai
Vidmantas Baumila, Vita Neverauskaitė
Kategorijos
  • 54.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2-493-258/12Proceso Nr. 2-55-3-02379-2010-9Procesinio sprendimo kategorija 54.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 31 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismas, teisėja Rita Kisielienė,Sekretorė Eglė Čeponienė,Dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Vitai Neverauskaitei,

atsakovo VĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės atstovui advokatui Vidmantui Baumilai,

trečiajam asmeniui U. K., „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje atstovei Viktorijai Molytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ieškinio pareiškimą atsakovui VĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, tretiesiems asmenims U. K., VŠĮ Kauno klinikos, „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje dėl žalos sveikatai padarymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas nurodė, jog 2001m. pradėjus silpnėti klausa kairiąja ausimi, 2007 01 08 atlikus Magnetinio rezonanso tomografija buvo nustatyta, kad galvos smegenų kairiame pontocerebekiariniame kampe matyti masyvus potologinis darinys, ekstrasmegeninis, dislokuojantis smegenėles ir kamieną, apvalus, aiškiom ribom apie 32x34x34mm dydžio, išeinantis iš vidinio klausos kanalo ir jį praplečiantis, nehomogeniškos struktūros. Taip ieškovui buvo diognozuota kairės pusės neuronoma su ryškia smegenėlių ir smegenų kamieno dislokacija.

Po šios diagnozės nustatymo ieškovas konsultavosi pas atsakovo Neurochirurgijos skyriaus vedėją prof. E. J. Šis gydytojas ieškovui pasiūlė operacinį gydymą. 2007 02 28 ieškovas buvo hospitalizuotas, operacija buvo pavesta atlikti gydytojui U. K. 2007 03 08 operacija buvo atlikta. Po operacijos gydytojas U. K. ieškovui paaiškino, kad operacija pavyko, navikas pašalintas, palikta tik dalis naviko kapsulės siekiant maksimaliai išsaugoti nervo funkciją. Po operacijos ieškovo būklė negerėjo, dar blogiau-išliko po operacijos liekamųjų reiškinių: kairiojo veidinio nervo pakenkimo klinika, balso stygų pakenkimas, apsunkinta kalba, rijimo sutrikimas, kairiosios akies ašarojimas, kiti liekamieji reiškiniai. Ieškovas pradėjo abejoti atliktos operacijos sėkmingumu. 2007 10 23 atlikus Magnetinio rezonanso tyrimą buvo nustatyta, kad prieš pusmetį operuotas navikas yra tokių pačių matmenų, kaip iki operacijos. Ieškovas kreipėsi į gydytoją U. K., šis patikino, kad navikas operacijos metu buvo pašalintas, tačiau dideliu greičiu recidyvavo, todėl būtina pakartotinė operacija. Ieškovo nuomone gydytojas U. K. nedėjo maksimalių pastangų siekiant užtikrinti maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį; viršydamas savo kompetencijos ribas padarė paciento gyvybei pavojingą operaciją ir jai nepavykus (nepašalino naviko) melagingai pašalinimo faktą užfiksavo ligos dokumentuose bei apie tai informavo pacientą (ieškovą). Ieškovo nuomone atsakovo darbuotojų gyd. U. K. ir E. J. nekokybiškai teiktos medicininės paslaugos, itin svarbios informacijos nuo paciento nuslėpimas ir aiškiai neprofesionalūs veiksmai nulėmė ne tik antrosios pavojingos gyvybei operacijos būtinumą, bet ir visus po netinkamai atliktos operacijos likusius sveikatos, estetinių ir kitų funkcijų sutrikimus, ieškovas prašo priteisti patirtos 650 000Lt. žalos atlyginimą.

Šalies argumentai

Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovo teiginiai nepagrįsti, neatitinka medicinos teorijos ir praktikos, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms ir neįrodyti.

