Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-10-14 · Civilinė byla Nr. e2-23392-592/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-10-14
Bylos Nr.
e2-23392-592/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-17526-2019-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Igoris Kasimovas
Ieškovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
Atsakovas
D. B., J. D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-23392-592/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17526-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; (S) 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 14 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovams D. B. ir J. D. dėl žalos atlyginimo, priimdamas sprendimą už akių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas pareikštu ieškinio prašo priteisti solidariai iš atsakovų 596,73 Eur žalos atlyginimą. Nurodo, kad 2016 m. gruodžio 18 d. apie 6 val. 35 min. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atsakovai užpuolė ir sumušė G. M., padarydami nekentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Dėl minėto įvykio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiajame policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-004785-17. Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroro 2018 m. gegužės 9 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas 01-1-004785-17 buvo nutrauktas įtariamiesiems D. B. ir J. D. susitaikius su nukentėjusiuoju. Dėl įvykusio konflikto metu patirtų sužalojimų G. M. buvo laikinai nedarbingas laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 20 d. iki 2017 m. sausio 6 d. Ieškovas 2018 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. 6-12-32191 G. M. už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 22 d. iki 2017 m. sausio 6 d. paskyrė 596,73 Eur ligos pašalpą. Kadangi G. M., apdrausto valstybiniu socialiniu draudimu, laikino nedarbingumo, dėl kurio buvo išmokėta 596,73 Eur valstybinio socialinio draudimo išmoka, priežastis yra atsakovų neteisėti veiksmai, ieškovui padarytą 596,73 Eur materialinę žalą solidariai turi atlyginti atsakovai.

Atsiliepimas

Atsakovams ieškinio, jo priedų kopija ir teismo pranešimas įteikti: D. B. CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir J. D. CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovai atsiliepimų į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 18 d. apie 6 val. 35 min. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atsakovai užpuolė ir sumušė G. M., padarydami nekentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą (e. b. l. 7-14). Už laikiną nedarbingumą laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 20 d. iki 2017 m. sausio 6 d. ieškovė išmokėjo nukentėjusiajam 596,73 Eur išmoką (e. b. l. 19).

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). CK 6.280 straipsnio 1 dalies nuostatomis asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. CK 6.290 straipsnio 1 dalies nuostatomis socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. To paties straipsnio 3 dalies nuostatomis draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Todėl ieškovas, išmokėjęs G. M. valstybinio socialinio draudimo išmoką iš Fondo biudžeto lėšų, turi teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingų už padarytą žalą asmenų (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis, CK 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.290 straipsnis). Ieškinyje nurodytą aplinkybę, jog dėl G. M. laikino nedarbingumo, dėl kurio jam buvo išmokėta ligos pašalpa, priežastimi tapo atsakovų neteisėti veiksmai, kuriais Fondo biudžetui buvo padaryta 596,73 Eur žala, patvirtina byloje esantys įrodymai. Taigi byloje nustatytos visos atsakovų deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovams atsirado prievolė atlyginti ieškovei padarytą žalą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovai būtų atlyginę ieškovui padarytą žalą (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagrįstas ir tenkintinas, iš atsakovų solidariai priteisiant ieškovui 596,73 Eur (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis, CK 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.290 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 7 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovų valstybės naudai lygiomis dalimis priteistina 15 Eur žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285-288, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Patenkinti ieškinį visiškai.

Priteisti ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, j. a. k. 191683350, solidariai iš atsakovų D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 596,73 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt šešis eurus 73 ct) žalos atlyginimo.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovų D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) po 7,50 Eur (septynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5660.

Išaiškinti atsakovams, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos jie turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovas turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Igoris Kasimovas