Dėl duomenų bazės atnaujinimo darbų apie 21 val. kelias minutes neveiks Teisora. Atsiprašome už nepatogumus

Panevėžio apygardos teismo nutartis

2007-05-25 · Civilinė byla Nr. 2A-253-212/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-05-25
Bylos Nr.
2A-253-212/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Edmundas Valentinas Jaras (pirm.), Zina Mickevičiūtė (pran.), Laimutė Sankauskaitė
Atsakovas
R. P.
Ieškovas
R. P.
Trečiasis asmuo
K. P.

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-253-212/2007

Birutė Jonaitienė Procesinio sprendimo kategorija:(S)78.2.1; 121.15; 121.21PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. gegužės 25 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Edmundo Valentino Jaro,

kolegijos teisėjų: Zinos Mickevičiūtės (pranešėja), Laimutės Sankauskaitės,sekretoriaujant Ritai Norkūnienei,dalyvaujant atsakovui R. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui R. P., trečiajam asmeniui K. P. dėl išlaikymo priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Šalies argumentai

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo nuo 2006 m. gruodžio 18 d. vieno minimalaus gyvenimo lygio dydžio, kuris šiuo metu yra 130 Lt, išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki ji pabaigs Panevėžio kolegiją, indeksuojant priteistą išlaikymą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, ir išlaikymo įsiskolinimą – 3092 Lt už laikotarpį nuo 2004 m. lapkričio 25 d. iki 2006 m. gruodžio 17 d., t. y. už dvejus metus ir 23 dienas, bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad mokosi Panevėžio kolegijos Sveikatos, socialinės priežiūros ir edukologijos fakulteto pirmame kurse, gauna 67,50 Lt stipendiją, dirba (duomenys neskelbtini), darbo užmokestį sudaro beveik 200 Lt. Gyvena kartu su mama K. P., kuri yra invalidė, kas mėnesį gaunama invalidumo pensija sudaro 400,14 Lt. Materialiai padeda tik mama, o atsakovas materialinės paramos neteikia. Materialinė parama jai, kol mokysis dieniniame skyriuje, yra būtina, nes vidutiniškai per mėnesį (maistui, aprangai, įmokoms už studijas, mokymosi reikmėms, buitinėms – kultūrinėms reikmėms, mokesčiams už butą) reikia skirti ne mažiau 630 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2007 m. kovo 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš R. P. nuo 2006 m. gruodžio 29 d. išlaikymą R. P. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 130 Lt iki ji mokysis Panevėžio kolegijos dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau iki R. P. sueis 24 metai, bei bylinėjimosi išlaidas; ieškinį dalyje dėl įsiskolinimo priteisimo atmetė. Teismas nustatė, jog ieškovė R. P., gimusi (duomenys neskelbtini), yra atsakovo R. P. dukra. Ieškovė yra pilnametė, Panevėžio kolegijos Sveikatos, socialinės priežiūros ir edukologijos fakulteto socialinio darbo specialybės pirmo kurso dieninio skyriaus studentė. Teismas konstatavo, jog ieškovei parama, kuri numatyta CK 3.194 str. 3 d., yra būtina, nes ieškovės pajamos per mėnesį yra 67,50 Lt stipendija ir 20 Lt darbo užmokestis už 3 valandų darbą per mėnesį (duomenys neskelbtini), jai materialinę paramą teikia tik mama, kurios mėnesio pajamos sudaro 431,39 Lt. Be to, atsakovas dukrai gera valia išlaikymo neteikė, kai ji buvo nepilnametė, neteikia paramos ir dabar. R. P. darbo biržoje neregistruotas, turi turto – jo vardu VĮ „Regitra" registruoti šeši automobiliai, pagal R. P. ir trečiojo asmens K. P. paaiškinimus, atsakovas turi pajamų iš keleivių pervežimo į Ispaniją. Teismas ieškinį dalyje dėl 3092 Lt įsiskolinimo priteisimo už dvejus metus atmetė, motyvuodamas tuo, jog ieškovė, būdama pilnametė, galėjo kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo prieš dvejus metus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas R. P. prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti arba bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl neteisingai pritaikytų procesinių ir materialinių teisės normų. Teigia, jog teismas pažeidė CPK 231 str. 5 d., kadangi jam nedalyvaujant parengiamajame posėdyje teismas iš karto po parengiamojo posėdžio pradėjo bylą nagrinėti iš esmės. Dėl to jis negalėjo pasinaudoti teise pareikšti paaiškinimus teismo posėdžio metu. Kol dukrai sukako 18 metų, jis teikė jai išlaikymą, o ieškinys turėtų būti atmestas, nes mano, jog CK 3.194 str. 3 d., nustatanti pareigą tėvams teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams, jeigu jie mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresni negu 24 metų, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. d. bei preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui bei JT Vaiko teisių apsaugos konvencijai, Europos socialinei chartijai. Nurodo, kad atskiru prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas kreiptis į LR Konstitucinį teismą dėl CK 3.194 str. 3 d. išaiškinimo dėl jo atitikimo LR Konstitucijai. Todėl, jei Konstitucinis Teismas priimtų nutarimą dėl CK 3.194 str. prieštaravimo Konstitucijai, nebūtų pagrindo tenkinti ieškinio. Panevėžio miesto apylinkės teismas turėjo stabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į LR Konstitucinį Teismą, kad jis išaiškintų susidariusią padėtį, tačiau pateiktas prašymas nebuvo išnagrinėtas, jame keliamas klausimas nebuvo išspręstas. Mano, jog teismas neteisingai priteisė iš jo pilnametės dukters išlaikymui po 130 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nes pats niekur nedirba, jokių pajamų ar kitokių išmokų negauna, turi šeimą, išlaikomas savo sutuoktinės, tuo labiau, jog ieškovė yra pilnametė, sveika, darbinga.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