2007 m. sausio mėnesį ieškovas buvo konsultuotas atsakovo Neurochirurgijos skyriaus vedėjo profesoriaus E. J. dėl atsiradusių galvos ir kairės veido pusės skausmų, lygsvaros, koordinacijos sutrikimų, prieš 7 metus dingusios klausos. 2007-01-08 atliktu magnetinio rezonanso tyrimu (MRT) buvo diagnozuotas didelis (32x34x34 mm) navikas užpakalinėje kaukolės dauboje, spaudžiantis ir dislokuojantis smegenų kamieną, deformuojantis IV-tą skilvelį, pagal radiologinius duomenis – kairio vestibiulinio nervo neurinoma, schwanoma (arba istoriškai dažnai naudojamas pavadinimas – akustinė neurinoma), t.y. gerybinis navikas. Prof. E. J. rekomendavo pacientui chirurginį gydymą, kaip pagrindinį metodą, gydant tokios lokalizacijos ir apimties navikus. A. S. buvo hospitalizuotas į atsakovo Neurochirurgijos skyrių operacijai. Atsakovas nurodė, kad prieš operaciją pacientui A. S. kelių išsamių ir ilgų pokalbių metu su prof. E. J. ir gydytoju neurochirurgu U. K. buvo smulkiai išaiškinta operacijos apimtis, rizika, galimos komplikacijos. Pacientas uždavė daug klausimų, į visus buvo išsamiai atsakyta. Šių pokalbių metu buvo akcentuota ir pagrindinė šios lokalizacijos ir histologijos navikų galima ir dažna komplikacija – veidinio nervo pakenkimas. Pacientui paaiškinta, kad esant tokio dydžio (didesnių nei 2,5 cm šių navikų grupė) neurinomai, pooperacinis didesnio ar mažesnio laipsnio veidinio nervo funkcijos sutrikimas praktiškai neišvengiamas, visiškai tikėtinas ir pilnas veidinio nervo pakenkimas, kartais jo funkcijos išsaugoti neįmanoma, tačiau kartais galimas funkcijos palaipsnis dalinis atsistatymas, taikant medikamentus, reabilitaciją, ir/ar savalaikes ir pagrįstas vėlesnes rekonstrukcines veidinio nervo operacijas. Ligoniui pabrėžta, kad veidinio nervo pakenkimas, ypač visiškas jo pakenkimas (kas labai tikėtina po didelių vestibiulinių švanomų pašalinimo operacijų), sukelia labai ryškų paciento gyvenimo kokybės pablogėjimą, kartu su iš to kylančiomis psichosocialinėmis problemomis. Tai yra šios ligos specifika ir pagrindinė problema. Be to, didelių matmenų švanomos prispaudžia smegenų kamieną, neoperuojant gresia palaipsnis labai sunkus invalidumas ir mirtis. Didelių švanomų atvejais, kai kada naviko prilipimas prie smegenų kamieno būna labai tamprus, jo atidalinimas gali būti traumatiškas, kas gali sukelti sunkias pooperacines pasekmes, gresiančias ligonio gyvybei. Kuo didesnis navikas, tuo didesnė sunkių komplikacijų tikimybė. Pasakyta, kad įprastais didelių švanomų atvejais, naudojant tinkamą mikroneurochirurginę techniką ir taktiką, labai sunkių komplikacijų (t.y. galūnių paralyžių, rijimo, kvėpavimo sutrikimų, mirties) paprastai išvengiama, tačiau didesnio ar mažesnio laipsnio veidinio nervo pakenkimas išsivysto, nemaža visiško veidinio nervo pakenkimo galimybė. Pacientui išaiškinta, kad jo būsimos operacijos tikslas, kaip, beje, ir didžiosios daugumos vestibiulinių švanomų chirurginio gydymo atvejais – radikalus naviko pašalinimas, smegenų kamieno atlaisvinimas, maksimaliai išsaugant nervinių struktūrų funkciją ir paciento gyvenimo kokybę.

Nors A. S. pokalbių metu sunkiai emociškai priėmė informaciją apie savo ligą, buvo emociškai paveiktas jį ištikusios situacijos, po suteiktos informacijos ne visai adekvačiai vertino tą situaciją, atrodė, kad A. S. suprato savo būklę, diagnozę, operacijos būtinumą, tikslą, apimtį, galimas komplikacijas ir operacijai sutiko, pasirašydamas atitinkamą medicininio dokumento formą.

Prieš operaciją prof. E. J. ir gyd. U. K., planuodami operacijos eigą, kruopščiai įvertino paciento būklę, amžių, klinikinius simptomus, naviko dydį, anatominius ypatumus MRT vaizduose, galimus chirurginės taktikos variantus, būdus maksimaliai išvengti komplikacijų. Dėl auglio dydžio, tikėtinai kietos ir vaskuliarizuotos konsistencijos suplanavo kombinuotą pre-retrosigmoidinį priėjimą, neuromonitoringą, išorinį skilvelių drenažą, radikalų naviko pašalinimą, prioritetu laikant veidinio nervo funkcijos išsaugojimą.

Pacientas operuotas 2007-03-08. Skyriaus vedėjo nurodymu operavo gyd. U. K., asistavo prof. E. J.

Atsakovui vestibiulines švanomas įprasta šalinti, naudojant klasikinį subokcipitalinį retrosigmoidinį priėjimą. Siekiant maksimaliai sumažinti operacinę traumą smegenų kamienui ir smegenėlėms, pritaikytas kaukolės pamato dalinis petrosinis kombinuotas presigmoidinis - retrosigmoidinis priėjimas, kas leidžia turėti iki 3 cm trumpesnį atstumą iki naviko nuo kaukolės krašto, platesnį naviko apžiūros lauką, patogesnius ir įvairesnius auglio šalinimo, nervinių struktūrų, kraujagyslių apžvalgos ir atidalinimo kampus, patogesnis ir saugesnis vidinės klausomosios landos atvėrimas, geresnė ir tuo pačiu saugesnė trišakio nervo ir petrozinės venos vizualizacija, esant reikalui galima ir Meckel‘io ertmės revizija ( pacientui buvo atsiradusi šio nervo spaudimo simptomatika – veido aptirpimas ir skausmas). Prieš A. S. operaciją likvoro nuleidimui (esant reikalui) ir pooperaciniam monitoringui buvo atliktas skilvelių drenažas.

