- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-16
- Bylos Nr.
- N-62-1624-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 13 d. nutarties R. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – Institucija) vyriausioji specialistė 2009 m. kovo 27 d. surašė R. V. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, būdamas UAB „Esmeda“ direktoriumi, už 2008 m. lapkritį nesumokėjo 3168,01 Lt apskaičiuotų valstybinio socialinio draudimo įmokų, už 2008 m. gruodį – 8051,07 Lt, už 2009 m. sausį – 2787,61 Lt, už 2009 m. vasarį – 1971,71 Lt (iš viso už laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio iki 2009 m. vasario nesumokėjo 15978,4 Lt apskaičiuotų valstybinio socialinio draudimo įmokų), taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 25 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Institucija, išnagrinėjusi R. V. administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. balandžio 15 d. nutarimu pripažino jį kaltu dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 188⁶ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo ir paskyrė 1750 Lt baudą.
II.
R. V., nesutikdamas su Institucijos 2009 m. balandžio 15 d. nutarimu, pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, kuriuo prašė nutarimą pakeisti sumažinant jam paskirtą baudą. Nurodė, jog valstybinio socialinio draudimo įmokų nesumokėjo, nes su jo vadovaujama UAB „Esmeda“ neatsiskaitė skolininkas UAB „LT Baltija“. Tokiu būdu susidarė įsiskolinimai ne tik Institucijai, bet ir tiekėjams bei Valstybinei mokesčių inspekcijai. Teigė, kad dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Nurodė, kad UAB „Esmeda“ veiklos nebevykdo, jo pajamos yra nedidelės, todėl Institucijos jam paskirta bauda yra per didelė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. liepos 13 d. nutartimi R. V. skundą atmetė. Teismas nustatė, kad R. V. kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo neginčijamai įrodyta patikrinimo aktu, administracinio teisės pažeidimo protokolu, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimu. Teismas konstatavo, kad bauda R. V. buvo paskirta ATPK 188⁶ straipsnio 1 dalies sankcijos ribose, jos dydis atitinka administracinių nuobaudų skyrimo tikslus. Teismas pagrindo pritaikyti R. V. atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nenustatė, nes UAB „Esmeda“ 2008 m. gruodį, 2009 m. sausį ir vasarį atskaitingiems asmenims išmokėjo virš 80000 Lt. Teismas R. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė.
III.
R. V., nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 13 d. nutartimi, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo nutartį pakeisti - sumažinti Institucijos jam paskirtą baudą ir jos mokėjimą išdėstyti 6 mėnesiams. Savo skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo skundą remdamasis tuo, jog nėra pagrindo jo atžvilgiu pritaikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, nes jis prašė sumažinti jam paskirtą baudą remdamasis jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis: savo kaltės dėl pažeidimo padarymo neginčijo ir gailisi dėl jo padarymo; pažeidimas buvo padarytas dėl sunkios UAB „Esmeda“ finansinės padėties, apie kurią buvo informuota Institucija, buvo dedamos pastangos atgauti skolą iš UAB „LT Baltija“, o 80000 Lt buvo išmokėti bendrovės darbuotojams; kreipėsi į Nacionalinį kraujo centrą, prašydamas pinigus už atliktus rangos darbus pervesti tiesiogiai Institucijai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai, tokiu būdu siekdamas bent iš dalies sumažinti padarytą žalą.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad R. V. padaryto administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra formali, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prisipažinimas nėra svarbus. Teigia, kad UAB „Esmeda“ sunki finansinė padėtis neatleidžia nuo valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo ir nėra atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Be to, R. V. išmokėjo atskaitingiems asmenims 80000 Lt, kai tuo tarpu skola Institucijai laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio iki 2009 m. vasario sudarė tik 15979 Lt. Pažymi, kad įsiskolinimas Institucijai nėra padengtas iki šiol ir yra išaugęs iki 19346 Lt.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
R. V. savo kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo padarymo pripažįsta. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Tačiau apeliantas mano, kad buvo nubaustas per griežtai.
R. V. buvo pripažintas kaltu dėl ATPK 188⁶ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, už ką jam buvo paskirta 1750 Lt bauda. ATPK 188⁶ straipsnio 1 dalyje inter alia įtvirtinta, kad valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki trijų tūkstančių litų. Iš to matyti, kad R. V. buvo paskirta ATPK 188⁶ straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkiui lygi bauda.
ATPK 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų“. ATPK 30² 1 dalyje numatyta, kad „skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo“.
Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, nustatė, kad Institucija nutarimą priėmė ir baudą R. V. paskyrė jam nedalyvaujant (b. l. 14). Duomenų apie tai, kad jis buvo kviečiamas atvykti į Instituciją priimant nutarimą, byloje nėra. Atliekant UAB „Esmeda“ patikrinimą R. V. pateikė Institucijai jos prašomus dokumentus (b. l. 15 – 18, 21 – 29), taip pat paaiškinimą, kuriuo pripažino įsiskolinimą bei delspinigius, paaiškino jų susidarymo priežastis (b. l. 30). Iš to matyti, kad R. V. savo padarytą administracinį teisės pažeidimą pripažino ir padėjo jį išsiaiškinti, tačiau, nedalyvaudamas priimant nutarimą, neturėjo galimybės išreikšti gailėjimosi dėl pažeidimo padarymo. Šią aplinkybę jis nurodė skunde pirmosios instancijos teismui (b. l. 3 – 4), taip pat apeliaciniame skunde (b. l. 67 – 69). Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nekonstatavo ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos R. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės.
Pažymėtina ir tai, kad teismas turi teisę pripažinti ir kitas, ATPK 31 straipsnio 1 dalyje nenumatytas aplinkybes asmens atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Šiuo aspektu pasisakytina, kad R. V. apeliaciniame skunde nurodytos kitos aplinkybės, jo manymu, pripažintinos jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, tokiomis nelaikytinos. Bylos medžiaga nustatyta, kad laikotarpiu, kuriuo nebuvo mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, UAB „Esmeda“ darbuotojams išmokėtas darbo užmokestis sudarė tik dalį to meto bendrovės išlaidų, tuo tarpu išlaidos tiekėjams ir atskaitingiems asmenims sudarė daug didesnes sumas, kurių pagal bylos medžiagą būtų pilnai užtekę įvykdyti įsipareigojimus Institucijai (b. l. 21). Be to, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad po administracinio teisės pažeidimo konstatavimo R. V. būtų dėjęs pastangas padengti dalį Institucijai susidariusio įsiskolinimo.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad 1750 Lt bauda R. V. buvo paskirta pažeidžiant administracinių nuobaudų skyrimo taisykles, t. y. neįvertinus jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, taip pat neatsižvelgus į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog R. V. skirtina 1000 Lt bauda atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.
R. V. taip pat prašo išdėstyti baudos mokėjimą 6 mėnesiams. Toks prašymas netenkintinas, nes R. V. nepateikė patikimų ir pakankamų duomenų, patvirtinančių savo sunkią turtinę padėtį (ATPK 313 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu,
nutaria:
R. V. apeliacinį skundą iš dalies tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 13 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip: „R. V. skundą tenkinti. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2009 m. balandžio 15 d. nutarimu R. V. skirtą 1750 Lt baudą pakeisti 1000 Lt bauda“.
Nutartis neskundžiama.