Apeliantas skunde nurodo, kad teismas neteisėtai, jam nedalyvaujant parengiamajame posėdyje, pradėjo bylą nagrinėti iš esmės. Teismas pažeidė jo teisę aktyviai dalyvauti procese – duoti paaiškinimus teismo posėdžio metu. Be to, manydamas, kad pareiga išlaikyti pilnametį vaiką prieštarauja LR Konstitucijai, prašė teismą bylą stabdyti ir kreiptis į Konstitucinį Teismą išaiškinimo, ar įstatymas neprieštarauja LR Konstitucijai. Iš byloje esančio 2007-03-02 teismo posėdžio protokolo matyti, kad teismas bylą pradėjo nagrinėti parengiamajame posėdyje atsakovui R. P. nedalyvaujant. Atsakovui buvo pranešta apie tai, kad 2007-03-02 skirtas antras parengiamasis posėdis (b. l. 52, 53). Parengiamojo teismo posėdžio metu teismas nutarė, esant visoms CPK 231 str. 5 d. nurodytoms sąlygoms, pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo posėdžio (b. l. 46). Atsakovo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą, svarstomas nebuvo.

Kolegija sutinka su apelianto motyvais ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylos skyrimo nagrinėti teismo posėdyje tvarką, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas.

Pagal CPK 232 straipsnio nuostatas, teismas, manydamas, kad byla parengta nagrinėti teisme, priima nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje. Nutartyje, be bendrų teismo procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, nurodomas teismo posėdžio laikas ir vieta, taip pat pavedimai išsiųsti šaukimus dalyvaujantiems byloje asmenims ir kita. Tais atvejais, kai parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėja, kad papildomi pasirengimo bylai nagrinėti teisme veiksmai nėra reikalingi, šalių sutikimu teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, nepriimdamas CPK 232 straipsnyje nurodytos nutarties (CPK 231 str. 5 d.). Civilinė byla teismo posėdyje nagrinėjama, kai yra pranešta byloje dalyvaujantiems asmenims (CPK 234 str.). „Pranešimas" šiuo atveju reiškia ne bet kokį informavimą, o informavimą būtent apie bylos nagrinėjimą teisme. Sistemiškai aiškinant šias proceso teisės normas, darytina išvada, kad teismas gali išnagrinėti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, nepriimdamas nutarties, ir priimti teismo sprendimą tik tokiu atveju, kuomet parengiamajame teismo posėdyje dalyvauja visi dalyvaujantys byloje asmenys ar jų atstovai. Priešingu atveju teismas turi priimti nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje ir informuoti dalyvaujančius byloje asmenis apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą iš esmės teismo posėdyje ir priėmęs teismo sprendimą nedalyvaujant atsakovui, pažeidė atsakovui suteiktas procesines teises, įgalinančias ginti savo poziciją ir siekti teisingo teismo sprendimo, – teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus, pateikti prašymus, duoti paaiškinimus, teikti argumentus ir kt. (CPK 42 str. 1 d.). Be to, teismas nepasisakė dėl atsakovo pateikto prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad būtų išaiškinta, ar Lietuvos Respublikos CK 3. 194 str. 3 d. neprieštarauja LR Konstitucijai.

Kuomet pirmos instancijos teismas bylą išnagrinėja nesant nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo, remdamasis šia aplinkybe, skundžia teismo sprendimą, tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 3 d. 1 p.).

Atsižvelgiant į nurodytus proceso teisės normų pažeidimus, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo nuo pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijos.

Kadangi civilinė byla grąžinama nagrinėti iš naujo, tai apeliacinio teismo teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo motyvų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu kolegija

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės 2007 m. kovo 13 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo nuo pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijos.

Teisėjai Edmundas Valentinas JarasZina MickevičiūtėLaimutė Sankauskaitė