Operacijos metu rastas daugiau nei 3,5 cm skersmens (per 2 mėnesius nuo atliktos MRT auglys galėjo paaugti) kietas, ribotas, labai gausiai vaskuliarizuotas, kompaktiškos struktūros navikas, įsispaudęs į smegenų kamieną, fiksuotas. Navikas šalintas kavitroninio ultragarsinio siurblio pagalba intrakapsuliariai, naudojant neuromonitoringo sistemą, atidalintas nuo prispausto trišakio nervo, kraujagyslių, prilipusių ir dislokuotų apatinės galvinių nervų grupės. Navikas dideliame plote kietai priaugęs prie smegenų kamieno ir veidinio nervo, veidinis nervas ištemptas, jo skaidulos išplotos ant naviko kapsulės, apsunkinta nervo eigos identifikacija stimuliuojant, gausus kraujavimas iš auglio, mažinant jo tūrį. Neuromonitoringo sistema registruotas intensyvus veidinio nervo sudirginimas. Operacijos metu tapo akivaizdu, kad toliau dalinant naviką nuo kamieno ir veidinio nervo, siekiant radikaliai jį pašalinti, pacientui grėsė pilnas veido nervo pakenkimas. Rekomendavus prof. E. J., priimtas sprendimas apsiriboti subtotaliu gerybinio naviko pašalinimu. Tikslas-nepakenkti pacientui, maksimaliai išsaugoti jo veidinio nervo funkciją ir paciento gyvenimo kokybę. Todėl neatverta ir vidinė klausomoji anga, kas būtų būtina, siekiant radikalaus naviko pašalinimo. Operacijos pabaigoje trišakio, veido ir kitų galvinių nervų pažeidimo neuromonitoringo sistema nefiksavo.

Priimant tokį sprendimą, įvertintas faktas, kad subtotaliai pašalinus naviką, gerokai išauga jo recidyvo galimybė, numatyti veiksmai tolimesniam paciento A. S. gydymui (kontroliniai tyrimai, tikslus naviko likučio įvertinimas, recidyvavimo greitis ir galimi veiksmai, jei navikas recidyvuos (II-as chirurginio gydymo etapas, su ankstyva veidinio nervo plastika arba be jos, radiochirurgija, II chirurginio gydymo etapas ir vėlesnė radiochirurgija, ), toliau pagrindinį dėmesį kreipiant į veidinio nervo funkcijos ir tuo pačiu gyvenimo kokybės išsaugojimą.

Atsakovas pažymėjo, kad A. S. operavusių atsakovo gydytojų neurochirurgų prof. E. J. ir U. K. sprendimas buvo sąmoningas ir kolegialus, prioritetu laikant paciento neurologinių funkcijų (ypač veidinio nervo) išsaugojimą, paremtas gydytojų, o ypač prof. E. J., patirtimi bei žiniomis, įgytomis intensyviai dirbant praktinį neurochirurginį darbą, tobulinantis užsienio centruose. Nustatyti operacijos apimtį ir priimti vienokį ar kitokį sprendimą operacijos metu – chirurgo prerogatyva. Sprendimas buvo padarytas vadovaujantis esminiu principu – nepadaryti žalos pacientui.

Pooperacinė standartinė natyvinė kompiuterinė tomografija (KT), atlikta pooperacinio pakraujavimo, edemos, hidrocefalijos ar kitų urgentinių būklių ekskliudavimui, parodė subtotalų naviko pašalinimą. Tiksliai vertinti palikto naviko dydžio tokiu tyrimu neįmanoma (kaip teigia ir šį atvejį vertinęs SAM specialistas konsultantas gydytojas radiologas prof. A. B.). Po operacijos pacientas greitai pabudo, buvo sąmoningas, orientuotas, piramidinės simptomatikos nebuvo, buvo dalinis veidinio nervo funkcijos sutrikimas (House Brackman II), akį užmerkė pilnai, veido skausmo nebuvo, kitų galvinių nervų funkcijos sutrikimų nebuvo, kitos neurologinės simptomatikos nebuvo, valgė, gėrė pats. Kontrolinė galvos KT parodė, kad pakraujavimo nėra, atsistato IV-to skilvelio ir smegenų kamieno forma, hidrocefalijos, edemos nėra, buvusios naviko masės kairiame pontocerebeliariniame kampe nematyti, galima įžiūrėti auglio krašto likutį ties smegenų kamienu ir vidine klausos anga.

