- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-14
- Bylos Nr.
- e2YT-7068-547/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00729-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvana Girdenienė
- Pareiškėjas
- G. B., V. B., O. S., A. S., P. B., J. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, Valstybės įmonei Turto bankui
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėja Silvana Girdenienė
rašytinio žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų G. B., V. B., O. S., A. S., P. B., J. B. ir J. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM ir Valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo faktiniu valdymu, nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami palikimo priėmimo (paveldėjimo teisės liudijimo gavimo) tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad, G. B., V. B., O. S., A. S., P. B., J. B. ir J. B. po motinos B. B. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėję valdyti paveldimą turtą.
Nurodo, kad B. B. (toliau- palikėja) gimusi (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Palikėjos sutuoktinis V. B., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjai yra palikėjos vaikai, t. y. pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą. Po palikėjos mirties, jos vardu liko įregistruotas nekilnojamas turtas: žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini).
Palikėja testamento nesudarė, notarų biure paveldėjimo byla nėra ir nebuvo užvesta.
Po palikėjos mirties nei vienas iš pareiškėjų per įstatymo nustatytą terminą į palikimo atsiradimo vietos notarą nesikreipė ir pareiškimo dėl palikimo priėmimo nepateikė, tačiau aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjos turtą nuosavybės teise, valdydami, naudodami, prižiūrėdami ir rūpindamiesi palikėjos turtu, kaip savo.
Palikėja gyveno kartu su savo sūnumi J. B. jai nuosavybės teise priklausančiame name adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau paskutiniais palikėjos gyvenimo metais dėl ligos ir priežiūros poreikio ji gyveno pas savo vaikus, kurie pasikeisdami ja rūpinosi ir prižiūrėjo. Palikėjai mirus, jos laidotuvėmis rūpinosi visi vaikai, laidojimo išlaidas dengė kiekvienas pagal išgales. Iš karto po palikėjos mirties pareiškėjai bendru sutarimu pasidalino palikėjai nuosavybės teise priklausančius neregistruotinus kilnojamuosius daiktus, asmeninius ir namų apyvokos daiktus.
Po palikėjos mirties jai nuosavybės teise priklausančiame name liko gyventi jos sūnus J. B., kuris šiame name gyvena ir dabar, moka mokesčius už suvartotą elektros energiją. Kiekvienas iš pareiškėjų prisideda prie namo išlaikymo, duoda broliui J. B. pinigų namo išlaikymui, atlieka įvairius namo remonto darbus, prižiūri ūkį (pjauna žolę, sodina daržus, renka užaugintą derlių, prižiūri gėlynus ir t. t.), t. y. pareiškėjai namą ir visą ūkį valdo, kaip bendrasavininkiai.
Faktinį palikimo priėmimą patvirtina ir tolesni pareiškėjų atlikti veiksmai.
Palikėjai nuosavybės teise priklauso 102/719 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bendras plotas 7,1900 ha. Šis žemės sklypas proporcingomis dalimis priklauso ir palikėjos vaikams: A. S. (1,0271 ha), J. B. (1,0271 ha), O. S. (1,0271 ha), G. B. (1,0271 ha); J. B. (1,0271 ha) ir V. B. (1,0271 ha). Šį žemės sklypą, įskaitant ir palikėjai priklausančią žemės sklypo dalį, pareiškėjai nuo 2006-05-26 visą laiką iki 2015-12-31 nuomojo, vėliau žemės sklypą perdavė laikinai valdyti ir naudoti panaudos pagrindais.
Visų pareiškėjų bendru sutarimu ir sutikimu O. S. 2006-05-26 žemės sklypo nuomos sutarties pagrindu išnuomojo žemės ūkio paskirties sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjai ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centras 2011-04-29 sudarė Žemės sklypo nuomos sutartį Nr.15, pagal kurią pareiškėjai išnuomojo 5,69 ha (žemės ūkio naudmenų) žemės ūkio paskirties sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai ir K. Č. 2016-04-04 sudarė žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), panaudos sutartį, pagal kurią pareiškėjai perdavė K. Č. laikinai valdyti ir naudoti 6 ha žemės sklypą iki 2021-04-04. Taigi pareiškėjai, 2006 metais ir 2011 metais sudarydami žemės sklypo nuomos sutartis bei 2016 metais sudarydami žemės sklypo panaudos sutartį, elgėsi su motinai priklausančia žemės sklypo dalimi (1,0271 ha), kaip šio turto dalies savininkai (bendraturčiai).