Kitą dieną po operacijos (2007-03-09) ieškovas perkeltas iš Reanimacijos skyriaus į palatą Neurochirurgijos skyriuje. Būklė patenkinama, galvos skausmas neintensyvus ir nepastovus, skilvelių drenažas (ką pacientas 2008-08-20 kreipimesi dėl žalos atlyginimo, rašytame atsakovui, vadino skyle kaktoje, iš kurios per dreną bėga skystis) uždarytas ir pašalintas kitą dieną. Ligoniui paaiškinta operacijos eiga, pasakyta, kad didžioji gerybinio naviko dalis pašalinta, kompresija į smegenų kamieną nuimta, tačiau dėl rizikos sukelti visišką veidinio nervo paralyžių ir galimai smegenų kamieno pažeidimą, dalis naviko kapsulės prie šių struktūrų buvo palikta. Taip pat paaiškinta, kad šiuo metu veidinio nervo pakenkimas yra nedidelio laipsnio, ir, taikant reabilitacines priemones, funkcija tikrai turėtų pagerėti ir gyvenimo kokybė bei darbingumas ryškiau nenukentėtų. Pacientui išaiškinta, kad dėl ne visiškai radikalaus naviko pašalinimo yra didesnė tikimybė auglio recidyvui, ligonis bus stebimas, atliekamos MRT dinamikoje ir pagal šių tyrimų dinamiką bus svarstoma tolimesnė gydymo taktika ( II-as chirurginio gydymo etapas, su ankstyva veidinio nervo plastika arba be jos, radiochirurgijos galimybė), ir toliau pagrindinį dėmesį kreipiant į veidinio nervo funkcijos ir tuo pačiu gyvenimo kokybės išsaugojimą. Kelių ilgų pokalbių metu pacientui paaiškinta, kad ir po subtotalaus šios grupės gerybinių navikų pašalinimo didelė dalis recidyvuoja labai lėtai, o nemaža dalis visai nerecidyvuoja, naviko recidyvą galima sėkmingai pakartotinai pašalinti ir kad bet kokio gydymo tikslas yra maksimalus paciento gyvenimo kokybės išsaugojimas, nes išlieka ta pati pagrindinė problema – veidinio nervo funkcija. Ligonis informuotas, kad planuojama kontrolinė MRT 12-14 parą tikslios naviko likučio apimties įvertinimui ir tolimesnės taktikos nustatymui.

2007-03-11 paciento būklė buvo patenkinama, jis žvalesnis, galvos skausmas nežymus, valgo, geria pats, jaučia nedidelį bendrą silpnumą. Atlikus kraujo tyrimą, konstatuotas sumažėjęs Hb kiekis – 75 g/l (dėl pooperacinės anemijos ir hemodiliucijos), todėl pacientui perpilta 2 vienetai eritrocitų masės. Kraujo perpylimo komplikacijų nebuvo, Hb palaipsniui pakilo, bendras silpnumas praėjo, pacientas vaikščiojo. 2007-03-13 išliekant gerai bendrai būklei, kiek pastebimas veidinio nervo silpnumas (House Brackman III), todėl papildomai skirti gliukokortikoidai, osmodiuretikai, kraujotaką gerinantys medikamentai, vitaminai, reabilitacinės priemonės, veidinio nervo funkcija jau 2007-03-14 palaipsniui ėmė gerėti, akį pilnai užmerkė nedidelėmis pastangomis. Taip pat pagerėjo koordinacija, lygsvara. Kairės pusės buvę veido skausmai (trišakio nervo neuralgija) praėjo. Žaizda sugijo pirminiu būdu, infekcinių komplikacijų nebuvo.

2007-03-15 pacientas tapo psichomotoriškai sujaudintas, negatyvus, nekritiškas, neramus, susikrovė daiktus, veržėsi namo, skundėsi nemiga, dėmesio iš personalo stoka. Objektyviai – neurologinė simptomatika be neigiamos dinamikos. Pakartota galvos KT – be neigiamos dinamikos. Suleista raminančių medikamentų, medicininis personalas, priešingai paciento teiginiams, skyrė maksimalų dėmesį ligoniui, buvo vykdomas kiekvienas jo noras, siekiant pagerinti emocinę būklę, pacientas kiek aprimo. 2007-03-16 ryte ligonis buvo įtampos būklėje, nemiegojo, piktas, dirglus, ryškiai pasikeitęs jo elgesys, viskas erzina. Pagal jį - blogos sąlygos ir skurdas, bloga lova ir nėra reikalingo dydžio televizoriaus, reikalavo išleisti namo. Kadangi dėl nebaigto gydymo ir pasikeitusio paciento elgesio ir psichoemocinės būklės išleisti ligonį namo buvo nesaugu, be to jam buvo būtina tolimesnė reabilitacija, skyriaus gydytojų ir kito personalo pastangomis jis buvo sulaikytas stacionare ir skubos tvarka iškviestas psichiatras konsultacijai bei psichikos būklės įvertinimui. Psichiatras 2007-03-16 A. S. ligos istorijoje įrašė: susijaudinęs, piktokas, bendrauti neatsisako, tačiau išsako daug pretenzijų dėl skyriaus tvarkos, kad „prastos antklodės kaip kalėjime“, „valytojos vaikšto su šluotomis“, „skurdus maistas“ ir kt. Pacientas susierzinęs, tačiau bendrauja prasmingai, kliedesių, haliucinacijų nestebima. Nuotaika dirgli, emocijos labilios, kritikos stoka. Išvada:šiuo metu psichozės simptomų nestebiu. A. S. kategoriškai atsisakė nuo tolimesnio gydymo ligoninėje ir nuo reabilitacijos. Apie nebaigto stacionarinio ir reabilitacinio gydymo galimas pasekmes jam buvo išsamiai paaiškinta. ką jis patvirtino savo parašu ligos istorijoje. Pacientas buvo išrašytas, nebaigus gydymo, pirminio stacionarinės reabilitacijos etapo ir neatlikus planuoto galvos MRT tyrimo tiksliam naviko likučio įvertinimui, todėl jam buvo paaiškintas tolimesnis režimas, toliau vartotini medikamentai, operacinės žaizdos priežiūra, nurodyta atlikti kontrolinę MRT, būklei pablogėjus – atvykti iš karto.

A. S. išėjo iš ligoninės su draugu, praėjus 8 paroms po didelės ir sudėtingos intervencijos, išsinešdamas 2 nemažus krepšius su asmeniniais daiktais. Tai paneigia ieškinio teiginius apie sunkią pooperacinę ligonio būklę. Po 2 savaičių pacientas atvyko į atsakovo Neurochirurgijos skyrių, gydytojui U. K. apgailestavo dėl buvusio savo elgesio ir kad atsisakė tolesnio gydymo ligoninėje bei reabilitacijos, teigė, kad jaučiasi daug geriau, objektyviai veidinio nervo funkcija gerėjanti, piramidinės ir kitų galvinių nervų simptomatikos nėra. A. S. prašė kaip nors nukreipti jį reabilitaciniam gydymui.

Tikrasis išrašas iš A. S. ligos istorijos, kuris pagal nustatytą tvarką išrašymo dieną atiduotas ligoniui, ir identiškas dokumentas, įklijuotas ligos istorijoje (1t.b.l.14). Šiuos faktus išsamiai atspindi gydytojų ir slaugos personalo įrašai ligos istorijoje. Atsakovas pažymėjo, kad pacientui S. pasišalinus iš stacionaro, reabilitacinis gydymas, apmokamas iš Ligonių kasų, pagal nustatytą tvarką negalėjo būti paskirtas (nors jis buvo būtinas paciento sveikatos labui). Todėl, kai pacientas A. S. 2007-04-02 atvyko į atsakovo Neurochirurgijos skyrių pokalbiui paciento sveikatos labui, pažeisdamas oficialią nustatytą tvarką, gyd. U. K. padarė kitą išrašą 2007-03-16 (paciento pasišalinimo iš stacionaro) dienos data, kuriame neminėjo tikrųjų išrašymo aplinkybių, ir įkalbėjo gydytoją reabilitologę nukreipti pacientą reabilitaciniam gydymui. Pacientas S. išvyko į Druskininkų reabilitacijos centrą „Draugystė“ 2007-04-04 su išrašu (1t.b.l.13). Šis išrašas vėliau buvo naudojamas kitose gydymo įstaigose.

Po reabilitacijos paciento būklė pagerėjo, veidinio nervo funkcija žymiai atsistatė, akį užmerkė pilnai (House Brackman II).

2007-10-23 atlikus galvos MRT, matyti naviko recidyvas. A. S. kreipėsi į prof. E. J. konsultacijai. E. J. rekomendavo atlikti pakartotinę operaciją. Tą pačią dieną A. S. kreipėsi ir į gyd. U. K., kuriam teigė, kad jo savijauta gera, veidinio nervo funkcija nepablogėjusi, tik po peršalimo atsirado kairės pusės veido neuralginiai skausmai, kitos papildomos neurologinės simptomatikos nebuvo. Įvertinęs kontrolinę MRT (po 7 mėnesių po operacijos), gyd. U. K. taip pat rekomendavo operaciją, nes navikas vėl pasiekė tokį patį dydį. Antrai operacijai A. S. pasirinko KMU Neurochirurgijos kliniką, kur buvo operuotas 2007-11-16, atlikta retrepanacija ir neurinomos šalinimas. Po KMUK atliktos operacijos A. S. išsivystė pilnas veidinio nervo pakenkimas, komplikavosi likvorėja iš žaizdos, meningitu ir hiporezorbcine hidrocefalija. Infekcija sanuota, išrašytas 26-tą parą po operacijos.

Ieškinio teiginys, kad po operacijos pacientui sutriko rijimas, įvyko balso stygų pakenkimas, sutriko kalba, yra melagingas - to nėra užfiksuota nei atsakovo nei trečiojo asmens Kauno medicinos universiteto klinikose (toliau – KMUK) esančioje A. S. medicininėje dokumentacijoje. Jokių kitokių liekamųjų reiškinių po ieškovui atsakovo atliktos operacijos, išskyrus lengvą veidinio nervo funkcijos sutrikimą, nebuvo. Tokių teiginių nebuvo ir pirmuosiuose dviejuose ieškovo pareiškimuose dėl žalos atlyginimo (adresuotuose atsakovui ir SAM Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai – toliau Komisija), jie atsirado tik ieškinyje teismui.

Atsiliepimas

Atsakovas taip pat nurodė, jog ieškovas prieš operaciją buvo labai išsamiai ir ne vieną kartą informuotas apie operacijos tikslą, pagrindinę svarbiausią šios ligos komplikaciją ir būdus maksimaliai jos išvengti.