Palikėjai priklauso miškų ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Šiame žemės sklype kiekvienas iš pareiškėjų valdo, naudoja ir disponuoja asmeninės nuosavybės teise tam tikrą šio žemės sklypo dalį, todėl po motinos mirties pareiškėjai, tvarkydami ir prižiūrėdami savo žemės sklypo dalį, atitinkamai tvarko ir prižiūri palikėjai priklausančią žemės sklypo dalį (0,2250 ha), t. y. elgiasi su šia žemės sklypo dalimi, kaip savininkai (bendraturčiai). Pareiškėjai periodiškai organizuoja miško tvarkymo darbus, renka ir išveža sausuolius bei nukritusias šakas, kuriuos brolis J. B. sunaudoja prakūroms.
Pareiškėjų valia priimti palikimą pasireiškė konkliudentiniais veiksmais, t. y. faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą. Jų atlikti tęstiniai veiksmai rodo pareiškėjų veiksmų aktyvumą ir nuoseklumą, jų išreikštą valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir faktinį palikimo priėmimą, pradėjus palikėjos turtą valdyti, naudoti, prižiūrėti ir juo rūpintis, kaip savo turtu.
Šiuo atveju juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo) nustatymas yra reikšmingas palikimo priėmimo įforminimui ir teisinei registracijai viešame registre. Kadangi kitokia tvarka pareiškėjai negali gauti palikimo priėmimo faktą patvirtinančių dokumentų, savo teises ir teisėtus interesus gali apginti tik teisme įrodant, kad priėmė ir valdė palikėjos paliktą palikimą.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos atsiliepimais prašo pareiškėjų pateiktą pareiškimą nagrinėti ir priimti sprendimą teismo nuožiūra, atstovams nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
Iš Gyventojų registro pažymų apie asmens duomenis matyti, kad pareiškėjai G. B., V. B., O. S., A. S., P. B., J. B. ir J. B. yra B. B. vaikai. Palikėjos sutuoktinis V. B. gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), B. B. (toliau- palikėja) gimusi (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), kurios paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini),
Iš viešojo registro išrašų Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad po palikėjos mirties liko jos vardu įregistruotas nekilnojamas turtas žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini).
Iš Varėnos r. sav. 1-ojo notaro biuro notaro Raimundo Miknevičiaus 2020-10-13 Nr. S-53 pažymos matyti, jog po B. B. mirties įpėdiniai dėl jos turto paveldėjimo nesikreipė, t. y., notarų biure paveldėjimo byla pradėta nebuvo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnyje numatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jei nuo to priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso) 444 straipsnio 1 dalis). Tokio fakto nustatymas gali sukurti pareiškėjui teisinius padarinius – paveldėjimo teisės fakto įregistravimą. Aplinkybę, kad įpėdinis priėmė palikimą, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiškėjas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis).
Bylos duomenys patvirtina pareiškėjų nurodytas aplinkybes, kad jie, būdami vieninteliai B. B. pirmos eilės įpėdiniai, atliko aktyvius palikimo priėmimo veiksmus, t. y. išreiškė valią įgyti palikėjos turtą nuosavybės teise, valdydami, naudodami, prižiūrėdami ir rūpindamiesi palikėjos turtu, kaip savo.
Pareiškėjai nurodo, kad po motinos mirties į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, todėl praleido terminą palikimui priimti. Nepaisant to, pareiškėjai priėmė palikimą per įstatymų numatytą terminą pradėdami jį faktiškai valdyti.
Byloje esantys duomenys – 2006-05-26 ir 2011-04-29 Žemės sklypo nuomos sutartys, 2016-04-04 Žemės sklypo panaudos sutartis, mokesčių mokėjimo kvitai už komunalines paslaugas, patvirtina pareiškėjų nurodomas aplinkybes, kad po motinos mirties pareiškėjai rūpinosi jiems priklausančiais žemės sklypų dalimis kartu su motinai priklausančiomis sklypų dalimis, juos prižiūrėjo ir tvarkė bendru sutarimu, rūpinosi ir išlaikė motinai priklausančiais pastatais- gyvenamuoju namu su ūkiniais pastatais, mokėjo už juos komunalinius mokesčius, kad palikėjos turtu rūpinosi, naudojosi ir jį valdė kaip savo iškart po motinos mirties ir tokiu būdu faktiniais veiksmais priėmė jos palikimą. Šie faktinio palikimo priėmimo veiksmai buvo atlikti per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą.
Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjų nurodomi faktai egzistavo, todėl laikytina įrodyta (bei nustatytinas pareiškime prašomas juridinę reikšmę turintis faktas), jog palikimas buvo priimtas faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu pareiškėjams gauti paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11, 5.50, 5.51 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 442-448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) P. B., gimęs (duomenys neskelbtini), J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą.
Turintis juridinę reikšmę faktas nustatomas tikslu pareiškėjams gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.