Atsakovas padarė išvadą, kad A. S. pooperacinė būklė (atlikus operaciją RVUL) remiantis įrašais ligos istorijoje, buvo tokia: lengvo laipsnio veidinio nervo funkcijos sutrikimas, po reabilitacijos toliau gerėjanti nervo funkcija, ką teigia ir pats pacientas ankstesniuose skunduose; kitų chirurginių (likvorėja, infekcija) ar neurologinių (smegenų ar kitų galvinių nervų pakenkimo) komplikacijų nebuvo; bendra fizinė savijauta gera, aktyvus, pats išėjo iš stacionaro 8-tą pooperacinę parą, nebaigus gydymo. Po pakartotinės operacijos KMUK A. S. būklė, remiantis išrašais iš KMUK esančios A. S. medicininės dokumentacijos, apibūdino taip: pilnas veidinio nervo pakenkimas, mimikos raumenų atrofija, patvirtinta elektromiografiškai; pooperacinė likvorėja, meningitas – grėsmingos sveikatai ir gyvybei komplikacijos, kas taip pat galėjo sąlygoti ryškų sveikatos pablogėjimą, ilgą hospitalizacijos ir nedarbingumo trukmę; sustiprėjusi trigeminalinė neuralgija. Antros operacijos metu sužaloto veidinio nervo sąlygota trečia operacija (veidinio nervo – poliežuvinio nervų anastomozė), kuri efekto nedavė. Nėra duomenų, ar ši operacija nesukėlė papildomų komplikacijų pacientui A. S.; Depresija; 65% neįgalumo lygis; Kontrolinė MRT – navikas pašalintas subtotaliai, likusi dalis intrakanalikuliariai (radiologo išvada ligos istorijoje).

Atsiliepimas

Atsakovo nuomone Ieškinyje ydingai teigiama, kad visų žalingų faktorių priežastis yra „netinkamai“ atsakovo atlikta operacija. A. S. po atsakovo atliktos operacijos fiziniu ir psichiniu skausmu nesiskundė būdamas stacionare, vizitų prieš reabilitaciją ir po jos metu. Ieškinyje KMUK atliktų antros ir trečios operacijų pasekmės neanalizuojamos, o traktuojamos ir įrodinėjamos kaip RVUL atliktos pirmosios operacijos pasekmės. Tačiau visi neigiami reiškiniai, kuriais A. S. apibūdina jam padarytą žalą dėl pasikeitusio vizualinio estetinio portreto ir dėl to atsiradusių psichologinių problemų bei kitų veidinio nervo pakenkimo simptomų, atsirado būtent po antros ir trečios operacijų, atliktų KMUK. Po atsakovo atliktos operacijos visų minimų ieškinyje žalos sveikatai pasekmių nebuvo. Pats A. S. 2009-09-28 pareiškime Komisijai teigė, kad veidinio nervo funkcija atsistatė po reabilitacinio gydymo. Savo 2008-08-20 kreipimesi į atsakovą dėl žalos atlyginimo jis konstatuoja, kad po operacijos, atliktos KMUK 2007-11-16, jo veidinis nervas buvo pažeistas pilnai. Ieškinyje nepagrįstai teigiama, kad dėl netinkamai atliktos operacijos patirtas fizinis ir psichinis skausmas, nes atsakovo operacija buvo atlikta tinkamai, išliko veidinio nervo funkcija, todėl A. S. nepatyrė ir negalėjo patirti jokio fizinio, o juo labiau psichinio skausmo. Atsakovas nurodė, jog operacijos tikslas buvo siekis maksimaliai padėti pacientui ir nesukelti rimtų komplikacijų, siekiant maksimaliai išsaugoti veidinį nervą. Ieškinyje nevertinama pati liga, kuria sirgo pacientas, kuri iš esmės ir yra visų sveikatos sutrikimų priežastis.

Ieškinyje besąlygiškai teigiama, kad gerybinis navikas ataugti negali. Medicinos mokslo literatūros duomenimis vestibiulinės švanomos gali recidyvuoti ir po 6 mėnesių, nors tai reti atvejai. Aprašyti išskirtiniai labai greito pooperacinio tokių navikų ataugimo atvejai, analizuojamos imunohistocheminės priežastys, identifikuotos molekulinės charakteristikos, lemiančios greitą ataugimą po chirurginio pašalinimo (atsakovo nurodyta literatūra: Hwang SK, Kim DG, Paek SH, KIM CY, Kim MK, Chi JG, Jung HW. Aggressive vestibular schwannomas with postoperative rapid growth: clinicopathological analysis of 15 cases. Neurosurgery. 2002 Dec;51(6):1381-90; L. C., J.Grutsch, R.Osterdock. Recurrence of vestibular (acoustic) schwannomas in surgical patients where preservation of facial and cochlear nerve is the priority. British Journal of Neurosurgery 1998, Vol. 12, No. 6).

Atsakovas pažymėjo, kad visos medicininės paslaugos – paciento priešoperacinis paruošimas, operacija, pooperacinė priežiūra ir gydymas – A. S. buvo suteiktos su maksimalia atsakomybe, atidumu ir dėmesingumu. Personalas kantriai ir profesionaliai dirbo su įnoringu pacientu, taikytos visos reikalingos gydymo, reabilitacijos, slaugos priemonės. Pacientui kasdien ilgų pokalbių metu buvo atsakoma į visus klausimus, smulkiai aiškinama kiekviena operacijos, gydymo, tolimesnės prognozės. Ieškovas A. S. neįrodė atsakovo VGPUL civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškinys yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Tretysis asmuo VšĮ Kauno klinikos atsiliepimu į ieškinį nurodė, jog 2007 ir 2008 metų hospitalizacijų Kauno klinikose metu ieškovui ši gydymo įstaiga sveikatos priežiūros paslaugas suteikė tinkamai, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

Dėl sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientams atsiradusios žalos kyla deliktinė atsakomybė (CK 6.283, 6.284 straipsniai), kurią galima taikyti tik nustačius visas civilinei atsakomybei taikyti būtinas sąlygas: neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), žalą (CK 6.249, 6.250 straipsniai), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis) ir asmens kaltę (CK 6.248 straipsnis). Neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis žalos atlyginimo (ieškovas). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, todėl ieškovui nekyla pareiga jos įrodinėti (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Deliktinėje civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė, kurios turinį sudaro ne pareiga pasiekti tam tikrą rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad pacientui sveikatos priežiūros paslaugos bus teikiamos dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikacijos laipsnį. (2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. J. ir kt. v. VšĮ Vilniaus miesto universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-59/2010). Ar asmuo (gydytojas) tinkamai suteikė medicinos paslaugas, t. y. ar prievolė pacientui buvo vykdoma dedant maksimalias pastangas, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos aplinkybes ir vertindamas byloje esančius ir surinktus įrodymus.

Kaip matyti iš A. S. sutikimo atlikti chirurginę operaciją (1t.b.l.139) pacientas sutiko didelių matmenų (>3,5cm) auglio šalinimo operacijai, nurodė, jog pacientas žino, kad gali įvykti kitos nenumatytos komplikacijos ir, kad nėra garantijos jog operacija būtinai pavyks. Iš chirurginės operacijos protokolo Nr. 2007/3261 (1t.b.l.141) matyti, kad operacijos metu rastas ribotas navikas su kapsule. Kapsulė atverta, auglys pašalintas Cusa pagalba intrakapsuliariai, kapsulės dalis prie kamieno ir CBN palikta (navikas didelių matmenų). Dėl atsiradusio spontaninio EMG aktyvumo šalinant naviką kauliniame kanale palikta dalis naviko kapsulės audinio, siekiant išsaugoti vidinio nervo anatominį vientisumą bei funkciją.

Pagal atsakovui teiktų medicinos paslaugų metu galiojusio Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 14 str. nuostatas buvo laikoma, kad yra sveikatos priežiūros įstaigos ir jos darbuotojų kaltė, jei teikiant sveikatos priežiūros paslaugas buvo pažeisti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojantys teisės aktų reikalavimai, patvirtintos diagnostikos bei gydymo metodikos ir tie pažeidimai sukėlė paciento sveikatos pablogėjimą. Taip pat laikoma, kad yra sveikatos priežiūros įstaigos ir jos darbuotojų kaltė, jei nurodyti reikalavimai nebuvo pažeisti, bet paciento sveikatos pablogėjimą sukėlė sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių asmenų tyčia arba šie asmenys nebuvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.

Teismas neturi pagrindo pripažinti jog gydytojas U. K. atlikdamas ieškovui operaciją viršijo savo kompetencijos ribas ar buvo nekompetentingas. Kaip matyti iš Medicininės praktikos licencijos (2t.b.l.138) atsakovą operavęs gydytojas nuo 2004m. turi teisę verstis medicinos praktika pagal gydytojo neurochirurgo profesinę kvalifikaciją. Iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės pažymos (2t.b.l.215) matyti, kad gydytojas neurochirurgas U. K. iki 2007m. kovo mėn. buvo atlikęs apie 800 neurochirurginio profilio operacijų, jų tarpe 4 akustines neurinomų šalinimo operacijas. Velionis profesorius E. J. J. (2 t. b. l. 135) buvo vienas labiausiai patyrusių, turėjusių didžiausią gydytojo neurochirurgo praktiką. Iš byloje esančių įrodymų teismas neturi pagrindo pripažinti, jog U. K. ir E. J. suteiktos medicininės paslaugos buvo nekokybiškos (žalingos sveikatai). Nagrinėjamojoje byloje docentas neurochirurgas A. G., Panevėžio apskrities ligoninės gydytojas, neurochirurginio skyriaus vedėjas G. M. teismui paaiškino, jog operuojant tokio dydžio auglį yra svarbiau išsaugoti veidinį nervą bei kitas svarbias nervines struktūras, nei radikaliai pašalinti naviką. Kaip matyti iš ieškovui operaciją atlikusių gydytojų veiksmų ieškovui operacijos metu nebuvo pašalintas visas navikas, bet išsaugotas veidinis nervas. Naviko recidyvavimas tiesiogiai susijęs su jo pašalinimo radikalumu. Subtotalus pašalinimas padidina recidyvavimo riziką, tačiau jo greitis niekada negali būti prognozuojamas, jis gali būti greitas, labai lėtas, o gali ir visai nerecidyvuoti (ieškovo nurodyta literatūra: Charabi S, Tos M, Thomsen J, Charabi B, Mantoni M Vestibular schwannoma growth--long-term results. Acta Otolaryngol Suppl. 2000;543:7-10).

Teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės prieš pacientą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, bet proceso aspektu, t.y. ar konktečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad jei gydytojas. U. K. būtų pilnai kompetentingas atlikti naviko šalinimo operaciją ir jei navikas būtų radikaliai pašalintas, ieškovas fizinio ir psichinio skausmo būtų išvengęs. Su šia ieškovo išvada teismas nesutinka. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos ieškovui sveikatos problemas kėlė didelių matmenų gerybinis navikas, kurio dalis pirmosios operacijos metu atsakovo buvo pašalinta, siekiant maksimaliai išsaugoti veidinio nervo funkciją. Operacijos metu tapo akivaizdu, kad toliau dalinant naviką nuo kamieno ir veidinio nervo, siekiant radikaliai jį pašalinti, pacientui grėsė visiškas veido nervo pakenkimas, o tai jaunam žmogui sukelia labai ryškų gyvenimo kokybės pablogėjimą, kartu su iš to kylančiomis psichosocialinėmis problemomis ir ieškovo nurodytą netekties pobūdį-vizualinį estetinio ieškovo portreto pasikeitimą, t.y. pasekmes dėl kurių ieškovas labiausiai išgyveno. Iš byloje pateiktų įrodymų nėra pagrindo pripažinti, jog pirmosios operacijos metu, radikaliai šalinant didelių matmenų, tampriai prie smegenų kamieno prilipusį naviką buvo galima išsaugoti veidinio nervo funkciją. Šioje dalyje teismas daro išvada, jog atsakovo atlikta dalinė naviko šalinimo operacija ieškovui, buvo atlikta užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo ir atsargumo laipsnį. Ieškovui pirmąją operaciją atlikęs gydytojas veikė kaip kvalifikuotas savo srities specialistas, vadovaudamasis medicinos mokslų žiniomis, gydytojų profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisyklėmis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad be formaliųjų teisinių, gydytojo profesinė atsakomybė turi ir objektyviąsias ribas, kurias nubrėžia objektyvūs žmogaus organizme vykstantys biologiniai procesai bei medicinos mokslo ir praktikos raidos lygis ir jų galimybių ribos. Medicina, kaip ir visas visuomenės pažinimo procesas, plėtojasi ir tobulėja, tačiau neišvengiamai tenka susitaikyti su realybės faktu, kad gydytojas gali apsaugoti ne nuo visų ligų, gydydamas pacientą, gydytojas negali padaryti daugiau nei leidžia medicinos galimybės ir ligonio būklė. Civilinėje atsakomybėje galioja principas impossibilium nulla obligatio est. (lot. - iš nieko negalima reikalauti to, kas neįmanoma), todėl sprendžiant dėl gydytojų atsakomybės už netinkamą gydymą reikšminga aplinkybė yra ir tai, kokias objektyvias galimybes medicinos mokslo ir praktikos lygis suteikia gydytojui. Jeigu gydytojas savo darbą atliko rūpestingai, atidžiai ir taip, kaip yra tikimasi iš kvalifikuoto gydytojo, bet žala vis dėlto atsirado, nuo atsakomybės gydytojas turi būti atleidžiamas ir žala laikoma atsitiktine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje D. B. v. VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos, bylos Nr. 3K-3-408/2009; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje R.P. ir Z. L. v. viešoji įstaiga Karoliniškių poliklinika, viešoji įstaiga Mykolo Marcinkevičiaus ligoninė, bylos Nr. 3K-3-59/2011).

Paciento teisių ir žalos atlyginimo įstatymo galiojusio ieškovui atsakovo teiktų paslaugų metu 6 str. 4d. nustatė, kad Pacientas turi teisę į informaciją apie savo sveikatos būklę, ligos diagnozę, medicininio tyrimo duomenis, gydymo metodus ir gydymo prognozę. Informuodamas apie gydymą, gydytojas turi paaiškinti pacientui gydymo eigą, galimus gydymo rezultatus, galimus alternatyvius gydymo metodus ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos paciento apsisprendimui sutikti ar atsisakyti siūlomo gydymo, taip pat apie pasekmes atsisakius siūlomo gydymo. Kaip matyti iš atsakovo paaiškinimų, šias aplinkybes pripažįsta ir pats ieškovas, jog jis dėl tam tikrų savo asmenybės bruožų, neadekvataus elgesio 2007 03 16d. nutraukė jam skirtą nebaigtą gydymą, pirminio stacionarinės reabilitacijos etapo ir neatlikus planuoto galvos MRT tyrimo tiksliam naviko likučio įvertinimui.

CK 6.246 str. numato, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pagal byloje pateiktus įrodymus teismas daro išvada, jog nėra pagrindo atsakovui taikyti civilinę atsakomybę, todėl ieškovo reikalavimas pripažintinas nepagrįstu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu, CPK 259 str., 260 str., 270 str.,

nusprendė:

Ieškovo A. S. ieškinį atsakovui VĮ Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei dėl žalos sveikatai atlyginimo netenkinti.

Iš Vilniaus apygardos teismo depozitinės sąskaitos išmokėti A. G. (a.k(duomenys neskelbtini) į sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančia Swedbank 233Lt. liudytojo kvietimo išlaidoms padengti.

Iš Vilniaus apygardos teismo depozitinės sąskaitos VĮ Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei (įm. kodas124243848, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti 467Lt. nepanaudotą liudytojų kvietimui užstatą.

Iš A. S. į valstybės pajamas išieškoti 64Lt. procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Rita Kisielienė